Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotiems asmenims antstolei R. V., F. V., M. V. ir AB DNB bankui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės R. V. veiksmų, prašė panaikinti 2016-03-08 antstolės patvarkymą dėl AB DNB banko 2016-02-29 skundo. Pareiškėjas nurodė, kad 2016-02-29 išieškotojas AB DNB bankas pateikė antstolei skundą dėl jos 2016-02-12 patvarkymo „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismas, panaikindamas antstolės 2015-09-07 patvarkymą dėl termino pratęsimo Nr. S-15013123, faktiškai įpareigojo antstolę po 2015-09-07 patvarkymo panaikinimo grįžti prie išieškotojo 2015-09-07 prašymo nagrinėjimo iš naujo, tačiau ne kaip prie išieškotojo prieštaravimų dėl 2015-07-15 ekspertizės išvados ir reikalavimo skirti pakartotinę ekspertizę, bet būtent kaip prie išieškotojo skundo dėl antstolės veiksmų. Be to, pareiškėjo nuomone, Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartyje nustatydamas, kad išieškotojo nesutikimas su antstolio atliktu turto įkainojimu nėra šios bylos ginčo dalykas, aiškiai davė suprasti, jog klausimas dėl 2015-08-18 patvarkymu nustatytos kainos pagal 2015-07-15 ekspertizės aktą nebegali būti nagrinėjamas tuo pagrindu, kad išieškotojas prieštarauja dėl ekspertizės išvados. Pareiškėjo nuomone, antstolė panaikino savo 2015-08-18 patvarkymą remdamasi 2015-09-07 išieškotojo prieštaravimais, kurie pagal 2016-01-28 Klaipėdos apygardos teismo nutartį negali būti vertinami kaip prieštaravimai dėl turto įkainojimo ir tuo labiau negali būti pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-30 nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Teismas nurodė, jog, kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-28 nutartyje Nr. 2S-363-524/2016 pateikto išaiškinimo, išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino pratęsimo ir prašymas dėl pakartotinės ekspertizės turi būti vertinami kaip išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino skundui dėl antstolės veiksmų paduoti atnaujinimo ir skundas dėl antstolės veiksmų. Teismo nuomone, antstolė pagrįstai atnaujino terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti ir prieštaravimams dėl 2015-08-18 patvarkymo Nr. S-15012352 „Dėl turto įkainojimo“ pareikšti ir išieškotojo prašymu paskyrė pakartotinę ekspertizę.Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad antstolė be jokio teisinio pagrindo panaikino savo sprendimą „Dėl turto pardavimo skolininko siūlytam pirkėjui“ ir be jokio teisinio pagrindo paskyrė pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju antstolė areštuoto turto vertei nustatyti 2015-07-01 patvarkymu paskyrė ekspertizę, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Resolution valuations“ (v. b. l. 78). Minėtas turto vertintojas ekspertizės aktu Nr. LT-15-07-15/EA007 nustatė 20000,00 Eur kainą. 2015-08-18 patvarkymu turtas įkainotas 20000,00 Eur (v. b. l. 84). Kaip nurodė suinteresuotas asmuo AB DNB bankas, UAB „Resolution valuations“ to paties nekilnojamojo turto ekspertizę atliko dar 2013-01-10 ir turtą įvertino 124536,61 Eur (v. b. l. 131-132), t. y. to paties turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė kardinaliai skiriasi. Jokių objektyvių priežasčių tokiam turto kainos kritimui nebuvo. Todėl faktas dėl taip nukritusios ginčo turto kainos, teismo vertinimu, tiek skolininkui, tiek išieškotojui ir pačiam antstoliui galėjo sukelti abejonių dėl turto vertės objektyvumo ir teisingumo. Taigi antstolė pagrįstai paskyrė pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-30 nutartį, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti 2015-03-08 antstolės patvarkymą.Pareiškėjas nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas faktiškai įpareigojo antstolę po 2015-09-07 patvarkymo panaikinimo grįžti prie išieškotojo prašymo nagrinėjimo iš naujo, vertinant prašymą ne kaip išieškotojo prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, bet kaip skundą dėl antstolės veiksmų. Klaipėdos miesto apylinkės teismas klaidingai aiškino ir taikė šią Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį. Klaipėdos apygardos teismas, 2016-01-28 nutartyje pasisakydamas, kad išieškotojo nesutikimas su antstolio atliktu turto įkainojimu nėra šios bylos ginčo dalykas, aiškiai leido suprasti, kad klausimas dėl 2015-08-18 patvarkymu nustatytos kainos pagal 2015-07-15 ekspertizės aktą nebegali būti nagrinėjamas tuo pagrindu, kad išieškotojas prieštarauja ekspertizės išvadai.Visiškai neaišku, kodėl antstolė priėmė ir vėliau panaikino savo 2016-02-12 patvarkymą „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“, be to, panaikino šį patvarkymą visiškai formaliai, neišsprendusi 2015-09-07 išieškotojo prašymo. Antstolė neturėjo jokio teisinio pagrindo naikinti patvarkymą ir paskirti pakartotinę ekspertizę.Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotojas AB DNB bankas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog apeliantas atskirajame skunde dėsto iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir skunde, dėl kurių nepagrįstumo bankas pasisakė atsiliepime ir kuriuos pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus. Bankas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys F. V. ir M. V. prašo skundą tenkinti. Nurodo, jog išieškotojas neturi teisės ginčyti eksperto nustatytos kainos, nes yra praleidęs 3 dienų terminą prieštaravimams pareikšti.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0174/14/24190 dėl 132346,49 Lt skolos išieškojimo iš F. V. ir M. V. priverstinai parduodant iš varžytynių įkeistą turtą išieškotojo AB DNB banko naudai. Vykdant išieškojimą, įkeistas turtas – vieno kambario butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei jo priklausinys – garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ir 488/1382 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), buvo parduodamas iš varžytynių (v. b. l. 22, 43, 51, 61). Neįvykus pirmosioms ir antrosioms varžytinėms (v .b. l. 32, 53) ir išieškotojui atsisakius perimti neparduotą turtą (v. b. l. 56, 57, 65, 66), nutarta tęsti priverstinį išieškojimą, nustatant 83500,00 Eur kainą (v. b. l. 69). Skolininkui nesutikus su turto įvertinimu, antstolė areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę, apžiūrėjimo ir vertės nustatymo darbus pavedant atlikti UAB „Resolution valuations“ (v. b. l. 78). Minėtas turto vertintojas ekspertizės aktu Nr. LT-15-07-15/EA007 nustatė 20000,00 Eur kainą. 2015-08-18 patvarkymu turtas įkainotas 20000,00 Eur (v. b. l. 84). Skolininkai F. V. ir M. V., pasinaudodami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio jiems suteikta teise iki varžytynių paskelbimo specialiame internete tinklalapyje pasiūlyti savo pirkėją, 2015-09-01 pasiūlė areštuotą turtą parduoti pirkėjui R. V. už turto arešto akte nustatytą 20000,00 Eur kainą (v. b. l. 88). Išieškotojas AB DNB bankas, nesutikdamas su nustatyta turto kaina, prašė pratęsti terminą nuomonei dėl turto įkainojimo pareikšti (v. b. l. 89). Antstolė prašymą patenkino ir 2015-09-07 priėmė patvarkymą, kuriuo terminą pratęsė (v. b. l. 95). 2015-09-11 gautas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų, kurį 2015-09-18 patvarkymu atsisakyta tenkinti ir skundas su vykdomąja byla persiųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (v. b. l. 99, 100). 2015-08-18 gautas išieškotojo AB DNB bankas prašymas skirti pakartotinę ekspertizę (v. b. l. 102). Išnagrinėjęs skolininko skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-07 nutartimi F. V. skundo netenkino (v. b. l. 110-111). Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-07 nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės - panaikino 2015-09-07 antstolės patvarkymą dėl termino pratęsimo (v. b. l. 119-120). 2016-02-12 priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui už 20000,00 Eur kainą (v. b. l. 123). Išieškotojas AB DNB bankas dėl minėto patvarkymo pateikė skundą, prašė patvarkymą „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“ Nr. S-16002201 panaikinti, motyvuodamas tuo, kad antstolė neįvykdė Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-28 nutartyje Nr. 2S-363-524/2016 nurodyto įpareigojimo įvertinti AB DNB bankas prašymus dėl 2015-08-18 patvarkymo (v. b. l. 152-156). 2016-03-08 patvarkymu Nr. S-16003410 išieškotojo skundas patenkintas, nuspręsta panaikinti 2016-02-12 patvarkymą „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“, grąžinti skolininko pasiūlytam pirkėjui sumokėtą 20000,00 Eur sumą, skirti pakartotinę ekspertizę turto vertei nustatyti (v. b. l. 160-161). Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti 2016-03-08 antstolės patvarkymą dėl AB DNB banko 2016-02-29 skundo.Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriais remiasi pareiškėjas, yra tas, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-28 nutartimi faktiškai įpareigojo antstolę po 2015-09-07 patvarkymo panaikinimo grįžti prie išieškotojo prašymo nagrinėjimo iš naujo, kaip prie išieškotojo skundo dėl antstolės veiksmų (dėl 2015-08-18 antstolės patvarkymo nustatyti turto vertę 20 000,00 Eur) ir išieškotojo prašymo atnaujinti (pratęsti) terminą skundui paduoti, o ne kaip prie išieškotojo prieštaravimų dėl 2015-07-15 ekspertizės išvados ir reikalavimo skirti pakartotinę ekspertizę, kurie teikiami ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.Klaipėdos apygardos teismo 2016-01-28 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-363-524/2016, nurodyta, kad išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino pratęsimo ir prašymas dėl pakartotinės ekspertizės turi būti vertinami, kaip išieškotojo pareikštas prašymas dėl termino skundui dėl antstolės veiksmų paduoti atnaujinimo ir skundas dėl antstolės veiksmų, remiantis 2015-08-18 priimtu patvarkymu dėl turto įkainojimo. Taigi iš esmės teismas išaiškino, jog išieškotojas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų dėl jos 2015-08-18 patvarkymo, kuriuo ginčo turtas buvo įvertintas 20000 Eur verte. Antstolė atsižvelgė į šiuos teismo išaiškinimus ir atnaujino terminą skundui dėl antstolio veiksmų paduoti dėl 2015-08-18 patvarkymo. Kadangi išieškotojas skunde iš esmės kvestionavo turto įkainojimo teisingumą, antstolė atnaujino terminą prieštaravimams dėl 2015-08-18 patvarkymo „Dėl turto įkainojimo“ pareikšti ir paskyrė pakartotinę ekspertizę. Šie antstolės veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai atitinka teisės aktų nuostatas ir Klaipėdos apygardos teismo išaiškinimus.Pareiškėjas mano, kad antstolė be jokio teisinio pagrindo panaikino savo sprendimą „Dėl turto pardavimo skolininko siūlytam pirkėjui“ ir be jokio teisinio pagrindo paskyrė pakartotinę ekspertizę. Pirmosios instancijos teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentus kaip nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nagrinėjamu atveju antstolė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 682 straipsnio l dalimi, areštuoto turto vertei nustatyti 2015-07-01 patvarkymu paskyrė ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Resolution valuations“. Ekspertizės akto pagrindu turtas 2015-08-18 patvarkymu turtas įkainotas 20000,00 Eur. CPK 682 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui. Šiuo atveju, kaip išaiškino Klaipėdos apygardos teismas, išieškotojas pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo, kuriuo buvo įkainotas turtas. Kadangi skundas ir buvo grindžiamas tuo, jog nustatyta neteisinga turto vertė, antstolė atnaujino išieškotojui terminą prieštaravimams dėl turto vertės pareikšti ir paskyrė pakartotinę ekspertizę. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo AB DNB bankas, UAB „Resolution valuations“ to paties nekilnojamojo turto ekspertizę atliko dar 2013-01-10 ir turtą įvertino 124536,61 Eur (v. b. l. 131-132), t. y. to paties turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertės kardinaliai skiriasi. Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių tokiam turto kainos kritimui nebuvo. Toks turto vertės skirtumas vykdymo proceso dalyviams galėjo sukelti abejonių dėl turto vertės objektyvumo ir teisingumo. Taigi darytina išvada, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai panaikino patvarkymą „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“ bei ėmėsi papildomų priemonių ginčo turtui įvertinti – skyrė pakartotinę ekspertizę. Pažymėtina, jog patvarkymas „Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui“ buvo panaikintas dėl to, jog jis priimtas po to, kai teismas anksčiau minėtoje nutartyje buvo įpareigojęs antstolę spręsti klausimą dėl termino skundui dėl 2015-08-18 patvarkymo paduoti atnaujinimo, tačiau antstolė to nepadarė.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Taigi antstolis turi imtis visų įmanomų priemonių, kad turtas būtų įkainotas maksimaliai objektyvia kaina. Tuo labiau, jog antstolis disponuoja galimybe kilus abejonių dėl ekspertizės akto išvadų pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).Be to, teismų praktikoje yra pripažįstama, kad tai, jog skolininkas ar išieškotojas per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimų dėl turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 3 dalis), nėra pagrindas antstolio veiksmus laikyti teisėtais, nes gali būti pažeistas įstatyminis reikalavimas įkainoti areštuojamą turtą rinkos kainomis, todėl varžytynių aktas gali būti netvirtinamas, ir varžytynės gali būti pripažintos neįvykusiomis dėl netinkamai nustatytos parduodamo turto rinkos vertės, net ir nesant CPK 681 straipsnio 3 dalyje nurodytų skolininko ar išieškotojo prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolė jokių esminių pažeidimų nepadarė, jos veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimus, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą.

Nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo nutartis kaip teisėta ir pagrįsta paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.