Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-11-28 · Administracinė byla Nr. eI3-8210-621/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-28
Bylos Nr.
eI3-8210-621/2022
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01361-2022-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Žanas Kubeckas (pirm.), Arvydas Martinavičius, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Atsakovas
Z. G.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-8210-621/2022Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01361-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovui Z. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi su prašymu į teismą prašydama priteisti iš atsakovo Z. G. (toliau – ir atsakovas, Paramos gavėjas) 3 518,03 Eur susidariusią skolą; 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2022 m. gegužės 22 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Pareiškėjos prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi pareiškėja prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai, teismo pranešimu. Pareiškėja nurodo, kad NMA 2022 m. kovo 21 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-227 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2022 m. kovo 21 d. skolos sprendimas), kuriuo vadovaujantis atsakovas Z. G. privalo grąžinti NMA susidariusią skolą.

NMA pakartotinai įvertino 2021 m. gegužės 3 d. pateiktą atsakovo paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 21-1004621832-A1-1 (toliau – 2021 m. Paraiška), ir nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė negu priklauso paramos suma, todėl susidarė 3 518,03 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią atsakovas privalo grąžinti NMA. 2021 m. Paraiškoje deklaruota: 17,99 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 17,99 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos žalinimo išmokos; 17,99 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos išmokos už pirmuosius hektarus (perskirstymo išmoka); 17,94 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį prašoma kompensacinių išmokų, pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (toliau – MPŪV priemonė) (didesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovės).

2021 m. pateikta paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2021 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. gegužės 11 įsakymo Nr. 3D-314 redakcija; toliau – ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2021 m. balandžio 9 d. įsakymo Nr. 3D-225 redakcija; toliau – ir 2021 m. MPŪV taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-306 „Dėl sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodikos patvirtinimo“ (2021 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3D-234 redakcija, toliau – ir Metodika). Didesnė nei priklauso paramos suma išmokėta dėl nustatyto paramos teikimo reikalavimo nesilaikymo (Metodikos 34 punktas) „Nustačius, kad žemės ūkio veiklos subjektai trukdo arba nesudaro tinkamų sąlygų Agentūros ar kitų institucijų, atsakingų už kompleksinės paramos reikalavimų kontrolę, darbuotojams atlikti kompleksinės paramos reikalavimų patikras vietoje, parama žemės ūkio veiklos subjektams einamaisiais metais neskiriama“, todėl visa išmokėta parama turi būti susigrąžinta.

Atsakovui 2021 m. spalio 19-20 dienomis buvo išmokėtos avansinės tiesioginės ir kompensacinės išmokos, kurios vadovaujantis 34 Metodikos punktu nepriklauso. Apie priimtą 2022 m. kovo 21 d. skolos sprendimą ir galutinę grąžintinų lėšų sumą atsakovas buvo informuotas NMA 2022 m. kovo 22 d. raštu Nr. BR6-1581 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – 2022 m. kovo 22 d. raštas), kuris 2022 m. kovo 22 d. buvo paskelbtas NMA Portale bei išsiųstas atsakovui paštu.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 bei 7.1.3 papunkčiuose nustatyta, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti / gavo didesnę nei priklauso paramą. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas /(dienų skaičius metuose) / 100.

NMA, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punktu ir 15.1 papunkčiu, nuo 2022 m. gegužės 22 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovo negrąžintos 3 518,03 Eur sumos. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 14 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.

Atsakovas NMA 2022 m. kovo 21 d. skolos sprendimo jame nustatyta tvarka neskundė, todėl jis yra galiojantis bei sukeliantis atsakovui teisines pasekmes.

Atsakovo skola NMA šiuo metu yra 3 518,03 Eur. Atsižvelginat į tai, kad metinis palūkanų dydis yra 5 procentai, pareiškėja prašo teismo iš atsakovo priteisti nuo 3 518,03 Eur negrąžintos skolos 5 procentų dydžio metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuotinas nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią skola visiškai susigrąžinama, nenurodant konkrečios jų sumos. Šias palūkanas galutinio atsiskaitymo dieną apskaičiuoja antstoliai.

Pagal Civilinį kodeksą 6.59 str. draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Aplinkybių, kurių pagrindu atsakovas būtų atleistas nuo susidariusios skolos dėl neteisėtai gautos paramos grąžinimo bei palūkanų mokėjimo, nėra. Atsižvelgdama į tai, NMA kreipiasi į teismą dėl skolos ir palūkanų priteisimo teisminiu būdu.

Atsakovas Z. G. atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovo Z. G. 3 518,03 Eur susidariusią skolą ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2022 m. gegužės 22 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas pareiškėjai 2021 m. gegužės 3 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką reg. Nr. 21-1004621832-A1-1 (toliau – ir 2021 m. Paraiška). Pagal šią paraišką atsakovui išmokėta bendra 3 518,03 Eur paramos suma.

Pareiškėja NMA pakartotinai įvertino 2021 m. Paraišką ir nustatė, kad atsakovui buvo išmokėta didesnė negu priklauso paramos suma, todėl priėmė 2022 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. SP1-227(11.2.12E) ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriame nurodė, jog atsakovas privalo grąžinti 3 518,03 Eur dydžio lėšas.

Apie NMA 2022 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. SP1-227(11.2.12E) ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ atsakovas buvo informuotas NMA 2022 m. kovo 22 d. raštu Nr. BR6-1581 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuris 2022 m. kovo 22 d. buvo išsiųstas atsakovui paštu.

Nagrinėjamo ginčo teisinius santykius reglamentuoja Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Grąžintinų lėšų taisyklės).

Grąžintinų lėšų taisyklių 3.3 punkte nustatyta, jog grąžintinos lėšos – tai privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos. Grąžintinų lėšų taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti arba gavo didesnę nei priklauso paramą. Aptariamų taisyklių 17.3 punkte įtvirtinta, jog grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą, išskyrus tuos atvejus, kai ji nusprendžia skolininkui leisti grąžintinas lėšas grąžinti dalimis (22 punktas).

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymu bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės panašią bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Grąžintinų lėšų taisyklių 17.3 punktas).

Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje, išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 19 punkte nurodytą atvejį. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos parengtus ir patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Grąžintinų lėšų taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs Sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad atsakovas į teismą su skundu dėl 2022 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SP1-227(11.2.12E) ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ panaikinimo nesikreipė, todėl akivaizdu, kad jis yra galiojantis ir atsakovui sukelia teisines pasekmes.

Paaiškėjus, kad atsakovas 2022 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. SP1-227(11.2.12E) ,,Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ neskundė teismui, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Grąžintinų lėšų taisyklių 17.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl NMA dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovas pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas. Duomenų, patvirtinančių, kad išmoka grąžinta ir sumokėtos palūkanos iki teismo posėdžio, negauta.

Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Grąžintinų lėšų taisyklių 14 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Šių taisyklių 15.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Grąžintinų lėšų taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.

Byloje nustatyta, kad nurodytu terminu atsakovui nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja nuo 2022 m. gegužės 22 d. pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Grąžintinų lėšų taisyklių 14 ir 15 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovui 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovo 3 518,03 Eur skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkintini visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą patenkinti.

Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovo Z. G. 3 518,03 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniolika eurų ir 03 ct) gražintinų paramos lėšų ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant nuo 2022 m. gegužės 22 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė