Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. K., ieškinį atsakovams D. B., M. S., trečiajam asmeniui Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, trečiajam asmeniui S. S. , institucijai, teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir kitų pasekmių ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Ieškinys tenkintinas dalinai.

13. Ieškovė N. K. kreipėsi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Atsakovas D. B. dėl tėvystės nuginčijimo prašo teismo taikyti ieškinio senatį, tuo tarpu ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškiniui, dėl tėvystės nuginčijimo , paduoti.

14. Lietuvos Respublikos CK 3.161 str.2d. nustatyta, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita. Pagal to paties straipsnio 3 dalį vaikas turi gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu , ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatymo įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtą auklėjimą( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

16. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika konstatuotina, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svarbiam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Taip pat konstatuotina, kad sprendžiant tėvystės nuginčijimo klausimą, be kita ko, vertinama, ar pareiškėjas ėmėsi veiksmų laiku inicijuoti atitinkamą procesą, ar kyla grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kokia yra teisinga susiduriančių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju.

17. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė N. P. , o šiuo metu K 2003m. rugpjūčio 21d pagimdė sūnų Emilį, kurio tėvu , išduodant 2003m. rugsėjo 29d. gimimo akto įrašą Nr.495 , nebuvo įrašytas joks asmuo ir E buvo suteikta P pavardė. 2005m. rugsėjo 1d. civilinės būklės akto įrašo papildymo, pakeitimo įraše Nr.421 matyti, kad E. P. tėvu yra įrašytas D. B., pagal 2005-08-31 notariškai patvirtintą D. B. pareiškimą, dėl tėvystės pripažinimo.

18. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2002m. pavasarį ieškovę N. K. ir atsakovą M. S. supažindino jų bendras draugas A. S.. Abu susitikinėjo, turėjo lytinių santykių, kol N. K. pasijuto nėščia. Nors atsakovas M. S. ir nepripažino fakto, kad buvo nuėję su N. K. pas ieškovės tėvus ir pranešė abu apie tai, kad jų dukra laukiasi , tačiau tai patvirtina nuoseklūs liudytojų N. P. ir J. P. parodymai ir kiti ištirti įrodymai. M. S. paaiškino, kad priėmė gyventi ieškovę, nes jos santykiai su tėvais buvo blogi. Teismui nekyla abejonės, kad tėvai buvo pikti ant dukros dėl nėštumo, dėl noro gyventi su M. S., nes abu buvo labai jauni, nedirbantys, be išsilavinimo, o M. S. dar ir nepilnametis. Be to tokius M. S. parodymus vertina kritiškai, kadangi M. S. pats neturėjo nuolatinės ir pastovios gyvenamosios vietos, o gyveno tik pas senelę, todėl tokius klausimus turėjo spręsti su senele, kuri jau yra mirusi. Iš to darytina išvada, kad abiejų norai buvo gyventi kartu, gimdyti ir auginti vaiką, ką patvirtina ir tolimesni šalių santykiai bei veiksmai, tai yra , abu gyvena kartu iki gimstant vaikui, po vaiko gimimo. Ieškovė ir atsakovas , po vaiko gimimo, apsigyveno pas ieškovės tėvus, o po mėnesio išsinuomoja butą Kriaučiūno gatvėje, Marijampolėje, po to Draugystės gt. ,Marijampolėje. Kad tarp šalių buvo susiklostę šeimyniniai santykiai, patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, darytos 2003m. pavasarį, nuotraukos darytos 2003m. lapkričio mėnesį, kur nufotografuota M. S. pusseserė Erika, teta Rasa su Emiliu. Taip pat fotonuotraukos, kur įsiamžinusi visa šeima močiutės namuose, kur šventė Emilio gimtadienį 2004m. rugpjūčio 21. Minėtas aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas patvirtino, jog laukiasi vaiko, jog abu kartu gyveno nuo 2003 metų pavasario iki 2005 metų vasaros antros pusės, kad M. S. aplankė ieškovę ligoninėje pagimdžius sūnų, kad abu augino Emilį, kartu nuomojosi butą, patvirtina liudytojai T. V., E. V., N. P., J. P.. Be to ir liudytoja S. S. patvirtino faktą, jog ji pažinojo N. P., kuri aiškino, kad turi anūką, o jo tėvu yra M. S. .

