- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-25
- Bylos Nr.
- A-525-1953-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01744-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
- Atsakovas
- Lietuvos verslo paramos agentūros, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai
- Pareiškėjas
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Viešųjų pirkimų tarnybai
- Advokatai
- Gintaras Balčiūnas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos skundą atsakovams Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Anykščių rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) skundu (t. I, b.l. 1–18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-501 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-023 vykdytojai Anykščių rajono savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-502 „Dėl ūkio ministro 2010-03-18 įsakymo Nr. 4-203 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 2);
2) panaikinti VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – ir Agentūra) sprendimus, nurodytus Administracijai 2011 m. liepos 18 d. pranešimuose „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD2 patvirtinimo“, „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 MPD3 dalies patvirtinimo“, 2011 m. liepos 25 d. pranešimuose „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 MPD2 patvirtinimo“ ir „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD3 patvirtinimo“, ta apimtimi, kuria 10 procentų mokėjimo prašymuose pateiktų išlaidų buvo pripažintos netinkamomis.
Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad nesutinka su Įsakymu Nr. 1, kuriuo nuspręsta taikyti projektui 10 procentų finansinę korekciją, pripažinti 689 900 Lt netinkamomis išlaidomis ir sumažinti šia suma projekto finansavimą, bei Įsakymu Nr. 2, kuriuo numatyta, kad projektui finansuoti skiriama iki 6 309 240 Lt suma. Įsakymas Nr. 1 priimtas, atsižvelgiant į nustatytą Europos Sąjungos finansinės paramos panaudojimo pažeidimą. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir Tarnyba) nurodė, kad pirkimo sąlygų 5.1 punkto 2 lentelės 6 punkto reikalavimas tiekėjui turėti 1 milijoną apyvartinių lėšų atsiskaitomojoje sąskaitoje banke arba galimybę gauti tokio dydžio banko paskolą yra neaiškus ir neužtikrina Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 32 straipsnio 2 dalies nuostatų. Pažymėjo, jog pirkimas organizuojamas Lietuvoje, visos sumos nurodomos litais, todėl tiekėjams nebuvo pagrindo abejoti dėl nurodytos valiutos. Kadangi nei vienas tiekėjas nesikreipė dėl sąlygos patikslinimo, tai patvirtina, jog nustatytas reikalavimas tiekėjams buvo aiškus. Tarnyba nurodė, kad pirkimo sąlygų 9.2 punkto nuostatos, kad jei pasiūlymo pateikimo metu numatomi subrangovai jau yra žinomi, tiekėjas pasiūlyme privalo juos įvardinti ir kartu su pasiūlymu pateikti subrangovams išduotų dokumentų kopijas ir tiekėjo raštą, garantuojantį, kad subrangovai atitinka reikalavimus, prieštarauja pirkimo sąlygų 5.5 punkto nuostatoms, tai neužtikrina Anykščių rajono savivaldybės direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. AĮ-133 patvirtintų Anykščių rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo taisyklių 39 punkto nuostatų. Pareiškėjo nuomone, pirkimo sąlygų 9.12 punktas neprieštarauja 5.5 punktui, nes pastarasis numato minimalius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, o 9.12 punktas juos detalizuoja. Tarnyba nurodė, kad nustačius, jog keturi kandidatai pateikė netikslius ir neišsamius duomenis apie savo kvalifikaciją, nepaprašius duomenis papildyti, priėmus sprendimus paraiškas atmesti, buvo pažeista Įstatymo 32 straipsnio 5 dalis. Teigė, kad nebuvo, ką tikslinti, t. y. nebuvo neaiškių ar netikslių duomenų, tiekėjų pažymos pasiūlymų pateikimo dieną buvo negaliojančios. Tuo atveju, jei komisija būtų prašiusi pateikti naujas pažymas tų tiekėjų, kurių pažymų galiojimo laikas aiškiai pasibaigęs, ji būtų pažeidusi Įstatymo 32 straipsnio 5 dalį (šią išvadą patvirtina Lietuvos apeliacinio teismo 2006-02-07 sprendimas byloje Nr. 2A-100), taip pat Įstatymo 39 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad reikia vertinti, ar perkančiosios organizacijos veiksmai vieno tiekėjo atžvilgiu pakeitė šio tiekėjo padėtį ir situaciją kitų tiekėjų nenaudai (bylos Nr. 3K-3-25/2009, 3K-3-35/2009). Todėl pareiškėjas 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. AĮ-191 sudarė darbo grupę, kuri pakartotinai išnagrinėjo, ar tuo atveju, jei tiekėjų pasiūlymai nebūtų atmesti, tai galėtų turėti įtakos tolesnei pirkimo procedūrai. Apskaičiavus tiekėjų kvalifikacinės atrankos balus, nustatyta, kad tiekėjai nebūtų surinkę pakankamo balų skaičiaus. Tarnyba nurodė, kad kandidatas AB „Panevėžio statybos trestas“ paraiškoje nepateikė sutikimo pasirašyti sutartį ir savivaldybė paprašė jį pateikti, nors tai nėra minimalus kvalifikacijos reikalavimas ir nėra pagrindo prašyti jį pateikti. Pareiškėjas pažymėjo, kad šis neatitikimas neturėjo įtakos tolesniam pirkimui, nes minėtas tiekėjas buvo pakviestas į tolesnį pirkimo etapą ir nelaimėjo konkurso dėl to, kad pateikė per didelį kainos pasiūlymą. Tarnyba taip pat nurodė, kad rangos sutarties 3.1.1 – 3.1.4 punktuose nustatytos avanso mokėjimo sąlygos nebuvo numatytos pirkimo dokumentuose, tai neužtikrino Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies sąlygų laikymosi, pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, 3 straipsnio 1 dalį. Komisija iki laimėtojo nustatymo 2010 m. vasario 18 d. neturėjo informacijos apie avansinio mokėjimo galimybes, ji paaiškėjo tik sudarius sutartį 2010 m. gegužės 19 d. Tarnyba nurodė, kad komisija, neįtraukdama sąlygos dėl sutarties kainos peržiūrėjimo, neužtikrino Įstatymo 85 straipsnio 1 dalies sąlygų laikymosi. Pareiškėjo teigimu, tiekėjas klausime nurodė konkrečią PVM 2009 m. rugsėjo 1 d. keitimo procedūrą, todėl komisija atsakymą į šį klausimą susiejo su šia mokesčio keitimo data. Pasiūlymo pateikimo terminas buvo vėlesnis nei 2009 m. rugsėjo 1 d., todėl atsakymo nuostatos neperkeltos į rangos sutartį. Aplinkybę, kad ne bet koks pirkimo sąlygų aiškinimas laikomas pirkimo sąlygų keitimu, pripažįsta Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad sąlygų esmės ir turinio pakeitimai iš esmės turi keisti teisinę tiekėjų padėtį ir galimybes dalyvauti konkurse. Pateiktas aiškinimas neapsunkino tiekėjų dalyvavimo pirkime, nelėmė jų pašalinimo iš pirkimo, o sudarius rangos sutartį sutarties kaina dėl mokesčių keitimo peržiūrėta nebuvo. Nurodė, jog kiekvieną kartą vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų teisėtumą, reikia atsižvelgti ir į tai, kokius realiai padarinius šie sprendimai sukelia. Nei vienas iš nurodytų pažeidimų nepakeitė tiekėjų padėties, nes net ir neatmetus dalyvių paraiškų, jie nebūtų pakviesti pateikti kainos pasiūlymo dėl per mažo balų skaičiaus, be to, dėl nei vieno iš nurodytų pažeidimų joks dalyvis nepateikė prašymo paaiškinti pirkimo dokumentų, neskundė pareiškėjo veiksmų, o Tarnyba atsisakė kreiptis į teismą dėl rangos sutarties nutraukimo, tuo pripažindama, kad viešasis interesas nebuvo pažeistas. Nurodė, jog 2010 m. birželio 23 d. pateikė Agentūrai įvykdyto pirkimo procedūrų dokumentus. Agentūra privalėjo peržiūrėti dokumentus ir pateikti pastabas per 15 darbo dienų, tačiau tai buvo atlikta po 69 darbo dienų, pateikiant pastabas 2010 m. rugsėjo 28 d. Agentūrai nepateikus informacijos per nustatytus terminus, savivaldybė pradėjo vykdyti statybos darbus pagal rangos sutartį. Darbai pradėti vykdyti 2010 m. rugpjūčio 9 d., po daugiau nei 2 mėnesių nuo rangos sutarties pasirašymo, nors savivaldybė buvo įsipareigojusi tai daryti ne vėliau kaip per 10 dienų po sutarties įsigaliojimo. Pareiškėjui kreipusis į Tarnybą, 2011 m. sausio 24 d., po 49 darbo dienų gauta išvada, siūlant nutraukti rangos sutartį ir organizuoti naują viešąjį pirkimą. Agentūrai 2011 m. birželio 9 d. kreipusis į Lietuvos Respublikos ūkio ministeriją, 2011 m. liepos 14 d. priimti ginčijami įsakymai. Ministerija, gavusi Agentūros pasiūlymą, turėjo jį išnagrinėti ir sprendimą priimti nedelsiant, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų, tačiau ginčijamus įsakymus priėmė tik po 23 darbo dienų. Padarė išvadą, jog ginčijami įsakymai priimti praleidus nustatytus terminus, todėl naikintini. Pažymėjo, kad Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – ir Administravimo taisyklės), 198 punktas nustato, kad ministerija turi teisę priimti ir kitus sprendimus, nei nurodyti pateiktame įgyvendinančios institucijos pasiūlyme. Remiantis Europos Komisijos parengtų Rekomendacijų dėl finansinių pataisų, taikytinų iš struktūrinių fondų ir Sanglaudos fondo bendrai finansuojamoms išlaidoms, kai nesilaikyta viešojo pirkimo taisyklių, nustatymo, 24 punktu, taikytina sankcija gali būti sumažinta iki 5 procentų, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Lietuvos Respublikos ūkio ministerija sprendimą priėmė neatsižvelgusi į savivaldybės pateiktus paaiškinimus, neįvertino argumentų. Pirkimo vertinimas buvo formalus, prieštaraujantis projekto tikslams, todėl pritaikyta sankcija yra neproporcinga nustatytiems neatitikimams. Nurodė, jog 2011 m. liepos 18 d. Agentūra pateikė savivaldybei pranešimus, kuriuose be teisinio pagrindo 10 procentų mokėjimo prašymuose nurodytos sumos pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis ir jų nusprendė neapmokėti. Savivaldybė 2011 m. liepos 25 d. paprašė panaikinti tokį sprendimą arba nurodyti nekompensuotų išlaidų teisinį pagrindą. Agentūra, nepaisant to, kad Įsakyme Nr. 2 aiškiai nurodyta, kad finansavimo suma mažinama ir numatyta galimybė dengti iki 100 procentų visų projekto išlaidų, informavo savivaldybę, kad bendra suma nėra mažinama, o Įsakymu Nr. 1 pripažinta netinkamomis išlaidomis, dėl to savivaldybė privalo deklaruoti tinkamomis išlaidomis 10 procentų mažiau. Teigė, kad pritaikius finansinę korekciją, yra mažintina projekto suma, o ne anksčiau tinkamomis pripažintos išlaidos pripažįstamos netinkamomis. Įsakymu Nr. 2 pakeista projektui skiriama suma, o finansavimo intensyvumas gali siekti 100 procentų, t. y. visos išlaidos, susijusios su projekto įgyvendinimu iki sumažintos sumos laikomos tinkamomis ir tuo atveju, jei savivaldybė įgyvendintų projektą, neviršydama nurodytos sumos, projektas turi būti finansuojamas visa apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovas Agentūra atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 32–39) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1179 patvirtintomis Vykdomų pagal Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisyklėmis (toliau – ir Atitikties taisyklės), išlaidos, kad būtų pripažintos tinkamomis, turi būti patirtos, nepažeidžiant teisės aktų viešųjų pirkimų srityje. Įgyvendinančioji organizacija turi pagal savo kompetenciją įsitikinti, ar sutartys sudarytos neprieštaraujant Įstatymo nuostatoms, tikslas – patvirtinti, kad išlaidos yra tinkamos finansuoti. Agentūra, įtarusi viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus, gali kreiptis į Tarnybą dėl išvados pateikimo arba siūlyti pačiam projekto vykdytojui kreiptis į Tarnybą. Agentūros nuomone, nagrinėjamu atveju terminai turėtų būti skaičiuojami ne nuo pirmųjų dokumentų įteikimo, bet nuo datos, kada buvo pateikti visi peržiūrai būtini dokumentai. Projekto finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2010 m. gegužės 19 d., sutarta, kad pirkimų planas turi būti pateiktas per 15 darbo dienų, tačiau jis pateiktas tik 2010 m. rugsėjo 27 d., todėl pirkimų priežiūros terminai skaičiuotini nuo šios datos. Išnagrinėjus mokėjimo prašymo duomenis, nustatyta, kad išlaidos pagal rangos sutartį deklaruotos ne tik projekto biudžeto 3.1 eilutėje, bet ir 5.1 eilutėje, atsižvelgiant į tai, kad šios eilutės apima pilną rangos sutarties kainą, taip pat išlaidas projektavimui, Agentūra patikslino pažeidimo tyrimo išvados finansinę informaciją ir pateikė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai (toliau – ir Ūkio ministerija) pasiūlymą priimti sprendimą sumažinti projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai sumai, pritaikant 10 procentų dydžio finansinę korekciją nuo visos rangos sutarties sumos. Teigė, jog pareiškėjas netinkamai aiškina Administravimo taisyklių 198 punktą. Pareiškėjo minimo darbo grupės pirkimo įvertinimui ir išvadų pateikimui išvados negali būti laikomos įrodančiomis nukrypimų įtakos nebuvimo faktą. Gairėse numatomos finansinės korekcijos nėra baudos ar sankcijos, finansinės korekcijos nustatomos tuo atveju, kai negalima ar neįmanoma apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų, o panaikinti visas išlaidas būtų neproporcinga. Finansavimo intensyvumas nustatomas kaip procentinė finansavimo išraiška, skaičiuojama nuo bendros tinkamų deklaruoti Komisijai išlaidų sumos, didžiausias leistinas intensyvumas gali siekti 100 procentų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Pritaikius 10 procentų finansinę korekciją, 10 procentų išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti. Visos likusios tinkamos išlaidos gali būti finansuojamos, t. y. 100 procentų tinkamų finansuoti išlaidų.
