Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis G. J. kaltu prisipažino išdalies, paaiškino, kad 2015 m. balandžio 12 d. pas jį namuose (duomenys neskelbtini), atvažiavo R. R. su D. J., kurie buvo neblaivūs. Jie prisėdo prie stalo ir pradėjo gerti atsinešta degtinę, begeriant pradėjo jį įžeidinėti, todėl jiems buvo pasiūlyta pasiimti atsineštą degtinę ir išeiti. Išeinant, jo kieme, D. J. jam sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, o R. R. - kumščiu į krūtinę. Jiems išėjus, G. K. pasakė, kad matė, kaip jo naujus sandalus, vadinamus kroksus, išsinešė D. J.. Netrukus sugrįžo jo sūnus K. J. jie nusprendė nuvažiuoti pas R. R., kuris išėjo pas netoliese gyvenančią savo senelę S. V.. Kartu važiavo ir A. Š. Į S. V. sodybą nuvažiavo jo automobiliu „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilį paliko ant keliuko ir abu su sūnumi ėjo į kiemą, A. Š. liko automobilyje. Įėjus į kiemą, pro duris išėjo D. J., paskui jį ir R. R., D. J. jį pastūmė, liepė dingti nuo kiemo, todėl jis griūdamas pačiupo už D. J. marškinėlių ir abu pargriuvo ant žemės. Ką tuo metu darė jo sūnus K. J., jis nematė. Jis si D. J. pradėjo galynėtis ant žemės, sudavė gulėdamas D. J. 5-6 kartus kumščiu į galvą, po to atsistojęs dar smūgiavo kelis kartus kumščiu bei apie tris kartus įspyrė. Ar jo sūnus mušė R. R. ar D. J., jis nematė. Prisimena, kad sudavė vieną smūgį kumščiu R. R. į veidą, šis nuo smūgio nukrito ant žemės ir daugiau nesikėlė. R. R. nespardė, taip pat nematė, kad tai būtų daręs jo sūnus K. J.. Po to jis liepė D. J. lipti į automobilį, tačiau jo per prievartą į automobilį nesodino, jis su sūnumi K. J. atsisėdo jam iš abiejų pusių, automobilį vairavo A. Š.. Jie jį parsivežė į savo namus, vežant smūgių D. J. nesudavė, negrasino, sodybos kieme jis vieną kartą sudavė delnu D. J. per galvą, soybos kieme D. J. nebandė nuo jų bėgti, jo niekas nesivaikė ir daugiau nemušė. Namuose tik kalbėjo su D. J., jo nemušė, liepė grąžinti sandalus, tačiau D. J. prašant leisti su sandalais grįžti namo, jis leido (t. 2, b. l. 190, 191).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė Lazdijų r. Lazdijų sen. Neravų k. esančią S. V. sodybą, kurios kieme konfliktavo su D. J. ir R. R., vietą, kur buso paliktas jo automobilis bei (duomenys neskelbtini) esančią jo sodybą, gyvenamąjį namą, kuriame buvo atėję nukentęję, kur buvo jo sandalai, bei vietą, kurioje buvo kai D. J. parsivežė į namus (t. 1, b. l. 135-143).

