- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- I2-8214-438/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01157-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,
trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus atstovei A. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. patikslintą skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (t. 1, b. l. 32-36), prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, atsakovė) Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. VPE_SP5-1374 „Dėl atsisakymo A. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas), VSDFV 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą Nr. (18.2E)I-5819, kuriuo paliktas nepakeistas Skundžiamas sprendimas (toliau – ir 2023 m. gegužės 26 d. sprendimas), bei įpareigoti atsakovę teisės aktų nustatyta tvarka paskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą policijoje pagal ištarnautus metus ir stažą.
Nurodo, kad VSDFV 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu be jokių aiškių motyvų, formaliai ir nepagrįsdama objektyviais duomenimis paliko galioti VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Pareigūnų pensijų statymas) 3 str. 5 d., Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), nusprendė neskirti jam pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes jis buvo atleistas iš tarnybos dėl savo paties kaltės ir po atleidimo iš tarnybos dienos nėra praėję 3 metai bei nėra sukakęs Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) pakeitimo įstatymo 3 str. 18 d. 3 p. nustatyto išleidimo į atsargą amžius. Sprendimas grindžiamas tuo, kad iš vidaus tarnybos jis buvo atleistas dėl to, jog 2022 m. birželio 30 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. IV-461 leidimas dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, buvo panaikintas dėl jo paties kaltės.
Tvirtina, kad skundžiami VSDFV Panevėžio skyriaus ir VSDFV sprendimai yra nepagrįsti, priimti neteisingai aiškinant/interpretuojant atleidimo iš Statuto pagrindą. Remiasi Statuto 38 str. 1 d. nuostata ir teigia, kad ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas bei kaltės forma – tyčia/neatsargumas (Statuto 2 str. 6 d., 21 str. 5 p., 38 str. 1 d., 39 str. 1, 7 d.).
Nurodo, kad iš vidaus tarnybos jis buvo atleistas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 38-TE-140, vadovaujantis Statuto 72 str. 1 d. 16 p. (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka panaikinamos/atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu). Sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinės specialiųjų ekspertų komisijos (toliau – ir VRM CSEK) 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo Nr. 1SEP-2 išvadą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 2 d. 20 p. (tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumu) ir 20 str. 1 d. 4 p. (atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų 17 str. 2 d.) nuostatomis.
Vertina, kad specialiosios teisės, kuri susijusi su pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas lemia tai, kad valstybės tarnautojas/pareigūnas negali atlikti jam priskirtų funkcijų, todėl atsiranda pagrindas taikyti Statuto 72 str. 1 d. 16 p., o tai yra Statuto atskiras/savarankiškas pagrindas atleisti atitinkamą pareigūną iš tarnybos be kaltės, neatliekant tarnybinio patikrinimo.
Pažymi, kad jo atžvilgiu joks tarnybinis patikrinimas dėl kokio nors neteisėto elgesio, t. y. tarnybos pareigų, nustatytų įstatyme, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose valstybės tarnybos veiklą, neatlikimo arba netinkamo atlikimo, nebuvo atliekamas. Sutinkamai su Statuto nuostatomis tam, kad būtų konstatuota pareigūno kaltė būtina atlikti tarnybinį patikrinimą, kurio išvadoje motyvuotai nurodoma, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas bei kaltė.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 2022 m. liepos 1 d. rašytiniu prašymu kreipėsi į savo buvusį darbdavį Kriminalinės policijos biuro viršininką (per Personalo darbuotoją I. F. iš pradžių telefonu, o po to ir išsiųsdamas atitinkamą rašytinį prašymą) teisės aktų nustatyta tvarka prašydamas skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Tą pačią dieną vakare iš I. F. sužinojo, kad skubos tvarka priimtas įsakymas jį atleisti iš tarnybos, kuris buvo pasirašytas jau po darbo valandų.
Vertina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareigūno kaltės ir leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimas yra du skirtingi teisiniai institutai. Panaikinus ar atėmus leidimą dirbti su slapta informacija, pareigūnas automatiškai nebūtinai praranda teisę ir toliau dirbti vidaus tarnyboje, gali užimti kitas pareigas, kurių vykdymui nebūtinas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
Remiasi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2022 m. liepos 22 d. raštu Nr. 5-S-14498 ir 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 5-S-15375, kuriuose nurodoma, kad nėra duomenų/informacijos, kurie suponuotų išvadą, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos Lietuvos kriminalinės policijos biure buvo atleistas dėl paties kaltės. VSDFV pateiktuose oficialiuose Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biuro raštuose aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuojama, kad iš vidaus tarnybos jis buvo atleistas be kaltės, t. y. Statuto 72 str. 1 d. 16 p. pagrindu.