Atsakovas Ūkio ministerija atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 70–75) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėjas, 15 darbo dienų terminas pažeistas nebuvo, nes ginčijamas sprendimas priimtas, vadovaujantis 2011 m. birželio 23 d. pateiktu pasiūlymu Nr. 2. Terminas Ūkio ministerijai priimti sprendimą skaičiuotinas nuo pasiūlymo Nr. 2 gavimo dienos, t. y. nuo 2011 m. birželio 27 d. ir baigėsi 2011 m. liepos 19 d. Pažymėjo, jog tai, kad tiekėjai nesikreipė dėl paaiškinimo, nepaneigia, kad pareiškėjas neužtikrino Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatų laikymosi. Pažymėjo, jog Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatytas privalomas kvalifikacinių duomenų patikslinimas ar papildymas, todėl pareiškėjas pažeidė viešųjų pirkimų principus. Be to, pareiškėjas pripažino faktą, kad nebuvo pateiktas sutikimas pasirašyti sutartį pagal projektą dėl neva techninės klaidos. Nurodė, jog pagal sutarties nuostatas avansas gali būti mokamas projekto vykdytojui, o ne jo pasirinktam rangovui. Pareiškėjas nepagrįstai atliko pirkimo sutarties sąlygų pakeitimus, kuriais nustatytos iš esmės kitokios pirkimo sąlygos, nei numatytos pirkimo dokumentuose. Pažymėjo, kad dėl dalies pažeidimų buvo galima taikyti 25 procentų korekciją, tačiau atsižvelgiant į projekto svarbą viešajam interesui, nuspręsta skirti 10 procentų korekciją. Pabrėžė, jog pareiškėjo projekto įgyvendinimas, kai buvo nustatyti su šio projekto įgyvendinimu susiję pažeidimai, negali būti svarbesnis už ginamą viešąjį interesą, kad projektai būtų įgyvendinami laikantis projekto finansavimo ir administravimo sutarčių sąlygų, kad nebūtų pažeisti teisės aktai ir dėl to neatsirastų ar galėtų atsirasti biudžeto nuostolių, patyrus nepagrįstų išlaidų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į skundą (t. II, b.l. 67–69) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad vykdant kontrolės funkciją ir konstatuojant pažeidimus, nėra reikšminga aplinkybė, kad tiekėjai neprašė patikslinti pirkimo sąlygų. Be to, Tarnyba nustatė, kad pareiškėjo komisija pažeidė Įstatymo 32 straipsnio 5 dalies imperatyvias nuostatas, nes posėdyje nustačius, kad keturi kandidatai paraiškose pateikė netikslius duomenis apie savo kvalifikaciją, nepaprašė jų papildyti arba paaiškinti. Tuo tarpu tik tuo atveju, jei kandidatai būtų nepatikslinę paraiškų, pareiškėjas būtų turėjęs atmesti paraiškas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo komisija, nustačiusi, kad kitų dešimties kandidatų paraiškose trūksta kai kurių dokumentų ir duomenų, paprašė jų papildyti ir patikslinti kvalifikacinius duomenis, todėl buvo pažeisti lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principai. Be to, pareiškėjo komisija, nustačiusi, kad pirkimo kandidatas, veikiantis jungtinės veiklos sutarties pagrindu, nepateikė sutikimo pasirašyti sutartį, paprašė jį pateikti tokį sutikimą. Reikalavimas dėl sutikimo nurodytas pirkimo sąlygų 3.1 punkte ir tai nėra minimalus kvalifikacinis reikalavimas, todėl komisija neturėjo pagrindo prašyti jį pateikti. Komisija, atsakiusi į tiekėjo klausimą, atsakymo nuostatų neperkėlė į pirkimo sutartį. Tiekėjai buvo prašomi pateikti pasiūlymus pagal pirkimo dokumentuose nustatytas sąlygas, tačiau tiekėjui, su kuriuo sudaryta sutartis, pareiškėjas sudarė palankesnes sąlygas, nustatydamas kainos perskaičiavimą, pasikeitus mokesčiams. Taip pat nustatyta, kad su tiekėju pasirašytoje sutartyje numatytos avanso mokėjimo rangovui sąlygos, kurios nebuvo numatytos pirkimo dokumentuose.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu (t. II, b.l. 153–164) skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą Ūkio ministeriją teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais pakeisti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-501 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-023 vykdytojai Anykščių rajono savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“ ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-502 „Dėl ūkio ministro 2010-03-18 įsakymo Nr. 4-203 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“; įpareigojo atsakovą Agentūrą pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Agentūros sprendimus, nurodytus Administracijai 2011 m. liepos 18 d. pranešimuose „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD2 patvirtinimo“, „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 MPD3 dalies patvirtinimo“, 2011-07-25 pranešimuose „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 MPD2 patvirtinimo“ ir „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD3 patvirtinimo“, ta apimtimi, kuria 10 procentų mokėjimo prašymuose pateiktų išlaidų buvo pripažintos netinkamomis, sumažinant – pripažįstant netinkamomis iki 5 procentų išlaidų; o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, kad Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 4-242 Administracijos projektas „Viešosios turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra Šventosios upės kairiajame krante, Anykščių mieste“ įtrauktas į Valstybės planuojamų turizmo projektų, siūlomų finansuoti iš 2007–2013 metų Europos Sąjungos paramos lėšų pagal VP3-1.3-ŪM-01-V priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“, sąrašą Nr. 01. Administracija 2009 m. birželio 26 d. paskelbė apie viešojo statybos darbų pirkimo Nr. 76832 procedūras. 2010 m. vasario 18 d. konkurso laimėtoju pripažintas tiekėjas JOSEF MOBIUS BAU-AKTIENGESELLSCHAFT, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB „Anrestas“ ir UAB „Termotaupa“. Ūkio ministerija, Agentūra ir Administracija 2010 m. gegužės 19 d. sudarė projekto „Viešosios turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra Šventosios upės kairiajame krante, Anykščių mieste“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-023, finansavimo ir administravimo sutartį, numatančią, kad projekto biudžete nustatyta didžiausia tinkamų finansuoti išlaidų suma yra ir projektui įgyvendinti skiriama iki 699 140,00 Lt. 2010 m. birželio 7 d. Administracija su jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia rangovų grupe sudarė Projekto „Viešosios turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatingumo infrastruktūros plėtra Šventosios upės kairiajame krante, Anykščių mieste“, projekto kodas Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-023, statinio statybos rangos sutartį Nr. SU-474, bendra sutarties kaina su PVM nurodyta – 6 899 000,00 Lt. Administracija 2010 m. birželio 23 d. raštu Nr. SD-1580 pateikė Agentūrai viešųjų pirkimų dokumentus. Administracija 2010 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. SD-2318 pateikė Agentūrai pirkimų planą. Agentūra 2010 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. R4-13117(13.3.25-13) informavo pareiškėją apie nustatytus projekto neatitikimus, dėl ko pareiškėjui rekomenduojama kreiptis į Tarnybą dėl išvados apie įvykdyto pirkimo bei su juo susijusių dokumentų atitikties Įstatymo ir perkančiosios organizacijos taisyklių nuostatoms. Pareiškėjas 2010 m. spalio 12 d. raštu Nr. SD-2473 pateikė Agentūrai paaiškinimus dėl jos nustatytų projekto neatitikimų. Agentūra 2010 m. spalio 25 d. raštu Nr. R4-14536 nurodė, kad išnagrinėjus paaiškinimus nenustatyta naujų aplinkybių, galinčių turėti įtakos nustatytiems Įstatymo pažeidimams. Nurodė, kad pakartotinai rekomenduojama kreiptis į Tarnybą dėl išvados. Administracija 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. SD-2805 kreipėsi į Tarnybą, prašydama įvertinti projekto atitikimą Įstatymo reikalavimams. Tarnyba 2011 m. sausio 24 