Kaltinamasis K. J. kaltu neprisipažino, paaiškino, kad 2015 m. balandžio 12 d., vakare jis kartu su draugu A. Š. grįžo į savo namus. Grįžus, tėvas G. J. papasakojo, kad į namus buvo atėję R. R. ir D. J., kurie jį sumušė ir išsinešė jam priklausančius sandalus. Jis pasiūlė nuvažiuoti pas R. R. į namus ir išsiaiškinti visas aplinkybes. Abu su tėvu, A. Š. sėdo į automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo į S. V. sodybą, kieme pamatė D. J. su R. R., matė kad D. J. buvo apsiavęs tėvo sandalais. G. J. pradėjo su D. J. ginčytis, stūmė vienas kitą, parkrito ant žemės, G. J. pradėjo mušti D. J. kumščiais, kiek smūgių sudavė neįsidėmėjo, ar spardė kojomis nematė. Jis bandė juos išskirti, G. J. sudavė vieną smūgį ir R. R. kumščiu į veidą, po ko jis nukrito ant žemės. D. J. pradėjo bėgti, paskui jį bėgo G. J., netoli automobilio D. J. pargriuvo, matė, kad nusibrozdino alkūnes. G. J. liepė D. J. lipti į automobilį, liepė važiuoti ir padėti jo sandalus į vietą, per prievartą į automobilį niekas D. J. nesodino. D. J. atsisėdo ant galinės sėdynės, o jis su G. J. jam iš šonų. Važiuojant niekas smūgių D. J. nesudavė, negrasino, parsivežę į namus D. J. nemušė, per prievartą nelaikė (t. 2, b. l. 191, 192).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė Lazdijų r. Lazdijų sen. Neravų k. esančią S. V. sodybą, vietą, kurioje buvo automobilis, kurioje vyko muštynės tarp G. J. ir D. J. beo R. R. (t. 2, b. l. 14-19).

Nukentėjęs D. J. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 12 d. kartu su R. R. nuėjo pas G. J. į (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad ten yra R. R. pusbrolis T. V., kurio jam reikėjo. Jis su R. R. nusinešė degtinės, todėl prisėdo prie stalo pas G. J. ir visi gėrė degtinę. Begeriant kilo žodiniskonfliktas tarp R. R., jo ir G. J., todėl jis su R. R. išėjo pas R. R. senlę S. V.. Sėdėjo S. V. virtuvėje prie stalo, nes ketino valgyti, kai apie 17 - 17.30 val. į sodybą atvažiavo G. J. ir K. J., pasibeldė, matė, kaip R. R. atidarius duris, K. J. sugriebė už drabužių R. R., išsitempė į lauką, o G. J. sugriebė jį už drabužių ir ištempė į kiemą. Matė, kad R. R. jau guli ant žemės, jį spardo K. J.. Lauke jam G. J. sudavė smūgį kamščiu į galvą, jis suklupo, tada K. J. ir G. J. jį pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas, juto smūgius į galvą ir į šonus, buvo rankomis užsidengęs galvą, todėl daug smūgių kliuvo į rankas. Jie jam sudavė apie 20-30 smūgių. Jautė kaip pradėjo bėgti kraujas, buvo prakirsta kakta. Mušant G. J. ir K. J. jam neaiškino, kodėl jį muša. Po to jį prieš jo valią įsisodino į automobilį, ant galinės sėdynės, patys atsisėdo iš šonų, vežant G. J. ir K. J. jį mušė, sudavė smūgius į galvą, maždaug apie 10-20 smūgių, grąsino nuvežti ir pakasti miške. Jį parsivežė į G. J. namų, jis pradėjo bėgti, tačiau jį pasivijo K. J., spyrė per koja, jis pargriuvo, tuomet K. J. sudavė jam 3-5 smūgius kumščiu į galvą. Prie jų pribėgo G. J., parsivedė jį į savo namus, pasodino jį prie stalo, liepė gerti degtinę, išeiti neleido (t. 2, b. l. 154, 155). Šiuos parodymus patvirtino ir akistatos metu su kaltinamaisiais G. J. (t. 1, b. l. 145-147) bei K. J. (t. 2, b. l. 21-23).

Savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kur parodė (duomenys neskelbtini) esantį G. J. gyvenamąjį namą, kur buvo nuėjęs su R. R. ir kur vėliau buvo mušamas; parodė S. V. namus Lazdijų r. Lazdijų sen. Neravų k., vietą, 5 m atstumu nuo namo, kurioje buvo mušamas, vietą, kur buvo paliktas G. J. automobilis, kur buvo parkritęs R. R. (t. 1, b. l. 85-96).

