Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-21 · Administracinė byla Nr. AS-858-751-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-10-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-06-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-21
Bylos Nr.
AS-858-751-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01744-2011-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Roma Sabina Alimienė (pirm.), Antanas Ablingis, Irmantas Jarukaitis (pran.)
Atsakovas
Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūra
Pareiškėjas
Anykščių rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
Viešųjų pirkimų tarnyba
Administracinė byla Nr. AS858 – 751/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01744-2011-3Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūra (trečiasis suinteresuotas asmuo – Viešųjų pirkimų tarnyba) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas Anykščių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas, Administracija) kreipėsi su skundu (t. I, b. l. 1-18) į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-501 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-023 vykdytojai Anykščių rajono savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-501) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-502 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 4-203 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo” pakeitimo” (toliau – ir Įsakymas Nr. 4-502); 2) panaikinti viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra, LVPA) sprendimus, nurodytus Anykščių rajono savivaldybės administracijai 2011 m. liepos 18 d. pranešimuose „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD2 patvirtinimo” ir „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD3 patvirtinimo“ bei 2011 m. liepos 25 d. pranešimuose „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD2 patvirtinimo” ir „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD3 patvirtinimo”, ta apimtimi, kuria 10 procentų mokėjimo prašymuose pateiktų išlaidų buvo pripažintos netinkamomis.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) iki teismo sprendimo byloje priėmimo sustabdyti Įsakymo Nr. 4-501 ir Įsakymo Nr. 4-502 galiojimą; 2) iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti Agentūrai pripažinti 10 procentų Administracijos pateikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų įgyvendinant projektą „Viešosios turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra Šventosios upės kairiajame krante, Anykščių mieste” (toliau – ir Projektas) netinkamomis ir uždrausti jų neapmokėti.

Prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodė, jog ginčijamų įsakymų nesustabdymas ir vykdymas reikštų tai, kad Savivaldybė turėtų pakeisti sutartinius santykius su Agentūra, kuri 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. R4-12894 (13.3.25-13) pareikalavo pasirašyti sutarties pakeitimus, susijusius su Įsakymu Nr. 4-501 taikyta korekcija ir atitinkamai sutarties kainos sumažinimu. Be to, Savivaldybė vykdydama 2011 m. biudžetą buvo priversta paimti 8 104 100 litų paskolą, todėl šiuo metu ji neturi pakankamų finansinių išteklių biudžeto išlaidoms padengti. Įsakymu Nr. 4-501 pritaikius finansinę korekciją ir pasirašius LVPA parengtą Sutarties pakeitimą, Savivaldybė privalės didelę Projekto išlaidų sumą, t. y. 689 900 litus, dengti savo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, kad tam reikalingų lėšų Savivaldybė biudžete neturi, ji būtų priversta skolintis bei mokėti palūkanas, t. y. reali Projektui įgyvendinti reikalinga lėšų suma dar labiau išaugtų, nereikalingai būtų švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos. Be to, Savivaldybė būtų nepajėgi atsiskaityti su tiekėju pagal 2010 m. birželio 7 d. statinio rangos sutartį Nr. SU-474 (toliau – ir Rangos sutartis), todėl yra tikimybė, kad tiekėjas kreiptųsi į teismą dėl skolos, o tai lemtų naujus teisinius ginčus, papildomas Savivaldybės išlaidas ir nuostolius. Be to, Savivaldybei ėmus finansuoti dalį Projekto savo lėšomis ir teismui priėmus Savivaldybei palankų sprendimą panaikinti skundžiamus įsakymus, Savivaldybė būtų priversta kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, tam būtų nereikalingai švaistomos Savivaldybės bei valstybės lėšos. Ginčijamų įsakymų galiojimo sustabdymo bei uždraudimo LVPA pripažinti 10 procentų Savivaldybės pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų įgyvendinant Projektą netinkamomis būtinybė taip pat yra susijusi su viešuoju interesu. Projekto įgyvendinimas yra svarbus Anykščių miestui ir rajonui, o nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo būtų sutrikdytas sklandus jo įgyvendinimas.

Pažymėjo, jog prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tiesiogiai susijusios su bylos skundo reikalavimais, todėl jų taikymas ar netaikymas gali turėti įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui. Tuo atveju, jei prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nebus pritaikytos, o pareiškėjo skundas bus patenkintas ir pripažinta, kad ginčijami įsakymai yra prieštaraujantys teisės aktų reikalavimams, pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas gali pasunkėti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi priėmė Administracijos skundą ir patenkino Administracijos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdė Įsakymo Nr. 4-501 ir Įsakymo Nr. 4-502 galiojimą, taip pat uždraudė Agentūrai pripažinti 10 procentų Administracijos pateikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų įgyvendinant Projektą netinkamomis ir uždraudė jų neapmokėti.

