- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- AS-602-718-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00967-2012-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Irmantas Jarukaitis, Veslava Ruskan (pran.)
- Atsakovas
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos
- Pareiškėjas
- Z. Š.
- Trečiasis asmuo
- Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Z. Š. skundą atsakovui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis padalinys) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Z. Š. (toliau – ir pareiškėja) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) sprendimą Nr. 3R-46(AG-37/04) išskyrus tą dalį, kurioje teigiama, kad Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir atsakovas; Departamentas) atsakymą pareiškėjai pateikė, pažeisdamas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punkte nustatytą terminą; 2) panaikinti 2011 m. gruodžio 15 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atsakymą Nr. (8.30)2-3376; 3) įpareigoti atsakovą atlikti tarnybinį patikrinimą dėl objektyvaus ir visapusiško bylai svarbių aplinkybių nustatymo, įvertinant Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojų veiksmus; 4) įpareigoti trečiąjį suinteresuotąjį asmenį Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinį padalinį priimti prašymą žodžiu dėl projekto suderinimo, teisės aktuose numatytos teisės pagrindu; 5) priteisti iš atsakovo atlyginti bylinėjimosi išlaidas; 6) priteisti iš atsakovo atlyginti materialinę žalą, atsiradusią dėl jo neteisėtų veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2012 m. liepos 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies bei panaikino VAGK 2012 m. kovo 8 d. sprendimo Nr. 3R-46(AG-37/04-2012) bei Departamento 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimo (rašto) Nr. (8.30)2-3376 dalis, kuriomis neišnagrinėtas skundų reikalavimo imtis atitinkamų priemonių, kad videokamera filmavusio tarnautojo filmavimo medžiaga nebūtų panaudota, pažeidžiant pareiškėjos privačius interesus, pagrįstumas. Teismas taip pat įpareigojo Departamentą atsakyti į pareiškėjos 2011 m. rugsėjo 26 d. skundo dalį dėl reikalavimo imtis atitinkamų priemonių, kad videokamera filmavusio tarnautojo filmavimo medžiaga nebūtų panaudota, pažeidžiant pareiškėjos privačius interesus, pagrįstumo ir priteisė pareiškėjos naudai iš atsakovo 50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu likusią pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.
II.
Pareiškėja 2012 m. rugpjūčio 3 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriuo prašoma priteisti 2012 m. kovo 8 d. kelionės į VAGK posėdį išlaidas (217,49 Lt), dienpinigius (13 Lt), automobilio stovėjimo išlaidas (9 Lt), pašto išlaidas už 5 laiškus (18 Lt).
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjai iš atsakovo 122,25 litų teismo išlaidų.
Teismas rėmėsi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 bei 2 dalimis ir pažymėjo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, yra prilyginamos bylinėjimosi išlaidoms ir pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, turi būti priteisiamos, jei byla pasiekia teismą (rėmėsi LVAT nutartimis administracinėje byloje Nr. AS-525-33-08, Nr. A-502-1269-09). Pažymėjo, jog pareiškėja nagrinėtoje byloje apskundė VAGK 2012 m. kovo 8 d. sprendimą Nr. 3R-46(AG-37/04-2012), todėl teismas vertino, kad ji prašo ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, bylai pasiekus teismą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja prašo priteisti transporto išlaidas (217,49 Lt), patirtas vykstant iš Klaipėdos į VAGK 2012 m. kovo 8 d. posėdį Vilniuje automobiliu „Mazda 323“ (kuro rūšis – benzinas). Nurodė, jog byloje nustatyta, kad VAGK 2012 m. kovo 8 d. posėdyje nagrinėjant Z. Š. skundą ji dalyvavo, o jos patirtos transporto išlaidos skaičiuotinos atsižvelgiant į atstumą nuo Vilniaus iki Klaipėdos, bei į automobilio vidutinę kuro normą, apskaičiuotą pagal 1995 m. spalio 12 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 405 patvirtintą Automobilių kuro normų nustatymo metodiką (toliau – ir Metodika). Pažymėjo, jog Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos internetiniame puslapyje nurodoma, kad atstumas nuo Klaipėdos iki Vilniaus yra 310 km (važiuojant pirmyn ir atgal – 620 km). Apžvelgė, jog pagal transporto priemonės registracijos liudijimą A 456478, automobilio „Mazda 323“, kuriuo pareiškėja vyko į VAGK posėdį, variklio darbinis tūris yra 1598 cm³ (1,598 1). Pagal Metodikos 1.1 punktą, benzinu varomo lengvojo automobilio Mazda 323 kuro norma yra lygi apskaičiuotai bazinei kontrolinei kuro sąnaudos normai 8,3 1/100 km (6,6?l,598). Išdėstė, jog vieno litro degalų (benzino) kaina (su nuolaida) nagrinėjamu atveju yra 4,79 Lt ((4,83-0,05)+(4,85-0,05)/2), o iš viso kelionei sunaudota 51,46 1 (8,3 1 x 620 km)/100 km) benzino, kurio kaina 246,49 Lt (51,46 1 x 4,79 Lt). Todėl darė išvadą, jog pareiškėjos prašoma priteisti transporto išlaidų suma (217,49 Lt) neviršija apskaičiuotos kuro kainos. Pažymėjo ir tai, jog pareiškėjai pagal jos pateiktus įrodymus taip pat priteistinos 2012 m. kovo 8 d. (VAGK posėdžio dieną) patirtos automobilio stovėjimo išlaidos (9 Lt) bei pašto išlaidos (18 Lt). Nurodė, jog pagal LVAT praktiką dienpinigiai priteistini, įrodžius, kad asmuo patyrė tokio pobūdžio išlaidų (rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-525-255-12). Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų prašomai dienpinigių sumai pagrįsti, jos prašymo šioje dalyje teismas netenkino. Pridūrė, jog atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu buvo tenkinti trys pareiškėjos reikalavimai iš penkių, jai priteistina 122,25 Lt ((217,49+9+18)/2) teismo išlaidų.
