- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- 2YT-32439-1099/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26951-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Pareiškėjas
- A. B.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Darius Stakeliūnas, A. V. (išieškotoja).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas A. B. pateikė skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, kuriame prašo grąžinti be teisinio pagrindo nurašytą sveikatos draudimo išmoką, kuri negali būti išieškojimo objektu.
2. Antstolis 2021 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
3. Antstolis nurodo, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. vykdomąjį dokumentą Nr. N2-2520-534/2015 dėl 4 074,85 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš A. B. išieškotojos A. V. naudai.
4. Antstolis pažymi, kad pareiškėjas pateikė informaciją, jog lėšos, patekusios į jo sąskaitą, yra sveikatos draudimo išmoka, todėl jos turėtų būti grąžintos. Anot antstolio, sveikatos draudimo išmoka nepatenka į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 739 straipsnyje numatyta sąrašą, todėl pagrindo grąžinti nurašytų lėšų nėra.
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. spalio 4 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2021 m. spalio 25 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2021 m. spalio 4 d. nutarties patvirtintas kopijas bei CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510–512 straipsniai).
6. Suinteresuotas asmuo A. V. (išieškotoja) atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
7. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
8. Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos medžiagos Nr. 0032/16/00854 nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. vykdomąjį dokumentą Nr. N2-2520-534/2015 dėl 4 074,85 Eur išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš A. B. išieškotojos A. V. naudai.
9. Antstolis 2016 m. rugpjūčio 12 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko banko sąskaitų. Iš vykdomojoje byloje pateikto AB SEB banko išrašo nustatyta, kad skolininkas 2021 m. rugsėjo 15 d. iš AB „Lietuvos draudimas“ gavo 600 Eur; 2021 m. rugpjūčio 19 d. ir 2021 m. rugsėjo 21 d. iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gavo dvi išmokas po 211,86 Eur. Anot skolininko (kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 15 d. el. laiško), iš AB „Lietuvos draudimas“ skolininkas gavo sveikatos draudimą už patirtus daugybinius kūno sužalojimus per nelaimingą atsitikimą. Antstolis 2021 m. rugsėjo 16 d. nuo skolininko sąskaitos nurašė 393,66 Eur (minėtos lėšos paskirstytos 2021 m. rugsėjo 17 d. patvarkymu Nr. S-21-32-16872).
10. Antstolis 2021 m. rugsėjo 16 d. el. laiške, skirtame skolininkui, nurodė, kad nurašyti 393,66 Eur bus skirti skolos dengimui, nes šios lėšos nepatenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą piniginių lėšų, iš kurių negalima vykdyti išieškojimo, sąrašą.
11. Vykdomųjų dokumentų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas vykdomasis dokumentas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius vykdomojo dokumento padarinius. Vykdant vykdomuosius dokumentus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Kaip minėta, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, taip pat savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
12. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi; šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 668 straipsnyje nustatytas vienos MMA dydžio išskaitų ribojimas yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, įskaitant ir pinigų sumas, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja; CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų (įplaukų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
14. CPK 739 straipsnyje numatytas sąrašas piniginių lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas. Negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; 7) valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; 8) išeitinės išmokos, išskyrus atvejus, kai vykdomi CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti išieškojimai. Jeigu skolininkui išmokama didesnė negu vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, vykdant CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus išieškojimus, CPK 736 straipsnyje nustatyto dydžio išskaitos daromos atskirai iš kiekvieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos; 9) laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
15. Kaip minėta, pareiškėjas savo skunde nurodo, kad išmokos už sveikatos draudimą negali būti išieškojimo objektu.
16. Viena vertus, pareiškėjas nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių duomenų, kokiu pagrindu 2021 m. rugsėjo 15 d. AB „Lietuvos draudimas“ pervedė 600 Eur sumą (CPK 12, 178 straipsniai). Kita vertus, CPK 739 straipsnyje pateiktame sąraše nėra iškirtos išmokos už sveikatos draudimą, todėl išieškojimas iš tokių išmokų yra galimas (kaip kad nurodė ir antstolis). Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad antstolis šiuo atveju nepažeidė CPK nuostatų, nurašydamas dalį lėšų iš skolininko gautų sveikatos draudimo lėšų (jeigu tai tikrai sveikatos draudimo lėšos) (CPK 739 straipsnis).
17. Be to, teismas pažymi, kad CPK 738 straipsnyje yra numatyta, jog iš laikinojo nedarbingumo atvejais mokamų socialinio draudimo išmokų, nedarbo socialinio draudimo išmokų išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą dėl išlaikymo išieškojimo ir pagal teismo sprendimą dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, atlyginimo. Nagrinėjamu atveju antstolis vykdo išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą iš skolininko A. B. išieškotojos A. V. naudai, todėl antstolis turi teisę, be kita ko, išieškoti ir iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervedamų lėšų (nors pareiškėjas savo skunde dėl antstolio veiksmų nekėlė šių nurašytų lėšų grąžinimo klausimo, tačiau iš 2021 m. rugsėjo 15 d. laiško matyti, kad skolininkas antstolio prašė grąžinti ne tik AB „Lietuvos draudimas“, bet Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pervestas lėšas (jų dalį)).
18. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis nurašė ne visas skolininko gautas lėšas, o tik jų dalį (iš skolininko sąskaitos išrašo matyti, jog skolininkas 2021 m. rugsėjo 17 d. pervedė 400 Eur R. B.; sąskaitos likutis – 15,23 Eur), todėl skolininkas turėjo laisvai disponuojamų lėšų (kurių dydis buvo nustatytas antstolio).
19. Kiti pareiškėjo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
20. Taigi, teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis ir šalių paaiškinimus, konstatuoja, kad antstolis Darius Stakeliūnas nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 510, 513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo A. B. skundo dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų netenkinti.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.