Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Eurointegracijos projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių A. G. ir K. M. ieškinį atsakovei UAB ,,Eurointegracijos projektai“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės UAB ,,Eurointegracijos projektai“ priešieškinį ieškovėms A. G. ir K. M. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Eurointegracijos projektai“, kuriuo prašė iš atsakovės priteisti - ieškovės A. G. naudai 2 987,60 Eur skolą, - ieškovės K. M. naudai 2 712,50 Eur skolą, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovių naudai 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas kiekvienai ieškovei nuo jai iš atsakovės priteistos skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovės nurodė, kad tarp atsakovės ir ieškovių buvo pasirašytos 2 atskiros, bet analogiško turinio Paslaugų sutartys Nr. 2019/01/10 ir 2019/01-10/1 (toliau – ir Sutartys), kuriomis ieškovės įsipareigojo „teikti ekspertinio konsultavimo paslaugas, pagal paslaugų sutarties „Bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo unifikavimo aprašo, rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašo bei 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimas“ (toliau – ir Projektas) techninę specifikaciją (TS) užsakovui (atsakovei) atliekant šiuos darbus: bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo unifikavimo aprašo parengimas (toliau – ir unifikavimo aprašas); rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašo parengimas (toliau – ir prioritetų sąrašas); 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų (toliau - paslaugų aprašai) parengimas (Sutarčių 1.1.1 p.). Sutarčių sudarymas su atsakove užtruko, nes šalys nesutarė dėl to, kokius įsipareigojimus ir atsakomybę kiekviena iš šalių turėtų prisiimti Sutartimis. Pirminis atsakovės pasiūlymas buvo toks, kad ieškovės pilna apimtimi suteiktų visas pagrindines projekto įgyvendinimui reikalingas paslaugas už bendrą 15 000 Eur sumą (po 7 500 Eur kiekvienai). Ieškovės su tokiu pasiūlymu nesutiko ir informavo atsakovę, kad jos negali prisiimti ir neprisiims įsipareigojimo pačios visa apimtimi suteikti unifikavimo aprašo, prioritetų sąrašų ir paslaugų aprašų parengimo paslaugų, paaiškino atsakovei, kad jos galėtų teikti konsultavimo paslaugas ir kitokią pagalbą, reikalingą atsakovei teikiant paslaugas pagal su SMLPC (Sveikatos mokymo ir lygų prevencijos centras) sudarytą sutartį, bet jos neįsipareigos pasiekti jokio konkretaus rezultato - parengti unifikavimo aprašą ir kt. Šalių pasirašytomis sutartimis buvo sutarta, kad ieškovės teiks atsakovei konsultavimo paslaugas pačiai atsakovei atliekant Techninėje specifikacijoje nurodytus darbus. Sutartyse buvo numatytas konkretus paslaugų teikimo kiekis apibrėžiant jį valandomis - „215 valandų paslaugų pagal valandinį įkainį: 1 val. įkainis 35 Eur, neviršijant 40 val. paslaugų teikimo trukmės per mėnesį“ (Sutarčių 2.1 p.). Be to, Sutartyse buvo numatyta, kad „Užsakovas neįsipareigoja paslaugų pirkti visa apimtimi“ (Sutarčių 2.1 p.). Sutartyse nustatytas ir paslaugų teikimo terminas - iki 2019 m. birželio 27 d. Taigi, pagal Sutartis, Techninėje specifikacijoje numatytus darbus atlikti (paslaugas suteikti) ir jų rezultatą sukurti turėjo atsakovė, o ieškovės turėjo teikti atsakovei konsultacijas ir kitą pagalbą siekiant nurodyto paslaugų rezultato (teikiant paslaugas). Ieškovės buvo informuotos, kad sudarytų sutarčių vykdymui atsakovė paskyrė du savo darbuotojus. Bendravimas su atsakove vykdant Sutartis vyko tiek telefonu, tiek ir el. paštu bei reguliarių susitikimų metu. Susitikimuose, be ieškovių ir atsakovės atstovų, įprastai dalyvaudavo ir užsakovo SMLPC atstovas bei dvi užsakovo samdytos ekspertės. Ieškovės atsakovei el. paštu teikė ataskaitas už suteiktas paslaugas. Atsakovė nei karto nepateikė pretenzijų ar pastabų dėl suteiktų paslaugų, kokybės. Ieškovių teiktos ataskaitos buvo patvirtintos.

3. Beveik nuo pat projekto vykdymo pradžios kilo nesklandumų dėl projekto galutinio siekiamo rezultato neapibrėžtumo tarp atsakovės ir paties užsakovo SMLPC. Nei atsakovė, nei SMLPC atstovas, kuravęs šį projektą, negalėjo konkrečiai paaiškinti, ko užsakovas SMLPC tikisi iš projekto. Buvo gana dažnai keičiama su siekiamu projekto rezultatu susijusi pozicija. Tokia padėtis trukdė atsakovei įgyvendinti projektą ir, atitinkamai, sunkino galimybes ieškovėms teikti Sutartyse numatytas konsultavimo paslaugas, pagalbą atsakovei. Dėl nuolat besikeičiančios užsakovo SMLPC pozicijos buvo ne kartą koreguoti pirminiai unifikavimo aprašo ir prioritetų sąrašo projektai. Ieškovėms, kaip ekspertėms, teko teikti savo vertinimus, pastabas ir kt. dėl vis keičiamų siūlomų/pageidaujamų korekcijų, papildymų ir kt. Tai sąlygojo, jog buvo išnaudota nemaža dalis Sutartyse numatyto maksimalaus eksperčių teikiamų paslaugų valandų skaičiaus. Nuo 2019 m. balandžio 20 d. bendravimas tarp ieškovių ir atsakovės dėl projekto vykdymo praktiškai nutrūko. Atsakovė neprašė ieškovių jokios pagalbos, susijusios su atsakovės tęsiamu unifikavimo aprašo ir prioritetų sąrašo rengimu, koregavimu. Galutiniai atsakovės parengti minėtų dokumentų projektai net nebuvo pateikti ekspertėms susipažinimui, pastabų pateikimui. 2019 m. gegužės 3 d. ieškovės pateikė atsakovei sąskaitas už iki 2019 m. kovo 29 d. suteiktas paslaugas. Atsakovė stipriai vėlavo apmokėti nurodytas sąskaitas, bet šio ieškinio parengimo metu jos yra pilnai apmokėtos.

4. Pagalbos tolesnio projekto įgyvendinimui atsakovė į ieškoves kreipėsi tik maždaug 2019 m. gegužės 30 d. Tuo metu atsakovei buvo reikalinga pagalba ir konsultacijos, susijusios su 4 paslaugų aprašų parengimu. Teikiant paslaugas tapo akivaizdu, kad iki 2019 m. birželio 27 d. paslaugų aprašų nebus suspėta parengti. Atsakovė pageidavo pratęsti paslaugų teikimo terminą iki liepos 15 d. Ieškovės paslaugų teikimo termino pratęsimui neprieštaravo. Po derybų šalys (atsakovė su kiekviena iš ieškovių atskirai) 2019 m. birželio 26 d. pasirašė papildomus susitarimus Nr. 1 (toliau - ir papildomi susitarimai). Papildomais susitarimais pratęstas paslaugų teikimo laikas nuo birželio 27 d. iki liepos 15 d., numatyta, kad antras atsiskaitymas bus atliktas ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Susitarimais taip pat numatyta, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. nebegalioja Sutarčių 2.4 p. teiginys, kad „apmokėjimas bus atliktas, kai pagrindinis užsakovas perves pinigus į užsakovo sąskaitą“. Jokios kitos Sutarčių sąlygos keistos nebuvo. Papildomais susitarimais ieškovės neįsipareigojo pačios parengti 4 paslaugų aprašų ir/ar pasiekti rezultato, nurodyto Techninės specifikacijos III, IV ir V skyriuose. Ieškovėms teikiant konsultacijas ir patarimus dėl 4 paslaugų aprašų rengimo, atsakovė paprašė, kad ieškovės parengtų pirminius šių dokumentų projektus, kuriuos atsakovė vėliau tobulins, keis pagal poreikį ir kt. Atsižvelgdamos į tai, kad galimai toks paslaugų teikimo variantas geriausiai atitiktų atsakovės interesus (o ir atsakovė to pati prašė), ieškovės sutiko, neviršijant Sutartyse numatytų maksimalių paslaugų teikimo valandų skaičiaus, rengti pirminius paslaugų aprašų projektus. Nurodytų paslaugų teikimo metu, kaip numatyta Sutarčių 2.3 p., ieškovės atsakovei el. paštu teikė kassavaitines ataskaitas už suteiktas paslaugas. Atsakovė nei karto nepateikė pretenzijų ar pastabų dėl suteiktų paslaugų, kokybės. Ieškovių teiktos ataskaitos buvo patvirtintos.

