Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos, Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Silvijai Krivickaitei, dalyvaujant atsakovo atstovui Vygaudui Čekanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. Š. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Paaiškina, kad 2011-09-22 kreipėsi į Klaipėdos TP su žodiniu prašymu pritarti kabelinės linijos projektui. Specialistė jos žodinio prašymo nepriėmė, pasiūlė prašymą teikti raštu, bet nepaaiškino, kokiu teisės aktu remiantis to reikalauja. Tokio pat reikalavimo rašyti prašymą pareiškėja sulaukė ir iš vyriausiojo valstybinio inspektoriaus V. J., kuris dėl atsakymo terminų nurodė ne trumpesnį, kaip 20 dienų terminą. Pareiškėja paaiškinimo, kokiu pagrindu iš jos reikalaujama raštu rašyti prašymą, nesulaukė ir iš laikinosios Klaipėdos TP vedėjos A. P.. Ji neatliko savo, kaip vedėjos, pareigų, nespręsdama iškilusio klausimo ir leisdama darbuotojams iš pareiškėjos tyčiotis, ją be sutikimo filmuoti, kviesti policiją ir meluoti apie neva įžeidžiantį, nederamą jos elgesį.

Pareiškėja 2011-09-26 išsiuntė skundą Departamentui dėl Klaipėdos TP darbuotojų veiksmų, kuriame prašė išaiškinti, kokiais teisės aktais remiantis keliamas reikalavimas rašyti prašymą raštu, atsakyti, ar rugsėjo 22 dieną buvo paskirtas laikinasis vedėjas, ir jei taip - kodėl jis nedalyvavo konflikto sprendime atvykus policijai; atlikti tarnybinį patikrinimą dėl susiklosčiusios situacijos ir nešališkai išspręsti neišspręstą klausimą.

Atsakymą pareiškėja gavo tik 2011-12-27, pažeidus Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėse (toliau - Taisyklės) nustatytą terminą. Be to, pareiškėjai nėra atsakyta dėl įstatymuose numatytos teisės kreiptis žodžiu, neatliktas tarnybinis patikrinimas, neapsvarstyti darbuotojų veiksmai. Departamento direktorė D. V. rekomendavo pareiškėjai dar kartą kreiptis į Klaipėdos TP, aiškiai formuluojant, kokių numatomų darbų projektą norima derinti, nežeminant pareigūnų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas.

Pareiškėja 2012-01-30 ir 2012-02-23 kreipėsi į VAGK. VAGK pripažino, kad Departamentas atsakymą pateikė pažeisdamas Taisyklių 30 punkte nustatytą terminą. Tačiau VAGK atsakymas pareiškėjos netenkina, nes VAGK neatsakė dėl pareiškėjos teisės su prašymu kreiptis žodžiu.

Dėl VAGK teiginio, kad pareiškėja nesuformulavo jokių konkrečių reikalavimų, susijusių su jos galimai pažeistų teisių gynyba, paaiškina, kad vertinant, ar jos kreipimasis surašytas tinkamai, buvo nukrypta nuo klausimo esmės (b.l.14-15).

Departamentas nesutinka, kad pareiškėja Klaipėdos TP nebuvo aptarnauta žodžiu - į žodinį pareiškėjos prašymą buvo atsakyta žodžiu bei nurodyta, kaip atliekamos projektų derinimo procedūros. Suderintas projektas sukelia projekto savininkui teises ir pareigas, atitinkamai toks projektas turi būti tinkamai užregistruotas teritoriniame padalinyje bei išsamiai išnagrinėtas jo atsakingų specialistų, nustatant projekto sprendinių atitikimą galiojantiems Lietuvos Respublikos teisės aktams. Projektų derinimo „žodine tvarka" procedūros Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato, todėl nėra aišku, kokį projektą buvo norima suderinti (šio projekto nepateikus ir neįregistravus nustatyta tvarka) teritoriniame padalinyje, todėl Departamento darbuotojai teisėtai ir pagrįstai atsisakė derinti projektą, prieš tai neturėdami galimybių jo išnagrinėti.

