Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J.V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-212-724/2021 pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalių, kuriomis iš dalies netenkinti ieškovo reikalavimai dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasirinktinai šališkai ieškiniams dėl delspinigių priteisimo savo iniciatyva neteisingai nustatė sutrumpintą 6 mėnesių senaties terminą, neteisingai nustatė laikotarpį nuo 2020-05-06 iki 2020-11-06, už kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5893,77 Eur delspinigius. Ieškovas ieškinyje priskaičiavo delspinigius už laikotarpį nuo 2020-05-05 iki 2020-11-05.

15. Pažymėtina, jog nors CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas numato, kad ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, ieškinio senatis nedraudžia reikalauti delspinigių už ilgesnį laikotarpį. Toks reikalavimas pats savaime nėra nepagrįstas, kreditorius turi teisę reikalauti visų priskaičiuotų delspinigių atlyginimo. Ieškinio senatis taikoma tik bylą nagrinėjant teisme ir tik esant atsakovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą. Todėl tokiu atveju, jeigu atsakovas teisme neprašo taikyti ieškinio senaties termino, teismas priteisia ir tuos delspinigius, kurie nepatenka į 6 mėnesių iki ieškinio pareiškimo laikotarpį.

16. Nagrinėjamu atveju pastebėtina, kad pats ieškovas ieškinyje nurodė, jog delspinigiai priskaičiuoti tik už 6 mėnesių laikotarpį, nors atsakovė ir neprašė taikyti ieškinio senaties. Todėl negalima sutikti, kad teismas savo nuožiūra taikė ieškinio senatį. Ieškinyje nurodoma, kad už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną už laikotarpį nuo 2020-05-05 iki 2020-11-05 ieškinyje yra priskaičiuoti šalių sutarti ir ieškovo 5 kartus (nuo 1,00 % iki 0,20 %) sumažinti 0,20 % dydžio 5893,77 Eur (15929,10 Eur x 0,002 % x 185 d.) delspinigiai. Sutiktina su apeliantu, jog teismas neteisingai nustatė laikotarpį, už kurį ieškovas prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, tačiau pagrįstai teismo pripažinta, jog prašoma priteisti delspinigius ne už 6 mėnesius, o už 6 mėnesius ir 1 dieną. Pažymėtina, kad metais, mėnesiais, savaitėmis ar dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (Civilinio proceso kodekso 73 straipsnio 3 dalis). Todėl apskaičiuojant delspinigių dydį už ieškovo nurodytą laikotarpį, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, delspinigiai sudarytų 5861,91 Eur (15929,10 Eur x 0,002 % x 184 d.).

17. Apeliantas teigia, kad palūkanos turėjo būti priteistos atsižvelgiant į jo nurodytas CK 6.872 straipsnio nuostatas. Ieškinyje nurodė, kad už atsakovės naudojimąsi svetimais pinigais už laikotarpį nuo 2010-12-31 iki 2020-05-04 ieškovas priskaičiavo 12385,21,50 Eur 8,32 % dydžio metų palūkanas, nes 2010-04-30 paskolos sutarties sudarymo metu tokia palūkanų norma buvo Lietuvos banke. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.874 straipsnio 1 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteisė 7440,34 Eur įstatymines 5 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2010-12-31 iki 2020-05-04. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, nors teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovės 4944,87 Eur palūkanų, tačiau ieškovas šį palūkanų dydį byloje sumažina iki 654,55 Eur.

18. Pažymėtina, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). CK 6.872 straipsnis reglamentuoja palūkanų už naudojimąsi paskola dydį bei mokėjimo tvarką. Šiame straipsnyje nurodyta, kad dėl tokių palūkanų dydžio ir mokėjimo tvarkos šalys susitaria, o jei nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Taip pat numatyta, kad, nesant kitokio šalių susitarimo, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskola bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad skolininkas mokėjimo (pelno) palūkanas moka paskolos (CK 6.872 straipsnis), banko indėlio (CK 6.896 straipsnis), banko sąskaitos (CK 6.920 straipsnis) ir kitose sutartyse nurodyta tvarka. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė yra specialioji norma, numatanti palūkanas už paskolas ir suteikianti teisę šalims pasirinkti palūkanų dydį, jų mokėjimo tvarką nustatyti sutartimi arba mokėti palūkanas vadovaujantis atitinkamomis įstatymo nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2005).