Pareiškėjas ir jo atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintą skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu (t. 1, b. l. 80-82) su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo panaikinimo, nustatė, kad minėtas sprendimas priimtas remiantis pateiktais duomenimis apie pareiškėjo atleidimą: Vidaus reikalų ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-461 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 38-TE-140, kuriuo iš vidaus tarnybos nuo 2022 m. liepos 1 d. pareiškėjas buvo atleistas pagal Statuto 72 str. 1 d. 16 p. ir VRM CSEK 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo išrašu. Remiantis šiuo protokolu, kuris pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą praktiką laikytinas sudėtine, motyvacine minėto įsakymo dalimi, nuspręsta, kad pareiškėjui leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikintas dėl jo paties kaltės. VSDFV 2022 m. gegužės 26 d. sprendimu konstatavo, kad VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 3 str. 5 d., 2022 m. lapkričio 4 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl atsisakymo skirti pareiškėjui pareigūnų pensiją. Pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai ir, kad pareiškėjas nėra sukakęs įstatymų nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus.
Akcentuoja, kad VRM CSEK 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokole esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija panaikintas dėl jo paties kaltės. Pareiškėjo atleidimo pagrindas atsirado dėl paties pareiškėjo kaltės, todėl laikytina, kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos taip pat dėl jo paties kaltės.
Pažymi, kad yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimas, kuriuo konstatuota, jog pareiškėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija panaikintas teisėtai ir pagrįstai, taip pat teisėtas ir pagrįstas yra ir jo atleidimas iš tarnybos. Todėl nėra pagrindo abejoti VRM CSEK 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo duomenų teisingumu ir pagrįstumu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyrius atsiliepimu (t. 1, b. l. 148-151) su patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Pareigūnų pensijų įstatymo 3 str. 5 d. taikymo pareiškėjo atžvilgiu. Teigia, kad ginčo, jog po pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos yra praėję 3 metai ir, kad pareiškėjas nėra sukakęs įstatymų nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus, nėra.
Pažymi, kad pareiškėjas iš tarnybos atleistas Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2022 m. liepos 1 d. įsakymu, vadovaujantis Statuto 72 str. 1 d. 16 p. bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1V-461 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Minėtas įsakymas priimtas atsižvelgiant į VRM CMEK 2022 m. birželio 29 d. posėdžio protokolo sprendimą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 str. 2 d. 20 p. ir 20 str. 1 d. 4 p.. Lietuvos kriminalinės policijos biuro 2022 m. gruodžio 1 d. rašte Nr. 38-S-12366 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo juridiniam faktui nustatyti“ patvirtinta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, panaikintas dėl pareiškėjo kaltės. Minėtame rašte nurodyta, kad susipažinus su VRM CMEK posėdžio protokolu, nustatyta, jog per papildomą patikrinimą, išanalizavus pareigūno veiksmus, nustatyta jų neatitiktis teisės aktų reikalavimams, t. y. neteisėtumas. Pareigūno veiksmų neteisėtumo nustatymas protokole, kuriuo siūloma panaikinti asmeniui specialiąją teisę, yra pakankamai informatyvus.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimu pažymi, jog Pareigūnų pensijų įstatymo 3 str. 5 d. įtvirtinta sąlyga, kuriai esant, ši pensija neskiriama (pensija neskiriama pareigūnams ir kariams, kurie dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų), o ne už tai, kad asmuo buvo patrauktas tarnybinėn, administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Remiasi LVAT 2015 m. vasario 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A-1423-492/2015.
Nurodo, kad statutiniam valstybės tarnautojui paslapčių subjekto vadovo priimtas administracinis aktas, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija sukelia reikšmingas teisines pasekmes, nes specialiosios teisės, susijusios su tiesioginių pareigų atlikimu, atėmimas lemia tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovas tokio pareigūno atžvilgiu turi taikyti Statuto 76 str. 1 d. ir 72 str. 1 d. 16 p. nuostatas ir atleisti jį iš tarnybos. Susidarius teisinei situacijai, kai pareigūnui nustatyta tvarka atimama specialioji teisė, Statuto 72 str. 1 d. 16 p. ir 76 str. 1 d. nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus numatytą Statuto 72 str. 1 d. 16 p.. Priešingai, įstatymų leidėjas nustatė terminą, per kurį turi būti pritaikyta ši Statuto norma (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos). Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 11 d. sprendimu konstatuota, kad pareiškėjui leidimas dirbti su įslaptinta informacija panaikintas teisėtai ir pagrįstai, todėl teisėtas ir pagrįstas yra ir pareiškėjo atleidimas iš tarnybos.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintą skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos raštu (t. 1, B. l. 143) informavo, kad ginčas su pareiškėju dėl nagrinėjamoje administracinėje byloje eskaluojamų aplinkybių buvo galutinai išspręstas LVAT administracinėje byloje Nr. A-1468-556/2023 neskundžiamu sprendimu. Prašo pašalinti jį iš proceso šalių nagrinėjamoje administracinėje byloje.
