Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

jis, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-05357-16 dėl rengimosi nužudyti D. T., 2016-02-17, nuo 13.30 val., Tauragės rajono apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, bei 2016-06-27 duodamas parodymus nagrinėjant tą pačią baudžiamąją bylą Klaipėdos apygardos teisme teismo posėdžio metu, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, ką patvirtino savo parašu, siekdamas, kad jo draugas S. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą, davė melagingus parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, nurodydamas, - jog S. K. jam sakė, kad šaunamąjį ginklą - lygiavamzdį šautuvą, jis rado, jog S. K. jam nesakė, kad ketina nušauti D. T. ir nusišauti pats, jog atimant ginklą iš S. K. ir šį atlenkus iš jo neiškrito šoviniai, nes šautuvas nebuvo užtaisytas. Tokiu būdu A. A., būdamas įspėtas už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas, davė melagingus parodymus bei taip pakeisdamas 2016-02-02, nuo 19.18 val., duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu Tauragės apskrities VPK KP Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai, kuriai buvo nurodęs, - kad pas S. K. automobilyje matė padėtą šautuvą, kad S. K. jam sakė, kad nušaus žmoną ir nusišaus pats, bei pamatęs, kad ginklas užtaisytas bandė iš S. K. atimti ginklą, jiems besigrumiant jam pavyko paspausti ginklo perlenkimo mechanizmo svirtį ir tuo metu iš ginklo iškrito du šoviniai.

Teisiamojo posėdžio metu A. A. parodė, jog supranta kuo yra kaltinamas, tačiau kaltės nepripažįsta. Įvykio diena buvo labai sudėtinga ir sunki – apie 16-17 val. namo kieme buvo policijos pareigūno sulaikytas, prirakintas prie pareigūno rankos, atimti asmeniniai daiktai, tą patį vakarą po poros valandų įvyko apklausa. Sulaikant pareigūnas pasakė, jog jis yra sulaikomas dėl ginklo, o, kai gabeno į policiją pasakė, kad tikriausiai bus įtariamas dėl ginklo gabenimo. Antrankius nuėmė tada, kai atvyko į kabinetą pas tyrėją. Būdamas kabinete nežinojo koks yra jo procesinis statusas vykdant apklausą. Nepamena ant kokio protokolo pasirašė, tačiau jam tyrėja pasakė, kad pateiks įtarimus dėl ginklo gabenimo ir uždarys. Galvoja, jog ikiteisminio tyrimo metu, duodant parodymus, jo įsivaizdavimai buvo visai kitokie, negu viskas vyko iš tikrųjų. Po to, kai davė parodymus pas teisėją, buvo apsiraminęs, nes jam pasakė, kad jokio įtarimo nereikš, todėl pasijuto lengviau. Prisimena, kad įvykio dieną nuteistasis buvo su ginklu, o jis ginklą iš nuteistojo atėmė, nes tuo metu jam atrodė, kad tikslinga bus atimti ginklą. Tuo metu nuteistojo šeimoje buvo konfliktinė situacija, nesutarimai tarp sutuoktinių, nuteistasis kelias dienas vartojo alkoholį. Tą dieną dar kitas draugas jam paskambino ir pasakė, kad nuteistasis mašinoje turi ginklą ir išvažiavo į gyvenvietę. Dėl nesutarimų nuteistojo šeimoje, pagalvojo, kad pastarasis gali nušauti žmoną. Todėl, vyko prie parduotuvės, kurioje dirba jo žmona. Atvažiavęs prie parduotuvės pamatė nuteistąjį. Pastarasis, lipdamas iš automobilio traukėsi ginklą. Pagalvojo, kad nuteistasis ne veltui važiavo prie parduotuvės su ginklu. Tuo metu nesuprato ar asmuo norėjo pagąsdinti, ar tikrai kėsinosi į savo žmoną. Tik tuo tarpu pagalvojo, kad tai nėra gerai. Nepamena kaip tiksliai buvo su šoviniais, viskas vyko greitai, bet žino, kad juos paėmė nuo žemės. Šovinius ir ginklą paėmė pats. Ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad šoviniai iškrito iš lizdo, nes tuo metu taip pagalvojo. Yra medžiotojas ir suprato, kad šoviniai yra to paties ginklo. Nežino kam nuteistasis laikė ginklą automobilyje, galbūt važiavo medžioti.

