Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-445-253/2014

2014 m. balandžio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „BT Mediena“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliantė nesutinka su skundžiama sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 4 000 Lt skolos priteisimo. Apeliaciniu skundu neskundžiama sprendimo dalis, kuria atmesti ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

Iš bylos medžiagos, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2012-02-24 tarp ieškovo T. P. ir atsakovės G. M. buvo sudaryta akcijų pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 1. Šios Sutarties 2.1–2.2 punktais ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti 40 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „BT Mediena“ akcijų už bendrą 4 000 Lt kainą. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad Sutarties 2.2 punkte nurodyta visa akcijų kaina pirkėjo sumokama pardavėjui sutarties pasirašymo metu. Sutarties 3.2 ir 3.3. punktai numatė, kad atsakovė (pirkėja) įgyja teisę valdyti ir naudotis perkamomis akcijomis nuo 2012-02-25, o disponuoti jomis – po galutinio jų apmokėjimo, bet ne anksčiau, kaip po 2012-02-25. Ieškovas teigia, kad atsakovė iki šiol neįvykdė įsipareigojimo už parduotas akcijas sumokėti 4 000 Lt sumą. Atsakovė teigia, kad už akcijas yra sumokėjusi sutartą sumą sutarties pasirašymo dieną, pinigus perduodama grynais ieškovui.

Apeliantė teigia, kad ieškinys turėjo būti atmestas vien tuo pagrindu, kad pareikštas netinkamo ieškovo – vieno iš sutuoktinių, nors reikalavimo į atsakovę teisė priklauso abiems sutuoktiniams kartu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. CPK 43 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad ieškinys gali būti pareiškiamas bendrai kelių ieškovų arba keliems atsakovams, jeigu ieškinio dalykas yra bendrai pagal įstatymus jiems priklausančios teisės arba pareigos (privalomas bendrininkavimas). Iš bylos duomenų, ieškovo, ieškovo sutuoktinės I. V. ir atsakovės paaiškinimų byloje nustatyta, kad ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta ieškovui esant santuokoje su I. V., tačiau ieškovo sutuoktinė pasirašė sutartyje, taip išreikšdama savo sutikimą akcijų pardavimui Sutartyje numatytomis sąlygomis (b. l. 9–10). Sutarties 2.2 punktu atsakovė (pirkėja) įsipareigojo sumokėti akcijų kainą pardavėjui – ieškovui. Taigi ieškovo sutuoktinė išreiškė savo sutikimą dėl iš ginčo Sutarties kylančios prievolės įvykdymo ieškovui. CK 3.92 str. numato, kad turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Ieškovo sutuoktinė apie prasidėjusį procesą buvo informuota, todėl galėjo nuspręsti dėl įsitraukimo į jį ar ne ir kokiomis procesinėmis teisėmis. I. V. procese dalyvavo kaip liudytoja, bylos nagrinėjimo metu davė paaiškinimus, išdėstė savo poziciją, tačiau nepageidavo būti įtraukta į procesą bendraieške. Ieškovo sutuoktinės įtraukimo į bylą klausimas bylos nagrinėjimo metu buvo keliamas, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo jos įtraukimui į bylą. Nors ieškinį dėl skolos priteisimo pareiškė vien ieškovas, tačiau atsižvelgtina į tai, kad sandoris numatytomis sąlygomis sudarytas gavus kito sutuoktinio sutikimą, prievolės įvykdymas pagal Sutartį numatytas ieškovui, ieškovo sutuoktinė apie procesą žinojo, tačiau į jį įsitraukti nepageidavo, prieštaravimų nereiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo ieškinį atmesti, kaip teigia apeliantė. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumą.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str., 182 str.). Ieškovas, teigia, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už įsigytas akcijas, ir pateikė tokios prievolės atsiradimo pagrindą patvirtinančią akcijų pirkimo–pardavimo sutartį. Šalys pripažino, kad sutartis sudaryta. Taigi atsakovė, atsikirsdama į ieškovo ieškinį, turėjo pareigą įrodyti, jog pagal ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su ieškovu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamo sutarčių aiškinimą reglamentuojančių įstatymo normų taikymo aiškinant akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punktą. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 str. 1 d.).