5. Pats paslaugų aprašų turinys priklausė nuo atsakovės pageidavimų ir jos priimamų sprendimų. Ieškovių siūlomus paslaugų aprašų (jų dalių) projektus koregavo, papildydavo atsakovės darbuotojai. Atsakovė sprendė, kokie ir kokio turinio paslaugų aprašai yra galutinai tinkami pristatymui pagrindiniam užsakovui. Nors paslaugų teikimo metu buvo pilnai išnaudotos Sutartyje numatytos maksimalios sutartos eksperčių (ieškovių) paslaugų teikimo valandos, ieškovės geranoriškai padėjo atsakovei užbaigti parengti visus 4 paslaugų aprašus. Parengus paslaugų aprašus, atsakovei patvirtinus galutines jų versijas, jie buvo pristatyti suinteresuotoms institucijoms svarstymui, aptarimui. Tai buvo padaryta 2019 m. liepos 15 d. vykusiame pristatyme. Šiame pristatyme, atsakovės pageidavimu, dalyvavo ir ieškovės. Visuomenės sveikatos biurai, kuriems ir skirti paslaugų/paslaugų grupių aprašymai, kuriems teks juos praktiškai įgyvendinti, turėjo įvairių pasiūlymų, pageidavimų ir idėjų dėl parengtų aprašų. Pasiūlymai, pastabos, komentarai buvo teikti pristatymo metu ir atsiųsti atsakovei po pristatymo. Po pristatymo, 2019 m. liepos 15 d. ieškovės pateikė atsakovei sąskaitas už suteiktas paslaugas. Ieškovė A. G. atsakovei pateikė sąskaitą 2 987,60 Eur sumai, o ieškovė K. M. 2 712,50 Eur sumai. Natūralu, kad, įvertinus institucijų, kurios savo veikloje naudos paslaugų aprašus, pateiktus pasiūlymus, pageidavimus, pastabas dėl jų tobulinimo, buvo reikalinga atlikti tam tikras korekcijas, papildymus. Ieškovės buvo įsipareigojusios atsakovei atliekant darbus teikti jai konsultacines paslaugas, pagalbą. Dėl to reikalingas paslaugų aprašų korekcijas, pataisymus turėjo atlikti atsakovė. Tačiau atsakovė to daryti nenorėjo.

6. 2019 m. liepos 18 d. atsakovė atsiuntė ieškovėms pretenzijas „Dėl suteiktų paslaugų“ (toliau – ir pretenzijos). Pretenzijose atsakovė nurodė, kad nepriima suteiktų paslaugų ir atsisako tvirtinti paslaugų teikimo ataskaitas, nes „vykdytojo suteiktos paslaugos turi esminių trūkumų“. Esminiais suteiktų paslaugų trūkumais atsakovė įvardino 2019 m. liepos 15 d. vykusio pristatymo metu dalyvių išsakytas ir vėliau raštu pateiktas pastabas, pasiūlymus, nuomonę dėl paslaugų aprašų papildymo ir koregavimo. Tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo trūkumai apskritai, o tik visuomenės sveikatos biurų pateikti pageidavimai/pastabos ar išsakytos mintys bei jų vizijos. Kitaip tariant, atsakovei reikėjo atsižvelgti į visuomenės sveikatos biurų mintis ir pasiūlymus ir pateikti atitinkamai pakoreguotus aprašus. Tą atsakovė galėjo atlikti savo jėgomis arba vėl kreiptis pagalbos į ieškoves. Pretenzijoje nebuvo nurodyta ar argumentuota, kokios gautos pastabos gali/turi būti laikomos ieškovių suteiktų konsultavimo paslaugų trūkumais, juo labiau - esminiais trūkumais. Atsakovė, kuri buvo įsipareigojusi parengti paslaugų aprašus, tiesiog persiuntė visus gautus pasiūlymus, nuomones (dažnai skirtingas, nesutampančias) ieškovėms, įvardindama tai ieškovių suteiktų paslaugų esminiu trūkumu ir pareikalavo ieškovių neatlygintinai iki 2019 m. liepos 22 d. pakoreguoti, papildyti paslaugų aprašus pagal gautus pasiūlymus/pastabas. Ieškovės su pareikštomis pretenzijomis nesutiko, nurodė, kad paslaugos suteiktos tinkamai ir atsisakė neatlygintinai koreguoti paslaugų aprašus.

