Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-05-07 · Civilinė byla Nr. 2S-67-194/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-07
Bylos Nr.
2S-67-194/2012
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02288-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Badaugienė
Kreditorius
AB „Lesto“
Skolininkas
R. B.
Kategorijos
  • 106.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Liauzginienė Civilinė byla Nr. 2S-67-194/2012
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02288-2011-0 Procesinio sprendimo kategorija 106.7.8;122.4.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 7 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus AB „Lesto“ atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-2475-339/2011 pagal kreditoriaus AB „Lesto“ pareiškimą skolininkui R. B. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas AB „Lesto“ kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkui R. B. dėl skolos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir prašė priteisti iš skolininko R. B. 216,25 Lt skolą, 5 procentų palūkas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,00 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007-05-05 iki 2007-12-03 skolininkas R. B. gyv.(duomenys neskelbtini) už patiektą elektros energiją pilnai neatsiskaitė su kreditoriumi ir susidarę 216,25 Lt skola.

Žemesnės instancijos teismas

Telšių rajono apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą.

Teismas nurodė, kad pareiškimą kreditoriaus vardu pasirašė Vakarų regiono klientų aptarnavimo departamento skolų valdymo skyriaus vadovė R. D., tačiau prie pareiškimo nepridėti duomenys, įrodantys, kad R. D. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 56 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius AB „Lesto“ prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad bendrovės vienasmenio organo įgaliotiems asmenims, pasirašant ir pateikiant pareiškimą teismui, neturi būti keliami kvalifikaciniai reikalavimai turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, o atvykus į teismo posėdį privaloma pateikti įrodymus apie jam suteiktas teises ir pareigas juridinio asmens vardu teisme vesti bylą ir įrodymus apie turimą aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Tuo nepagrįstai būtų susiaurinamos suinteresuoto asmens teisės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.1d). Tuo tikslu ieškinio teisenos bylose paduodami teismui ieškiniai (CPK 5 str.4 d). Tuomet, jei pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, toks ieškinys negali būti teisme priimtas ir nagrinėjamas – CPK 137 str. 2 d. 8 p. Būtent šiuo pagrindu teismas atsisakė priimti pareiškėjo AB „Lesto“ pareiškimą atsakovui R. B. dėl skolos.

LR CPK 56 str. nustatyta, kad atsakovais pagal pavedimą teisme gali būti tik advokatai, advokatų padėjėjai, asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, jeigu jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui. CPK 57 str. 1 d. nustatyta, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Pagal CPK 59 str. įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Byloje yra pateiktas pareiškimas kurį kreditoriaus vardu pasirašė Vakarų regiono klientų aptarnavimo departamento skolų valdymo skyriaus vadovė R. D. (b.l. 1), CPK 59 str. nustatyta, kad įgaliojimas atstovui pareikšti ieškinį, priešieškinį, paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir kitais numatytais atvejais turi būti atskirai aptarti įgaliojime. Be įgaliojime aptartų ir deleguotų teisių, specialios teisės normos arba atskiri įstatymai gali numatyti įgaliotiniui dar ir papildomus reikalavimus.

Už pareiškėją pateiktame pareiškime pasirašė AB „Lesto“ darbuotoja Vakarų regiono klientų aptarnavimo departamento skolų valdymo skyriaus vadovė R. D.. Pareiškimo pateikimas ir pasirašymas jame už pareiškėją - juridinį asmenį, apima atstovavimą teisme pagal pavedimą. Įgaliojimas yra pavedimo sutartis. Fizinio asmens pavedimą teismų sistemoje reglamentuoja speciali civilinio proceso teisės norma – tai LR CPK 56 str. 2 dalis. Tokį pavedimą arba atstovavimą įgyvendinti įstatymas numato specialų reglamentą – juridinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti jų darbuotojai ar valstybės tarnautojai, asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Duomenys apie R. D. turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pareiškimo priėmimą sprendžiančiam teismui nepateikti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškimą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo ( LR CPK 137 str. 2d.8p.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad teismui pateiktas pareiškimas dėl skolos priteisimo yra pasirašytas pareiškėjo AB „Lesto“ atstovo R. D., tačiau teismui nepateikti įrodymai, kad šis asmuo pagal specialią teisės normą (t.y., pagal LR CPK 56 str. nuostatas) gali būti pareiškėjo atstovu pagal pavedimą teisme.

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti akcinės bendrovės „Lesto“ paduotą pareiškimą skolininkui R. B., teisingai išaiškino ir tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl naikinti nutartį pagal atskirojo skundo argumentus nėra teisinio pagrindo.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Jolanta Badaugienė