Nukentėjęs R. R. parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. su D. J. nuvažiavo pas G. J., nes žinojo, kad ten yra T. V., kurio jiems reikėjo. Ten gėrė nusineštą degtinę. Kilus ginčui tarp jo ir G. J. bei D. J., jie su D. J. išėjo iš G. J. namų ir parėjo pas jo senelė S. V.. Apie 17 val., jam su D. J. būnant virtuvėje, išgirdo beldimą į duris, nuėjo atidaryti durų, vos tik atidarius duris jam kažkas trenkė kumščiu į veidą, ištempė į lauką ir gulintį pradėjo spardyti, kas spardė nematė, nes buvo užsidengęs galvą rankomis. Juto smūgius į galvą ir į šonus, kiek smūgių sudavė neįsidėmėjo, mano, kad apie 10. Vienu momentu pasisukęs pamatė, kieme G. J. su sūnumi K. J.. Po kiek laiko atsipeikėjęs pamatė, kad nėra D. J.. Tuo metu pas senelę į namus atėjo T. V., kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir jis buvo nuvežtas į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių. Ten, nesulaukęs pagalbos, išėjo, paprašė, kad J. V. jį parvežtų į senelės namus. Važiuojant, pamatė einantį D. J., jis buvo kruvinas (t. 2, b. l. 153, 154).

Liudytoja S. V. parodė, kad ji gyvena Lazdijų r. Lazdijų sen. Neravų k. 2015 m. balandžio mėnesio viduryje, po pietų pas ją į namus atėjo anūkas R. R. su draugu D. J.. Jie abu buvo virtuvėje prie stalo, nes ji tiems tik ką buvo padariusi valgyti, o ji buvo kitame kambaryje ir klojo jiems lovas. Klodama lovas, išgirdo šauksmus, išėjo į kiemą ir pamatė aukštielninką gulintį savo anūką R. R., jo draugą matė gulintį beveik kiemo viduryje, ant šono. Kieme buvo dar du vyrai, jų ji nepažino, vienas buvo tamsus ir jaunesnis, kitas vyresnio amžiaus, abu buvo nedidelio ūgio. Matė, kad abu kieme buvę vyrai spardė jos gulintį anūką. Ji pradėjo rėkti, klausė, ką jos anūkas jiems padarė, kad muša. Ji nematė kaip jie mušė anūko draugą, kadangi žiūrėjo tik į savo anūką ir buvo labai išsigandusi. Ji pradėjo šaukti, kad iškvies policiją, negali pasakyti kaip tos muštynės baigėsi, D. J. kažkur dingo. Ji matė, kad abu buvo kruvini, skambino V. V., kažkas iškvietė greitąją pagalbą ir ji atvykusi išsivežė jos anūką. Po muštynių ji savo kieme, ar koridoriuje, tiksliai neprisimena kur, rado rudos spalvos sandalus, kurių iki muštynių pas ją nebuvo. Kuo buvo apsiavęs jos anūkas ji nematė, matė, tik, kad D. J. buvo apsiavęs mėlynos spalvos sandalais. Vėliau ji sužinojo, kad jos anūką su draugu sumušė J., kurie gyvena netoliese (t. 1, b. l. 155).

Liudytoja V. V. patvirtino, kad gyvena kitoje kelio pusėje nei S. V., 2015 m. balandžio 12 d., vakare, jai paskambino S. V. (sutuoktinio senelė), liepė ateiti, sakė, kad sumušė R. R.. Atėjusi matė sumuštą R. R., buvo ir sumuštas jos draugas, kurio nepažįsta. Vėliau atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir ji išėjo namo. Po dviejų dienų, ji, eidama į S. V. sodybą, šalia kelio esančiame griovyje rado juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną, kuris, kaip vėliaus paaiškėjo, buvo D. J. (t. 2, b. l. 177, 178). Parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė vietą, kurioje rado telefoną - nuo įvažiavimo į S. V. sodybą iki tos vietos, kur buvo rastas telefonas yra 12 m (t. 1, b. l. 104-107).

Iš liudytojos B. J. parodymų matyti, kad 2015 m. balandžio mėnesį, pas ją į namus atėjo du vyrai, kaip vėliau sužinojo R. R. ir D. J., kurie gėrė degtinę. Besėdint jie prie jos vyro G. J. pradėjo kabinėtis, T. V. juos ramino, liepė eiti namo. Netrukus jie išėjo, girdėjo, kad vyras rėkė, kad pavogti jo sandalai, tačiau kas vyko toliau ji nematė, nes dar prieš grįžtant sūnui K. J., išėjo pas draugę į svečius (t. 2, b. l. 155, 156).