7. 2019 m. liepos 19 d. bendraujant su atsakovės atstovais telefonu, ieškovės paaiškino, kad jos sutiktų teikti pagalbą, konsultacijas ir kt. atsakovei koreguojant paslaugų aprašus, bet už tai ieškovėms turėtų būti sąžiningai atlyginama. Tą pačią dieną atsakovė pateikė ieškovėms savo parengtą 2019 m. liepos 19 d. papildomą susitarimą Nr. 2 prie paslaugų sutarties Nr. 2019/01-10. Tačiau minėtu papildomu susitarimu atsakovė norėjo visiškai pakeisti šalių susitarimų esmę, nustatyti ieškovėms papildomus įsipareigojimus, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios, tai yra susitarimų projektais atsakovė norėjo, kad ieškovės pripažintų, jog paslaugas suteikė su trūkumais, atsakovė taip pat nesąžiningai siekė nustatyti ieškovėms pareigą „pasiekti rezultatą, nurodytą <...> techninės specifikacijos III, IV ir V skyriuose“, nors nei Sutartyse, nei Susitarimuose Nr. 1 šalys dėl to nebuvo susitarusios, atsakovė taip pat siekė, kad ieškovės prisiimtų pareigą už atsakovę parengti užsakovą tenkinančius paslaugų aprašus, be to, atsakovė norėjo nustatyti ieškovėms pareigą „dalyvauti 2019 m. liepos 23 d. 14:00 val. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje vyksiančiame susitikime bei pristatyti atliktą darbą“ (susitarimų Nr. 2 projekto 2 p.). Papildomais susitarimais Nr. 2 atsakovė siūlė ieškovėms tinkamai ir laiku įvykdžius susitarimuose nurodytus įsipareigojimus, papildomai sumokėti kiekvienai atskirai po 400 Eur sumą. Kadangi atsakovės pateiktų Susitarimų Nr. 2 projektai iš esmės keitė šalių sudarytus susitarimus, jų esmę, numatė ieškovėms pareigą pasiekti Techninėje specifikacijoje numatytą paslaugų rezultatą (dėl ko šalys nebuvo susitarusios), ieškovės atsakovės siūlomų susitarimų nepasirašė. Atsakovei taip pat buvo pateiktas ieškovių siūlomas susitarimo variantas. Šalims bendro susitarimo pasiekti nepavyko. 2019 m. liepos 23 d. ieškovės pakartotinai pateikė atsakovei sąskaitas už suteiktas paslaugas.

8. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė pateikė ieškovėms Pranešimus dėl sutarties nutraukimo (toliau - pranešimai). Pranešimuose ji nurodė, kad atsisako priimti ir apmokėti pateiktas sąskaitas. Atsisakymas apmokėti už paslaugas grįstas tuo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. liepos 15 d. ieškovių teiktos paslaugos tariamai buvo nekokybiškos, turėjo esminių trūkumų. Jokių suteiktų paslaugų nekokybiškumą, esminius paslaugų trūkumus, patvirtinančių įrodymų pateikta nebuvo. Ieškovės su atsakovės Pranešimu nesutiko, laikė jį visiškai nepagrįstu ir nesąžiningu. Pagal Sutartis ir papildomus Susitarimus Nr. 1 už iki 2019 m. liepos 15 d. suteiktas paslaugas atsakovė turėjo atsiskaityti „po to, kai pagrindinis užsakovas patvirtins galutinę projekto ataskaitą, bet ne vėliau kaip iki 2019-09-30 dienos.“ Iki nustatyto termino atsakovė su ieškovėmis neatsiskaitė, nors užsakovas yra patvirtinęs galutinę ataskaitą. Šio ieškinio pareiškimo dienai atsakovė yra skolinga ieškovei A. G. 2 987,60 Eur sumą, o ieškovei K. M. - 2 712,50 Eur sumą.