d. raštu Nr. 4S-269 pateikė išvadą dėl pareiškėjo projekto ir dėl pirkimo sąlygų. Pareiškėjas 2011 m. vasario 4 d. raštu Nr. SD-271 Tarnybai pateikė paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų ir nurodė, kad nutraukti sudarytą sutartį su konkursą laimėjusiu ir darbus vykdančiu rangovu negalima, rangos sutartis jau pradėta vykdyti, nutraukiant sutartį be rangovo kaltės mokama 10 procentų sutarties vertės bauda, nei vienas iš atmestų tiekėjų nepateikė skundo dėl perkančiosios organizacijos veiksmų, dėl to darytina išvada, kad pažeidimai neturėjo esminės įtakos pirkimo rezultatams. Pareiškėjas 2011 m. kovo 30 d. raštu Nr. SD-645 informavo Tarnybą, kad Administracijos darbo grupė pakartotinai išnagrinėjo Tarnybos pastebėtų pažeidimų ir išvadų pasekmes ir galimą įtaką projekto eigai ir nustatė, kad tai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos tolesnėms pirkimo procedūroms, todėl nurodė, kad 2010 m. birželio 7 d. sutarties nenutrauks. Agentūra 2011 m. gegužės 4 d. raštu Nr. R4-6982(13.3.25-13) kreipėsi į Tarnybą, prašydama informuoti, ar Tarnyba pasinaudos įstatymų suteikta teise kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo. Tarnyba į šį kreipimąsi atsakė 2011 m. birželio 27 d. raštu Nr. 4S-2419, nurodydama, kad, atsižvelgus į teismų praktiką, pirkimo objekto specifiką, sutarties trukmę, Tarnyba nesinaudos teise kreiptis į teismą. Anykščių rajono savivaldybės meras 2011 m. gegužės 25 d. raštu Nr. SD-1289 kreipėsi į Agentūrą, prašydamas apmokėti už atliktus ir priimtus statybos darbus pagal rangovo 2011 m. gegužės 12 d. kreipimąsi. Agentūra 2011m. birželio 9 d. raštu Nr. R4-9641(13.1.5) informavo Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentą, kad atlikusi įtariamo pažeidimo tyrimą dėl pareiškėjo projekto Agentūra nustatė pažeidimus: Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 5 dalies, Atitikties taisyklių 8.7 punkto, Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.8 punkto. Siūloma taikyti 10 procentų finansinę korekciją, atsižvelgiant į tinkamų išlaidų dydį 6 704 000 Lt, ir tai sudaro 670 400 Lt. Agentūra 2011 m. birželio 23 d. raštu Nr. R4-10447(13.1.5) informavo Ūkio ministerijos Europos Sąjungos paramos koordinavimo departamentą, kad išnagrinėjus pareiškėjo mokėjimo duomenis, nustatyta, jog išlaidos pagal rangos sutartį deklaruotos ne tik projekto biudžeto 3.1 eilutėje „Statyba, rekonstravimas ir kapitalinis remontas“, bet ir 5.1 eilutėje „Projektavimas“. Atsižvelgiant į tai, kad šios eilutės apima pilną rangos sutarties kainą, Agentūra tikslina tyrimo išvados finansinę informaciją ir teikia siūlymą Ūkio ministerijai priimti sprendimą sumažinti projekto finansavimą su pažeidimu susijusiai, bet neišmokėtai projektui skirto finansavimo sumai – 689 900 Lt, pritaikant 10 procentų dydžio finansinę korekciją nuo visos rangos sutarties sumos. Įsakymu Nr. 1 nuspręsta projektui taikyti 10 procentų finansinę korekciją nuo 2010 m. birželio 7 d. projekto statinio statybos rangos sutarties sumos – 689 900 Lt; dalis projekto išlaidų – 689 900 Lt – pripažinta netinkamomis finansuoti išlaidomis; sumažinta projektų vykdytojui skirta finansavimo lėšų suma 689 900 Lt. Įsakymu Nr. 2 pakeistas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. kovo 18 d. įsakymas Nr. 4-203, pagal kurį skiriamas finansavimas pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787, 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai“ priemonę „Ekologinio (pažintinio) turizmo, aktyvaus poilsio ir sveikatos gerinimo infrastruktūros kūrimas ir plėtra“ projektams įgyvendinti iš specialiosios Ekonomikos augimo ir konkurencingumo didinimo programos pareiškėjo projektui kapitalo formavimo išlaidoms padengti – iki 6 309 240,00 Lt finansavimo. Agentūra 2011 m. liepos 18 d. pranešimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD2 patvirtinimo informavo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 766 196,75 Lt, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 123 113,16 Lt. Agentūra 2011 m. liepos 18 d. pranešimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD3 patvirtinimo informavo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 479 513,59 Lt, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 12 241,57 Lt. Agentūra 2011 m. liepos 25 d. pranešimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD2 patvirtinimo informavo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 337 168,59 Lt, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 56 194,77 Lt. Agentūra 2011 m. liepos 25 d. pranešimu dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD3 patvirtinimo informavo, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 168 584,30 Lt, tinkamomis finansuoti išlaidomis nepripažinta 0 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, spręsdamas kilusį ginčą, rėmėsi Atitikties taisyklių 7, 8.7 punktais, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (toliau – ir Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklės), 13.6 , 15 punktais, Įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Administravimo taisyklių 195, 184.5, 197, 198 punktais. Pažymėjo, jog nustatyta, kad Agentūra, įvertinusi pareiškėjo pirkimo dokumentus, nustatė, kad pareiškėjo priimti sprendimai, vykdant pirkimą, neatitinka Įstatymo nuostatų ir rekomendavo kreiptis į Tarnybą dėl išvados apie vykdyto pirkimo ir su juo susijusių dokumentų atitikties Įstatymo bei Supaprastintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. AĮ-133 (toliau – ir Taisyklės), nuostatoms. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo pateiktą medžiagą, nustatė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 3 dalies, 32 straipsnio 2 ir 5 dalių nuostatų pažeidimus, taip pat konstatavo, kad neužtikrinama Supaprastintų viešųjų pirkimų organizavimo ir vykdymo taisyklių 39, 130.1 punktuose nustatyta tvarka. Pabrėžė, jog nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pirkimo sąlygų 5.1 punkto 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 6 punkte nenurodyta reikalaujamų apyvartinių lėšų valiuta. Agentūra ir Tarnyba taip pat nustatė, kad pirkimų sąlygų 9.12 punkto nuostatos prieštarauja 5.5 punkto nuostatoms. Remiantis pirkimo sąlygų 9.12 punktu, jei pasiūlymo pateikimo metu numatomi subrangovai jau yra žinomi, tiekėjas privalo juos įvardinti ir kartu su pasiūlymu pateikti subrangovams išduotų 2 lentelės 1, 4, 8 punktuose minėtų kvalifikacijos reikalavimus patvirtinančių dokumentų kopijas bei tiekėjo raštą, kuriame tiekėjas garantuoja, kad subrangovai atitinka 5 skyriaus 1 lentelėje „Bendrieji reikalavimai“ nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Pirkimo sąlygų 5.5 punkte numatyta, kad kiekvienas subrangovas privalo atitikti 1 lentelėje „Bendrieji reikalavimai“ 1 – 6 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus ir 2 lentelės „Ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai“ 1 ir 8 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Padarė išvadą, jog 9.12 punkte nustatant, kad būtina atitikti visus 1 lentelės bei 2 lentelės 4 punkto kvalifikacijos reikalavimus, to nereikalaujant 5.5 punkte, reglamentuojančiame tiekėjų minimalius kvalifikacinius reikalavimus, tai negali būti suprantama, kaip informacijos detalizavimas. Pabrėžė, jog pareiškėjo argumentai, kad nei vienam iš tiekėjų nekilo abejonių dėl minėtų reikalavimų, nepaneigia pažeidimo fakto. Nurodė, kad pirkimo kandidatų abejonės pirkimo sąlygomis yra subjektyvus kriterijus, todėl įsitikinimas, jog sąlygos yra tikslios, aiškios ir nedviprasmiškos, nebūtinai reiškia, kad jos būtent tokios ir yra.
