Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio ir Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš R. M. Valstybinei ligonių kasai priteista 4621, 77 Lt už nukentėjusiajam M. V. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir 7184, 97 Lt už nukentėjusiajam L. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, ieškovei R. V. priteista 1260 Lt turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam M. V. – 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam L. M. – 265 Lt turtinei žalai atlyginti ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 21 d., apie 01.00 val., šalia pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vieną kartą smogė peiliu nukentėjusiajam L. M. į kairį šoną, tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinio – pjautinio kiauryminio krūtinės ir pilvo kairės pusės sužalojimo su diafragmos, blužnies ir kairio inksto pažeidimu, po ko, bėgdamas iš nusikaltimo vietos, smogė peiliu jį pavijusiam nukentėjusiajam M. V. į pilvo kairę pusę, tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą dėl durtinio kiauryminio pilvo kairės pusės sužalojimo su tuščiosios žarnos pažeidimu. Tokiu būdu R. M. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia sunkiai sužalojo du žmones: L. M. bei M. V..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą tenkinti, prokurorė – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. M. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą nusikaltimą įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.

Skirdamas R. M. bausmę, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. M. padarė tyčinį nusikaltimą dviejų asmenų atžvilgiu, panaudojant pavojingą ginklą – peilį, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiųjų L. M. ir M. V. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.) ir kad R. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apygardos teismas taip pat įvertino tai, kad R. M. neteistas, tačiau baustas administracine tvarka, kaimynų charakterizuojamas teigiamai, kaip mandagus ir pagarbus suaugusiems, motinos apibūdinamas teigiamai, tačiau kaip pasiduodantis draugų įtakai. Be to, teismas atsižvelgė į R. M. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas (2 t. 10-13 b. l.). Atsižvelgęs į visas bausmės skyrimo nepilnamečiui reikšmingas aplinkybes teismas R. M. paskyrė mažesnę nei už šio nusikaltimo padarymą nepilnamečiams skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmę, t. y. laisvės atėmimą trejiems metams. Teismas netaikė BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, kadangi nenustatė šiuose straipsniuose numatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų.

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. BK 92 straipsnyje nustatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo nepilnamečiams ypatumai. Pagal šio straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo sunkumo kategorijos, svarbu tai, kad bausmė nebūtų didesnė kaip ketveri metai laisvės atėmimo. R. M. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs vieną labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams, t. y. įstatymo reikalavimus atitinkančios trukmės laisvės atėmimo bausme.