Sutarties 2.3 punktu šalys iš esmės susitarė, kad Sutarties 2.2 punkte nurodyta visa akcijų kaina (t. y. 4 000 Lt) sumokama pardavėjui sutarties pasirašymo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios sutarties sąlygos lingvistinė formuluotė yra nedviprasmiška, aiškiai suformuluotas atsakovės (pirkėjos) įsipareigojimas sumokėti ieškovui visą kainą už perkamas akcijas sutarties sudarymo metu. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šalis siejo draugiški santykiai, tarpusavio pasitikėjimas, todėl akcijų apmokėjimo įforminimas Sutarties 2.3 punktu buvo pakankamais ir atitiko šalių tarpusavio santykius, taip pat nurodoma, kad Sutartį parengė ieškovo motina, todėl vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d. visos abejonės dėl Sutarties 2.3 punkto aiškintinos ieškovo nenaudai. Taigi atsakovė prievolės įvykdymą iš esmės siekia įrodyti, teigdama, kad Sutarties 2.3 punktas aiškintinas, kaip patvirtinantis tinkamą atsiskaitymą už akcijas. Pažymėtina, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta sutartinė sąlyga nelaikytina savaime patvirtinančia iš jos kylančios prievolės įvykdymo faktą – sutarties kainos sumokėjimą sutarties sudarymo metu. Vien atsakovės aiškiai išreikštas įsipareigojimas Sutarties kainą sumokėti sutarties pasirašymo momentu, negali lemti išvados, kad atsakovės prievolė buvo tinkamai įvykdyta.

Sutartyje šalys nenumatė aiškios sąlygos, kad sudarydamos sutartį šalys patvirtina pirkėjos prievolės sumokėti perkamų akcijų kainą tinkamą įvykdymą. CK 6.65 str. reglamentuojama tvarka ir sąlygos, kurių laikantis yra patvirtinama, kad skolininkas tinkamai įvykdė prievolę. Pagal CK 6.65 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją taisyklę kreditorius, priėmęs prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą, kad prievolė įvykdyta, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Pažymėtina, kad duoti rašytinį prievolės įvykdymą patvirtinantį dokumentą yra kreditoriaus pareiga, taigi skolininkas, įvykdęs prievolę, turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam tokį dokumentą. Jeigu kreditorius atsisakytų išduoti dokumentą, patvirtinantį prievolės įvykdymą, tai būtų pagrindas pripažinti, kad jis pažeidė prievolę, ir tokiu atveju skolininkas negalėtų būti laikomas ją pažeidusiu (CK 6.64 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad atsakovė turėjo patirties versle, buvo bendrovės vadovė ir akcininkė, turi aukštąjį išsilavinimą, yra baigusi verslo teisės studijas, turi savo bendrovę, taigi būdama labiausiai suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą bei būdama pakankamai atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo ieškovui faktą ar įrodymais, kad siekė tokį patvirtinimą gauti, tačiau jo negavo dėl nepakankamo ieškovo bendradarbiavimo ar kitokios jo kaltės.