Liudytoja policijos pareigūnė – tyrėja, D. R., parodė, jog teko susidurti su kaltinamuoju. Kai buvo įvykis dėl rengimosi nužudyti, ji apklausinėjo A. A. kaip liudytoją. Įvykio dieną, po darbo valandų, apie 18-19 val., jai paskambino policijos įstaigos viršininkas ir pasakė, kad įvyko įvykis Pagėgių savivaldybėje, todėl bus į Tauragės policijos komisariatą atvežti asmenys, kuriuos jai reikės apklausti iš karto po įvykio. Tada, atvyko į darbą, o vėliau budėtojas, paskambinęs pasakė, kad atvežė iš Pagėgių vieną asmenį, todėl nuėjo jo pasitikti. Nuėjusi pamatė policijos pareigūną su šiuo asmeniu. Budėtojų dalyje A. A. rankos buvo su antrankiais. Kai pareigūnas nuėmė antrankius, A. A. atsivedė į savo darbo kabinetą be antrankių, pareigūnas nelydėjo. Apklausiamojo būsena buvo normali - nebuvo nei susijaudinęs, nei apsvaigęs, neprieštaravo duoti parodymus. A. A. parodymus davė laisva valia, viską pasakojo. Kadangi, A. A. buvo pirmas liudytojas, iš jo faktiškai sužinojo visą įvykio situaciją. A. A. pats pasakė, jog jis atėmė ginklą iš S. K.. Apklausos metu A. A. labai pergyveno dėl to, kas po įvykio bus jo draugui, S. K.. Ji A. paminėjo, kad geriau S. K. tegu nesislapsto, jei žino kur jis yra, tegu pasako. A. A., perskaitęs savo parodymus ir pasirašęs apklausos protokole, dar vis klausinėjo kas dabar bus jo draugui, o ji įspėjo, jog žiūrėtų savęs. Gali būti, kad jam sakė, jog prokuroras spręs ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ginklo gabenimo, nes tai apima baudžiamoji atsakomybė. Taip pat, paaiškino, jog A. A. sulaikymu negrasino, jam buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, jis nebuvo sulaikytas. Kabinete buvo tik ji ir A. A., niekas nebuvo įėjęs, o su juo bendravo kaip su liudytoju, ne kaip su įtariamuoju. Prisimena, jog tą dieną, po A. A. apklausos, apklausinėjo antrą liudytoją - L. G.. Šis liudytojas įvykio vietoje nebuvo ir davė parodymus tik apie tai, kaip buvo susitikęs su A. A.. Po apklausos A. A. nuvedė iš kabineto į pastato apačią, liepė laukti ir tada parsivedė į kabinetą L. G.. Daugiau jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų tą dieną toje byloje neatliko, išskyrus įtariamąjį jokių sulaikytų asmenų šioje byloje nebuvo. Tai gerai prisimena, nes ji buvo apklausinėjama 2016-08-30 Klaipėdos apygardos teisme dėl S. K. bylos ir davė tuos pačius parodymus dėl A. A. parodymų pakeitimo. Prieš eidama į teismą, peržiūrėjo savo kompiuteryje A. A. apklausą ir viską prisiminė.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 17 -18).

2017-02-08 Klaipėdos apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Aurelijaus Stanislovaičio tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, jog A. A., liudydamas 2016-02-17 Tauragės rajono apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjui ir 2016-06-27 Klaipėdos apygardos teisme baudžiamojoje byloje dėl rengimosi nužudyti D. T., siekdamas, kad jo draugas, S. K., išvengtų baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą, nurodė tiesos neatitinkančias esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Todėl, A. A. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1 - 3).

2016-02-02 A. A., kaip liudytojas, Tauragės apskrities VPK davė parodymus, kuriuose jis nurodė, jog matė, kaip S. K. atvažiavo į parduotuvės kiemą, kur dirbo jo sugyventinė. Priėjęs prie S. pamatė, kad automobilyje tarp priekinių sėdynių yra padėtas lygiavamzdis šautuvas. Ginklas buvo ištiestas, ne perlenktas. S. K. paklausus kam jam ginklas, jis atsakė, kad nušaus žmoną ir nusišaus pats. Jis jį pradėjo raminti. Po jų pokalbio S. K. išsitraukė ginklą iš automobilio ir pradėjo eiti link parduotuvės. Pamatęs, kad ginklas užtaisytas, norėjo ginklą iš S. K. atimti. Jiedu su S. susistumdė, besigrumiant jam pavyko paspausti šautuvo perlenkimo mechanizmo svirtį, kad iš ginklo iškristų šoviniai. Iškrito du šoviniai. Grumtynių metu jam pavyko atimti ginklą iš S. K.. Atėmęs ginklą paėmė du šovinius ir nuėjo į savo automobilį (b. l. 26-28).

2016-02-17 A. A., kaip liudytojas, Tauragės rajono apylinkės teisme davė parodymus, kuriuose jis nurodė, jog S. K. jam nesakė, kad kažką nušaus. Jis pats taip įsivaizdavo. Tikriausiai iš streso pasakė, kad S. K. nušaus žmoną ir nusišaus. Pamatęs ginklą pagalvojo, kad kažkas negerai. Ginklą perlaužė, kai norėjo paimti. Nepamena ar ginklas buvo užtaisytas. Ginklą persilenkė, jis lyg buvo tuščias, pamatė ant žemės šovinius, iš kur jie atsirado, nematė. S. K. nesakė, kad nori nužudyti sugyventinę. Tyrėjai pasakojo kitaip, nes norėjo, kad kuo greičiau jį paleistų. Tyrėja sakė, kad jam gali iškelti bylą dėl ginklo gabenimo (b. l. 29 - 32).