19. Palūkanos, kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis, iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-357/2007).

20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad paskolos sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui sugrąžinti skolą iki 2010-12-31. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės įsipareigojimą ieškovui mokėti kiekvieną dieną iki visiško paskolos grąžinimo ieškovo vienašališkai apskaičiuotas pelno palūkanas. Apeliantas, reikšdamas reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, remiasi CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, tačiau pažymėtina, jog paskolos sutarties atlygintinumas savaime nesuponuoja mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo iki visiško prievolės įvykdymo. Tokią išvadą leidžia daryti CK 6.872 straipsnio 2 dalies dispozityvumas. Nurodytoje normoje nustatyta, kad šalys turi galimybę susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo laikotarpio. Šiuo atveju šalys susitarė dėl skolos grąžinimo iki 2010-12-31, taip pat numatė, kad už kiekvieną uždelstą skolos grąžinimo dieną bus mokami delspinigiai. Sutartyje nenumatyta, jog bus mokamos kokio nors dydžio pelno palūkanos.

21. Pažymėtina, jog CK 6.870 straipsnis nustato paskolos pelno palūkanų mokėjimą, o 6.872 straipsnio 1 dalis reglamentuoja paskolos pelno palūkanų dydžio nustatymą. Jų mokėjimo tvarką nustato CK 6.872 straipsnio 2 dalis. Pagal ją pelno palūkanos, nustatytos įstatyme ar sutartyje, yra mokamos kas mėnesį kaip prievolės dalis iki paskolos suma bus grąžinta, t. y. iki sutartyje nustatyto grąžinimo termino.

22. Suėjus grąžinimo terminui ir skolininkui negrąžinus paskolos dalyko – paskolintų lėšų, susiklosto situacija, kuri gali būti pripažinta sutarties pažeidimu, o tai savo ruožtu užtraukia sutartinę atsakomybę. Ji įstatymais yra specialiai reglamentuojama. CK 6.874 straipsnis nustato pasekmes, susidariusias po to, kai paskolos gavėjas pažeidė sutartį. Dėl tokio reglamentavimo, esant sutarties pažeidimui, palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį.

23. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad po paskolos grąžinimo termino praleidimo turi būti mokamos CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos, jeigu paskolos sutarties šalys nėra susitarę kitaip. Jos mokamos nuo tos dienos, kurią turėjo būti sugrąžinta paskola, t. y. nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo. Sisteminis CK 6.870, 6.872 ir 6.874 straipsnių aiškinimas teikia pagrindą daryti išvadą, kad pelno palūkanos iki sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino mokamos taikant CK 6.872 straipsnį, o praleidus terminą, t. y. paskolos gavėjui pažeidus sutartį, paskolos davėjo pelno praradimas kompensuojamas pagal CK 6.874 straipsnį kaip specialiąją normą.

24. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas kompensuojamojo pobūdžio palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta kitaip. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai praleistas prievolės įvykdymo terminas, skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius (CK 6.260 straipsnio 2 dalis), ir palūkanos turi būti mokamos dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku.

25. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartyje ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.210, 6.261 straipsniai). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Tokias palūkanas pagal įstatymą turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

26. Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų, mokėtinų už prievolės neįvykdymą laiku, mokėjimo ir jų dydžio. Todėl spręsdamas dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų sumos priteisimo ieškovo naudai pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodyta 5 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų norma ir ieškovo naudai priteisė palūkanas, paskaičiuotas nuo laiku negrąžintos paskolos dalies.

27. Kadangi teismai turi atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą praktiką civilinėse bylose, nevertintini apelianto argumentai dėl kitokių išaiškinimų ankstesnėje apygardos teismo nutartyje. Pastebėtina, kad ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-415-544-2020, buvo atsižvelgta į aukščiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus.

28. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2021 m. sausio 20 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.