Departamento teigimu, pareiškėja bei ją lydintis asmuo Klaipėdos TP patalpose elgėsi agresyviai, įžeidinėjo valstybės tarnautojus, po to – ir atvykusius policijos darbuotojus. Policija buvo iškviesta Klaipėdos TP valstybės tarnautojų iniciatyva dėl neteisėtų pareiškėjos veiksmų galimai pažeidžiant viešą tvarką, dėl neleistino spaudimo darymo valstybės tarnautojui jam einant pavestas pareigas. Departamento 2011-12-15 rašte Nr. (2.30)2-3376 yra nurodyta, jog, nagrinėjant pareiškėjos 2011-09-28 ir 2011-12-13 skundus, buvo susipažinta su atitinkamais dokumentais bei apklausti Klaipėdos TP valstybės tarnautojai. Departamentas atsiliepime Komisijai pažymėjo, jog Klaipėdos TP valstybės tarnautojų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta, tarnybinės nuobaudos nėra skirtos nesant teisinio pagrindo.

Pareiškėja 2012-02-25 skunde bei 2012-02-20 patikslintame skunde VAGK nekėlė reikalavimo įpareigoti Departamentą atlikti tarnybinį patikrinimą, įvertinant Klaipėdos TP darbuotojų veiksmus, todėl toks skundo reikalavimas yra atmestinas.

Departamento nuomone, VAGK Sprendime teisingai konstatavo, jog pareiškėja 2011-09-26 kreipimesi Departamentui suformulavo tik prašymus dėl informacijos pateikimo bei prašymą imtis priemonių, kad, pareiškėjos teigimu, filmuota medžiaga nebūtų panaudota, pažeidžiant jos interesus. Atsižvelgusi į tai, VAGK padarė išvadą, kad Z. Š. 2011-09-26 kreipimasis į Departamentą laikytinas prašymu Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 2 str. 14 punkto prasme. VAGK pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad Departamentas pateikė visą minėto pareiškėjos prašymo turinį atitinkančią informaciją, tinkamai ir išsamiai atsakė į pareiškėjos prašymą (b.l. 26-27).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Z. Š. skunde (Departamente gautas 2011 m. rugsėjo 28 d.) nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. įvyko konfliktas su Klaipėdos TP darbuotojais, kuris baigėsi pareiškimų rašymu policijoje. Darbuotojai atsisakė atlikti jiems pavestas pareigas ir to negali priversti padaryti net policija. Specialistė, į kurią kreipėsi pareiškėja, pasiūlė rašyti prašymą, kuris bus išnagrinėtas per 20 darbo dienų; jai nebuvo paaiškinta, kokiu teisės aktu remiantis, jos buvo paprašyta rašyti prašymą. Pareiškėja siekė tai išsiaiškinti, tačiau skyriaus vadovo nerado; sekretoriate buvę darbuotojai, neišsiaiškinę dalyko esmės, paprašė palikti juos ramybėje, pareiškėjai nesutikus, ji buvo įžeidinėjama, gąsdinama, kaltinama daranti spaudimą valstybės tarnautojams. Darbuotojai elgėsi nekultūringai, grubiai, juokėsi ir filmavo. Konfliktas truko daugiau kaip valandą, tačiau reikalai taip ir liko neišspręsti. Z. Š. prašė paskirti atsakingą, nešališką darbuotoją, kuris nedalyvavo minėtame konflikte; detaliai išsiaiškinti situaciją ir: 1) atsakyti, ar KTP buvo paskirtas laikinai einantis vedėjo pareigas rugsėjo 22 dieną, nes tokiu prisistatęs asmuo nedalyvavo konflikto sprendime atvažiavus policijai; 2) imtis atitinkamų priemonių, kad videokamera filmavusio tarnautojo filmavimo medžiaga nebūtų panaudota, pažeidžiant pareiškėjos privačius interesus; 3) išaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis buvo reikalaujama rašyti prašymą dėl pritarimo elektros kabelinės linijos klojimo projektui; taip pat kokie atitinkami teisės aktai pasikeitė nuo 2011 m. balandžio, kai, esant analogiškam atvejui, tos pačios specialistės pareiškėja buvo aptarnauta per 5-10 minučių (VAGK byla (toliau - „ten pat“), b.l. 23).

Pareiškėja 2011 m. gruodžio 12 d. prašymu (Departamente gautas 2011 m. gruodžio 13 d.) kreipėsi į jo direktorę, jog negavo atsakymo į savo 2011 m. rugsėjo 26 d. raštą (ten pat, b.l. 3).

