- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-623-755/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00349-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- Z. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
- Kategorijos
- 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmos instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S –623– 755/2014
Vladimiras Kurasovas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00349-2014-7
2014 m. spalio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Z. Č. atskirąjį skundą dėl Zarasų rajono miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-425-420/2014 pagal pareiškėjos Z. Č. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. P. dėl palikimo priėmimo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po brolio V. S. mirties 1992-02-14 priėmė jo palikimą – 200/599 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjai buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti iki 2014 m. liepos 3 d., t.y. patikslinti reikalavimą – nurodyti kokį turtą ji priėmė kaip palikimą pradėjusi jį faktiškai valdyti, o jei palikėjas V. S. mirties momentu jokio turto neturėjo, nurodė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, o ne dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Pareiškėja 2014-06-30 pateikė patikslintą pareiškimą.
Žemesnės instancijos teismas
Zarasų rajono apylinkės teismas 2014-07-04 nutartimi grąžino pareiškimą Z. Č.. Teismas Z. Č. pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjai, kadangi ji nustatytu terminu teismo nurodymo tinkamai neįvykdė ir nustatytų trūkumų nepašalino Teismas konstatavo, kad pareiškėja turėjo kreiptis į teismą ne dėl palikimo priėmimo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, o su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kadangi 2014-06-30 patikslintame pareiškime dėl palikimo priėmimo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo pareiškėja nurodė, jog jos brolis V. S. po savo mirties jokio turto nepaliko, nes jo neturėjo. Teismas nurodė, jog pareiškėja savo reikalavimo nepatikslino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Zarasų rajono apylinkės teismo 2014-7-04 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nepakankamai įtikinamai motyvavo kodėl primygtinai pareiškėjai peršamas kitas kreipimosi į teismą dėl savo teisės būdas. Nurodo, jog nuo 1992-02-14, kai mirė pareiškėjos brolis V. S., praėjo net 24 metai, ką įrodyti, jog tai praleista dėl svarbių priežasčių, pareiškėjai nėra galimybių. Nurodo, kad grąžindamas Z. Č. pareiškimą, teismas su kiekvienu reikalavimu neva pašalinti trūkumus vis jų atrasdavo naujų, kas teisminėje praktikoje nėra priimtina ir netoleruotina, nes tuo akivaizdžiai piktnaudžiaujama teise naudotis trūkumų šalinimo institutu. Teismas 2014-05-13 nutartimi šalia kitų šalintinų pareiškimo trūkumų nebuvo nurodęs kaip trūkumą kreiptis į teismą nauju pareiškimu su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, ką priešingai padarė 2014-06-20 nutartimi. Mano, jog šiuo konkrečiu atveju tai nėra pareiškimo trūkumas, dėl kurio reikėtų nepriimti pareiškimo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo (pareiškėjo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui (pareiškėjui), kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (pareiškimas), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir esant pagrindui ją ginti (CPK 2 str.), privalo, neperžengdamas asmens procesiniu dokumentu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014-07-04 nutartimi pareiškimą laikė nepaduotu ir jį grąžino pareiškėjai nepašalinus 2014-06-20 nutartyje nustatytų trūkumų CPK 115 str. 3 d. pagrindu. Trūkumais teismas laikė tai, jog pareiškėja nepatikslino savo reikalavimo, nes šalindama teismo nustatytus trūkumus, 2014-06-30 pateikė patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kuriame nurodė, jog jos brolis V. S. po savo mirties jokio turto nepaliko, nes jo neturėjo. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendė, kad pareiškėja turėjo kreiptis į teismą ne dėl palikimo priėmimo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo,o su prašymu atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.
Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Ta aplinkybė, jog pareiškėja argumentuodama dėl negalėjimo įrodyti, jog terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, nesudaro teisinio pagrindo pareiškimo laikyti nepaduotu, nes procese įtvirtintas šalių dispozityvumo principas reiškia, kad pati šalis renkasi jos teisių gynimo būdą, formuluodama ieškinio ( pareiškimo) reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti duomenų, susijusių su pareiškėjos reikalavimo teise, nepakankamumą bei nustatyti jai įpareigojimus, kurie galimai turėtų reikšmę ateityje sprendžiant, ar pareikšti reikalavimai tenkintini, ar jie pagrįsti ir įrodyti konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis. Šioje proceso stadijoje teismo manymas, kad pareiškėjos reikalavimas nėra pakankamai pagrįstas įrodymais, negali turėti įtakos pareiškimo priėmimui ir jo nagrinėjimui bei riboti asmens teisės į jo interesų ir teisių gynimą teisme. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nurodyti, kokiu teisiniu pagrindu reikia kreiptis į teismą ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis reikalavimą pagrįsti. Kasacinis teismas yra atkreipęs teismų dėmesį,jog ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar ją įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).
Taigi, nebuvo pagrindo taikyti CPK 115 str. 2 d. nuostatų ir nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kadangi pareiškimas iš esmės atitiko CPK 111 - 114 straipsniuose numatytus reikalavimus, keliamus jo formai ir turiniui, ir jame nebuvo tokių netikslumų, kurie sudarytų esmines kliūtis tolesnei proceso eigai
Pastebima, jog teismui nusprendus , jog pareiškėja turėjo kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nes palikėjas jokio turto nepaliko, nutartyje turėjo būti motyvuojama kodėl tikslinga taip formuluoti reikalavimą, nes vargu ar galėtų būti priimamas palikimas, kurio apskritai nėra, net ir atnaujinus jo priėmimo terminą.
Sykiu pastebima, jog bylose nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka teismas turi būti aktyvus ( CPK 443 str.8 d.), nėra draudžiama tikslinti pareiškimo reikalavimus, esant reikalui byla gali būti nagrinėjam žodinio proceso tvarka. Šie proceso ypatumai suponuoja, jog pareiškėjas gali tikslinti reikalavimus ir po pareiškimo priėmimo, gali būti nustatomos pareiškime nenurodytos aplinkybės, tarp jų ir šio ginčo atveju aktualūs nauji duomenys apie V. S. palikimo sudėtį, apimtį, ko pasėkoje palikimo priėmimo fakto nustatymas būtų galimas.
Dėl pasakyto daroma išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o klausimą dėl pareiškimo priėmimo ir bylos iškėlimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 137 str. 1 d., 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Zarasų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos Z. Č. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.