- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-03
- Bylos Nr.
- 2YT-767-1081/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00078-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. J., valstybės įmonei „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. J. mirties, priimti. Nurodė, jog jo tėvai E. J. ir J. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie susilaukė vieno vaiko, t. y. pareiškėjo. Santuokos metu pareiškėjo tėvai įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis siuvyklos patalpų, adresu (duomenys neskelbtini). Visas turtas buvo registruotas pareiškėjo mamos vardu. Dėl J. J. piktnaudžiavimo alkoholiu, pareiškėjo tėvai išsituokė. Jų santuoka nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimu. Po santuokos nutraukimo pareiškėjo tėvas išsikėlė gyventi pas savo mamą į (duomenys neskelbtini), o santuokos metu įgytu turtu toliau naudojosi, rūpinosi ir mokesčius mokėjo pareiškėjo mama. Dėl minėtų priežasčių pareiškėjas manė, kad visas turtas po santuokos nutraukimo atiteko mamai. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas J. J. mirė. Kadangi tėvas vedė asocialų gyvenimo būdą ir girtuokliavo, pareiškėjas manė, kad jo tėvas jokio turto neturėjo, todėl po jo mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė. 2020 m. pabaigoje pareiškėjo mama E. J. nusprendė siuvyklos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), parduoti. 2020 m. lapkričio pradžioje atsirado pirkėjas su kuriuo mama apsilankė pas notarą. Notaras nurodė, kad sandorio patvirtinti negali, kadangi patalpos įgytos santuokos su J. J. metu. Kaip vėliau paaiškėjo, santuokos nutraukimo byloje nebuvo išspręstas turto padalinimo klausimas. Tą patį lapkričio mėnesį pareiškėją mama informavo, kad susitvarkytų paveldėjimo klausimus. Pareiškėją ši žinia labai nustebino, kadangi iki tol tikėjo, jog tėvas jokio turto neturėjo. Dėl jauno amžiaus, paveldėjimo procedūrų neišmanymo ir dėl to, kad paprasčiausiai nežinojo, jog tėvo vardu liko turto, pareiškėjas praleido įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, todėl teismo prašo jį atnaujinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo E. J. atsiliepime į pareiškimą su pareiškimu sutiko ir pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Teismo posėdyje pareiškėjas S. J. pareiškimą prašė tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad jo mamos ir tėvo santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas, kuris nutraukiant tėvų santuoką nebuvo padalintas. Kadangi tuo turtu visą laiką rūpinosi, mokėjo mokesčius mama, manė, kad šis turtas priklauso mamai E. J.. Tik 2020 m. lapkričio mėnesį mamai sugalvojus parduoti dalį turto paaiškėjo, kad turtas priklauso ir jo tėvui. Po tėvo mirties palikimo nepriėmė, nes nemanė, kad tėvas turi paveldimo turto. 2020 m. lapkričio mėnesį mama jį informavo, kad turi susitvarkyti paveldėjimo dokumentus ir tada jis kreipėsi į notarą, kur sužinojo, jog yra praleidęs palikimo priėmimo terminą. Jo mama dėl tėvo palikimo priėmimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis, pareiškėjo paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, jog E. J. ir J. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems (duomenys neskelbtini) gimė vienintelis vaikas – pareiškėjas S. J.. Santuokos metu pareiškėjo tėvai įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis siuvyklos patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Kretingos rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 20 d. sprendimu E. J. ir J. J. santuoka nutraukta, tačiau santuokos metu įgytas turtas padalintas nebuvo. Po santuokos nutraukimo E. J. liko gyventi santuokos metu įgytame bute, o J. J. išsikraustė į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) mirė. Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K. 2020 m. gruodžio 17 d. pažyma Nr. S-107 patvirtina, kad po J. J. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. E. J. 2020 m. pabaigoje nusprendė siuvyklos patalpas parduoti. Notarui atsisakius tvirtinti sandorį, E. J. 2020 m. lapkričio mėn. informavo pareiškėją, kad susitvarkytų paveldėjimo dokumentus. 2021 m. vasario 1 d. pareiškėjas teismui pateikė pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.50, 5.60 straipsniai). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų įstatyme įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Bylos duomenimis nustatyta, jog pagrindinė termino praleidimo priežastis buvo tai, kad pareiškėjas nežinojo apie jo tėvui J. J. jo mirties momentu priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Visas J. J. ir E. J. santuokos metu įgytas turtas buvo įregistruotas E. J. vardu. VĮ Registrų centro duomenimis jokio turto J. J. vardu įregistruota nebuvo. Santuokos metu įgytu turtu po santuokos nutraukimo liko naudotis viena pati E. J.. Pareiškėjui nebuvo žinoma, jog santuokos nutraukimo byloje turto padalinimo klausimas nebuvo išspręstas. Apie aplinkybę, kad po tėvo mirties liko turto, pareiškėjas sužinojo iš savo mamos 2020 m. pabaigoje, kai ši nusprendė dalį turto parduoti. Pareiškėjas iš karto po to kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Įvertinus byloje surinktus duomenis, pareiškėjo paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėjas laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą, o pareiškėjo elgesys rodo, jog jis turėjo valią priimti palikimą.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje abu suinteresuoti asmenys pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjo S. J. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo J. J. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 578 straipsniais, teismas,
nutaria:
prašymą tenkinti.
atnaujinti pareiškėjui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Nutartis per septynias dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per nutartį priėmusį teismą.