Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Giedrius Nemeikšis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. G. skundą dėl antstolės I. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė I. B. su skundu nesutiko ir 2022 m. birželio 3 d. patvarkymu Nr. S-22-115-22270 (toliau – Patvarkymas) jo netenkino. Nurodė, kad vykdant Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. Š. 2022 m. balandžio 13 d. išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. 2356 „Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo“, pagal pareiškėjos pateiktus duomenis 2022 m. gegužės 5 d. sudarytas Apyrašas. 2022 m. gegužės 27 d. pareiškėja antstolei I. B. pateikė Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. Š. 2022 m. gegužės 26 d. išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. 3268 „Dėl paveldimo turto apyrašo papildymo“, o prašyme dėl turto apyrašo papildymo pareiškėja prašė aprašyti ir įvertinti palikėjo Z. A. kilnojamąjį turtą, esantį Gyvenamajame name, nurašyti elektros, vandens skaitliukų rodmenis bei pareikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamų dokumentų, tačiau daiktų, kurie turėtų būti įtraukti į Apyrašą, sąrašo pareiškėja nepateikė. Dėl to, antstolė 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. S-22-115-21192 „Dėl duomenų apie turtą pateikimo“ nurodė pareiškėjai iki 2022 m. birželio 7 d. pateikti išsamų konkrečių daiktų sąrašą ir jų kiekį, kurie turėtų būti įtraukti į Apyrašą, tačiau pareiškėja šių duomenų nepateikė. Pažymima, kad antstoliui, sudarant paveldimo turto apyrašą, teisės aktuose nėra įtvirtintos teisės ir pareigos ieškoti mirusiojo turto, kuris būtų įtrauktinas į paveldimo turto apyrašą. Dėl to, antstolis, kuriam pateikta vykdyti notaro pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, neturi teisinio pagrindo ieškoti mirusiojo turto, įeiti į patalpas, ir atlikti kitus pareiškėjos prašomus veiksmus. Juolab pareiškėjos skundo argumentas, jog palikėjas Z. A. Gyvenamajame name gyveno vienas, dėl ko įpėdiniai paveldi ne tik Gyvenamąjį namą, bet ir jame esantį kilnojamąjį turtą, neatitinka tikrovės, nes sudarant Apyrašą, gauti duomenys, kad Gyvenamasis namas nėra įregistruotas palikėjo vardu. Taip pat pareiškėja nenurodo, kokiu pagrindu antstolė turėtų kreiptis į teismą, kad pareiškėja patektų į Gyvenamąjį namą, ir ji pati nesiima jokių priemonių šiuo tikslu. Iš pareiškėjos skundo turinio akivaizdu, kad ji siekia surasti ir aprašyti Gyvenamajame name esančius kilnojamuosius daiktus, t. y. turtą, kuris reikalingas Apyrašui papildyti ir kurio sąrašą pareikalavo pateikti antstolė. Be to, skunde pareiškėja nenurodo, kokius konkrečiai antstolio veiksmus ar atsisakymą juos atlikti, pareiškėja skundžia, kuo pasireiškė antstolės veiksmų neteisėtumas. Dėl to, akivaizdu, jog pareiškėja, teikdama nepagrįstą ir nemotyvuotą skundą dėl antstolio veiksmų, siekia, jog būtų atlikti ne paveldimo turto apyrašo papildymo, o faktinių aplinkybių konstatavimo veiksmai, ko pasekoje galėtų būti surastas pareiškėjai tiksliai nežinomas mirusio turtas, kurį pareiškėja siekia įtraukti į paveldimo turto apyrašą. Šiuo atveju pažymima, kad faktinių aplinkybių konstatavimas gali būti atliekamas, teikiant antstolio paslaugas, tačiau pareiškėja dėl šios paslaugos į antstolę nesikreipė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolės I. B. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0115/22/00533 pagal pareiškėjos L. G., atstovaujančios nepilnametę dukrą G. A., prašymą priimti vykdyti Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. Š. 2022 m. balandžio 13 d. išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. 2356 „Dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo“. Vykdomoji byla užbaigta, 2022 m. gegužės 5 d. sudarius Apyrašą, kuriame aprašė palikėjui Z. A. priklausantį turtą.

Be to, toje pačioje antstolės kontoroje užvesta kita vykdomoji byla Nr. 0115/22/00740 pagal pareiškėjos pateiktą vykdyti Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R. Š. 2022 m. gegužės 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3268 „Dėl paveldimo turto apyrašo papildymo“. Byloje yra antstolės 2022 m. gegužės 27 d. raštas Nr. S-22-115-21192 „Dėl duomenų apie turtą pateikimo“ pareiškėjai iki 2022 m. birželio 7 d. pateikti išsamų konkrečių daiktų sąrašą ir jų kiekį, kurie turėtų būti įtraukti į Apyrašą, tačiau reikiami duomenys antstolei nėra pateikti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja, teikdama skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, prašo antstolės aprašyti ir įvertinti palikėjo Z. A. kilnojamąjį turtą, esantį Gyvenamajame name, t. y. turtą, kuris reikalingas Apyrašui papildyti, taip pat išreikalauti iš kitų įpėdinių konkrečius dokumentus (Gyvenamojo namo nuosavybės, projekto dokumentus, ginklų leidimus – dokumentus, automobilio dokumentus).