Teisėjų kolegija nustatė:
ginčas kilęs dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV, atsakovė) Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. VPE_SP5-1374 „Dėl atsisakymo A. M. skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą“ (toliau – ir 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas) ir VSDFV 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (18.2E)I-5819, teisėtumo bei pagrįstumo.
Skundžiamu 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimu buvo nuspręsta, remiantis Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, neskirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą, nes buvęs pareigūnas atleistas iš tarnybos dėl paties kaltės ir po atleidimo iš tarnybos dienos nėra praėję 3 metai ir jis nėra sukakęs Statuto 3 straipsnio 18 dalies 3 punkte nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus.
Nagrinėjamu atveju VSDFV, priimdama 2023 m. gegužės 26 d. sprendimą, kuriuo paliko nepakeistą Panevėžio skyriaus 2022 m. lapkričio 4 d. sprendimą, vykdė funkcijas numatytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnyje, t. y., veikė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, todėl jos sprendimas nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko ir yra vertinamas kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtas sprendimas, nagrinėjant byloje kilusį ginčą.
Pareiškėjas nesutikimą su Skundžiamu sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad priimant Skundžiamą sprendimą buvo neteisingai išaiškintos bei pritaikytos Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatos, kiek tai susiję su sąvoka „dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos“. Pareiškėjo teigimu, jo atleidimas iš vidaus tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 16 punkto pagrindu, paneigia jam pritaikyto Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies sudėtį kvalifikuojančio požymio „dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos“ buvimą. Todėl mano, kad Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatos jam pritaikytos nepagrįstai bei neteisingai.
Įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I3-1135-331/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-1468-556/2023 nustatyta, kad Vidaus reikalų ministrė, vadovaudamasi Komisijos 2022 m. birželio 29 d. protokolu Nr. 1SEP-2, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (VTPĮ) 17 straipsniu 2 dalies 20 punktu, 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2022 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-461 panaikino pareiškėjui 2015 m. balandžio 27 d. išduotą leidimą Nr. 435 dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, o Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas, vadovaudamasis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu, 76 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į VRM ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1V-461 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, 2022 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 38-TE-140 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos.
Šie teismų sprendimai patvirtina, kad pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 16 punktu - kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu, o šio atleidimo faktinį pagrindą sudarė panaikinimas pareiškėjui 2015 m. balandžio 27 d. išduoto leidimo Nr. 435 (toliau-Leidimas) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Savo ruožtu Leidimas pareiškėjui panaikintas, remiantis VTPĮ 17 straipsniu 2 dalies 20 punktu, nustatančiu, kad „Asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei ir leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas, jeigu <...> tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.“ bei 20 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuris nustato, kad „Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinamas, jeigu <...> atlikus pakartotinį ar papildomą asmens tikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.“
Kadangi VTPĮ 20 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kaip teisės norma yra blanketinė ir nukreipianti į VTPĮ 17 straipsniu 2 dalies 20 punktą, todėl aptariamų Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatų aiškinimui bei taikymui aktuali yra VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto dispozicija.
Iš VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto matyti, kad asmuo įvykdęs veiką, numatytą šios teisės normos dispozicijoje yra pripažįstamas nepatikimu ir nelojaliu Lietuvos valstybei.
Minėta, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I3-1135-331/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-1468-556/2023 nustatyta, kad pareiškėjas įvykdė veiką, numatytą VTPĮ 17 straipsniu 2 dalies 20 punkte. Tai reiškia, kad šių teismų sprendimais yra konstatuota ir tai, kad pareiškėjas, atlikdamas jam inkriminuotą veiką buvo nepatikimas bei nelojalus Lietuvos valstybei.
Pagal Statuto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 10 straipsnį, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą lojalumas Lietuvos valstybei yra viena iš būtinų sąlygų, kad asmuo galėtų įgyti vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusą bei dirbti vidaus tarnyboje.