Teismas pažymėjo, jog Ūkio ministeriją, Agentūrą ir Savivaldybę sieja ilgalaikiai sutartiniai santykiai. Remiantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. IK-173, (toliau – ir Rekomendacijos) 28 punktu, institucija, gavusi ministerijos sprendimą, nedelsiant imasi veiksmų, reikalingų sprendimui įvykdyti, t. y. rengia projekto finansavimo ir administravimo pakeitimo projektą, vykdo lėšų susigrąžinimą. Todėl pažymėjo, jog ginčijamų įsakymų nesustabdymas ir vykdymas reikštų tai, kad Savivaldybė turėtų pakeisti sutartinius teisinius santykius su LVPA, kuri 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. R4-12894 (13.3.25-13) jau pareikalavo pasirašyti Sutarties pakeitimus, susijusius su Įsakymu Nr. 4-501 taikyta korekcija ir atitinkamai Sutarties kainos sumažinimu. Savivaldybė vykdydama 2011 m. biudžetą buvo priversta paimti 8 104 100 litų paskolą, todėl ji neturi pakankamų finansinių išteklių biudžeto išlaidoms padengti. Pritaikius finansinę korekciją ir pasirašius LVPA parengtą sutarties pakeitimą, Savivaldybė privalės didelę Projekto išlaidų sumą dengti savo lėšomis, o tam reikalingų lėšų Savivaldybė biudžete neturi. Ji bus priversta skolintis bei mokėti palūkanas, todėl reali Projektui įgyvendinti reikalinga lėšų suma dar labiau išaugtų, nereikalingai būtų švaistomos mokesčių mokėtojų lėšos. Ginčijamų įsakymų galiojimo sustabdymo bei uždraudimo LVPA pripažinti 10 procentų Savivaldybės pateiktuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų įgyvendinant Projektą netinkamomis būtinybė taip pat yra susijusi su viešuoju interesu. Projekto įgyvendinimas yra svarbus Anykščių miestui ir rajonui, o nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo būtų sutrikdytas sklandus jo įgyvendinimas. Todėl pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III.

Atsakovas Ūkio ministerija atskiruoju skundu (t. II, b. l. 1-4) prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria teismas patenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kurios Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybės bus pažeistos, o tik apsiribojo apibendrinimu, kad Projekto įgyvendinimas yra svarbus Anykščių miestui ir rajonui, o nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo būtų sutrikdytas sklandus jo įgyvendinimas. Teigia, jog teismas visiškai nemotyvavo, kodėl pareiškėjo Projekto svarba yra susijusi su viešuoju interesu. Būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas nepagrįstai grindė privačiuoju pareiškėjo interesu nedengti Projekto išlaidų sumos savo lėšomis, t. y. nesiskolinti ir nemokėti palūkanų, nes tam reikalingų lėšų pareiškėjas biudžete neturi. Mano, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjo Projekto įgyvendinimas, nors ir buvo nustatytas su šio Projekto įgyvendinimu susijęs pažeidimas, yra svarbesnis už atsakovų ginamą viešąjį interesą, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis projekto finansavimo ir administravimo sutarčių sąlygų, kad nebūtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos ir (ar) Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės aktai ir dėl to neatsirastų ar galėtų atsirasti Lietuvos Respublikos valstybės ir (ar) ES biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų. Pabrėžia, jog Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių gali atsirasti todėl, kad Europos Komisijai (toliau – ir EK) atlikus pareiškėjo projekto auditą ir nustačius pažeidimus, pareiškėjui nepagrįstai išmokėtos ES lėšos turės būti kompensuotos būtent iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Pažymėjo, jog pareiškėjas iš esmės jokių konkrečių argumentų nenurodė ir juos pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindė daugiau prielaidomis. Teigia, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą, viešąjį interesą, nes teismo sprendimui įvykdyti nėra pagrindo sustabdyti skundžiamų įsakymų galiojimą. Pabrėžė, kad palankaus pareiškėjui galutinio teismo sprendimo atveju Ūkio ministerija privalės vykdyti teismo sprendimą ir išmokėti pareiškėjui neišmokėtas su Projekto įgyvendinimo pažeidimu susijusias lėšas.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 10-15) prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atskirajame skunde yra nurodoma, jog teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo vykdomas Projektas yra susijęs su viešuoju interesu, o nesustabdžius ginčijamų aktų galiojimo būtų sutrikdytas sklandus jo įgyvendinimas. Pareiškėjas pažymi, jog jo įgyvendinamas Projektas atitinka visus viešojo intereso sampratos požymius. Šiuo metu Šventosios upės (Anykščių mieste) esama viešoji turizmo, poilsio ir laisvalaikio leidimo infrastruktūra visiškai neatitinka nustatytų higienos, sanitarijos, kraštovaizdžio formavimo reikalavimų. Šios problemos neleidžia efektyviai panaudoti natūralaus reljefo grožio, gamtinės įvairovės, kultūros ir poilsio objektų rekreaciniams tikslams, t. y. šios vietovės potencialas nėra išnaudojamas, ir Šventosios upės pakrantės nėra pritaikytos viešiesiems poreikiams tenkinti bei rekreaciniams tikslams. Atsižvelgdama į tai, kad dabartinė infrastruktūra netenkina viešųjų poreikių, Savivaldybė ėmėsi įgyvendinti Projektą, kurio metu bus sukurta unikali turizmo, aktyvaus poilsio ir rekreacijos viešoji infrastruktūra, t. y. siekiama efektyviai panaudoti natūralų reljefą, gamtinę ir kultūros paveldo objektų įvairovę bei įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus; atokvėpio, apžvalgos, sustojimo aikšteles; įrengti prieplaukas; sutvarkyti senus ir įrengti naujus paplūdimius, poilsio parką. Projektas skirtas labai plataus profilio aktyvaus turizmo mėgėjams, todėl Projekto rezultatais nevaržomai, nemokamai galės naudotis tiek vietos, tiek užsienio turistai ir poilsiautojai, derinantys aktyvų, istorinį, pažintinį turizmą. Be to, Projektas yra itin naudingas miestui bei visam regionui. Todėl teigtina, kad Projekto įgyvendinimas visiškai atitinka viešojo intereso sampratą, nes jį įgyvendinus bus tenkinamas labai plataus spektro viešasis poreikis – Projekto rezultatu galės naudotis visi kurorto ir rajono gyventojai bei svečiai, viešosios erdvės bus sukurtos ir pritaikytos poilsiui bei sveikatingumui, o tai yra tiesiogiai susiję ir ypatingai svarbu Anykščių kurortinės teritorijos prioritetinei sveikatos ir aktyvaus poilsio turizmo plėtrai. Pažymi, jog įgyvendindama Projektą Savivaldybė realizuoja Konstitucijos 54, 42 straipsniuose numatytas valstybės pareigas visuomenei. Taip pat Projekto įgyvendinimas yra tiesiogiai susijęs su Konstitucijoje reglamentuojama žmogaus teise į poilsį ir laisvalaikį, įtvirtinta Konstitucijos 49 straipsnyje, bei valstybės pareiga rūpintis žmogaus sveikata, kaip tai numatyta Konstitucijos 53 straipsnyje.