Liudytojas T. V. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 12 d., jam būnant pas G. J., pas jį atėjo ir jo pusbrolis R. R. su draugu D. J., jie atsinešė degtinės ir gėrė. Tarp R. R. ir G. J. kilo konfliktas, proe jo prisijungė ir D. J., jo nuomone, kaip svečiai, jie elgėsi įžūliai, todėl jis jiems liepė pasiimti atsineštą degtinė ir išeiti, ką jie ir padarė. Po kelių dienų po šio įvykio, jo žmona V. V. rado mobilaus ryšio telefoną, kurį jis atidavė D. J. (t. 2, b. l. 156, 157).

Liudytojas V. L. ir G. K. patvirtino matę, kaip iš G. J. kiemo išeidami du vyriškiai, kaip vėliau sužinojo D. J. ir R. R., kumščiu sudavė G. J.. Matė, kad aukštesnis vyras (D. J.) turėjo rankose krepšelį, iš krepšelio buvo išlindę dviejų degtinės butelių kamšteliai ir batai ar šlepetės (t. 2, b. l. 157).

Liudytojas A. Š. patvirtino, kad 2015 m. balandžio 12 d., vakare, jis su K. J., automobiliu „Audi A4“, žalios spalvos grįžo pas jį į namus. K. J. tėvas G. J. papasakojo, kad pas jį į namus buvo atėjęs R. R. ir D. J., prisikabino prie jo, sukonfliktavo ir D. J. pavogė jo sandalus. Tada K. J. pasiūlė nuvažiuoti pas juos. Visi nuvažiavo į S. R. sodybą, jis pasiliko sėdėti automobilyje, buvo pradarytas šiek tiek langas, matė kieme D. J., matė kaip D. J. su G. J. buvo parkritę ant žemės, grūmėsi, ką tuo metu veikė K. J. nematė. Jis, išlipęs iš automobilio, patraukė jį nuo kiemo, pamatė bėgantį D. J., jį vijosi G. J., matė kaip bėgdamas D. J. buvo parkritęs. Girdėko kaip G. J. įsakmiu tonu liepė D. J. sėsti į automobilį, K. J. ir G. J. atsisėjo jam iš šonų ir jis juos parvežė į namus. Nematė, kad važiuojant būtų mušamas D. J. tačiau nelabai kreipė į juos dėmesį. Grįžus pas J., jis liko kieme, jie įėjo įvidų, maždaug po 20 min. atėjo K. J. ir jie išvažiavo (t. 2, b. l. 189, 190).

Liudytoja J. V. parodė, kad 2015 m. balandžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, maždaug po 19 val., pas ją į namus Lazdijų m., atėjo R. R., jis buvo kruvinu veidu, neblaivus. Jis paaiškino, kad pabėgo iš ligoninės, nes nesulaukė pagalbos, papasakojo, kad jį ir jo draugą D. J. sumušė senelėskieme ir prašė parvežti pas senelę į namus. Važiuojant lin S. V. namų, pamatė einantį D. J., kuris, pamatęs automobilį, pradėjo bėgti, bet R. R. jį pašaukus, jis įsėdo į automobilį, girdėjo kaip jis dejavo ir ji juos abu parvežė iki S. V. sodybos (t. 2, b. l. 178).

Iš liudytojos G. J. parodymų matyti, kad jai paskambino S. V. ir pasakė, kad pas ją yra sumuštas jos sūnus D. J.. Ji nuvažiavo, pasiėmė sūnų, nuvežė pas medikus ir į policijos komisariatą. Sūnus buvo sumštas, po to kurį laiką nedirbo (t. 2, b. l. 178, 179).

Liudytojai R. K. ir K. K. patvirtino, kad po to, kai sužinojo iš G. J. apie 2015 m. balandžio mėnesį buvusias muštynes, po kelių dienų matė D. J. važiuojantį su jo krovininiu automobiliu, todėl sprendė, kad jis jau dirbo (t. 2, b. l. 179, 180).