Nagrinėjamoje byloje yra svarbi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.53 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią antstolis, vadovaudamasis įpėdinio pateiktais duomenimis, ne vėliau kaip per tris savaites privalo turto apyrašą papildyti. Tuo tarpu vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 5 dalimi, turto apyraše turi būti nurodyti: 1) visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; 2) įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. O nagrinėjam skundui spręsti labai svarbi nuostata, numatyta CK 5.53 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti. Pagal CK 5.53 straipsnio 5 dalį turto apyraše turi būti nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti; įvardijamos visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus. Visus minėtus duomenis apyrašui sudaryti privalo pateikti įpėdinis (CK 5.53 straipsnio 4 dalis), kuris apyrašo pabaigoje pasirašo liudijimą, tolygų priesaikai, jog apyraše nurodytas visas įpėdiniui žinomas palikėjo turtas, jo skoliniai reikalavimai ir skolinės pareigos (CK 5.53 straipsnio 6 dalis). Tokia įstatymo nuostata reiškia, kad būtent įpėdinis yra atsakingas už aptartų duomenų teisingumą. Būtent tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai priimdami sprendimus nagrinėjamu klausimu (kasacinio teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444-611/2016, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2S-1303-265/2021 ir kt.).

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, nagrinėjamu atveju teismas sutinka su Patvarkymu ir jame nurodytu esminiu argumentu, kad antstoliui, sudarant paveldimo turto apyrašą, teisės aktuose nėra įtvirtintos teisės ir pareigos ieškoti ir surasti mirusiojo turtą, kurį būtų galima įtraukti į paveldimo turto apyrašą. Dėl to, antstolis, kuriam pateikta vykdyti notaro pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo, neturi teisinio pagrindo ieškoti mirusiojo turto bei įeiti į konkrečias patalpas, kadangi būtent pareiškėja, atstovaudama įpėdinę, turi teisinę pareigą pateikti visus duomenis, reikalingus Apyrašui papildyti. Tuo labiau antstolei nėra pagrindo atlikti pareiškėjos skunde nurodyto kito procesinio veiksmo – išreikalauti iš kitų įpėdinių konkrečių dokumentų, kadangi toks procesinis veiksmas yra visiškai nesusijęs su vykdomojoje byloje Nr. 0115/22/00740 antstolės atliekamomis funkcijomis, kurios apima tik Apyrašo papildymo veiksmus pagal pareiškėjos teiktinus duomenis apie palikėjo Z. A. kilnojamąjį turtą.

Be to, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau - Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad antstolis, atlikdamas savo funkcijas, turi teisę konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Konstatuodamas faktines aplinkybes, antstolis turi tiek pat teisių įeiti į fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančias gyvenamąsias ar negyvenamąsias patalpas, teritorijas ir būti jose kaip ir asmuo, kurio prašymu konstatuojamos faktinės aplinkybės (Antstolių įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja, prašydama antstolės surasti ir aprašyti palikėjo Z. A. kilnojamąjį turtą, esantį Gyvenamajame name, kartu pažymėdama, kad ji neturi galimybės patekti į Gyvenamąjį namą ir pateikti duomenis apie ten esantį kilnojamąjį turtą, iš esmės siekia konstatuoti faktines aplinkybes, kurių pagrindu būtų papildytas Apyrašas. Vis dėlto, remiantis minėtu teisiniu reguliavimu, teismas sutinka su Patvarkymu, kad tokiomis aplinkybėmis pareiškėja, atstovaudama įpėdinę, turi teisę papildomai kreiptis į antstolį visai kitu pagrindu dėl konkrečios paslaugos suteikimo – faktinių aplinkybių konstatavimo, kadangi, kaip jau minėta, būtent pareiškėja turi teisinę pareigą pateikti duomenis, reikalingus Apyrašui papildyti. Dėl to, pareiškėja nepagrįstai reikalauja iš antstolės atlikti procesinius veiksmus, kurie išeina iš vykdomojoje byloje Nr. 0115/22/00740 antstolės atliekamų funkcijų apibrėžties. Kadangi šios bylos ginčo dalykas yra nėra susijęs su galimais antstolės procesiniais veiksmais – faktinių aplinkybių konstatavimu, teismas toliau nevertina antstolės galimybės atlikti tokį procesinį veiksmą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sutinka su Patvarkymu ir priima sprendimą pareiškėjos skundo netenkinti.

Vadovaujantis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 - 513 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos L. G. skundo dėl antstolės I. B. veiksmų netenkinti.

Vykdomąsias bylas Nr. 0115/22/00533 ir Nr. 0115/22/00740 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstolei I. B..

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.