Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. J., VĮ „Turto bankas“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas po motinos mirties kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą ir 2018 m. gegužės 2 d. priėmė motinos palikimą pagal 2009 m. balandžio 9 d. L. J. testamentą, tačiau paaiškėjo, kad pareiškėjo motina, mirus pareiškėjo tėvui, dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė. Pareiškėjo motina L. J., būdama santuokoje su A. J., 1992 m. kovo 14 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgijo ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – turtas). Nurodytas turtas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas L. J. vardu.

Suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta CPK 133 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog pareiškėjas R. J. yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini) , mirusio (duomenys neskelbtini) ir L. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus. Pareiškėjo tėvai (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Santuokos metu įgijo šį turtą - 1) ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Turtas užregistruotas pareiškėjo motinos vardu.

Remiantis 2018 m. gegužės 3 d. testamentų registro išrašo duomenis, matyti, kad pareiškėjo motina L. J. 2009 m. balandžio 9 d. buvo sudariusi testamentą, o dėl jos palikimo priėmimo po jos mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi pareiškėjas R. J., tačiau kreipęsis į notarą pareiškėjas sužinojo, jog mirus pareiškėjo tėvui A. J., pareiškėjo motina dėl jo palikimo priėmimo į notarą nesikreipė.

Iš 2020 m. gruodžio 17 d. testamentų registro išrašo Nr. SR10-10778(20) matyti, kad nėra A. J. palikimo priėmimo faktų, įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Tai reiškia, kad niekas iš A. J. įpėdinių po jo mirties 2012 m. vasario 8 d. nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad pareiškėjas dėl jo tėvui priklausiusio palikimo priėmimo nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 mėnesių terminą manydamas, jog palikimą priėmė pareiškėjo motina, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai įrodo, kad dėl A. J. palikimo nebuvo kreiptasi.

Pareiškėjas nurodo, kad jo motina po pareiškėjo tėvo mirties faktiškai priėmė palikimą ir pradėjo jį valdyti, t. y. perėmė sutuoktinio asmeninius, kai kuriuos namų apyvokos daiktus, turtas yra įgytas santuokoje. Pareiškėjo motina jai atitekusiu turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, susijusius su nekilnojamuoju turtu, o tai patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai, tokie kaip išrašai, patvirtinantys išlaidų už komunalines paslaugas apmokėjimą, 2019 m. spalio 28 d. Sodininkų bendrijos „Sparta“ pažyma Nr. 17, kuria patvirtinama, kad pareiškėjo motina nuo 2012 m. visuomet mokėjo mokesčius ir įsiskolinimų bendrijai neturi.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. L. J., kaip palikėją A. J. pergyvenusi sutuoktinė, yra pirmos eilės jo įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjo paaiškinimais, 2018 m. gegužės 2 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, jog L. J. vardu yra registruotas turtas, kuris buvo įgytas santuokos metu ir priklausė sutuoktiniams L. J. ir A. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, mokėjimo pavedimais, už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teiktas komunalines paslaugas bei sodininkų bendrijos „Sparta“ patvirtinimu, jog L. J. nuo 2012 metų visuomet mokėjo mokesčius, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog L. J. po A. J. mirties toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, taip pat rūpinosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) bei visu turtu naudojosi kaip savo, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ji priėmė palikimą po A. J. mirties, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjui įteisinti po A. J. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. J. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) motina L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po pareiškėjo tėvo A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį sprendimą priėmusį apylinkės teismą.