Nustatė, kad pareiškėjo pirkimo komisija 2009 m. rugpjūčio 5 d. posėdyje, nustačiusi, kad keturi kandidatai paraiškose pateikė netikslius duomenis, priėmė sprendimą jų paraiškas atmesti, o kitų dešimties kandidatų, kurių pateikti duomenys taip pat buvo neišsamūs, paprašė juos patikslinti. Tuo tarpu, pareiškėjo teigimu, sprendimą atmesti minėtų kandidatų paraiškas lėmė ta aplinkybė, jog jų pateiktos pažymos buvo išduotos anksčiau nei prieš 30 dienų iki pasiūlymų pateikimo, todėl nebuvo pagrindo prašyti patikslinti duomenų. Pažymėjo, jog pirkimo sąlygų 5 skyriaus 1 lentelės bendruosiuose reikalavimuose nustatyta, kad dokumentai, patvirtinantys kvalifikacijos reikalavimus, turi būti išduoti ne anksčiau kaip 30 kalendorinių dienų iki pasiūlymo pateikimo dienos. Komisijos posėdžio metu buvo nustatyta, kad UAB „Kamesta“ pateikta VĮ Registrų centro pažyma išduota 2009 m. birželio 26 d., kandidatas taip pat neatitinka 2 lentelės 4 punkto reikalavimo; AB „Požeminiai darbai“ nesuteikta teisė atlikti nekilnojamojo kultūros paveldo statinių tvarkomųjų statybos ir elektrotechnikos darbų, kandidatas taip pat neatitinka 2 lentelės 4 punkto reikalavimo; UAB „Struktūra“ pateikta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažyma išduota 2009 m. birželio 26 d.; UAB „Lemminkainen Lietuva“ Kauno filialo pateikta VĮ Registrų centro pažyma išduota 2009 m. gegužės 28 d. Teismas, remdamasis Įstatymo 32 straipsnio 5 – 7 dalimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (apžvalga, publikuota „Teismų praktika“, Nr. 31, 2009 m.), padarė išvadą, jog vien dėl pažymos išdavimo datos kandidatų kvalifikacija negali būti tinkamai įvertinta, o šis netikslumas gali būti tikslinamas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos. Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, tik tuo atveju, jei kandidatai nepateikia papildomų įrodymų, kad jų kvalifikaciniai duomenys yra pakankami ir išsamūs, paraiška gali būti atmetama.
Nurodė, jog nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. SD-1684, kreipdamasis dėl kvalifikacinių duomenų tikslinimo, paprašė AB „Panevėžio statybos trestas“, veikiantį jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pateikti sutikimą pasirašyti sutartį. Pareiškėjo teigimu, minėtas neatitikimas įvyko dėl techninės klaidos ir neturėjo įtakos tolesniam pirkimui. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 29 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3 (Teismų praktika Nr. 31), vertino, jog pareiškėjo argumentai dėl minėto pažeidimo reikšmingumo pirkimo procese nepaneigia skaidrumo principo pažeidimo fakto.
Taip pat pažymėjo, jog nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, atsakyme į vieno iš tiekėjų klausimą nurodė, kad dėl pasikeitusių mokesčių sutarties kaina keičiama nebus, apie tai pareiškėjas informavo kitus tiekėjus, tačiau sudarytoje pirkimo sutartyje 3.5 punkte numatyta, jog sutarties kaina gali kisti, atsižvelgiant į mokesčių dydį reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus. Padarė išvadą, kad tiekėjui, su kuriuo sudaryta pirkimo sutartis, užtikrintos palankesnės sąlygos, numatant kainos perskaičiavimą, pasikeitus mokesčiams. Kadangi Įstatymo 18 straipsnio 3 dalis draudžia keisti pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytas pirkimo sąlygas sudarant pirkimo sutartį, pagal Įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, pirkimo dokumentais laikomi ir dokumentų paaiškinimai ar patikslinimai, o šiuo atveju juo pripažintinas pareiškėjo atsakymas, pateiktas tiekėjams 2009 m. rugsėjo 8 d. raštu Nr. SD-1829, kuriuo tiekėjai informuoti, kad kaina peržiūrima nebus, teismas pareiškėjo argumentus dėl to, kad komisija manė, jog tiekėjas supranta, kaip skaičiuojami mokesčiai ir panašiai, ar tai, kad niekas iš pirkimo dalyvių neskundė pareiškėjo veiksmų, pripažino neturinčiais teisinės reikšmės. Nurodė, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas taip pat nesilaikė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatos ir tais veiksmais, kai pirkimo sutartyje nustatė avanso mokėjimo rangovui galimybes, kurių nebuvo numatyta pirkimo dokumentuose. Be to, nors pareiškėjas pabrėžė, kad Tarnyba atsisakė kreiptis į teismą dėl rangos sutarties nutraukimo, tuo esą pripažindama, kad viešasis interesas pažeistas nebuvo, Tarnyba 2011 m. sausio 24 d. išvadoje rekomendavo perkančiajai organizacijai nutraukti sutartį, tačiau pati Tarnyba kreiptis į teismą atsisakė, atsižvelgusi į sutarties specifiką, trukmę ir kitas aplinkybes. Teismas konstatavo, kad Tarnyba pagrįstai išvadoje nustatė, jog pareiškėjo įvykdytas pirkimas bei su juo susiję dokumentai neatitinka Įstatymo ir perkančiosios organizacijos taisyklių nuostatų.
