Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Olgai Siominai, atsakovei G. M., atsakovės atstovams advokatui Henrikui Mackevičiui, advokato padėjėjai Kristinai Žąsytytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei G. M., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų UAB „BT Mediena“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „BT mediena“, teismo šaukimas nėra įteiktas, tačiau visi kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti įmonės buveinės adresu, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 121 straipsnio 2 dalimi, laikytina, kad trečiajam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėtina jam nedalyvaujanti (Civilinio proceso kodekso 247 straipsnio 2 dalis, b.l. 83).

Liudytoja I. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra ieškovo sutuoktinė. Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį jos sutuoktinis paruošė padedamas mamos. T. su G. susitikęs nebuvo, ieškovas nuėjo į autobusų stotį, įdėjo du sutarties egzempliorius į voką per siuntų skyrių ir išsiuntė ją atsakovei. Sutartį pasirašė jos sutuoktinis ir ji. Antro sutarties egzemplioriaus negavo. Atsakovė įmonėje UAB „BT mediena“ veikė kaip akcininkė ir kaip direktorė, nors už akcijas nebuvo sumokėjusi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos pagal 2012 m. vasario 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį priteisimo

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2012 m. vasario 24 d. tarp ieškovo T. P. ir atsakovės G. M. buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. l. Remiantis Sutarties 2.1. punktu, ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti 40 vienetų 100 Lt nominalios vertės UAB „BT Mediena“ akcijų už bendrą 4000,00 Lt kainą. Sutarties 2.3. punktas nustatė, kad akcijų kainą atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovui sutarties pasirašymo metu. Sutarties 3.2. ir 3.3. punktai numatė, kad atsakovė įgyja teisę valdyti ir naudotis perkamomis akcijomis nuo 2012 m. vasario 25 d., o disponuoti jomis - po galutinio jų apmokėjimo, bet ne anksčiau, kaip po 2012 m. vasario 25 d.

Pagal Civilinio kodekso 6.154 straipsnio 1 dalį sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartimi taip pat vadinamas rašytinis dokumentas, kuriame išdėstytos sutarties sąlygos. Šiame dokumente šalys gali nustatyti ne tik jų santykius po sutarties sudarymo reguliuojančias sąlygas, bet ir patvirtinti iki sutarties sudarymo įvykusius faktus ar prievolių įvykdymą (pvz., sutarties kainos ar jos dalies sumokėjimą, daikto perdavimą ir pan.), susieti sutarties objekto teisinio statuso pasikeitimą vien su sutarties sudarymo faktu, nereikalaujant atlikti papildomų veiksmų nei iki, nei po jos sudarymo (pvz., nustatyti, kad nuosavybės teisė pirkėjui pereina nuo sutarties sudarymo momento, sutartis yra ir priėmimo–perdavimo aktas ir pan.). Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo, aiškina jas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais.

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl jų sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkto, kuriame nustatyta: „Sutarties šalys susitaria, kad 2.2 punkte nurodyta suma (4000,00 Lt) pardavėjui sumokama visa suma už nupirktas akcijas sutarties pasirašymo metu“ tikrosios reikšmės ir sutarties įvykdymo fakto. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.