19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu gyveno iki 2005m. vasaros pabaigos, o po to šalių santykiai nutrūko, nes atsakovas M. S. susirado kitą moterį, tai yra S. S..

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.152 str.1d. kreiptis į teismą dėl tėvystės(motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą sužinojo apie ginčijamus duomenis.

21. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė N. K. nuo 2005-09-01 pakeitimo E. P. gimimo akto įraše Nr. 495 įrašymo dienos žinojo apie tai, kad D. B. nėra sūnaus tėvas.

22. N. K. nurodė, kad 2005m. vasarą M. S. ją įkalbinėjo, kad ji sutiktų padaryti įrašą, kad sūnaus tėvas yra kažkoks tai jai nepažįstamas , bausmę atliekantis asmuo, bet M. S. draugas, nes tokiu būdu nuteistasis galėtų greičiau išeiti į laisvę. Jai nesutikus jau sekė grasinimai ne tik iš M. S., bet ir iš kažkokių tai teistų asmenų, o pastaroji sutiko, nes jautė didelę spaudimą ir baimę. Be to pasitikėjo M. S., kad taip padės draugui, o po ko M. S. viską sutvarkys ir pats pripažins tėvystę.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-08-31 Kaišiadorių notarų biuro notarė V. B. patvirtino D. B. pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo, o 2005-09-01 Civilinės metrikacijos skyriuje atliktas E. P. gimimo akto įrašo pakeitimas ir tėvu įrašytas D. B.. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės aiškinimu, kad toks tėvystės pripažinimas buvo naudingas D. B., ir kad tokius veiksmus ji atliko įtakota M. S.. Kadangi jau 2005m. spalio 5d. , tai yra po mėnesio laiko, po akto įrašo pakeitimo, D. B. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų lygtinai likus neatliktai 1 metų 4 mėnesių 14 dienų laisvės atėmimo bausmės daliai. Be to teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės aiškinimu ir tame, kad D. B. ji niekada nepažinojo ir su juo jokių ryšių neturėjo, o tai buvo M. S. draugas, kadangi nuo 2004 metų sausio 28d. iki 2005 spalio 5d. D. B. ir nuo 2004 metų liepos 21 dienos iki 2004m. rugpjūčio 6d. M. S. abu kalėjo Pravieniškių 3-3iuose pataisos namuose. Pažymėtina, kad tiek M. S., tiek D. B., po bausmės atlikimo , išvyko į Marijampolę. Be to teismas sutinka su ieškovės aiškinimu ir tame, kad ji negavo jokių pinigų už šią paslaugą, nes tokių įrodymų byloje nėra pateikta, o S. S., atsakovo sutuoktinės, aiškinimas, kad ieškovė, po gimimo akto įrašo pakeitimo, gyrėsi draugams bei tai, kad ji buvo užsiklijavusi priauginamus nagus už tuos pinigus , nėra pagrįsta jokiais įrodymais, o tokie žodžiai vertinami kritiškai, kaip noras sumenkinti ieškovės asmenį. Iš aukščiau išdėstytų įrodymų darytina išvada, kad ieškovei esant labai jauno amžiaus, naiviai ir aklai pasitikinčiai atsakovu M. S. bei esant pagrindo bijoti tiek M. S., tiek D. B. teistais draugais, buvo padaryta įtaka ir ji neapgalvojusi visų pasekmių davė sutikimą ir pati kreipėsi dėl E. P. duomenų apie tėvą įrašymą.