Teigia, jog Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) nesinaudojo teise kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų ir atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-350/2010, 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3K-3-505/2009). Tarnyba, remdamasi šiuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo aiškinimu, savo rašte taip pat nurodė, kad pirkimo objektu, susijusiu su aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros gerinimu, užtikrinami visuomenės interesai laikytini viršenybę turinčia priežastimi išsaugoti Rangos sutartį. Pabrėžia, jog Tarnyba patvirtino aplinkybę, kad pirkimo nukrypimai nėra esminiai, nes nebūtų pakeitę pirkimo rezultatų, o tolimesnis Projekto nenutrūkstamas vykdymas yra svarbesnis viešojo intereso gynimo prasme. Be to, aplinkybę, kad Projektas yra susijęs su viešuoju interesu savo skunde patvirtina ir pats atsakovas. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-508/2008.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog Projektas skirtas viešajai infrastruktūrai kurti bei plėtoti nesukuria Savivaldybei jokių grynųjų pajamų, o finansinis Projekto atsipirkimas neįmanomas. Tai, kad Projektas nėra finansiškai atsiperkantis bei ateityje tiesiogiai negeneruos pajamų pripažino ir LVPA, ir pats atsakovas, su kuriais pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis. Pažymi, jog Savivaldybės biudžete visos lėšos turi paskirtį ir kol aptarnaujama paimta paskola, laisvų lėšų nėra. Visos biudžeto išlaidos daromos pagal pajamas. Neturint pajamų, išlaidų aptarnavimas yra sustabdomas arba imama trumpalaikė paskola einamųjų išlaidų aptarnavimui. Šiuo metu Savivaldybė yra paėmusi tiek paskolų, kiek leidžia skolinimosi limitas, todėl imti papildomą paskolą daliniam Projekto finansavimui nėra jokios galimybės. Bet koks išlaidų didinimas sudarytų keblumų finansuojant planinius poreikius (švietimo, socialines ir sveikatos apsaugos, aplinkos būklės gerinimo, kitų viešųjų paslaugų ir viešosios infrastruktūros priežiūros). Viršplaninių pajamų savivaldybės biudžete taip pat nėra ir artimiausiu laikotarpiu jų gauti nenumatoma, todėl darytina išvada, kad finansuoti Projekto dalį, t. y. 689 900 litų, nėra galimybės nei imant papildomą paskolą, nei perskirstant 2011 m. patvirtintą Savivaldybės biudžetą. Teigia, jog paraiškos rengimo, vertinimo, Projekto atrankos ir sprendimo dėl Projekto finansavimo priėmimo metu Savivaldybė nenumatė ir negalėjo numatyti papildomo finansavimo dėl pritaikytos korekcijos poreikio, nes Savivaldybė siekė gauti 100 procentų paramą Projektui ir vėliau ją gavo. Savivaldybė, žinodama, kad reikės prisidėti prie Projekto vykdymo, būtų įvertinusi savo ir šalies ekonominę situaciją bei finansinę padėtį ir nebūtų prisiėmusi įsipareigojimo vykdyti Projektą dalį lėšų finansuodama savo (t. y. mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Pažymi, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones bendra Projekto išlaidų suma nepadidės, t. y. Projekto finansavimui neprireiks papildomų išlaidų ir palankaus, ir nepalankaus teismo sprendimo pareiškėjo atžvilgiu atveju. Ir atvirkščiai – panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones ir kompensuojant pareiškėjui tik 90 procentų patirtų išlaidų, pareiškėjas bus priverstas ne tik pristabdyti Projekto įgyvendinimą, sukeldamas grėsmę Projekto įgyvendinimui numatytu laiku, bet taip pat ir privalės paimti paskolą bei mokėti palūkanas. Šias palūkanas turės kompensuoti būtent mokesčių mokėtojai.

Pareiškėjas teigia, jog teismas, taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, bylos neišsprendžia iš esmės, taigi, tol, kol teismas nepriims galutinio sprendimo, šių išlaidų apmokėjimas neturi jokio neteisėtumo elemento ir negali būti pripažintas nepagrįstu, nes: 1) atitinka galiojančius (nesustabdytus) teisės aktus, kuriais buvo skirtas finansavimas; 2) atitinka pasirašytą Projekto finansavimo sutartį; 3) yra vykdomas remiantis šių dokumentų nuostatomis. Nurodo, jog tol, kol nėra priimtas teismo sprendimas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad Projekto įgyvendinimo metu buvo padaryti teisės aktų pažeidimai bei nepagrįstai išmokėtos lėšos. Dėl šios priežasties EK atliekant auditą bylos nagrinėjimo metu nebus jokio pagrindo konstatuoti, kad teismo nutartis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir jos vykdymas reiškia nepagrįstą ES išlaidų išmokėjimą. Po to, kai bus priimtas galutinis sprendimas byloje, reikalavimo užtikrinimo priemonės bus panaikintos ir šalys bus įpareigotos vykdyti teismo sprendimą. EK atlikus auditą po galutinio sprendimo priėmimo ir bylos šalims įvykdžius įsigaliojusį teismo sprendimą, jokių nepagrįstų ES išlaidų taip pat nebus patirta ir galutinė bendra Projektui finansuoti skirta suma nepadidės. Remiasi pirmosios instancijos teismo argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas Agentūra atsiliepimu į atskirąjį skundą (t. II, b. l. 17-20) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsiliepime į atskirąjį skundą yra nurodoma, jog LVPA palaiko Ūkio ministerijos atskirąjį skundą. Pažymima, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei teismo nutartis grindžiama nepagrįstomis prielaidomis ir nėra pagrindo teigti, kad priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki jų priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pabrėžiama, kad tarp reikalavimo užtikrinimo priemonių tėra tik priemonė uždrausti aktyvius veiksmus ir nėra priemonės įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus arba uždrausti neveikimą. Šiuo atveju nutartimi teismas ne tik sustabdė skundžiamų įsakymų galiojimą ir uždraudė LVPA pripažinti 10 procentų išlaidų netinkamomis, bet ir uždraudė jų nemokėti (uždraudė neatlikti tam tikrų veiksmų), t. y. įpareigojo LVPA pripažinti šias išlaidas tinkamomis ir jas išmokėti dar iki ginčo išsprendimo iš esmės. Mano, kad teismas viršijo įstatymo suteiktą kompetenciją, nes ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta teisė įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus.

