Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame žodiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. P. ieškinį atsakovei O. P., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei ,,Kauno energija‘‘, antstoliui V. K. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, prievolių pobūdžio nustatymo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas, jo atstovė pagal įgaliojimą J. B. bei atstovė advokatė R. V. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovas, jo atstovė pagal įgaliojimą bei teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. M. patvirtino, kad šalims gyvenant santuokoje buvo daug problemų, atsakovė ne kartą naudojo fizinį bei psichologinį smurtą prie ieškovą, ieškovas buvo išvarytas iš namų, kurį laiką nuo 1995 iki 2000 metų valkatavo. Ieškovo sesuo (jo atstovė pagal įgaliojimą J. B.) apsiėmė prižiūrėti brolį. Ieškovas yra socialiai pažeidžiamas, jam nustatytas neįgalumas, jis lėtesnio mąstymo, serga Parkinsono liga. Sutuoktinė buvo konfliktiško charakterio, vartojo alkoholį, tuo tarpu ieškovas stengėsi, dirbo bei uždirbo pinigų šeimai, teikė išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams.

Ieškovo atstovė advokatė R. V. pažymėjo, kad atsakovė dengia skolinius įsipareigojimus kreditoriams iš asmeninių lėšų, tai rodo, jog ji pripažįsta asmeninį skolos pobūdį. Be to, šalys negyvena kartu ir bendro ūkio neveda nuo 1995 m., taigi tuo metu kuomet susidarė kreditoriniai įsiskolinimai šalys taip pat negyveno kartu. Ieškovas atsisakė priimti po sūnaus mirties atsiradusį palikimą. Todėl, esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas kreditorinius įsiskolinimus kreditoriams akcinei bendrovei „Kauno energija“, antstoliui V. K. laikyti asmeninėmis atsakovės prievoles.

Atsakovė atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį nepateikė, savo pozicijos byloje neišsakė, teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jai buvo pranešta (b.l. 117). Esant šioms aplinkybėms vertintina, jog ieškinio reikalavimams atsakovė neprieštarauja.

Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Kauno energija“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b.l. 118). Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teisme pagal trečiojo asmens patikslintą prašymą skolininkei O. P., suinteresuotiems asmenims S. P., antstoliui V. K. buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-1854-587/2016 dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Minėtas reikalavimas buvo pareikštas dėl to, kad antstoliui V. K. vykdant išieškojimą pagal Kauno m. 16-ojo notaro biuro 2014-02-20 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. RK -1636 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės O. P. išieškotojui akcinei bendrovei „Kauno energija“, buvo nustatyta, kad skolininkė yra ištekėjusi už S. P., kuris gauna VSDFV Kaišiadorių skyriaus išmokas. Todėl antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (b.l. 53-54). 2016-01-29 nutartimi nagrinėjama byla sujungta su civiline byla Nr. 2-1854-587/2016 (b.l. 80-81). Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Kauno energija“ šio prašymo atsisakė, atsisakymas patenkintas 2016-03-07 nutartimi, civilinė byla dalyje dėl šio reikalavimo nutraukta (b.l. 95).

Trečiasis asmuo antstolis V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b.l. 119).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 1979-02-23 Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 9).

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Civilinio kodekso 3.60 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės sąlygos. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal Civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.26 straipsnis, 3.27 straipsnis, 3.28 straipsnis numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Civilinio kodekso 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Civilinio kodekso 3.60 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovas nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovė šalims gyvenant santuokoje buvo jam neištikima, ilgą laiką nenutraukusi santuokos gyvena su kitu vyru, būdavo agresyvi ir kėlė namuose konfliktus. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas išėjo iš namų, nuo 1995 iki 2000 metų gyveno gatvėje, faktiškai valkatavo, iki kol ieškovo sesuo J. B. jį priėmė gyventi pas save, suteikė gyvenamą plotą.

Šias ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtino byloje apklaustos ieškovo seserys – liudytoja J. M. bei atstovė pagal įgaliojimą J. B.. Atsakovė nurodytų aplinkybių neginčijo, atsiliepimo į ieškinį byloje nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Neesat byloje įrodymų, paneigiančių ieškovo, jo atstovės pagal įgaliojimą bei liudininkės nurodytas aplinkybes, teismas laiko įrodyta, jog šeima iširo dėl ieškovo nurodytų aplinkybių – atsakovės neištikimybės, fizinio bei psichologinio smurto prie ieškovą. Vertintina, kad šiais veiksmais atsakovė grubiai pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalyje.

Nustatytos aplinkybės ir tai, kad šalys jau nuo 1995 m. negyvena kartu, bendro ūkio neveda, suponuoja išvadą, jog šalių santuoka yra tik formali ir nėra galimybių ją išsaugoti. Todėl santuoka nutrauktina, konstatuojant, jog ji iširo dėl atsakovės kaltės (Civilinio kodekso 3.27 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 3 dalis).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (Civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas po santuokos nutraukimo prašė jam palikti prigimtinę pavardę. Atsakovė pozicijos neišreiškė. Neesant atsakovės prieštaravimams, šalims paliktinos santuokos metu turėtos pavardės.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovas, sau išlaikymo po santuokos nutraukimo nereikalauja. Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, atsakovė neturi teisės į išlaikymą (Civilinio kodekso 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl santuokinio turto padalijimo.

VĮ „Regitra“ pažymų duomenimis ieškovo ir atsakovės vardu transporto priemonių nėra registruota (b.l. 18-19). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovas ir atsakovė nekilnojamojo turto neturi (b.l. 16-17).

Dėl kreditorinių įsipareigojimų.