24. Be to teismas pažymi, kad atsakovas M. S. prašo taikyti ieškinio senaties terminą, ne todėl, kad jis yra įsitikinęs, kad nėra vaiko tėvu, o tik dėl to, kad praėjęs labai ilgas laiko tarpas, kad jis jau turi kitą šeimą, kurioje augina du nepilnamečius vaikus ir tai ateityje apsunkintų jo jau nusistovėjusią gyvenimą. Taip pat teismas pažymi, kad M. S. pats prisidėjo prie tokių ieškovės nepagalvotų veiksmų, o būtent pateikti prašymą dėl tėvu įrašymo, D. B.. Niekuo nepagrįstas ir M. S. aiškinimas, kad jis yra daug jaunesnis už ieškovę, todėl būdamas nepilnametis negalėjo įtakoti ieškovės. Pažymėtina, kad ieškovė už M. S. yra vyresnė tik 3 metus , todėl sūnų pagimdė taip pat labai jauno amžiaus. Iš byloje aptartų įrodymų matyti priešingai, kad M. S. turėjo didesnės ir įvairesnės gyvenimiškos patirties, nes jau buvo teistas, susitikinėjo su ne visai geros ir tinkamos reputacijos asmenimis, pats išsinuomodavo butus, pats susirasdavo naujų draugų, kurie sutikdavo nuomoti butus, pats prasimanydavo pinigų ir kartu išlaikė save bei prisidėjo prie ieškovės su sūnumi išlaikymo.

25. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė N. K. paaiškino, kad sūnus žino, jog D. B. nėra jo tėvas, taip pat žino, kad jo tėvas yra M. S.. Ji nurodė, kad D. B. niekada nekontaktavo su sūnumi ir jokių ryšių nepalaikė, kad sūnus jo nėra matęs, jam neteikęs išlaikymo. M. S. jis matęs nuotraukas, kurias ji yra išsaugojusi. Ji nurodė, kad sūnus žino apie tai, kad ji pateikė teismui ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės iš M. S. nustatymo, tačiau tai per daug nesureikšmino, nes su M. S. taip pat nebuvo ir nėra jokių ryšių ir bendravimo.

26. Bylos nagrinėjimo metu M. S. aiškino, jog ieškovė terminą, ieškiniu dėl tėvystės ginčijimo paduoti, praleidusi yra labai ženkliai, todėl ir dėl šių priežasčių nėra pagrindo jo atstatyti.

27. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad terminas praleistas labai daug, tačiau pažymi, kad M. S. jau nuo 2005 metų rugsėjo 1d., kuomet berniuko tėvu buvo įrašytas D. B. taip pat turėjo pagrindą ginčyti tėvystę, jeigu būtų tinkamai ir atsakingai naudojęsis kaip biologinio tėvo teisėmis. Tačiau M. S. jau 2006 metais išvyko iš Lietuvos ir nuo 2005-12-05 iki 2012-10-25 buvo apskaitytas Marijampolės savivaldybėje, tai yra nebuvo nurodęs savo deklaruoto gyvenamosios vietos adreso. Nuo 2012-10-26 iki 2017-07-12 gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Draugystės 17-61,Marijampolė, tačiau kaip ir pats paaiškino, kad tik apie 2015 metus pradėjo gyventi Lietuvoje, bet ir tai dar remontavo minėtą butą. Ieškovė nurodė, kad ji keletą kartų dėjo pastangas kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, tai yra 2006m ir 2011m. , bet nežinojo M. S. gyvenamosios vietos. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad minėtu laikotarpiu M. S. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, o darbo taip pat, nes jis buvo išvykęs į užsienį. Tuo tarpu D. B. yra jau senai deklaravęs išvykimą iš Lietuvos. Be to teismas sutinka su ieškovės aiškinimu, kad kreiptis teisinės pagalbos trukdė ir prasta materialinė padėtis, nes ji viena augino mažametį vaiką, gaunamos pajamos buvo minimalios, todėl ji taip pat 2006 metais išvyko dirbti į Didžiąją Britaniją. Todėl teismo nuomone , pagerėjus ieškovės materialinei padėčiai, ji kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas M. S. pasirinko jam patogiausią ir naudingiausią būdą , tai yra taikyti ieškinio senatį, visai nedėdamas jokių pastangų atstatyti socialinį teisingumą, o tik žiūrėdamas savo interesų.

29. Vadovaujantis CK 3.151 straipsnio 2 dalimi nuginčyti tėvystę ar motinystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai.