Atsižvelgdamas į tai, kad Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173, 26 punkte numatyta, jog, nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su viešuoju pirkimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, taikomos Europos Komisijos parengtos Finansinių korekcijų taikymo dėl pažeidimų viešųjų pirkimų srityje gairės (2007-11-29 galutinė redakcija, COCOF 07/ 0037/03-ES) (toliau – ir Gairės), remdamasis Gairių 24 punktu, nurodė, kad tuo atveju, jei sutartys pasirašytos laikantis skelbimo taisyklių, bet sutarties sudarymo tvarka pažeidžia vienodo požiūrio į subjektus principą (pavyzdžiui, jei perkančioji organizacija neteisėtai pasirinko kandidatus, su kuriais derasi, arba rodo palankumą vienam iš į derybas pakviestų kandidatų), taikytina pataisa – 10 procentų sutarties sumos, tačiau ši suma gali būti sumažinta iki 5 procentų, atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Pažymėjo, jog pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pažeidė viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, o viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio. Teismas, papildomai atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (2009-07-29 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. A-3, Teismų praktika Nr. 31) pateiktą išaiškinimą, kad negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti, pabrėžė, jog, jo vertinimu, būtina atsižvelgti į kitas aplinkybes, o būtent į tai, kad pareiškėjo darbo grupės atliktu tyrimu nustatyta, jog neatmetus kitų kandidatų paraiškų, tiekėjai nebūtų surinkę pakankamo balų skaičiaus, nebūtų patekę tarp penkių pajėgiausių, kečiamų teikti pasiūlymus, t. y. leidus šiems tiekėjams pateikti naujas pažymas, ši aplinkybė iš esmės nebūtų pakeitusi pirkimo rezultatų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nei vienas iš pirkimo dalyvių nereiškė pretenzijų, nepaisant to, kad tai neturi įtakos vertinant paties pažeidimo faktą. Be to, Tarnyba kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo atsisakė, atsižvelgusi į sutarties specifiką, trukmę ir kitas aplinkybes, t. y. Tarnyba konstatavo, kad šiuo atveju pirkimo objektas, susijęs su visuomenės interesais, lemia poreikį išsaugoti sutartį. Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas sumažinti skirtą finansinę korekciją iki minimalaus 5 procentų dydžio.
Be to, teismas nepagrįstu pripažino pareiškėjo argumentą, jog buvo pažeisti procedūriniai atsakymo dėl pirkimo priežiūros pateikimo ir ginčijamų įsakymų priėmimo terminai. Atsižvelgdamas į sutarties 8.5, 8.8 punktus, į tai, kad projekto finansavimo ir administravimo sutartis pasirašyta 2010 m. gegužės 19 d., pareiškėjas pirkimo dokumentus pateikė 2010 m. birželio 23 d. raštu, o pirkimų planą – 2010 m. rugsėjo 23 d. raštu, kuris Agentūroje gautas 2010 m. rugsėjo 27 d., į tai, kad pirkimų priežiūros terminai skaičiuojami nuo to laiko, kai gautas pirkimų planas, konstatavo, jog Agentūros pastabos dėl nustatytų neatitikimų pateiktos (2010-09-28 ir 2010-10-05) nepraleidus nustatytų terminų. Remdamasis Administravimo taisyklių 198 punktu, aplinkybe, kad Agentūra Ūkio ministerijai pasiūlymą taikyti 10 procentų finansinę korekciją pateikė 2011 m. birželio 9 d., tačiau patikslinus duomenis ir nustačius, jog išlaidos pagal rangos sutartį deklaruotos dviejose projekto biudžeto eilutėse, nuspręsta patikslinti finansinės korekcijos duomenis, pasiūlymas Ūkio ministerijai pateiktas 2011 m. birželio 23 d., atsižvelgdamas į tai, 15 darbo dienų terminas Ūkio ministerijai priimti sprendimą skaičiuotinas nuo patikslinto pasiūlymo gavimo dienos, padarė išvadą, jog ginčijami sprendimai 2011 m. liepos 14 d. priimti, nepraleidus nurodytų terminų.
Pažymėjo, jog pareiškėjas nurodo, kad Agentūra, tvirtindama mokėjimo prašymus, neteisėtai 10 procentų mokėjimo prašymuose nurodytos sumos pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis. Rėmėsi Atitikties taisyklių 8.7 punktu ir pabrėžė, jog, nustačius nurodytus pažeidimus, ginčijamu įsakymu pripažinus 689 900 Lt netinkamomis finansuoti išlaidomis, likusios sutarties vykdymo išlaidos laikytinos tinkamomis finansuoti 100 procentų. Konstatavo, kad Agentūros sprendimai dėl mokėjimų patvirtinimo ta apimtimi, kuria 10 procentų mokėjimo prašymuose pateiktų išlaidų buvo pripažintos netinkamomis, yra teisėti ir jų naikinti nėra pagrindo.
III.
Atsakovas Agentūra pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 170–172), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą ta apimtimi, kuria Agentūra ir Ūkio ministerija įpareigojamos pakeisti sprendimus, sumažinant – pripažįstant netinkamomis iki 5 procentų išlaidų, ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą visą apimtimi. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktą ir viršijo jam suteiktus įgaliojimus. Nurodo, jog įstatymas numato alternatyvų pasirinkimą – arba naikinti skundžiamą aktą (kai skundžiamas administravimo subjekto veikimas), arba įpareigoti atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus (kai skundžiamas administravimo subjekto neveikimas). Be to, net ir antroji alternatyva nereiškia teismo teisės nurodyti, kokį konkretų sprendimą turi priimti viešojo administravimo subjektai. Įstatyme minimas teismo patvarkymas gali apimti tik tokius draudimus ar įpareigojimus, kurie tiesiogiai gina byloje dalyvaujančio subjekto bei visuomenės teises arba teisėtus interesus. Tuo tarpu skundžiamame teismo sprendime įpareigojimas (patvarkymas) nėra skirtas nei konkrečių asmenų, nei visuomenės teisių ar teisėtų interesų apsaugai, tačiau šis įpareigojimas (patvarkymas) nepagrįstai apriboja viešojo administravimo institucijoms galiojančiais teisės aktais suteiktą diskreciją. Remiasi Atitikties taisyklių 7 punktu, Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo taisyklių nuostatomis ir pabrėžia, kad mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti nustato būtent Agentūra, kaip įgyvendinančioji institucija.
2. Pabrėžia, jog vieninteliais teismo argumentai, kuriais grindžiama skundžiama sprendimo dalis, yra tai, kad Tarnyba nesikreipė į teismą dėl sutarties nutraukimo, atsižvelgdama į sutarties specifiką, trukmę ir kitas aplinkybes, bei tai, kad pareiškėjo darbo grupės atliktu tyrimu nustatyta, jog neatmetus kitų kandidatų paraiškų, tiekėjai nebūtų surinkę pakankamo balų skaičiaus, nebūtų patekę tarp penkių pajėgiausių, kviečiamų teikti pasiūlymus, t. y. leidus šiems tiekėjams pateikti naujas pažymas, ši aplinkybė iš esmės nebūtų pakeitusi pirkimo rezultatų, be to, nei vienas iš pirkimo dalyvių nereiškė pretenzijų, nepaisant to, kad tai neturi įtakos vertinant paties pažeidimo faktą. Nurodo, jog Agentūrai nėra žinoma, kad tokie teiginiai būtų pagrįsti rašytiniais įrodymais, o jei ir būtų, galima abejoti minėtos darbo grupės objektyvumu ir nešališkumu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad pats būtų apskaičiavęs ir įvertinęs (juo labiau, kad būtų pavedęs tai padaryti nešališkiems ekspertams), kokią įtaką pasiūlymus teikti kviečiamų tiekėjų eilei padarė arba galėjo padaryti nustatytas viešųjų pirkimų principų pažeidimas.
3. Papildomai pabrėžia, jog aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją, patvirtina ir racionalumo principas, nes tuo atveju, jeigu teisėkūros subjektai būtų norėję, kad bylą nagrinėjantis teismas pats nustatytų finansinės pataisos (korekcijos) dydį, jie tai būtų aiškiai numatę ir teismas būtų galėjęs visą procedūrą pabaigti savo sprendimu patvirtindamas konkretų pataisos dydį.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 30) prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Pažymi, jog apeliaciniu skundu ginčijama tik ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kurioje pasisakoma dėl teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos paramos skyrimą Administracijai. Nurodo, jog šie teisės aktai neturi įtakos Tarnybos teisėms ir pareigoms, o, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, Tarnyba nėra oficialiai įgaliota aiškinti Europos Sąjungos paramos skyrimą reglamentuojančius teisės aktus.