IV.
Atsakovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 81 – 82), kuriuo prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde nurodo, jog pagal suformuotą LVAT praktiką teismas turi pareigą išsiųsti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nuorašą suinteresuotiems asmenims. Pažymi, jog ABTĮ 72 straipsnyje numatyta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą, o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus, taip pat nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje pareiškėjų. Pridūrė, jog ši nuostata mutatis mutandis yra taikytina ir nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog atsižvelgiant į protingumo ir proceso efektyvumo principus, ABTĮ 72 straipsnyje numatytą pareigą išsiųsti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nuorašą teismo pirmininkas ar teisėjas vykdo, išsiųsdamas tokį prašymą toms proceso šalims, kurios gali turėti suinteresuotumą šiuo klausimu, t. y. proceso šalims, iš kurių prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas (rėmėsi LVAT nutartimis administracinėse bylose Nr. AS858-46/2011, Nr. AS62-174/2011). Tikina, jog Departamentas iš pirmosios instancijos teismo nėra gavęs pareiškėjos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o tokiais atvejais LVAT konstatuoja pirmosios instancijos teismo procesinio pobūdžio pažeidimą bei atsakovo teisės pateikti atsiliepimą į pateiktą skundą, kylančios iš ABTĮ 72 straipsnio, pažeidimą.
Atsiliepimas
Pareiškėja atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį, o priešingu atveju – atnaujinti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimo apskundimo terminus ar kitaip suteikti galimybę bylą išspręsti iš esmės.
Atsiliepime pažymi, jog teismo priteistos išlaidos yra tik dalis jos realiai patirtų išlaidų, o atsakovas su jos prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo supažindintas ne dėl jos kaltės. Taip pat išdėsto aplinkybes, susijusias su Departamento Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojų netinkamais veiksmais bei tikina, jog teismo sprendimo, kuriuo jos reikalavimai buvo patenkinti dalinai, neskundė tik todėl, jog nenori užtęsti bylinėjimosi proceso, o atsakovas priešingai – siekia šį procesą vilkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamos bylos dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis, kurioje pareiškėjos Z. Š. (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl išlaidų atlyginimo tenkintas iš dalies.
Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad jam nebuvo pranešta apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautą pareiškėjo prašymą priteisti teismo išlaidas, tokiu būdu pažeidžiant procesines teisės normas bei apribojant jo galimybę pasisakyti dėl minėtojo prašymo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 45 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų yra pateikiamas po bylos išnagrinėjimo, prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas įprastai išnagrinėja rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėja detalizuotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų (neskaitant žyminio mokesčio grąžinimo) pateikė po bylos išnagrinėjimo, t. y. 2012 m. rugpjūčio 3 d., tokį savo prašymą papildydama 2012 m. rugsėjo 12 d., todėl pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas diskrecijos teise, numatyta ABTĮ 45 straipsnio 2 dalyje, įvertinęs prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų sudėtingumą bei kitas aplinkybes turėjo nuspręsti, ar prašymą spręsti rašytinio proceso tvarka, ar rengti teismo posėdį.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, būtų pagrįstas tais atvejais, jei iš byloje esančių įrodymų, kitų byloje esančių duomenų, nebūtų galutinai aiškus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas, o proceso šalių pakvietimas į teismo posėdį galėtų padėti šiuos neaiškumus išspręsti (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS858–46/2011, Nr. AS62 – 174/2011).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų bei įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes būtinybės kviesti proceso šalių ir bylą nagrinėti teismo posėdžio metu nebuvo.
Tačiau ABTĮ 72 straipsnyje numatyta, kad teismo pirmininkas ar teisėjas nusiunčia atsakovui skundo (prašymo) nuorašą, o reikiamais atvejais – ir pridėtų prie jo dokumentų nuorašus, taip pat nustato terminą, per kurį atsakovas raštu privalo pateikti teismui savo atsiliepimą į skundą (prašymą) ir pateikti tiek atsiliepimo nuorašų, kiek yra byloje pareiškėjų. Ši nuostata mutatis mutandis yra taikytina ir nagrinėjant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų išsiuntęs pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui, tokiu būdu atsakovo teisė pateikti atsiliepimą į pateiktą skundą (prašymą), kylanti iš ABTĮ 72 straipsnio, buvo pažeista.
Nepaisant to teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į proceso efektyvumo principą, nagrinėjamu atveju būtų neracionalu grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad grąžinimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nagrinėjamu atveju būtų pateisinamas tuo atveju, jei atsakovas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, pateiktų pagrįstų įrodymų, kurie būtų pagrindas perskaičiuoti bylinėjimosi išlaidų klausimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS62 – 174/2011; Nr. AS858–388/2011). Nagrinėjamu atveju atsakovas tokių duomenų nepateikė ir teisėjų kolegijai abejonių dėl išlaidų priteisimo pagrįstumo nekyla. Teismo vertinimu, pareiškėja tinkamai pagrindė turėtas išlaidas pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį, o teismas, vadovaudamasis bylos rašytiniais duomenimis, 1995 m. spalio 12 d. Susisiekimo ministerijos įsakymu Nr. 405 patvirtinta Automobilių kuro normų nustatymo metodika bei atsižvelgęs į tai, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės patenkino tik tris iš penkių pareiškėjos keltų reikalavimų, priteisė jai 122,25 litų teismo išlaidų atlyginimą iš atsakovo.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, tenkinti atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.