30. Iš aukščiau aptartų įrodymų darytina išvada, kad D. B. nėra biologinis E. B. tėvas .

31. Patenkinus ieškinio dalį dėl tėvystės nuginčijimo kaip pasekmė naikintinas E. B. akto įraše duomenys apie tėvą.

32. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011 yra išaiškinęs, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne. Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti ir nesant konstatuotų kitų įrodomųjų faktų.

33. Nagrinėjamu atveju ieškovė N. K. , teismo nuomone, pasirinko patį patikimiausią būdą tėvystei nustatyti, tai yra prašė teismo skirti ekspertizę. Atsakovas M. S. net du kartus atsisakė vykti ekspertizės atlikimui, o atsisakymą motyvavo tuo, kad yra praėjęs labai ilgas laiko tarpas, o be to jis turi kitą gyvenimą, augina vaikus ir negali save laikyti Emilio tėvu. Atsakovui neįvardijus ir nepagrindus jokių pateisinamų atsisakymo atlikti genominę ekspertizę tėvystei nustatyti priežasčių, yra prielaida tokį atsakovo atsisakymą vertinti kaip sąmoningą vengimą pateikti įrodymus ir kaip pakankamą pagrindą pripažinti dėl pateikti įrodymą atsisakančios ginčo šalies egzistuojant pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o šią neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovės paaiškinimai dėl faktinių jos ir atsakovo intymaus bendravimo bei gyvenimo kartu auginant berniuką aplinkybių įrodyti ir patarti ieškovės, iš dalies pačio atsakovo M. S. parodymais, liudytojų parodymais, foto nuotraukomis, kuriose užfiksuotas atsakovas su sūnumi, bei jo artimieji, tai yra pusseserė, teta, senelė, kurie laikytini patikimais įrodymais, pagrindžiančiais svarią atsakovo tėvystės ir kartu pakankamo pagrindo ekspertizei atlikti buvimo prielaidą. Dėl nurodyto, teismas atsakovo atsisakymą vykti ekspertizės atlikimui , šios bylos aplinkybių kontekste pagal CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą normą vertintinas kaip atsakovo tėvystės įrodymas, atsakovą pripažįstant E. B. tėvu (CPK 178, 185 str., CK 3.146-3.148 str.).

34. Pripažinus atsakovą Emilio tėvu, spręstinas klausimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį po 210 Eur, nuo ieškinio pateikti į teismo dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas teismui savo pozicijos dėl išlaikymo dydžio neišreiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė.

35. Kaip paaiškino atsakovas jis vykdo individualią veiklą, gaunamos pajamos apie 500 eurų per mėnesį, tačiau yra kintamo pobūdžio, jis kartu su sutuoktine turi butą (duomenys neskelbtini), taip pat yra sudaręs namo ir žemės sklypo , esančių adresu (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį . Jos vardu yra registruota transporto priemonė . Sutuoktinė S. S. turi savo vardu registruotą transporto priemonę. S. S. nurodė, kad ji taip pat vykdo individualią veiklą , gaunamos pajamos dar labai mažos apie 150 eurų per mėnesį. S. S. nurodė, kad bendros šeimos pajamos apie 800 eurų per mėnesį. Tačiau teismas pažymi, kad S. S. baigė siuvėjų kursus, o M. S. remontuoja automobilius, todėl traktuojama, kad abu sutuoktiniai turi paklausias profesijas. Šeimoje augina du vaikai- sūnui 13 metų, o dukrai-5 metai. Vaikai kokių nors specialių poreikių neturi .

36. Ieškovė N. K. nekilojamojo ir kilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Kaip paaiškino ji dirba užsienyje ir gaunamos pajamos apie 2000 svarų. Vyras taip pat gauna apie 2000-2500 svarų. Be sūnaus daugiau išlaikytinių nėra. Nuomojasi butą ir moka 1200 svarų ,o kartu su mokesčiais moka apie 1600 svarų, kartu su mokesčiais. Emilis neturi rimtų sveikatos problemų, serga įprastinėmis ligomis. Per mėnesį sūnaus rūbams , batams išlaidžia apie 80 eurų, maistui 150 eurų , moka už internetą, telefoną bei nenumatytas išlaidas.

