Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Dainos Kukalienės, Rimanto Giedraičio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Kauno vandenys“ dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto savivaldybė S. M., sukursčiusi parašyti tokį prašymą, sudarė sąlygas vandens tiekimo nutraukimui, todėl jos neteisėtais veiksmais buvo padaryta pareiškėjui ir jo 5 asmenų šeimai žala.

Pažymėjo, jog savivaldybės įmonė UAB „Kauno vandenys" 2009 m. gruodžio 18 d. su pareiškėju vienašališkai nutraukė vandens tiekimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Sutartis), nors teisinių pagrindų nutraukti Sutartį nebuvo. Kauno miesto savivaldybė, kaip vienintelis UAB „Kauno vandenys" savininkas, turi pareigą organizuoti vandens tiekimą miesto gyventojams. Kauno miesto savivaldybei buvo žinoma, jog bute adresu (duomenys neskelbtini) , pareiškėjo šeima gyvena teisėtai, šeimoje auga mažamečiai vaikai.Vandens tiekimas buvo nutrauktas ilgą laiką, net 500 dienų. Atjungus vandens tiekimą, pareiškėjas su šeima liko be svarbiausio gyvybės šaltinio, dėl to patyrė didžiulius nepatogumus, papildomų rūpesčių. Pareiškėjas su šeima buvo priverstas turėti papildomas išlaidas perkant vandenį prekybos centruose ir iš kitų asmenų už žymiai didesnę kainą, taip pat buvo priverstas vandenį dideliais kiekiais gabenti į namus. Pareiškėjo šeima, nepajėgdama gauti pakankamo vandens kiekio, negalėjo tinkamai laikytis higienos normų. Ilgą laiką ( beveik pusantrų metų) trūkstant vandens ir negalint susitvarkyti buities, pareiškėjas su šeima pasijuto pažemintais žmonėmis, dėl to atsirado dvasiniai išgyvenimai, dideli nepatogumai. Toks gyvenimas asmens orumą žeminančiomis sąlygomis, trukęs nepaprastai ilgą laiko tarpą, pablogino jo šeimos gerbūvį, lėmė pareiškėjo dvasinio skausmo ir išgyvenimų tęstinumą.

Atsižvelgiant į patirtos žalos pobūdį, viešo administravimo subjekto aktyvius neteisėtus veiksmus, siekiant nutraukti vandens tiekimą pareiškėjo šeimai, neturtinės žalos atlyginimas pareiškėjui vertinamas 32000,00Lt. Pareiškėjas prašo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 7 dieną išnagrinėta civiline bylą Nr. 3K-3-90/2013, kurioje, jo nuomone, ginčas yra panašaus pobūdžio.

Nurodė, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo priverstas ieškoti kitų šaltinių geriamajam vandeniui apsirūpinti, sudarė sandorius su I. V. ekologišku ūkiu, todėl patyrė turtinę žalą, kurią sudaro 25068,70 Lt (perkamas vanduo po 0,473 Lt/l).

Pažymėjo, jog visame rajone, kuriame yra gyvenamasis namas, nėra jokių vandens šulinių ar vandentiekio kolonėlių, iš kurių galima būtų buvę atsinešti geriamo vandens bent būtiniausiems poreikiams tenkinti. Artimiausia vieta, kur buvo galima gauti geriamo vandens, buvo maisto prekių parduotuvė adresu (duomenys neskelbtini) , esanti apie 0,5 km. atstumu nuo (duomenys neskelbtini) . Pareiškėjo teigimu, netikėtas, neteisėtas, ilgalaikis ir neterminuotas vandens tiekimo nutraukimas iš esmės paralyžavo įprastinę nusistovėjusią pareiškėjo šeimos gyvenseną, darbinę veiklą, poilsį, padarydamas jo šeimai didelę neturtinę ir turtinę žalą, kuri privalo būti atlyginta atsakovo, kadangi 500 parų trukmės vandens tiekimo nutraukimo jo šeimai kurstytojas, iniciatorius, organizatorius ir vykdytojas (tam panaudojęs savo valdomą įmonę) yra Kauno miesto savivaldybė.