Departamentas 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. (2.30)2-3376 informavo pareiškėją, kad 2011 m. rugsėjo 16 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. P-283 nuo 2011 m. rugsėjo 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos TP vedėjo funkcijas atlikusi vyriausioji specialistė A. P. bei dokumentų teikimo tvarką išaiškinę padalinio specialistai teisėtai prašė pareiškėjos pateikti prašymą projekto derinimui. TP tarnautojai vadovavosi Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinančioms institucijoms tvarkos aprašu, patvirtintu Aplinkos ir Kultūros ministrų 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-830/ĮV-488 bei Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 1 punktu, kuriame nurodoma, jog rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti yra pateikiamas prašymas. Departamentas pareiškėjai rekomendavo dar kartą kreiptis į Klaipėdos TP, aiškiai formuluojant, kokių numatomų darbų projektą ji nori derinti, nežeminant pareigūnų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas. Departamentas papildomai informavo, kad į 2011 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjos skundą atsakymas nebuvo išsiųstas, kadangi Departamento tarnautoja, turėjusi jį išnagrinėti, Departamente nebedirba (ten pat, b.l. 7).

VAGK 2012-01-30 buvo gautas Z. Š. skundas, kuriame ji nurodė, kad Departamento atsakymas į jos 2011-09-26 siųstą skundą dėl KTP darbuotojų veiksmų nėra išsamus, nebuvo apsvarstyti darbuotojo, melagingai iškvietusio policiją, veiksmai (ten pat, b.l. 1). Z. Š. 2012-02-23 patikslino skundą ir prašė įpareigoti Departamentą kartotinai nagrinėti jos 2011-09-26 skundą ir priimti motyvuotą sprendimą visais skunde keliamais klausimais (ten pat, b.l. 10-11).

VAGK dėl Z. Š. 2012-01-30 skundo ir 2012-02-23 patikslinto skundo 2012-03-08 priėmė sprendimą Nr. 3R-46(AG-37/04-2012), kuriuo konstatavo, kad, nors Z. Š. 2011 m. rugsėjo 26 d. kreipimąsi įvardino kaip skundą ir nurodė skundžianti Klaipėdos TP darbuotojų veiksmus, tačiau ji nesuformulavo jokių konkrečių reikalavimų, susijusių su galimai pažeistų savo teisių gynyba, suformulavo tik prašymus Departamentui dėl informacijos pateikimo (ar buvo paskirtas asmuo, laikinai einantis KTP vedėjo pareigas, taip pat dėl teisės akti nuostatų taikymo) bei prašymą imtis priemonių, kad, pareiškėjos teigimu, filmuota medžiaga nebūtų panaudota pažeidžiant jos interesus. Todėl VAGK padarė išvadą, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. Z. Š. kreipimasis į Departamentą laikytinas prašymu VAĮ 2 str. 14 d. prasme. VAGK taip pat nustatė, kad Departamentas pareiškėjos prašymą gavo 2011-09-28, į jį atsakė 2011-12-15, t.y. pažeisdamas Taisyklių 30 p. nustatytą terminą. Atsakydamas į pareiškėjos 2011-09-26 prašymą, Departamentas pateikė visą prašymo turinį atitinkančią informaciją

Dėl teiginio, kad Z. Š. iš Departamento negavo atsakymo į savo klausimą, kodėl ji Klaipėdos TP nebuvo aptarnauta, kai žodžiu pateikė prašymą projekto pritarimui, VAGK nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. rašte Departamentui pareiškėja neišdėstė motyvų dėl žodinio prašymo derinti projektą pateikimo galimybių, o tik nurodė, kad KTP darbuotojai jai „nepaaiškino, kokiu teisės aktu remiantis keliamas reikalavimas rašyti prašymą" bei prašė tokį teisės aktą nurodyti. Atitinkamai, į tai Departamentas atsakė, nurodydamas (cituodamas) Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinančioms institucijoms tvarkos aprašo (toliau - Projekto pateikimo aprašas) bei Statybos įstatymo (toliau - SĮ) normas. Todėl VAGK padarė išvadą, kad Departamentas tinkamai ir išsamiai atsakė į šį pareiškėjos prašymą. VAGK posėdžio metu pareiškėja paaiškino mananti, jog skundžiamame Departamento rašte yra nurodytas netinkamas teisinis rašytinio prašymo teikimo pagrindas. VAGK nustatė, kad šie pareiškėjos argumentai nesudaro pagrindo įpareigoti Departamentą kartotinai nagrinėti ir atsakyti į pareiškėjos prašymą, kadangi Departamentas į minėtą pareiškėjos klausimą atsakė. VAGK skundžiamame sprendime taip pat nurodė, kad, jeigu pareiškėja mano, kad rašytinį prašymą iš jos buvo pareikalauta teikti be teisinio pagrindo, ji dėl to turi teisę teikti skundą teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad ji negavo informacijos apie tai, kokie atitinkami teisės aktai, susiję su ginčo su KTP dalyku, keitėsi ir ar keitėsi nuo 2011 metų balandžio mėnesio, VAGK konstatavo, kad pareiškėja norėjo paaiškinimo, kodėl (kuo remiantis) iš jos buvo reikalaujama pateikti prašymą, nors ankstesniu analogišku atveju ji buvo aptarnauta „per 5-10 min". Departamentas 2011 m. gruodžio 15 d. rašte, teikdamas informaciją pareiškėjai, rėmėsi Projekto pateikimo aprašo bei SĮ 23 str. 10 d. 1 punkto nuostatomis, kuriose nėra išlygų, leidžiančių nuo jų nukrypti, remiantis anksčiau tarp pareiškėjos ir Departamento susiklosčiusiais santykiais ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis. Nuo 2011 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. rugsėjo 22 d. tarp pareiškėjos ir KTP tarnautojų įvykusio konflikto metu šios teisės normos nebuvo panaikintos ar pakeistos. Minėti teisės aktai ir visi jų pakeitimai yra paskelbti leidinyje „Valstybės žinios". Atsižvelgusi į tai, kad galiojančių teisės aktų yra privaloma laikytis visiems šių aktų adresatams, ir pareiškėjai ši pareiga (įskaitant pareigą pateikti prašymą, nurodytą minėtame teisiniame reglamentavime) skundžiamu raštu išaiškinta, VAGK padarė išvadą, kad buvo aiškiai atsakyta į minėtą pareiškėjos klausimą.