Nurodo, jog vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31d. nutarimu Nr. 1179 (toliau – ir Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklės), 1 punkte nurodyta, kad šios taisyklės nustato finansavimo reikalavimus bendrai iš ES fondų lėšų finansuojamų ir vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją bei strategiją įgyvendinančias Žmogiškųjų išteklių plėtros, Ekonomikos augimo, Sanglaudos skatinimo ir Techninės paramos veiksmų programas projektų išlaidoms, kad jos būtų pripažintos tinkamomis deklaruoti EK (toliau – ir tinkamos finansuoti išlaidos). Vadovaujantis Išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklių 8.7 punktu, kad būtų pripažintos tinkamomis finansuoti, išlaidos, patirtos įgyvendinant projektus pagal strategiją ir šią strategiją įgyvendinančias veiksmų programas, turi būti patirtos nepažeidžiant teisės aktų viešųjų pirkimų srityje. Rekomendacijose dėl projektų išlaidų atitikties Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo finansavimo reikalavimams nurodyta, kad projektų išlaidos atitinka viešųjų pirkimų reikalavimus, jei projektų pirkimai yra vykdomi nepažeidžiant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ). Pabrėžia, jog LVPA, įvertinusi pirkimo dokumentus, 2010 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. R4-13117(13.3.25-13) informavo apie nustatytus VPĮ neatitikimus ir rekomendavo kreiptis į Tarnybą. 2011 m. sausio 24 d. Tarnyba raštu Nr. S-269 „Dėl viešojo pirkimo Nr. 76832 vertinimo” nurodė, kad įvertinus pirkimo sąlygas nustatyti VPĮ pažeidimai, kurie turėjo įtakos pirkimo rezultatams, bei atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus sandoris yra niekinis ir negalioja. Atkreipia dėmesį, kad išlaidos, patirtos pažeidžiant teisės aktus viešųjų pirkimų srityje, yra laikomos netinkamomis finansuoti 100 procentų, išskyrus tuos atvejus, kai vadovaujantis Rekomendacijų 26 punktu nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal VPĮ, taikomos EK parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007 m. lapkričio 29 d. galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) ir taikoma finansinė korekcija. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nutartimi teismas sustabdė skundžiamų įsakymų galiojimą, kol nenuginčytos VPT išvados dėl pirkimo, visos išlaidos pagal Rangos sutartį yra netinkamos finansuoti išlaidos. Vadovaujantis Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139, LVPA, tikrindama projektų vykdytojų teikiamus mokėjimo prašymus, nustatydama mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, rengdama ir teikdama ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius (arba jos įgaliota – valstybės iždui), mokėjimo paraiškas dėl lėšų išmokėjimo projekto vykdytojui bei rengdama ir tvirtindama išlaidų deklaracijas, teikdama jas tvirtinančiajai institucijai ir kopiją susipažinti ministerijai ir (ar) kitai valstybės institucijai, pagal kompetenciją atsakingai už bendrai finansuojamus iš ES fondų lėšų ūkio sektorius, privalo įsitikinti ir patvirtinti, kad projektų vykdytojų deklaruotos su projektų įgyvendinimu susijusios išlaidos buvo patirtos ir nepažeidžia Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų. Susidarius dabartinei situacijai teismas įpareigojo mokėti 10 procentų finansavimo lėšų, nors LVPA negalės patvirtinti, kad pagal Rangos sutartį deklaruojamos išlaidos yra patirtos nepažeidžiant Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, bei negalės patvirtinti, kad šios išlaidos yra tinkamos finansuoti. Atkreipia dėmesį, kad išlaidos pagal Rangos sutartį gali būti pripažįstamos tinkamomis finansuoti tik pritaikant finansinę korekciją, t. y. galiojant Įsakymui Nr. 4-501 ir Įsakymui Nr. 4-502.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas yra reikalavimo užtikrinimo priemonių – 1) iki teismo sprendimo byloje priėmimo Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 4-501 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-023 vykdytojai Anykščių rajono savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 4-502 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. 