Kita būtina bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga yra teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 92 str. 1 d.). Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybes, elgesį šeimoje ir visuomenėje, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą ir kitas aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad R. M. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusiuosius L. M. ir M. V.. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau padaryto nusikaltimo sunkumas ir pavojingo ginklo – peilio panaudojimas, įvertinus kitų aplinkybių visumą, nepaneigia pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus įgyvendinti ir atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad veikų padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiųjų elgesys tiek B. G. bute, tiek prie kazino (duomenys neskelbtini), tai rodo mažesnį padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. R. M. praeityje neteistas (2 t. 2 b. l.), baustas administracine tvarka (2 t. 17 b. l.), kaimynų charakterizuojamas kaip mandagus ir pagarbus suaugusiesiems, motinos R. M. charakterizuojamas kaip ramaus būdo, jautrus ir paklusnus, tačiau pasiduodantis draugų įtakai, todėl kartais nukenčia pats. Iš Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė mokyklos pateiktos charakteristikos matyti, kad R. M. pamokų metu elgėsi patenkinamai, tačiau kartais dėl ūmaus būdo kildavo konfliktai su mokytojais, be to, jis apibūdinamas kaip uždaro būdo, nenoriai kalbantis apie problemas (2 t. 15 b. l.). Vilniaus psichiatrijos ir psichologijos centro Panevėžio skyriaus įskaitoje R. M. neregistruotas, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (2 t. 4 b. l.). Vertinant nuteistojo asmenybės pavojingumą atsižvelgtina ir į tai, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, negalėjo atsiprašyti nukentėjusiųjų dėl teismo skirtos kardomosios priemonės – namų arešto, uždraudžiant su jais bendrauti, tačiau atsiprašė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Tai, kad R. M. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors teismas pripažino vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau tai savaime nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi ši aplinkybė turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis. Spręsdamas ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas neturi apsiriboti nuteistojo charakteristikos iki nusikaltimo padarymo ir jo elgesio nusikaltimo padarymo metu įvertinimu. Pagrįsdamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus nuteistajam paskirto laisvės atėmimo vykdymą, teismas turi įvertinti ar nuteistasis savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų. Iš bylos duomenų matyti, kad R. M. baigė Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinę mokyklą, norėtų mokytis profesijos arba dirbti, registravosi darbo biržoje (2 t. 16 b. l.), apeliacinės instancijos teismui pateikė darbo sutartį, kuri patvirtina, kad apeliantas dirba pas ūkininką, ūkininkas E. M. R. M. charakterizavo teigiamai, kaip norintį pradėti prasmingesnį ir turiningesnį gyvenimą, atsiriboti nuo blogą reputaciją turinčių pažįstamų (3 t. 10-11 b. l.). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad atliktas ikiteisminis tyrimas ir teisminis procesas pakeitė jo vertybes, požiūrį į asmenų tarpusavio santykius, jis kritiškai įvertino savo ankstesnius poelgius ir padarė reikiamas išvadas dėl savo elgesio. Kaip jau minėta, R. M. praeityje neteistas, padarytas nusikaltimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir nerodo jo polinkio ateityje daryti nusikalstamas veikas. Apeliantas pripažįsta, kad savo neteisėtais veiksmais nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems sukėlė neigiamus išgyvenimus, stengsis kuo greičiau atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų pašto perlaidų matyti, kad R. M. nors ir nedidelėmis sumomis, tačiau atlygina žalą nukentėjusiesiems.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas nepilnamečiui, turi būti įvertinamos jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygos, socialinė aplinka, kitos nepilnamečio elgesiui turinčios įtakos aplinkybės. Iš Panevėžio miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos informacijos apie R. M. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas matyti, kad gyvena su tėvais, tėvai yra išsituokę, tačiau gyvena tame pačiame bute, šeima nėra įrašyta į Panevėžio miesto socialinės rizikos šeimų apskaitą, gyvenimo ir buities sąlygos patenkinamos, R. M. 2011 m. baigė Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinę mokyklą, norėtų mokytis profesijos arba dirbti (2 t. 12-13 b. l.). Nors R. M. tėvas nelinkęs padėti spręsti šeimos problemas, tačiau šeimos nariai tarpusavyje bendrauja, kalbasi sūnaus auklėjimo klausimais, R. M. rūpinasi jo motina, šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis turi patenkinamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti

atidėjus R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas neigiamai paveiktų nuteistojo socialinius ryšius su artimaisiais, jis netektų galimybės dirbti. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad tikslinga R. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi nuteistajam paskiriama auklėjamojo poveikio priemonė.

Atsižvelgusi į nusikaltimo padarymo aplinkybes ir R. M. asmenybės savybes, taip pat įvertinusi būsimą auklėjamojo poveikio priemonių poveikį nuteistajam, nuteistojo galimybę jas vykdyti, nukentėjusiųjų interesus, kolegija daro išvadą, kad siekiant padėti nuteistajam integruotis į pozityvią socialinę aplinką bei skatinti jo asmenybės ugdymą, R. M. tikslinga skirti BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę, t. y. elgesio apribojimą, įpareigojant R. M. būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 str. 2 d. 1 ir 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį pakeisti.

R. M., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir nuteistam laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę, t. y. elgesio apribojimą.

Įpareigoti R. M. dvylika mėnesių nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba dirbti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.