Dėl pareiškėjos teiginio, jog buvo neįvertinti KTP darbuotojų V. J., L. K. bei A. P. veiksmai ir pareiškėjai nebuvo pateikta informacija, dėl kokių priežasčių jos atžvilgiu buvo iškviesta policija bei kodėl pareiškėja buvo paprašyta palikti įstaigos patalpas, VAGK nustatė, kad 2011 m. rugsėjo 26 d. kreipimusi Z. Š. Departamentui konkrečių prašymų dėl šių tarnautojų veiksmų vertinimo ir atitinkamos informacijos suteikimo nepateikė, o tik išreiškė savo poziciją dėl KTP veiklos trūkumų, susijusi šio padalinio darbuotojų veiksmais, aptarnaujant pareiškėją. Be to, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis, tarnybinio įvertinimo bei tarnybinės nuobaudos tikslas susijęs išimtinai su išsamiu nešališku galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu ir vertinimu, kaltų asmenų nustatymu, nubaudimu. Taigi tarnybinio nusižengimo objektas yra tarnybos tvarka ir tarnybinės pareigos pareigūno vardo pažeminimas. Todėl ir tarnybinio patikrinimo atlikimas ar neatlikimas šiuo atveju pareiškėjos teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia ir reikalavimo teisės dėl jo atlikimo pareiškėja neturi. Skundžiamu 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Departamentas pareiškėjai pateikė atsakymą, jog, Departamento vertinimu, 2011 m. rugsėjo 22 d. padalinio specialistai teisėtai prašė pateikti prašymą projekto derinimui. Taigi į pareiškėjos pareikštą poziciją dėl Departamento tarnautojų veiksmų buvo atsakyta, nepažeidžiant Taisyklių 41.4 punkto reikalavimų (ten pat, b.l. 37-39).

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Šios bylos dalykai yra atsakovo atsakymo į pareiškėjos skundą pilnumas, išsamumas ir VAGK sprendimo dėl šio atsakymo pilnumo, išsamumo teisėtumas.

Pareiškėjos ginčo su atsakovu teisinius santykius reglamentuoja 2006 m. birželio 27 d. Viešojo administravimo įstatymas Nr. X-736 (toliau - VAĮ). VAGK, be kita ko, skundžiamame sprendime pasisakė, jog pareiškėjos skundas Departamentui nėra skundas VAĮ prasme, nes pareiškėja nesuformulavo jokių konkrečių reikalavimų, susijusių su galimai pažeistų savo teisių gynyba. Teismas su tokia pozicija sutinka tik iš dalies, nes, kaip jau buvo minėta, Z. Š. prašė Departamento suteikti jai informacijos - atsakyti, ar Klaipėdos TP buvo paskirtas laikinai einantis vedėjo pareigas rugsėjo 22 dieną, imtis atitinkamų priemonių, kad videokamera filmavusio tarnautojo filmavimo medžiaga nebūtų panaudota, pažeidžiant pareiškėjos privačius interesus, išaiškinti, kokiu teisės aktu remiantis buvo reikalaujama rašyti prašymą dėl pritarimo elektros kabelinės linijos klojimo projektui; taip pat kokie atitinkami teisės aktai pasikeitė nuo 2011 m. balandžio, kai, esant analogiškam atvejui, tos pačios specialistės pareiškėja buvo aptarnauta per 5-10 minučių.

Pagal VAĮ 2 str. 15 dalį skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti, o pagal VAĮ 2 str. 14 dalį prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. VAĮ 14 str. 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymo definicijos turinys yra atskleistas Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau - Taisyklės) 5 punkte – prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Todėl teismas nesutinka su Komisijos pozicija, kad pareiškėja Departamentui padavė ne skundą , o prašymą. Atvirkščiai, pareiškėja prašymą žodžiu pateikė Klaipėdos TP – prašė suteikti jai administracinę paslaugą – tuojau pat suderinti projektą, o Departamentui ji iš esmės padavė skundą dėl to, kad šią paslaugą jai, anot pareiškėjos, buvo neteisėtai, nepagrįstai atsisakyta suteikti ir dėl to kilo konfliktas. Galima būtų sutikti tik su tuo, kad pareiškėja skunde aiškiai neišreiškė reikalavimo, kaip jos teisių pažeidimas turėtų būti ištaisytas, bet nuo to kreipimosi kvalifikavimas nesikeičia.

Įvertinus išdėstytą, teismo nuomone, pareiškėjos kreipimasis į Klaipėdos TP turėjo būti nagrinėjamas pagal Taisyklių reikalavimus, skundas Departamentui – pagal VAĮ 14 str. 3 dalies bei VAĮ 3 skirsnio „Administracinė procedūra“ reikalavimus.

Pagal Taisykles prašymo nagrinėjimas yra valstybės tarnautojo veikla, apimanti asmens prašymo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad asmenų prašymai gali būti pateikiami žodžiu (telefonu ar tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją), raštu (tiesiogiai asmeniui atvykus į instituciją, atsiuntus paštu ar per pasiuntinį) ir elektroniniu būdu institucijos elektroninio pašto adresu. Taisyklių 15 punkte nustatyta, kad žodinis prašymas gali būti išdėstomas valstybės tarnautojui, „vieno langelio“ asmenų aptarnavimo padalinio, jeigu jis įsteigtas, ar kito padalinio atstovui, turinčiam įgaliojimus spręsti asmenims rūpimus klausimus telefonu arba aptarnauti asmenis. Taisyklių 16 punkte nustatyta, kad priimami tik tokie žodiniai prašymai, kuriuos galima išspręsti tuoj pat, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų. Prireikus asmeniui sudaroma galimybė išdėstyti prašymą raštu.

Toks reglamentavimas aiškiai parodo, kad tuoj pat, žodžiu atsakyti į prašymą privalu ne visuomet, o kai yra tam tikros sąlygos. Ar tokios sąlygos yra, lemia prašymo turinys (t.y. dėl ko jis pateikiamas) ir tai, ar prašymui išnagrinėti nėra nustatyta kokia nors kitokia – speciali - tvarka. Minėta, kad pareiškėja į TP kreipėsi pritarti elektros kabelinės linijos klojimo projektui.

Statybos projektų parengimo, derinimo, pateikimo derinti ir kitų su tuo susijusių klausimų nagrinėjimą reglamentuoja 2001 m. lapkričio 8 d. Statybos įstatymas Nr. IX-583, kurio 23 str. 10 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2010-10-01 dienos) nustatyta, kad rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas; 2) šio Įstatymo 20 str. 1 d. 4-13 punktuose nurodytas statinio projektas bei kiti dokumentai (3-7 punktai); pagal SĮ 23 str. 15 dalį statybos projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina nustatytos institucijos ir subjektai (jų padaliniai) inter alia Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos; pagal SĮ 23 str. 17 dalį raštu statinio projektui pritaria inter alia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos įgaliotas valstybės tarnautojas – statybos kultūros paveldo statinyje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose atvejais. Pagal SĮ 23 str. 18 dalį statinio projektui patikrinti, skaičiuojant nuo projekto paskelbimo Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dienos, skiriama: 1) 35 darbo dienos – ypatingo statinio statybos ir rekonstravimo projektui patikrinti; 2) 20 darbo dienų – neypatingo statinio statybos ar rekonstravimo projektui patikrinti.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-830/ĮV-488 patvirtinto Statinio projekto popierinio varianto pateikimo tikrinančioms institucijoms tvarkos aprašo 3 punkte nustatyta, kad statytojas (užsakovas) aprašo nustatytais atvejais privalo pateikti statinio projekto popierinį variantą šioms tikrinančioms institucijoms: 3.1. saugomos teritorijos direkcijai – kai suprojektuoti statiniai yra saugomoje teritorijoje (įskaitant jos buferinę apsaugos zoną), kurioje įsteigta saugomos teritorijos direkcija; 3.2. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos teritoriniam padaliniui – kai suprojektuoti statiniai yra kultūros paveldo statiniai ar yra kultūros paveldo objekto, kultūros paveldo vietovės teritorijoje, jų apsaugos zonoje.