4-203 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės” paramos panaudojimo strategiją ir sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo” pakeitimo“ galiojimo laikino sustabdymo; 2) iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždraudimo viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai pripažinti 10 procentų Administracijos pateikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų įgyvendinant projektą „Viešosios turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra Šventosios upės kairiajame krante, Anykščių mieste”, netinkamomis ir uždraudimas jų neapmokėti – taikymas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo priemonių taikymo. Teismas pažymėjo, jog ginčijamų įsakymų nesustabdymas ir vykdymas reikštų tai, kad Savivaldybė turėtų pakeisti sutartinius teisinius santykius su LVPA, pritaikius finansinę korekciją ir pasirašius LVPA parengtą sutarties pakeitimą, Savivaldybė privalės didelę Projekto išlaidų sumą dengti savo lėšomis, o tam reikalingų lėšų Savivaldybė biudžete neturi, todėl ji bus priversta skolintis bei mokėti palūkanas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Pabrėžtina, jog ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra numatyta tik uždraudimo atlikti veiksmus priemonė, o tokios reikalavimų užtikrinimo priemonės kaip įpareigojimas atlikti veiksmus ABTĮ 71 straipsnio 2 dalis nenumato. Tai yra pagal įstatymą, užtikrinant skundo reikalavimus, atsakovo veiksmams gali būti daromas tik toks poveikis, kuriuo atsakovas yra priverčiamas elgtis pasyviai (neveikti tam tikru būdu), bet atsakovui negali būti nurodoma elgtis aktyviai (veikti tam tikru būdu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442 -731/2009). Teisėjų kolegijos nuomone, reikalavimo užtikrinimo priemonė – iki teismo sprendimo byloje priėmimo uždrausti Agentūrai pripažinti 10 procentų Administracijos pateikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų įgyvendinant Projektą netinkamomis ir uždraudimas jų neapmokėti – yra įpareigojimas Agentūrai pripažinti 10 procentų Administracijos pateikiamuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų įgyvendinant Projektą tinkamomis ir įpareigojimas jas apmokėti, o tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės ABTĮ nenumato, todėl ši pirmosios instancijos teismo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė naikintina.

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog jos netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Sprendžiant minėtą klausimą, taip pat atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pažymėtina, jog skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, nagrinėjant atskirąjį skundą ir vertinant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, analizuotinos būtent šios konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais (pvz. pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai, kas aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS858-440/2010, Nr. AS858-13/2011). Pareiškėjas paaiškino, jog jis neturi jokių atliekamų piniginių lėšų, iš kurių galėtų vykdyti Projektą, todėl būtų priverstas imti paskolas, mokėti palūkanas (t. II, b. l. 10-15). Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju pareiškėjas nurodo argumentus, susijusius su ginčijamų įsakymų įvykdymo sunkumais, jų neigiamomis pasekmėmis Savivaldybei ir vykdomam Projektui. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas ir ginčijamais įsakymais pritaikyta finansinė korekcija nuo Projekto Rangos sutarties sumos būtų sustabdyta tik laikinai, t. y. iki administracinės bylos išnagrinėjimo. Ginčą išsprendus iš esmės ir teismui priėmus pareiškėjui nepalankų sprendimą sumažinti Projektui skirtą finansavimo sumą, pareiškėjas vis tiek turėtų rasti lėšų Projektui ir Rangos sutarties vykdymui. Tuo tarpu teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, vertina būtent tai, ar teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas, o ne tai, ar prašomų priemonių pritaikymas turės įtakos pareiškėjo teisėms ir interesams. Todėl šiuo atveju pareiškėjas privalėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius apie teismo sprendimo įvykdymo negalimumą arba apsunkinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Tai, kad, anot pareiškėjo, teismui priėmus jam palankų sprendimą, galimai kiltų nauji teisminiai ginčai, taip pat nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS502-177/2008, Nr. AS442-314/2008). Pabrėžtina, jog palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju dėl ginčijamų įsakymų galimai kilusi žala galėtų būti atlyginta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytomis sąlygomis.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo naikintina, o atsakovo Ūkio ministerijos atskirasis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutartį pakeisti – panaikinti nutarties dalį, kuria pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir pareiškėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo netenkinti. Likusią nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRoma Sabina AlimienėIrmantas Jarukaitis