Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. (toliau – pareiškėjas) už tai, kad šis 2011-11-12 apie 22 val. (duomenys neskelbtini), būdamas 2008-10-08 baustas administracine nuobauda už ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, vairavo transporto priemonę - traktorių T-16M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus(nustatytas sunkus 2,86 promilės girtumo laipsnis), taip pat su savimi neturėjo ir nepateikė įgaliotam tikrinti pareigūnui transporto priemonės valdytojo privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, registracijos liudijimo, traktorininko pažymėjimo ir šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktus, padarydamas administracinius teisės pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 130² str. ir 124¹ str. 7 d.

Skirdamas už pažeidimą numatytą ATPK 130² str. maksimalią sankcijoje numatytą nuobaudą-teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 metams, apylinkės teismas nurodė, jog minėto straipsnio sankcija numato ir privalomą transporto priemonės konfiskavimą. Tačiau atsižvelgęs į tai, kad pažeidėjas traktorių pasiėmė savavališkai, be savininko leidimo, o dėl traktoriaus vagystės yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, padarė išvadą, kad traktoriaus savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl vadovaudamasis Konstitucijos 23 str., 109 str., teisingumo ir protingumo kriterijais, ATPK 30¹ str. nuostatomis, konfiskavimo transporto priemonės – traktoriaus T-16M valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruoto Z. E. vardu ir pagal 2011-03-01 pirkimo – pardavimo sutartį priklausančio G. K., apylinkės teismas netaikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

D. B. administracinės nuobaudos paskirtos už ATPK 130 ² straipsnyje ir 124 ¹ straipsnio 7 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtus pažeidimus. Kadangi apeliaciniame skunde prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir paskirti D. B. nuobaudą ATPK 130 ² straipsnio ribose, skundas nagrinėtinas tik dėl paskirtos nuobaudos.

ATPK 130 ² straipsnyje nurodoma, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, – užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu.

2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą“, ir , kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, „būtų suvaržytos teismo galios, apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą“.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad transporto priemonės konfiskavimas vis dėlto gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3213/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išskirtinę situaciją. Transporto priemonė – traktorius T-16M, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B., registruotas Z. E. vardu, o pagal 2011-03-01 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso G. K.. Tą patvirtina byloje esanti 2011-03-01 pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 32).Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje G. K. patvirtino, kad D. B. pas jį dirbo ir gyveno fermose, turėjo traktoriaus raktelius. Su traktoriumi D. B. jis leisdavo išvežti mėšlą bei važiuoti ne daugiau 2 km. atstumu nuo fermų. Važinėtis be leidimo, jis neleido, o įvykio dieną traktorių jis pastatė fermose apie 16 val. Atvykęs ryte traktoriaus neberado, jo ieškojo pats, o neradęs, dėl traktoriaus dingimo kreipėsi į policiją. Tai patvirtina Marijampolės VPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato 2011-11-13 pranešimas G. K., kad policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl traktoriaus vagystės (b.l. 26). Apylinkės teismo posėdyje D. B. patvirtino, kad pas G. K. fermose dirbo, tačiau traktorių pasiėmė be savininko žinios ir leidimo.

Akivaizdu, kad G. K., kaip transporto priemonės savininkas, elgėsi atsakingai ir rūpestingai, dėl neteisėtai paimto traktoriaus kreipėsi į policiją. Būtent dėl to darytina išvada, kad transporto priemonės - traktoriaus savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Remiantis aptarta Konstitucinio Teismo doktrina, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nekonfiskuoti G. K. priklausančios transporto priemonės, o skirdamas D. B. maksimalią ATPK 130 ² str. sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, jų skyrimo pagrindų nepažeidė.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ATPK 284 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei ATPK 257 straipsnyje nurodytais kriterijais, įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, todėl jo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o naikinti ar keisti nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.