Pareiškėjas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 31–35) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas viršijo jam suteiktus įgaliojimus ir nepagrįstai apribojo viešojo administravimo subjektui suteiktą diskrecijos teisę. Pabrėžia, jog Administravimo taisyklių 212 punkte vienareikšmiškai nurodyta, kad pareiškėjas ar projekto vykdytojas, nesutikdamas su įgyvendinančiosios institucijos, ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos ar vadovaujančiosios institucijos sprendimais ar veiksmais, gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, akivaizdu, kad ši nuostata patvirtina teismo diskrecijos teisę spręsti dėl Ūkio ministerijos priimtų sprendimų pagrįstumo bei teisėtumo ir pažeidimo nustatymo, ir paskirtos sankcijos proporcingumo aspektu. Be to, ABTĮ neriboja, jog toks įpareigojimas gali būti pavedamas, tik skundžiant administravimo subjekto neveikimą. ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas numato ne tik teismo teisę panaikinti teismo sprendimą ar jo dalį, bet ir teisę įpareigoti administravimo subjektą įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas sprendime nenurodė, kokiu ABTĮ 88 straipsnio punktu vadovaujasi, todėl galėjo priimti analogišką sprendimą ir ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nustatančiu, kad teismas turi teisę patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Kadangi pareiškėjas, pateikdamas skundą, ginčijo ir Ūkio ministerijos priimto sprendimo taikyti sankciją pagrįstumą, ir pritaikytos sankcijos proporcingumą, teismas, remdamasis ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, turėjo teisę patenkinti skundo reikalavimą toje dalyje, kuria buvo ginčijamas pritaikytos sankcijos proporcingumas, išspręsdamas ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Teigia, jog akivaizdu, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Tarnyba konstatavo, jog pareiškėjo vykdomo projekto objektas yra susijęs su visuomenės interesais, o tai lemia poreikį išsaugoti sutartį, darbo grupė nustatė, kad leidus pateikti tiekėjams pažymas, jie vis tiek nebūtų surinkę reikiamo balų skaičiaus ir nebūtų patekę tarp 5 pajėgiausių, o nei vienas iš pirkimo dalyvių nereiškė pretenzijų dėl įvykdyto pirkimo, ir vadovaudamasis Gairių 24 punkto nuostata, leidžiančia sumažinti taikomą pataisą iki 5 procentų, bei ABTĮ 88 straipsniu, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, įpareigodamas Ūkio ministerija pakeisti pritaikytos sankcijos dydį, atsižvelgiant į teisės aktuose nurodytas sankcijos ribas ir šiuo savo sprendimu įgaliojimų neviršijo. Nurodo, kad aplinkybė, jog teismas turi diskrecijos teisę sumažinti paskirtą sankciją, iš esmės pripažinta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. A858-3029/2011). Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką (1999-12-21, 2006-05-09, 2006-06-06, 2006-11-27, 2007-10-24, 2008-03-15, 2008-09-17, 2009-04-10 ir kiti nutarimai), pažymi, jog, paneigus teismo teisę įpareigoti administravimo subjektą įvykdyti kitokį teismo patvarkymą ar išspręsti ginčą įstatymų numatytu būdu, būtų pažeisti ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtinti principai.
2. Nurodo, jog Agentūra buvo gavusi visus rašytinius įrodymus, kurių buvimu abejoja apeliantas. Teigia, jog aplinkybė, kad Tarnyba atsisakė kreiptis į teismą dėl Projekto visuomeninės reikšmės, buvo pagrįsta tinkamu rašytiniu įrodymu, kurį pirmosios instancijos teismui pateikė pats apeliantas. Pažymi, jog po to, kai pareiškėjo sudaryta darbo grupė įvertino pirkimo rezultatus, perskaičiuodama konkursinius balus tų tiekėjų, kurių nebuvo prašyta patikslinti duomenis, ir juos užfiksavo protokolu, šis protokolas buvo išsiųstas Agentūrai kartu su Tarnybai pateiktu raštu. Šis rašytinis įrodymas Agentūrai buvo pateiktas jau 2011 m. kovo 30 d. ir apeliantas, gavęs protokolą, darbo grupės rezultatų nekvestionavo. Toks rašytinis įrodymas buvo pateiktas ir teismui bei Tarnybai.
3. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog tuo atveju, jei teisėkūros subjektai būtų norėję, kad teismas pats nustatytų pataisos dydį, jie tai būtų ir numatę, kad po teismo sprendimo vienintelė galima finansinė pataisa yra 5 procentai, o teismas pats nesiėmė savo sprendimu įtvirtinti konkretų nuoskaitos dydį, nes tokia teismo teisė yra įtvirtinta ABTĮ 88 straipsnyje, o teismas savo sprendimu jam įstatymo suteiktų įgaliojimų ribų neperžengė.
4. Pabrėžia, jog nei Tarnyba, nei Ūkio ministerija, kurios yra įgaliotos vertinti pažeidimus ir skirti sankcijas, teismo sprendimo neskundė. Be to, Tarnyba ne tik atsisakė kreiptis į teismą, motyvuodama visuomenine pareiškėjo įgyvendinamo projekto svarba, bet taip pat neskundė teismo sprendimo, nekvestionavo teismo teisės priimti būtent tokio turinio sprendimą, t. y. sutiko ir su teismo sprendimu, ir su jo priėmimo motyvais. Ūkio ministerija taip pat neskundė teismo sprendimo ir nekvestionavo teismo teisės sprendimu pakeisti finansinės pataisos dydį, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, nors būtent šiai institucijai Administravimo taisyklių 198 punktas suteikia diskrecijos teisę taikyti finansinę pataisą. Daro išvadą, kad Tarnyba ir Ūkio ministerija pripažino Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovus pakeisti savo priimtus ir šioje byloje ginčijamus sprendimus, bei naujai priimamais sprendimais sumažinti paskirtą ekonominę sankciją iki 5 procentų.
Įvertinus šioje byloje ginčijamų atsakovų priimtų sprendimų turinį galima konstatuoti, kad LR Ūkio ministro 2011 liepos 14d. įsakymu Nr. 4-501 buvo nuspręsta pareiškėjo vykdomam projektui pritaikyti 10 procentų finansinę korekciją, kuri sudaro 689 900 Lt, ir šią projekto išlaidų sumą pripažinti netinkamomis finansuoti išlaidomis (t. 1 b.l. 119-120).
Kitu šioje byloje ginčijamu LR Ūkio ministro 2011m. liepos 14d. įsakymu Nr. 4-502 buvo nuspręsta, atsižvelgiant į pareiškėjo vykdomam projektui pritaikytą 10 procentų finansinę korekciją, sumažinti pareiškėjo vykdomam projektui bendrą finansavimo sumą iki 6 309 240 Lt, t.y. tokia suma, kurią sudaro taikoma 10 procentų finansinė korekcija.