Atkreiptinas dėmesys, kad Sutarties 3.2. punkte numatyta, jog pirkėja teisę valdyti ir naudotis perkamomis akcijomis įgyja nuo 2012-02-25. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė šiomis teisėmis naudojosi (b. l. 12, 38–42). Tuo tarpu Sutarties 3.3 punkte įtvirtintas pirkėjos nuosavybės teisės apribojimas, t. y. pirkėjos teisė disponuoti perkamomis akcijomis siejama ne su sutarties sudarymo, o su galutinio jų apmokėjimu faktu, tačiau ne anksčiau kaip nuo 2012-02-25. Įvertinus paminėtų aplinkybių visumą bei sistemiškai vertinant Sutarties sąlygas, atmestinas argumentas, kad vadovaujantis CK 6.193 str. 1 d., kiti analogiški šalims protingi asmenys būtų supratę Sutarties 2.3 punktą, kaip savaime patvirtinantį tinkamą atsiskaitymą už akcijas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nurodė, kad pati VĮ „Registrų centras“ pateikė dokumentus jos įregistravimui akcininke, akcininkų knygoje yra užsiregistravusi. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenys (b. l. 87–94). Ieškovas teigia, kad savo įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė iki galo ir akcijas perleido. Ieškovas neginčija, kad apeliantė nuo 2012-02-24 tapo 40 UAB „BT Mediena“ akcijų savininke, kaip tai nurodyta UAB „BT Mediena“ akcininkų sąraše, tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad vien ši aplinkybė nepatvirtina pinigų pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimo (CK 6.38 str., 6.200 str.). Atmestini skundo argumentai, kad ieškovas nepasinaudojo CK 6.349 str. 2 d. numatyta teise išreikalauti daiktus iš pirkėjos bei ieškinį pareiškė praėjus daugiau kaip metams nuo sutarties sudarymo, kadangi remiantis CPK 5 str. 1 d. ir 13 str. įtvirtintais teisės į teisminę gynybą ir dispozityvumo principais, asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Ieškovas nurodo, kad atsakovė dirbo įmonės direktore, todėl esant geriems šalių santykiams, ieškovas turėjo pagrindą tikėtis, kad atsakovė sumokės už akcijas nesumokėtus pinigus, tačiau atsakovė vengė sumokėti pinigus, kilo kiti teisminiai ginčai. Ieškovas teisę į teisminę gynybą realizavo nepažeisdamas įstatymo nustatytų ieškinio senaties terminų.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė turi ieškovo išduotą rašytinį dokumentą, patvirtinantį, jog tinkamai įvykdė sutartinę prievolę ir atsiskaitė už perkamas akcijas. Atsakovė taip pat nepateikė kitų Sutartyje nurodytos 4 000 Lt sumos sumokėjimo ieškovui faktą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, nepažeidė sutarčių aiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, tarp jų ir tikimybių pusiausvyros principo, bei padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog tinkamai įvykdė prievolę atsiskaityti su ieškovu pagal ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (CPK 178 str., 185 str.).

Kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad skundžiamu sprendimu tenkinta tik 50 proc. ieškinio reikalavimų, t. y. tik vienas materialinis reikalavimas. Ieškovas ieškiniu reiškė turtinį reikalavimą priteisti jam 4 388,22 Lt sumą (4 000 Lt skolos ir 388,22 Lt palūkanų). Pirmosios instancijos teismui ieškinį tenkinus iš dalies ir priteisus 4 000 Lt skolos, ieškovo reikalavimai tenkinti 91,15 proc. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pripažinus, jog pagrįstai tenkinta 91,15 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (8,85 proc.) atsakovei iš ieškovo turėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad pirmosios instancijos teisme turėjo 3 630 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 22, 24), todėl atsakovei iš ieškovo priteistina 321,26 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme, atitinkamai pakeičiant skundžiamą sprendimą (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, tačiau ne iki galo paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į tai, ši sprendimo dalis keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Išnagrinėjus bylą, atsakovės apeliacinis skundas dėl materialiųjų teisinių reikalavimų atmestas, patenkintas tik procesinio teisinio pobūdžio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų visiško paskirstymo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad apeliacinis skundas iš esmės atmestas, teismo sprendimo skundžiama dalis iš esmės priimta ieškovo naudai. Dėl to apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas, tačiau turėtas išlaidas patvirtinančių rašytinių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl šis prašymas nespręstinas (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti iš ieškovo T. P. atsakovei G. M. 321,26 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.