37. Ieškovė prašo išlaikymą priteisti nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2019-03-05. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį. Ieškovė nurodė, kad ir sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga maždaug 420 eurų maistas – 150 Eur; rūbai, avalynė 80 Eur; higienos priemonės -30 Eur; vaistai, vitaminai - 30 Eur; mokslo priemonės-30 Eur; buto išlaikymui, mokesčiams -50 Eur; laisvalaikiui- 50 Euru. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog išlaidų dalis atsižvelgiant į vaiko amžių nėra užaukštinta, nes atsižvelgiant į vaiko amžių, sūnui yra 16 metų . Jis specialiųjų poreikių neturi, per mėnesį pagrįsta išlaikymo suma laikytina 420 Eur . Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė turi vieną išlaikytinį, tuo tarpu atsakovas turi du išlaikytinius , jo gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovės, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovo materialinė padėtis yra sunkesnė nei ieškovės Atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį ir būtinus vaikų poreikius, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui mokamas po 170 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo į teismą , tai yra nuo 2019-03-05 dienos, iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. (CPK 178, 185, CK 3.196, 3.198 str., 3.200 str., CK 3.208 str.). Ieškovei nustatytina uzufrukto teisė tvarkyti nepilnamečio vaiko išlaikymą (CK 3.185 str., CPK 376 str.).

38. Ieškovė prašo nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.170 straipsnio 3 dalimi, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas su sūnumi nebendravo ir bylos nagrinėjimo metu neišreiškė noro bendrauti, taip pat nepageidavo , kad būtų nustatyta bendravimo tvarka. Atsižvelgiant į išdėstyta teismas traktuoja, kad tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo tvarkos nustatymo, todėl šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu , kadangi šalys bendravimo tvarką dar gali nusistatyti bendru sutarimu ir šia tvarka dar nėra pasinaudoję ( CPK 296 str. 1d.1p.).

39. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš šalių priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės ieškinys tenkintinas 3 reikalavimų dalyje, vienas reikalavimas paliktinas nenagrinėtu, tai yra 75 procentai reikalavimų. Ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo patenkintas pilnai, už šį reikalavimą mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis , taip pat iš atsakovo priteistina 46 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo , viso 121 Eur ieškovės naudai. ( CPK 93 str.). Byloje patirta 14,73 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, išlaidų, kurios iš ieškovės priteistina 3,68 Eur, o iš atsakovo 11,04 Eur valstybei (CPK 96 str.).

40. Ieškovės išlaidos už teisines paslaugas, tai yra advokato atstovavimą, dokumentų parengimą sudaro 500 Eur, o atsakovo analogiškos išlaidos sudaro 700 Eur, atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 75 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 375 Eur bylinėjimosi išlaidų , o iš ieškovės atsakovui priteistina 25 procentai 175 Eur bylinėjimosi išlaidų. ( CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Nustatyti, kad atsakovas D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) nėra E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Nustatyti, kad atsakovas M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, yra E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.

Panaikinti 2003m. rugsėjo 29d. Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo įraše(duomenys neskelbtini) esančius duomenis , kad D. B. yra E. B. tėvas.

Ieškinio dalį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš atsakovo M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. B. a.k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 170 eurų per mėnesį, mokamą nuo 2019-03-05 iki sūnaus pilnametystės, priteistą išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad priteistą išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko motina N. K. a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) - 121( vieną šimtą dvidešimt vieną) eurą žyminio mokesčio, 375 (tris šimtus septyniasdešimt penkis ) eurus už suteiktą advokato pagalbą ieškovės N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) – 11,04 (vienuolika eurų 4 centus) eurų pašto išlaidų valstybės naudai. (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) - 175(vieną šimtą septyniasdešimt penkis) eurus už suteiktą advokato pagalbą atsakovo M. S. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš ieškovės N. K. a.k. (duomenys neskelbtini) – 3,68 (tris eurus 68 centus) eurus pašto išlaidų valstybės naudai. (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą įmokos kodas 5660).

Sprendimo nuorašą per 3d., nuo įsiteisėjimo momento, pasiųsti Marijampolės administracijos savivaldybės civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30d. , apeliaciniu skundu, nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant, per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.