Šioje byloje ginčijamais antrojo atsakovo Lietuvos verslo paramos agentūros 2011m. liepos 18 dienos pranešimais Nr. 023/MP007 dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD2 patvirtinimo, Nr. 023/MP007 dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD 3 patvirtinimo, 2011m. liepos 25 dienos pranešimais Nr. 023/MP008 dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD2 patvirtinimo, Nr. 023/MD008 dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD3, atsižvelgiant ir vadovaujantis anksčiau aptartais LR Ūkio ministro 2011 liepos 14d. įsakymu Nr. 4-501 ir 2011m. liepos 14d. įsakymu Nr. 4-502 priimtais sprendimais dėl pareiškėjo vykdomo projekto 10 procentų finansinės korekcijos, dalis pareiškėjo prašomų finansuoti išlaidų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti (t. 2 b.l. 40-50). Akcentuotina, kad visuose pranešimuose išlaidų nepripažinimo tinkamomis finansuoti priežastis yra išimtinai tik ta, kad pareiškėjo vykdomam projektui pritaikyta finansinė korekcija (t. 2 b.l. 40-50).
Įvertinus šias byloje nustatytas faktines aplinkybes kolegija sprendžia, kad pareiškėjui tiesiogines pasekmes sukelia LR Ūkio ministro 2011 liepos 14d. įsakymas Nr. 4-501 dėl projekto finansavimo finansinės korekcijos taikymo. Tuo tarpu LR Ūkio ministro 2011 liepos 14d. įsakymas Nr. 4-502, kuriuo atsižvelgiant į taikomą 10 procentų projekto finansavimo korekciją buvo pakeista bendra viso projekto finansavimo suma (t.y. sumažinta 10 procentų) bei Lietuvos verslo paramos agentūros pranešimai dėl mokėjimo prašymo yra išvestiniai sprendimai, kuriais įgyvendinamas LR Ūkio ministro sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo. Toks šioje byloje ginčijamų sprendimų pobūdis suponuoją išvadą, kad tuo atveju, jei yra keičiamas ar naikinamas LR Ūkio ministro sprendimas dėl finansinės korekcijos taikymo, Lietuvos verslo agentūros pranešimuose dėl mokėjimo prašymo padarytos išvados dėl išlaidų netinkamumo finansuoti bei LR Ūkio ministro sprendimas dėl bendros viso projekto finansavimo sumos sumažinimo, tampa nepagrįsti, nes jie nekoreliuoja su LR Ūkio ministro pritaikytu ekonominės sankcijos dydžiu, todėl turėtų būti panaikinti.
Vertinant šioje byloje ginčijamų LR Ūkio ministro 2011 liepos 14d. įsakymo Nr. 4-501 teisėtumą ir pagrįstumą kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytiems argumentams, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimą, pažeidė viešųjų pirkimų procedūras reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, kad padaryti pažeidimai yra objektyvūs ir absoliutūs, todėl nėra pagrindo pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmus teisėtais. Kartu kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos atliktu pareiškėjo padarytų pažeidimų sunkumo bei pasekmių vertinimu bei vykdomo projekto svarba, taip pat visuomeniniu poreikiu, todėl sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pateiktu LR Ūkio ministro taikytos ekonominės sankcijos vertinimu, t.y. kad yra pagrindas mažinti finansinę korekciją iki minimalaus 5 procentų dydžio. Kadangi apeliaciniame skunde esminės kritikos šiai pirmosios instancijos teismo sprendimo daliai nėra, o apeliacinės instancijos teismo kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, plačiau šiais klausimais nepasisakytina.
Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neva viršytų įgalinimų, kolegija sprendžia, jog šie atsakovo argumentai nėra pakankamai pagrįsti. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2007m. gruodžio 19d. nutarimu Nr. 1443 212 punktas suteikė teisę pareiškėjui ginčyti LR Ūkio ministro įsakymus, kuriais taikyta finansinė korekcija, teismo tvarka. Ši aplinkybė suteikia teisę teismui spręsti dėl Ūkio ministerijos priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, tame tarpe ir dėl paskirtos sankcijos proporcingumo. Šią savo teisę teismas gali įgyvendinti priimdamas ABTĮ 88 straipsnyje numatytus procesinius sprendimus. ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas suteikia teisę teismui įpareigoti atitinkamą administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą. ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas nesieja tokio procesinio sprendimo priėmimo galimybės su būtinumu konstatuoti administravimo subjekto vilkinimą ar atsisakymą atlikti vienokius ar kitokius viešojo administravimo veiksmus, nes sprendimų bylose dėl vilkinimo ar neveikimo priėmimą reglamentuoja kitas įstatymo straipsnis, t.y. ABTĮ 90 straipsnis. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas savo kompetencijos neviršijo ir turėjo teisę priimti atsakovus atpatinkamai veikti įpareigojantį sprendimą.
Tačiau apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi tai, jog teisminio nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismas, pilnai ir visapusiškai išnagrinėjęs bylą bei nustatęs visas bylai teisingai išspręsti reikalingas aplinkybes, siekdamas išvengti bereikalingų administracinių procedūrų, turėjo galimybę pats priimti sprendimą dėl konkrečios 5 procentų finansinės korekcijos, tuo tikslu padarydamas atpatinkamus pakeitimus LR Ūkio ministro įsakyme. Šis pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas taisytinas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir atitinkamai pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą bei pakeičiant šioje byloje ginčijamą Ūkio ministro įsakymą Nr. 4-501.
O kadangi šioje byloje ginčijami LR Ūkio ministro 2011 liepos 14d. įsakymas Nr. 4-502 ir Lietuvos verslo paramos agentūros 2011m. liepos 18 dienos ir 2011m. liepos 25 dienos pranešimai buvo priimti įgyvendinant šioje byloje keičiamą Ūkio ministro sprendimą, konstatuotina, kad ministro įsakyme dėl bendros projekto finansavimo sumos pakeitimo bei Agentūros pranešimuose padarytos išvados dėl išlaidų tinkamumo finansuoti nebekoreliuoja su sprendimu taikyti 5 procentų finansinę korekciją, todėl LR Ūkio ministro 2011 liepos 14d. įsakymas Nr. 4-502 ir Agentūros pranešimai naikintini.
Teismo kolegija vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 3 punktu, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinis teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą pakeisti.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-501 „Dėl Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansuojamo projekto Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-023 vykdytojai Anykščių rajono savivaldybės administracijai skirtos finansavimo lėšų sumos sumažinimo“, kuriuo projektui Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-023 pritaikyta 10 procentų finansinė korekcija, pakeisti nustatant, kad projektui Nr. VP3-1.3-ŪM-01-V-01-023 taikoma 5 procentų finansinė korekcija, atitinkamai pakeičiant šiame įsakyme pripažintą netinkamomis finansuoti išlaidų sumą nuo 689 900 Lt iki 344 950 Lt ir projekto vykdytojui skirtą finansavimo sumos sumažinimą nuo 689 900 Lt iki 344 950 Lt.
Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. 4-502 „Dėl ūkio ministro 2010-03-18 įsakymo Nr. 4-203 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programą, skyrimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos verslo paramos agentūros 2011 m. liepos 18 d. pranešimus „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 dalies MPD2 patvirtinimo“ ir „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 7 MPD3 dalies patvirtinimo“, taip pat Lietuvos verslo paramos agentūros 2011-07-25 pranešimus „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 MPD2 patvirtinimo“ ir „Dėl mokėjimo prašymo Nr. 8 dalies MPD3 patvirtinimo“ panaikinti.
Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.