Atsakovo nuomone, minėta civiline byla ginčas tarp šalių buvo išspręstas, todėl nebegali dėl tų pačių aplinkybių iš naujo būti nagrinėjamas. Teismas, nagrinėjęs bylą, konstatavo, kad dėl geriamojo vandens atjungimo į ginčo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) , atsakinga ne Kauno miesto savivaldybės administracija, o UAB „Kauno vandenys". Nurodė, jog nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad buvo klastojami dokumentai, slepiama informacija, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) , savininkai verčiami atlikti veiksmus ar rašyti prašymus, todėl nepagrįstas skundo motyvas, jog atsakovas slėpė informaciją, sukurstė namo savininkus rašyti prašymus ar atlikti kitokius neteisėtus veiksmus. Pareiškėjui neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų, skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tuomet, kai UAB „Kauno vandenys" 2009-12-18 nutraukė vandens tiekimą į gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini) , bei nutraukė 2009-02-05 su pareiškėju sudarytą sutartį, todėl kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti jo patirtą žalą galėjo iki 2012-12-18, tačiau ieškinio senaties terminą praleido. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti.

Skundas netenkinamas.

Pareiškėjo reikalavimas iš atsakovės Kauno savivaldybės administracijos priteisti 25068,70 Lt turtinės ir 32000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš esmės grindžiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento 2009-11-11 raštu Nr. 301-2-299 ( b.l. 15), adresuotu S. M., atsakant jam į 2009-10-12 prašymą Kauno miesto savivaldybės merui ir administratoriui ( reg. Nr. R13-k-1977). Minėtu prašymu ( b.l. 14) S. M. kartu su kitais grąžintino namo (duomenys neskelbtini) , savininkais (taip nurodyta prašyme) V. M. ir K. M. prašė nepradėti šildymo sezono minėtame name, pareikalauti iš AB „Kauno energija“ demontuoti ir išsivežti techniškai pasenusią šildymo įrangą, demontuoti viso namo radiatorinę sistemą, nutraukti sutartį su UAB „Žaidas“.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento 2009-11-11 raštu Nr. 301-2-299 S. M., remiantis LR Civilinio kodekso 4.72 str., 4.82 str. normomis atsakyta, jog pagal Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašus gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) yra daugiabutis ( 11 butų) , įregistruotas daugiau kaip 1 savininko vardu, todėl išbraukti iš UAB „Žaidas“ administruojamų namų sąrašo nėra pagrindo. Minėtame atsakyme taip pat nurodyta, jog klausimus, susijusius su namo šildymo sistemos atjungimu asmens prašymu sprendžia AB „Kauno energija“, taip pat pasiūlyta kreiptis į UAB „Kauno vandenys“ dėl šalto vandens teikimo nutraukimo ( b.l. 15).

Pareiškėjo nuomone, minėtu raštu S. M. Kauno miesto savivaldybės administracijos buvo sukurstytas parašyti prašymą dėl vandens atjungimo ir dėl to vėliau vanduo buvo atjungtas.

Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Pagal šią CK normą būtinoji tam tikrų išlaidų pripažinimo atlygintina žala sąlyga yra pareigūnų (valstybės institucijos) veiksmų (neveikimo) neteisėtumo faktas. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų tam sąlygų visetą: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir pareigūnų kaltę. Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybė negalima.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė ( 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 -95/2009).

Teismo vertinimu, minėtas raštas negali būti pagrindu žalos atsiradimui dėl vandens nutraukimo (duomenys neskelbtini) , pagrįsti, nes jame nurodytos aplinkybės nėra susietos priežastiniu ryšiu su pareiškėjo atžvilgiu atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis. Minėtu raštu buvo atsakyta į piliečių prašymą imtis tam tikrų veiksmų dėl iškilusių problemų daugiabučiame name. Nors S. M. prašyme tiesiogiai ir nenurodė imtis konkrečių veiksmų, susijusių su vandens tiekimu, tačiau iš prašymo turinio spręstina, jog jam prašant demontuoti šildymo sistemą (radiatorius), savivaldybės administracija pasiūlė kreiptis į UAB „Kauno vandenys“ dėl galimų problemų, susijusių su vandens tiekimu dėl šildymo sistemos demontavimo. Teismo nuomone, minėtas siūlymas negali būti laikomas atsakovo neteisėtais veiksmais dėl žalos atsiradimo. Tai tik pareiškėjo prielaida, kuri negali būti vertinama objektyviu žalos atsiradimo pagrindu, nes nėra susieta priežastiniu ryšiu su atsiradusiomis neigiamomis pasekmėmis.