Kaip matyti iš analizuoto reglamentavimo, specialūs teisės aktai nenumato, kad, norint gauti administracinę paslaugą – suderinti statinio projektą - prašymas galėtų būti pateikiamas žodžiu ir kad tuoj pat galėtų būti duodamas rašytinis pritarimas statinio projektui. Taigi, Klaipėdos padalinio valstybės tarnautojai teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo be prašymo raštu priimti derinti jos parengtą projektą ir tai padaryti nedelsiant, o atsakovas bei VAGK teisingai įvertino padalinio tarnautojų veiksmus šioje konflikto dalyje. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą įpareigoti trečiąjį asmenį priimti prašymą žodžiu dėl projekto suderinimo, teisės aktuose numatytos teisės pagrindu.

Taip pat nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl objektyvaus ir visapusiško bylai svarbių aplinkybių nustatymo, įvertinant Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojų veiksmus, nes pareiškėja tokio reikalavimo nereiškė nei skunde Departamentui, nei skunde Komisijai.

Tačiau teismas nustatė, kad atsakovas nieko nenusprendė dėl skundo reikalavimo imtis atitinkamų priemonių, kad videokamera filmavusio tarnautojo filmavimo medžiaga nebūtų panaudota, pažeidžiant pareiškėjos privačius interesus. VAGK dėl to irgi nieko nepasisakė, nors turėjo, iš dalies tenkindamas skundą, įpareigoti atsakovą šią skundo dalį išnagrinėti. Atsakovo atstovas teismo posėdyje neneigė, kad Departamentas, tirdamas Z. Š. skundą nesiaiškino, ar iš tiesų ir kokiomis priemonėmis konflikto metu buvo filmuojama, vaizdo įrašo iš TP neišsireikalavo.

Dėl išdėstytų motyvų teismas mano, kad pareiškėjos skundas Departamente buvo išnagrinėtas neišsamiai, o VAGK sprendimas dėl to nepriimtas, todėl yra pakankamo pagrindo skundžiamus sprendimus iš dalies panaikinti.

Skundu prašoma priteisti iš atsakovo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų.

CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1241-09 išaiškino, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006).

Aptariamu atveju, pareiškėjai neįrodžius, kad Klaipėdos teritorinio padalinio valstybės tarnautojai veikė neteisėtai, atsisakę tuoj pat suderinti (pritarti) projektą be rašytinio prašymo, darytina išvada, jog pareiškėjai turtinė žala, kurią privalėtų atlyginti valstybė, nebuvo padaryta.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 44 str. 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 str. 2 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Skunde, reikšdama prašymą priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (b.l.14-15), pareiškėja pateikė įrodymą, kad ji sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už skundą (b.l. 17).

Atsižvelgus į tai, kad trys pareiškėjos skundo reikalavimai iš pareikštų penkių yra tenkinami iš dalies, jai priteistina 50 Lt patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjos Z. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012-03-08 sprendimo Nr. 3R-46(AG-37/04-2012) bei Departamento 2011-12-15 sprendimo (rašto) Nr. (8.30)2-3376 dalis, kuriomis neišnagrinėtas skundų reikalavimo imtis atitinkamų priemonių, kad videokamera filmavusio tarnautojo filmavimo medžiaga nebūtų panaudota, pažeidžiant pareiškėjos privačius interesus, pagrįstumas.

Įpareigoti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos atsakyti į pareiškėjos Z. Š. 2011 m. rugsėjo 26d. skundo dalį dėl reikalavimo imtis atitinkamų priemonių, kad videokamera filmavusio tarnautojo filmavimo medžiaga nebūtų panaudota, pažeidžiant pareiškėjos privačius interesus, pagrįstumo. Likusią pareiškėjos Z. Š. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pareiškėjos Z. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.