Nagrinėjamos bylos atveju šalių sudarytos akcijų pirkimo–pardavimo sutarties 2.3 punkte aiškiai suformuluotas pirkėjo (atsakovo) įsipareigojimas sumokėti pardavėjui (ieškovui) už perkamas akcijas grynaisiais sutarties pasirašymo momentu. Šios sutarties sąlygos lingvistinė konstrukcija yra aiški ir neleidžia įžvelgti galimo keleriopo jos turinio suvokimo. Skirtingai nei dėl parduodamų akcijų perleidimo, sutarties 2.3 ar kituose jos punktuose nenustatyta, kad pasirašydamos sutartį šalys patvirtina pirkėjo prievolės sumokėti perkamų akcijų kainą tinkamą įvykdymą – pinigų sumokėjimo faktą. Taigi ir sisteminė sutarties analizė neleidžia daryti išvados, kad sutarties pasirašymas patvirtino atsakovės prievolės įvykdymą. Civilinio kodekso 6.39 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad priešpriešines pareigas skolininkas ir kreditorius turi įvykdyti tuo pačiu metu, yra dispozityvioji norma, taikytina tuo atveju, jei įstatymai, sutartis ar prievolės esmė nenumato kitos prievolių vykdymo tvarkos; ši norma netaikytina aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant iš jos kylančių prievolių įvykdymo faktą. Remiantis šalių sutarties 3.2, 3.3 punktais, parduodamos akcijos perėjo atsakovei sekančią dieną po sutarties pasirašymo t.y. 2012 m. vasario 25 d., taigi ieškovo, kaip pardavėjo, prievolės perduoti parduodamas akcijas įvykdymas nereikalavo iš jo papildomų aktyvių veiksmų po sutarties pasirašymo. Skirtingai nei ieškovas, atsakovė, vykdydama savo kaip pirkėjo prievolę sumokėti perkamų akcijų kainą, turėjo atlikti aktyvius veiksmus, taigi vien šalių pasirašymas sutartyje, kurioje, minėta, nenustatyta, kad šalys patvirtina pirkėjo prievolės sumokėti perkamų akcijų kainą tinkamą įvykdymą, bet aiškiai išreikštas atsakovės įsipareigojimas šią kainą sumokėti sutarties pasirašymo momentu, negali lemti išvados, kad atsakovės prievolė buvo tinkamai įvykdyta.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas. Nagrinėjamu atveju ieškovas, teigdamas, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už įsigytas akcijas, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovė, atsikirsdama į ieškovo reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovei (skolininkei) tenkančią įrodinėjimo naštą, ji turi būti suinteresuota tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai.

Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja Civilinio kodekso 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti.

Byloje nustatyta, kad atsakovė neturi ieškovo išduoto rašytinio dokumento, patvirtinančio, jog ji tinkamai įvykdė prievolę pagal akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kad atsiskaitė už perkamas akcijas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė, kaip buvusi bendrovės vadovė ir akcininkė, turinti savo nekilnojamojo turto bendrovę, bakalauro išsilavinimą komercinės tiesės srityje ir magistro laipsnį, būdama apdairi, atidi ir rūpestinga, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo ieškovui faktą. Atsakovės teigimu, sutarties pasirašymo 2012 m. vasario 24 d. dieną ji ieškovui sumokėjo 4000,00 Lt grynais, raštiško pakvitavimo apie prievolės įvykdymą nereikalavo, su ieškovu dažnai bendravo, kadangi atsakovei pradėjus dirbti UAB „BT mediena“ įmonė priklausė T. P.. Šiais savo veiksmais atsakovė prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovė neįrodė, kad ji sumokėjo ieškovui 4000,00 Lt akcijų pirkimo kainą sutarties sudarymo metu, atsakovės prievolės įvykdymo fakto byloje nenustatyta.

Konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė akcijų pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu šalims atsirado sutartinės prievolės (Civilinio kodekso 6.305, 6.428 straipsniai). Ieškovas savo pareigas įvykdė tinkamai ir laiku. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė savo prievolių nevykdė laiku, t.y. nesumokėjo sutartyje nurodytos akcijų kainos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių prievolių nustatytais terminais nevykdė, ieškovo T. P. reikalavimas priteisti 4000,00 Lt skolos tenkintinas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal sutarties nurodymus (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38, 6.59 straipsniai, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.245 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).

Dėl palūkanų dydžio

Ieškovas prašo teismo priteisti iš atsakovės 388,52 Lt palūkanų, paskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas visoms tarp ūkio subjektų arba ūkio subjektų ir viešųjų subjektų sudarytoms komercinėms sutartims, pagal kurias už atlyginimą perduodamos prekės, teikiamos paslaugos ar atliekami darbai ir atliekami mokėjimai. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatyta, kad ūkio subjektas yra asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla. 2012 m. vasario 24 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų – ieškovo ir atsakovės, o ne tarp ūkio subjektų, besiverčiančių ūkine komercine veikla, todėl ieškovo reikalavimas dėl 388,52 Lt palūkanų priteisimo iš atsakovės yra atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, priteistinos iš atsakovės, t.y. ieškovui priteistinos 120,00 Lt dydžio išlaidos dėl žyminio mokesčio sumokėjimo (už reikalavimus, kurių bendra suma yra 4000,00 Lt (teismo patenkintų reikalavimų suma) turi būti mokamas 120,00 Lt žyminis mokestis). Kadangi teismas tenkino 91,15 procentus ieškovo ieškinio, ieškovui iš atsakovės priteistina 2319,43 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnis, 93 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės G. M. 4000,00 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas – 120,00 Lt dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir 2319,43 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, ieškovo T. P. naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų po jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.