Vandens tiekimo į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) , nutraukimą lėmė S. M. prašymai, dėl vandens tiekimo nutraukimo yra atsakinga UAB „Kauno vandenys“. Ši aplinkybė nustatyta Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-800-264/2012 ( b.l.26-28). Minėtoje byloje 2012-03-15 įsiteisėjusiu sprendimu bei 2013-11-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-888/2013 ( b.l. 30-35) buvo konstatuota, jog UAB „Kauno vandenys“ nuo 2009 m. gruodžio 18 d. nutraukė vandens tiekimą išoriniais tinklais gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini) , tuo pačiu ir ieškovo nuomojamam butui Nr. 3, motyvuodamas tuo, kad 2009 m. gruodžio 16 d. UAB „Kauno vandenys“ sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu S. M. (vienu iš gyvenamojo namo dalies bendrasavininkių), pastarojo prašymu, nurodžius, kad namas negyvenamas, o vandentiekio tinklai netvarkingi ( 1 t. b. l. 7, 101, 102, 103-105, 106-107). Teismams konstatavus UAB „Kauno vandenys“ veiksmų neteisėtumą dėl sutarties, vandens tiekimo neteisėto nutraukimo, pareiškėjui buvo priteista turtinė ir neturtinė žala.

Pažymėtina, jog pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė kaip papildomus įrodymus, tame tarpe, ir minėtą Kauno miesto savivaldybės administracijos turto valdymo departamento raštą, kurie, jo manymu, patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus, jog ji iš anksto buvo suplanavusi nutraukti vandens tiekimą pareiškėjo šeimai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtų įrodymų nevertino kaip išskirtinių, sudarančių pagrindą konstatuoti Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų neteisėtumo ( b.l. 33-34).

Atsakovas šioje byloje neginčija aplinkybės, jog Kauno miesto savivaldybė yra vienintelis UAB „Kauno vandenys" akcininkas, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatomis tai yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, o tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kam ir kokia apimtimi priklauso bendrovės akcijos, UAB „Kauno vandenys“ kaip juridinis asmuo savarankiškai atsako pagal savo prievoles savo turtu, todėl akcininkas Kauno miesto savivaldybė neturi teisinio pagrindo vykdyti bendrovės prievolių, tame tarpe neturi pagrindo ir atlyginti pareiškėjui prašomos žalos, kuri atsirado ne dėl jo neteisėtų veiksmų.

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

CK 1.125 str. 8 d. numato, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Atsakovo nuomone, pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senatį kreiptis į teismą.

Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2014-06-03 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, siūlydamas geranoriškai atlyginti žalą ( b.l. 9).

2014-07-01 raštu Nr. (33.205)R-4051 Kauno miesto savivaldybės administracija atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą ( b.l. 11). Teismo nuomone, minėtas raštas nėra viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, kuris sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes jo buvimas netrukdo kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kaip konkrečiu atveju ir buvo atlikta. Kadangi skundžiamas aktas nelaikytinas individualiu teisės aktu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, todėl byla dėl šio reikalavimo nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr. pvz., 2009 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-593/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/11, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-393/11, 2011 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575- 145/11, 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2188/2011).

Pareiškėjo atstovė pateikė teismui pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurią valstybės naudai šioje byloje priteistina 520,00Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

Motyvuojamoji dalis

Administracinių bylų teisenos įstatymo 45¹ straipsnis nustato, kad tuo atveju, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 44 ir 45 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines ir administracines bylas, taip pat baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-05-15 sprendimu Nr. TP-2(2.2)-14-T-2798-2287 (b.l. 18) pareiškėjui buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba. Konkrečiu atveju teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjui 100 procentų antrinė teisinė pagalba garantuojama, todėl garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš pareiškėjo šioje byloje negali būti priteisiamos.

Teisėjų, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 101 str. 1p., 88 str. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Z. reikalavimą dėl 2014-07-01 Kauno miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (33.205)R-4051 panaikinimo nutraukti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.