2016-06-27 A. A. Klaipėdos apygardos teisme teisiamojo posėdžio metu pasirašė priesaiką apie pareigą duoti teisingus parodymus bei pasirašė įspėjimą dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį dėl melagingų parodymų davimo (b. l. 36 - 37).

2016-06-27 Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokole užfiksuoti A. A. melagingi parodymai apie tai, jog jis ginklą atėmė, nes išsigando. S. K. santykiai su sugyventine buvo blogi, todėl bijojo, kad kas blogo nenutiktų. Ne kasdien žmonės vežiojasi ginklus su savimi. Policijoje jam darė poveikį, grasino uždaryti į Šiaulių tardymo izoliatorių, todėl jo parodymai skiriasi nuo pirminių (b. l. 38 - 45).

2016-10-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas. Priimant šį procesinį sprendimą remtasi A. A., kaip liudytojo, parodymais duotais 2016-02-02 Tauragės apskrities VPK (b. l. 46 - 60).

2017-02-07 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje konstatuota, jog nors A. A. ir nepatvirtino teisme savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, tačiau būtent ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai atitinka kitus byloje surinktus ir teisme patikrintus įrodymus (b. l. 61 - 72).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas (kaip ir kitos šiame straipsnyje numatytos veikos) – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, per ikiteisminį tyrimą jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-305-788/2015, 2K-566-895/2015). Melagingų parodymų davimas teisme pripažįstamas ir tokia situacija, kai į teisiamąjį posėdį iškviestas liudytojas ir įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės davė melagingus parodymus, kurių melagingumas pasireiškė ne tik neteisingu aplinkybių perpasakojimu, bet akivaizdžiu palankaus sprendimo kaltinamajam siekiu, duodant parodymus, kad duomenys prieš kaltinamąjį byloje surinkti pažeidžiant nustatytus reikalavimus: neužrašyti parodymai, buvo naudojamas psichologinis smurtas. Tokiu atveju, liudytojas, duodamas parodymus suvokia, jog gali suklaidinti teismą, priversti suabejoti surinktų duomenų patikimumu, ir sąmoningai tai daro, todėl jo veiksmai atitinka BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-568/2011).

Įvertinus visa tai, kas aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad byloje yra pagrįstai įrodyta, jog A. A., būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, liudydamas 2016-02-17 Tauragės rajono apylinkės teisme ikiteisminio tyrimo teisėjui ir 2016-06-27 Klaipėdos apygardos teisme baudžiamojoje byloje dėl rengimosi nužudyti D. T., siekdamas, kad jo draugas S. K. išvengtų baudžiamosios atsakomybės už labai sunkų nusikaltimą, nurodė tiesos neatitinkančias esmines nusikalstamos veikos aplinkybes. Taip A. A. pakeitė savo 2016-02-02 parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu Tauragės apskrities VPK tyrėjai. Tai, kad A. A. ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai duoti parodymai iš esmės sutapo su nukentėjusiosios D. T. bei liudytojo L. G. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, pažymėjo ir Lietuvos apeliacinis teismas, patikrinęs 2016-10-24 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį, kuriuo nuteistas S. K., apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas 2017-02-07 nutartyje nurodė, jog būtent šie, o ne teisme ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti A. A. parodymai laikytini patikimais, nuosekliais ir neprieštaringais. Tai, jog kaltinamasis savo kaltės dėl melagingų parodymų davimo nepripažįsta ir teigia, jog ikiteisminio tyrimo tyrėjai parodymus davė paveiktas jo pristatymo į policijos įstaigą aplinkybių, buvo paveiktas įtampos, laikytina gynybos versija. Byloje nenustatyta duomenų, jog policijos pareigūnai jam tiesiogiai grasino uždaryti į tardymo izoliatorių ar darė kitą neteisėtą poveikį, kuris galėjo turėti įtakos pirminių parodymų davimui.

Todėl, šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir aptartų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo A. A. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Teismas nenustatė A. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

Skirdamas A. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą teisingumui. Taip pat, teismas atsižvelgia į tai, jog A. A. buvo teistas 2011-02-08 Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2, 4 dalis, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 91 - 92), baustas administracine tvarka (b. l. 85 - 90), nedirba (b. l. 76 - 77). Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. A. yra skirtina BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, - laisvės apribojimas. Atsižvelgus į A. A. skiriamos bausmės rūšį, jo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, laisvės apribojimo bausmės dydis yra nustatytinas neviršijantis šios bausmės vidurkio, numatyto BK 48 straipsnyje. Būtent, tokios bausmės paskyrimas, teismo manymu, padės įgyvendinti (pasiekti) BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 112-113), A. A. panaikintina įsiteisėjus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - šešių (6) mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 06 val., jei tai nesusiję su darbu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. A. panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.