2015 m. balandžio 13 d. apžiūrėjus įvykio vietą Lazdijų r. Lazdijų sen. Neravų k., S. V. sodyboje, kieme, 1 m atstumu nuo laiptų į šiaurės pusę ant žemės matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraujo; sodyboskiemas neaptvertas (t. 1, b. l. 9-13).

Specialisto išvada nustatyta, kad D. J. dėl muštinės žaizdos tarpuakio srityje, poodinės kraujosruvos abiejų ausų kaušelių srityse, kairio smilkinio srityje, abiejose plaštakose, abiejų riešų sąnarių srityse, abiejų peties sąnarių srityse, abiejų žastų srityse, abiejų alkūnių sąnarių srityse, dešiniame dilbyje, dešinio klubo sąnario srityje, juosmens kairėje, kairės mentės srityje, sprande, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimų kairėje alkūnėje, kairiame žaste, dešinio riešo sąnario srityje, yra padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 25 trauminių poveikių, sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant rankomis, tiek kojomis, tiek ir kitais bukais daiktais (t. 1, b. l. 18, 19).

Specialisto išvada konstatuota, kad R. R. smūgių galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 26).

Daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolas patvirtina, kad D. J. pateikė baltos spalvos trumpomis rankovėmis marškinėlius; marškinėliai suplyšę, plyšimas kairėje pusėje, ties kaire pažastimi, plyšimo ilgis 20 cm, įplšta ir ties kairės pusės petimi, ant marškinėlių priekio matomos dėmės, panašios į kraują (t. 1, b. l. 27-33).

Daiktų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolais nustatyta, kad S. V. pateikė rudos spalvos sandalus, rastus sodyboje vykusių muštynių; apžiūrėjus nustatyta, kad sandalai yra 43 dydžio, rudos spalvos, sandalai yra ne nauji, nešioti, matosi ryškios dėvėjimo žymės ant padų, sandalų viršus yra nešvarus (t. 1, b. l. 44-50).

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir daikto apžiūros protokolu G. J. pateikė jam priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo sutarties liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktą; nustatyta, kad transporto priemonės identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), žalios spalvos, automobilio priekyje nėra priekinio bamperio ir dešinės pusės priekinio žibinto, priekinio stiklo dešinė pusė suskilinėjusi (t. 1, b. l. 55-63).

Kaltinamasis K. J. neigia viešoje vietoje sudavęs smūgius D. J. ir R. R., kaltinamasis G. J. nurodo sudavęs apie 6-7 smūgius D. J. ir vieną smūgį R. R.. Baudžiamojo proceso kodeksas jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete. Vertinant kaltinamojo parodymus kaip įrodymų šaltinį, atsižvelgtina ir į tai, kad jo parodymai yra jo gynybos priemonė, todėl jie turi būti itin kruopščiai patikrinami visų įrodymų kontekste.

Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad nukentėjusieji D. J. ir R. R. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai paaiškino, kad buvo sumušti abiejų kaltinamųjų. Nors nukentėjusieji buvo apsvaigę nuo alkoholio (D. J. nustatyta 2,93 promilės, o R. R. – 2,60 promilės girtumas, t. 1, b. l. 71, 97), tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas netikėti jų parodymais, jie nurodo prisimenantys įvykio aplinkybes, todėl jų parodymai vertintini visų kitų įroymų kontekste. Nukentėjusiojo D. J. parodymus apie tai, kad sužalojimas jam padarytas ne 6-7 smūgių, kaip nurodo kaltinamasis G. J., o apie 20-30 smūgių, patvirtina objektyvus įrodymas - specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 25 trauminių poveikių. Konstatuotus sužalojimus vertinant nukentėjusiojo D. J. parodymų kontekste matyti, kad specialisto išvadoje aprašyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiojo D. J. parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes, todėl netikėti jais ir atmesti juos kaip nepatikimus, nėra pagrindo. Nukentėjęs D. J. patvirtino ir tai, kad matė, kaip R. R. smūgius sudavė abu kaltinamieji. Šiuos jo parodymus patvirtino ir liudytoja S. V., todėl jie pakankami pripažinti, kad R. R. atžvilgiu smurtą naudojo abu kaltinamieji: smūgį kumščiu sudavė G. J., o nukentėjusiajam nukritus, jį spardė abu kaltinamieji. Specialisto išvada patvirtina, kad R. J. smūgių sudavimo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Kaltinamųjų parodymus apie tai, kad jiems atvykus į S. V. sodybą, nukentėjusieji buvo kieme, paneigia liudytojos S. V. parodymai, kuri patvirtino, kad nukentėjusieji buvo virtuvėje prie stalo, nes ji jiems buvo pagaminusi valgyti. Todėl šie liudytojos parodymai taip pat patvirtina nukentėjusių D. J. ir R. R. parodymus apie tai, kad jie buvo virtuvėje, o atidarius duris, R. R. buvo suduotas smūgis ir jis išvilktas į kiemą, kur toliau buvo mušamas. Liudytojas A. Š. kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius matė tik lauke jau besimušančius, nes iš jo buvimo vietos, jis S. V. namo durų nematė. Fizinis smurtas prieš nukentėjusiuosius naudotas S. V. kieme, kur bet kada galėjo patekti pašaliniai asmenys, smurtas naudotas S. V. akivaizdoje. Iš liudytojų V. V., T. V. parodymų matyti, kad S. V. įvykis labai išgąsdino. Nors kaltinamieji nurodo, kad pagrindas smurtui buvo D. J. paimti sandalai, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neįrodyta. G. J. tvirtina, kad jo sandalai buvo visiškai nauji, jų dydis – 43, tačiau iš sandalų apžiūros protokolo matyti, kad sandalai yra nudėvėti, be to, 47 dydį nešiojančiam D. J. yra aiškiai per maži. Nelogiški G. J. paaiškinimai, kad jis mušė D. J., jį parsivežė į namus tam, kad šis grąžintų sandalus, tačiau vėl leido jam grįžti su jais namo, nors G. J. nurodo žinojęs, kad sandalus pasiėmė D. J., tačiau mušamas dėl jų buvo ne tik D. J., bet ir R. R., kuris jokių G. J. sandalų neėmė, niekas iš liudytojų nematė, kad D. J. būtų apsiavęs G. J. sandalais. Nors V. L. ir G. K. tvirtina matę sandalus D. J. krepšyje, tačiau jie skirtingai nurodo krepšio išvaizdą, jo dydį, painiojasi dėl to, ką matė krepšyje, jokie kiti įrodymai nepatvirtina, kad D. J. krepšį, apskritai turėjo, įvykio vietos apžiūros metu jis nerastas, G. K. įvykio metu gyveno J. namuose, buvo jų išlaikomas, todėl šioje dalyje liudytojų G. K. ir V. L. parodymais dėl jų nepatikimumo negalima grįsti nuosprendžio. Įvertinus nukentėjusiųjų, G. J., B. J., T. V. parodymus apie tai, kad G. J. su nukentėjusiais susiginčijo dar iki įvykio savo namuose, spręstina, kad šis žodinis konfliktas ir buvo priežastis tolimesniam konfliktui, o tokia priežastis pripažintina menkaverte smurtui prieš nukentėjusiuosius naudoti. Visų aptartų įrodymų analizė įrodo, kad G. J. ir K. J. tyčiniai, viešoje vietoje atlikti veiksmai, kai jie dėl menkavertės priežasties smūgiavo nukentėjusiesiems pripažintini įžūliais veiksmais, kuriais jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes nukentėjusiesiems sukėlė fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė sveikatą, šiuos veiksmus atliko įvykį mačiusios garbaus amžiaus liudytojos S. V. akivaizdoje, dėl ko ji išsigando. Įvertinus tai, pagrįstai G. J. ir K. J. veika kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Tai, kad aukščiau aptarti kaltinamųjų veiksmai pakankami tam, kad jų veika būtų kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika: Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2001 m. spalio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-410/2011, 2011 m. birželio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-242/2011, 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 2K-491/2013.2015 m. sausio 13 d. nutartis byloje Nr. 2K-141-507/2015.