Ieškovas prašė nustatyti, kad atsakovės prievolė vykdoma pagal Kauno m. 16-ojo notaro biuro 2014-02-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK -1636 dėl skolos išieškojimo išieškotojui akcinei bendrovei „Kauno energija“, taip pat visos prievolės, atsiradusios atsakovei O. P. priėmus palikimą po sūnaus E. P., (duomenys neskelbtini) mirties yra asmeninės O. P. prievolės ir gali būti vykdomos tik iš asmeninio O. P. turto. Nurodė, kad gyvenant santuokoje šalys bendrų skolų neįgijo, niekas į juos abu kartu kreditorinių reikalavimų neturi ir nereiškia. Ieškovas įsiskolinimų ir/ar įsipareigojimų kreditoriams taip pat neturi. Atsakovė O. P. turi įsiskolinimą išieškotojui akcinei bendrovei „Kauno energijai“ bei antstoliui V. K.. Įsiskolinimas kreditoriui akcinei bendrovei „Kauno energijai“ ieškovo žiniomis atsirado po to, kai atsakovė O. P. priėmė palikimą po sūnaus mirties. Priimdama palikimą po sūnaus mirties O. P. priėmė ne tik sūnaus vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, bet ir susikaupusį šio nekilnojamojo turto komunalinių paslaugų įsiskolinimą. Ieškovas sūnaus E. P. palikimo nepriėmė. Kadangi bendrai su atsakove jokių skolinių įsipareigojimų kreditoriams ieškovas neįgijo, su atsakove kartu negyvena nuo 1995 metų, prašo atsakovės įgytas prievoles kreditoriams pripažinti asmeninėmis.

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nuo 2002-05-14 savo gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nurodytu adresu gyvenamosios vietos nėra deklaravusi ir negyvena (b.l. 10-11). Šalių sūnus E. P. (b.l. 12) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 15). Ieškovas S. P. po sūnaus E. P. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė (b.l. 20). Atsakovė 2012-04-26 paprastuoju vekseliu kreditoriui akcinei bendrovei „Kauno energija“ įsipareigojo sumokėti 5470,83 Eur (18889,68 Lt) įsiskolinimą (b.l. 44), kurio pagrindu 2014-02-24 Kauno miesto 16-ojo notarų biuras išdavė vykdomąjį įrašą dėl susidariusio įsiskolinimo išieškojimo (b.l. 45). Vykdomojo įrašo pagrindu antstolio V. K. kontoroje užvesta vykdomoji byla (b.l. 21, 46, 50).

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Detalizuodamas sutuoktinių turtinių prievolių rūšis kasacinis teismas yra nurodęs, jog asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (Civilinio kodekso 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (Civilinio kodekso 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka buvo sudaryta 1979-02-23. Ieškovo teigimu, su atsakove kartu negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 1995 metų. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas savo gyvenamąją vietą atskirai nuo atsakovės deklaravęs nuo 2002 metų (b.l. 11). Atsakovė kreditorinius įsipareigojimus akcinei bendrovei „Kauno energija“ pagal paprastąjį vekselį prisiėmė 2012-04-26 bei juos vykdo. Iš Antstolių informacinės sistemos duomenų nustatyta, kad 2016-05-18 skolos likutis 295, 81 Eur (b.l. 44, 121).

Pažymėtina, kad tretieji asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimo pripažinti atsakovės prievolę akcinei bendrovei „Kauno energija“ asmenine atsakovės prievole. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad nėra pagrindo šios prievoles, kylančias iš skyrium gyvenančios atsakovės prisiimtų įsipareigojimų, taip pat dėl netinkamo jos vykdymo atsiradusių vykdymo išlaidų pripažinti bendrosiomis šalių prievolėmis (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Todėl ieškovo reikalavimas nustatyti, kad atsakovės prievolė vykdoma pagal Kauno m. 16-ojo notaro biuro 2014-02-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK -1636 dėl skolos išieškojimo išieškotojui akcinei bendrovei „Kauno energija“, yra asmeninės O. P. prievolės ir gali būti vykdomos tik iš asmeninio O. P. turto, laikytinas pagrįstu ir tenkintinu.

Ieškovas taip pat prašė nustatyti, kad prievolės, atsiradusios atsakovei priėmus palikimą po sūnaus E. P. mirties (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo yra asmeninės atsakovės prievolės ir gali būti vykdomos tik iš asmeninio O. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto. Tačiau nepateikė jokių įrodymų apie tokių prievolių buvimą. Nenustačius, kad tokios prievolės egzistuoja, nėra jokio pagrindo spręsti apie tokių prievolių pobūdį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovui nagrinėjamoje byloje buvo teikiama 100 proc. garantuojama antrinė teisinė pagalba (b.l. 24-25). Todėl ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės valstybei priteistinas 62 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), 214,23 Eur antinės teisinės pagalbos išlaidos (b.l. 97) bei 4,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (b.l. 2) (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1dalis, 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką 1979-02-23, Kauno rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) sudarytą, tarp ieškovo S. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės O. P. (iki santuokos sudarymo D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui S. P. palikti prigimtinę pavardę – P., atsakovui O. P. santuokinę – P.

Patvirtinti ieškovo S. P. atsisakymą nuo išlaikymo.

Nustatyti, kad atsakovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), prievolė vykdoma pagal Kauno m. 16-ojo notaro biuro 2014-02-20 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. RK -1636 dėl skolos išieškojimo išieškotojui akcinei bendrovei „Kauno energija“, yra asmeninė atsakovės prievolė ir gali būti vykdoma tik iš jos asmeninio turto.

Priteisti iš atsakovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio ir 4,90 Eur (keturis eurus, 90 ct) išlaidų susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės O. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 214,23 Eur (du šimtus keturiolika eurų, 23 ct) antinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.