Todėl pareiškėją nustatyta tvarka pripažinus nepatikimu ir nelojaliu Lietuvos valstybei, jo tolesnis darbas vidaus tarnyboje tapo nesuderinamas su vidaus tarnybos sistemos pareigūno statusu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr. A-1468-556/2023, aiškindamas VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatas nurodė, kad šios teisės normos dispozicijoje yra pateikiamas tik pavyzdinis (neišbaigtas) aplinkybių sąrašas (asmens atlikta ar atliekama veikla, turėti ar turimi ryšiais su kitais asmenimis, jo paties asmeninės savybės ar kitos su jo asmeniu susijusios savybės), kurių buvimas gali sudaryti pagrindą neišduoti, arba panaikinti turimą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tačiau tai turi būti ne bet kokios aplinkybės, o yra reikalaujama, kad viena kuri iš šių aplinkybių, ar jų visuma, sukeltų ir atitinkamas pasekmes – keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. rugpjūčio 13 d. ir 2011 m. liepos 7 d. nutarimuose taip pat yra pažymėjęs, kad pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis.
Minėtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I3-1135-331/2023 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. A-1468-556/2023 nustatyta ir tai, kad pareiškėjas patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimus pažeidė savo aktyviais veiksmais: 1) pareiškėjas teikdamas VRIS CDB užklausas, nenurodydavo paieškos pagrindo arba nurodydavo netikslų, paieškos turinio neatitinkantį pagrindą; 2) pareiškėjas 42 kartus nedeklaravo ir neįformino kontakto su slaptu bendradarbiu; 3) pareiškėjas 2021 m. lapkričio 17 d. padarė garso įrašą I klasės saugumo zonoje, kurio turinys sudaro valstybės paslaptį, išsinešė šį garso įrašą iš įslaptintos I klasės saugumo zonos, padarė jo kopiją (galimai kopijas), pateikė šį garso įrašą (galimai kopiją) subjektui, neturinčiam teisinių įgaliojimų įvertinti ir atlikti patikrinimą (prokurorui).
Visa tai apibendrinus darytina išvada, kad būtent pareiškėjo atlikti neteisėti, VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo prasme, veiksmai ir buvo ta aplinkybė (priežastis), kuri sąlygojo jo atleidimą iš vidaus tarnybos.
Tai, kad pareiškėjo atlikti neteisėti, VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punkto taikymo prasme, veiksmai sąlygojo jo atleidimą iš vidaus tarnybos patvirtina ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko 2022 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 38-TE-140 turinys, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, atsižvelgus į VRM ministro 2022 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. 1V-461 dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo.
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad pareigūnų ir karių statuso bei jiems skiriamos pensijos ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį pareigūnams ir kariams, atleistiems iš tarnybos dėl to, kad jie pažeidė jų tarnybai keliamus reikalavimus, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimas siejamas su papildomomis pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygomis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimas). Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos paskirtis yra inter alia (be kita ko) atlyginti už sudėtingą, atsakingą, dažnai rizikingą ir pavojingą asmens tarnybą valstybei. Tokie valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, Konstitucijos normas ir principus, nustatyti atitinkamas šios pensijos skyrimo sąlygas. Šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu (tarnyba, nuopelnais valstybei ar kitomis aplinkybėmis, nuo kurių priklauso valstybinės pensijos skyrimas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas).
Remiantis šia Konstitucine doktrina, byloje nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės apibendrinamos darant išvadą, kad tais atvejais, kai asmuo atlieka veiksmus, dėl kurių padarymo jis nustatyta tvarka pripažįstamas nepatikimu ir nelojaliu Lietuvos valstybei, tokia jo veikla tampa nesuderinama su vidaus tarnybos pareigūno statusu bei yra kliūtis jam dirbti vidaus tarnyboje. Ir kai ši aplinkybė tampa pagrindine priežastimi nutraukti su pareigūnu darbo vidaus tarnyboje santykius, tai tokia jo veikla atitinka Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąvokos „dėl pačių kaltės buvo pašalinti iš vidaus reikalų, vidaus tarnybos“ kriterijus.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo argumentai, kuriais teigiama, kad jo atleidimo iš tarnybos pagrindas - Statuto 72 straipsnio 1 dalies 16 punktas, paneigia pareiškėjo kaltės faktą dėl tarnybos santykių nutraukimo ir pan., yra nepagrįsti bei neteisingi.
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad po pareiškėjo atleidimo iš tarnybos dienos dar nėra praėję 3 metai ir jis nėra sukakęs Statuto 3 straipsnio 18 dalies 3 punkte nustatyto išleidimo į atsargą amžiaus. Tai savo ruožtu lemia, kad dar nėra atsiradusios teisinės prielaidos, kurios leistų pareiškėjo atžvilgiu taikyti Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatas.
Visa tai apibendrinus daroma galutinė išvada, kad Skundžiamu sprendimu pagrįstai bei teisingai buvo atsisakyta, remiantis Pareigūnų pensijų įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, skirti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, dėl ko pareiškėjo skundas pripažįstamas nepagrįstu bei atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo A. M. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.