9. Atsakovė su ieškovių ieškiniu nesutiko, byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo atsakovės naudai priteisti iš ieškovės A. G. 1 874,75 Eur nuostolių atlyginimo, iš ieškovės K. M. 1 874,75 Eur nuostolių atlyginimo, priteisti iš kiekvienos ieškovės atsakovės naudai 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo iš kiekvienos ieškovės priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovė nurodė, kad 2018-11-27 atsakovė ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – ir pagrindinis užsakovas, SMLPC) sudarė sutartį Nr. SMLPC2018/62 (toliau - Sutartis su pagrindiniu užsakovu) dėl bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo unifikavimo aprašo, rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašo bei 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimo paslaugų suteikimo. Atsakovė su ieškovėmis 2019 m. sausio 10 d. sudarė identiškas paslaugų sutartis Nr. 2019/01- 10 ir Nr. 2019/01-10/, kuriomis ieškovės įsipareigojo suteikti paslaugas dėl bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo unifikavimo aprašo, rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašo bei 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimo. 2019 m. birželio 26 d. atsakovė ir ieškovės sudarė papildomą susitarimą, kuriuo ieškovės įsipareigojo paslaugas suteikti iki 2019 m. liepos 15 d. Pagal pasirašytas sutartis su ieškovėmis tikrieji šalių ketinimai buvo tokie, kad ieškovės suteiktų paslaugas, numatytas Sutarties 1.1.1 p. ir Sutarties Techninės specifikacijos III, IV ir V skyriuose. Iš pačių ieškovių veiksmų matyti, jog ieškovės teikė ne kokias nors konsultacijas, bet pačios asmeniškai atliko darbus, nurodytus Sutarties Techninės specifikacijos III, IV ir V skyriuose. Tą patvirtina ieškovių susirašinėjimas su atsakove, kuris parodo, kad ieškovės pačios rengė/taisė/tobulino dokumentus, tuo tarpu nesutarimai kildavo tik dėl besibaigiančių (išnaudotų) ieškovių darbo valandų, bet ne dėl paties dokumentų rengimo fakto. Pagal ieškovių atsakovei pateiktas paslaugų teikimo ataskaitas ieškovės, be kitų paslaugų, laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d. teikė ir šias paslaugas: koregavo bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo unifikavimo aprašą pagal gautas pastabas; rengė VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymus, juos koregavo ir tikslino pagal gautas pastabas. Kad atliko minėtus darbus, ataskaitose nurodė pačios ieškovės.

11. 2019 m. liepos 15 d. įvyko ieškovių suteiktų paslaugų (susijusių su galutine projekto ataskaita) pristatymas. Tą pačią dieną ieškovės atsakovei pateikė sąskaitą už atliktus darbus 5 700,10 Eur sumai bei darbo valandų ataskaitą (II atsiskaitymui pagal Sutarties 2.4.2 p.). 2019 m. liepos 18 d. atsakovė, atsižvelgusi į tai, kad ieškovių suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, grąžino išrašytą sąskaitą bei suteikė ieškovėms papildomą terminą ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 21 d. paslaugų trūkumams ištaisyti. Atsakovė nurodė, kad terminas dėl paslaugų trūkumų ištaisymo yra esminė sąlyga. Atitinkama paslaugų trūkumų ištaisymo data buvo nustatyta atsižvelgiant į terminus, per kuriuos dokumentai turėjo būti pateikti pagrindiniam užsakovui. Ieškovėms atsisakius ištaisyti suteiktų paslaugų trūkumus, atsakovė 2019 m. liepos 19 d. išsiuntė ieškovėms Susitarimą, pagal kurį atsakovė už ieškovių suteiktų paslaugų trūkumų ištaisymą sutinka kiekvienai ieškovei papildomai sumokėti po 400 Eur. Ieškovėms dar kartą atsisakius ištaisyti suteiktų paslaugų trūkumus, atsakovė pati ištaisė ieškovių paslaugų trūkumus bei 2019 m. liepos 23 d. pagrindiniam užsakovui pristatė atliktą darbą. 2019 m. liepos 24 d. tarp atsakovės ir pagrindinio užsakovo buvo pasirašytas Paslaugų priėmimo - perdavimo aktas Nr. PA-29. 2019 m. liepos 23 d. ieškovės pakartotinai pateikė atsakovei sąskaitą už atliktus darbus 5700,10 Eur sumai bei darbo valandų ataskaitą. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, taip pat į tai, kad paslaugų trūkumų ištaisymo terminą atsakovė nurodė kaip esminę sąlygą, atsakovė 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovėms pateikė pranešimus dėl Sutarties nutraukimo ir atsisakė apmokėti sąskaitą už tinkamai nesuteiktą paslaugą. Ieškovės įsipareigojo atsakovei teikti ekspertinio konsultavimo paslaugas atliekant 3 išvardintus darbus. Toks Sutarties nuostatos aiškinimas atitinka ir Sutarties Priedo techninių specifikacijų 6, 8 punktus, kuriuose apibrėžiamas pirkimo objektas bei rezultatas. Be to, ieškovės įsipareigojo teikti paslaugas, numatytas Sutarties Techninės specifikacijos III, IV ir V skyriuose. Atsižvelgiant į tai, atsakovė kategoriškai nesutiko su ieškinio teiginiais, kad ieškovių paslaugos neva buvo nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu ir turėjo apsiriboti tik konsultacijomis. Tam, kad atsakovė laimėtų viešąjį konkursą, atsakovė turėjo pasitelkti ekspertus, kurie, rengdami dokumentus, užtikrintų specifinių žinių panaudojimo kokybę. Ieškovių parengti dokumentai turėjo esminių trūkumų. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad po 2019 m. liepos 15 d. pristatymo reikšmingas pastabas ieškovių darbui išsakė net 10 institucijų. Ieškovių darbe nebuvo tikslumo; dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų; buvo padarytos klaidos; neišvengta dubliavimų; nebuvo reikalingo apibrėžtumo; kai kurios dokumentų dalys buvo neaiškios net su šia sritimi dirbantiems specialistams; be to, išsakyta nemažai abejonių dėl ieškovių pasiūlytų priemonių praktinio įgyvendinimo bei tinkamumo. Visa tai, atsakovės įsitikinimu, parodo ieškovių atlikto darbo esminius trūkumus, kuriuos, ieškovėms atsisakius, savo lėšomis turėjo šalinti atsakovė. Taigi, ieškovės neįvykdė Sutarties 1.1.1 p. numatytų įsipareigojimų, nesielgė atidžiai bei rūpestingai, todėl atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

12. Ieškovių argumentai, jog Sutartys su jomis pasibaigė 2019 m. liepos 15 d., neatleido jų nuo Sutarties nuostatų tinkamo įvykdymo, kadangi darbas buvo paliktas tokioje stadijoje, kuri neleido jo pateikti pagrindiniam užsakovui. Remiantis Sutarties 1.1.1 p., ieškovės turėjo pareigą atlikti aprašo/sąrašo/aprašymų parengimo darbus. Minėti dokumentai turėjo būti pateikti pagrindiniam užsakovui. Atsižvelgiant į tai, kad 10 institucijų pastabos buvo gautos po 2019 m. liepos 15 d. pristatymo, atsakovė 2019 m. liepos 18 d. paprašė, kad ieškovės nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 22 d. ištaisytų paslaugų trūkumus. Atitinkamas trūkumų šalinimo terminas buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. liepos 23 d. buvo numatytas pristatymas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje ir jeigu pristatymo metu atliktas darbas nebūtų patvirtintas, pagrindinis užsakovas nebūtų jo priėmęs. Atsižvelgiant į tai, nustatytas terminas buvo pagrįstas bei protingas. Tačiau ieškovės atsisakė taisyti savo darbo trūkumus, taip pat ir už papildomą užmokestį. Ieškovėms buvo žinomi projekto pridavimo terminai pagrindiniam užsakovui, be to, kadangi atsakovė ieškovėms pateikė visų 10 institucijų pastabas, ieškovės žinojo, kad jų darbo trūkumai yra esminiai, todėl be reikšmingo darbo taisymo projektas negalėjo būti priimtas pagrindinio užsakovo. Ieškovės siekė arba išvengti papildomo darbo, arba, bandydamos reikšmingai pakelti savo valandinį įkainį, neteisėtai pasipelnyti iš savo darbo trūkumų šalinimo. Atsakovė laiko, kad atsižvelgiant į prievolės esmę, t. y. pateikti pagrindiniam užsakovui Sutarties 1.1.1 punkte išvardintus dokumentus, ieškovės nebuvo tiek rūpestingos ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Akivaizdu, kad jeigu ieškovės būtų kokybiškai atlikusios savo sutartinius įsipareigojimus iki 2019 m. liepos 15 d., nebūtų pateikta tokio pobūdžio pastabų (dėl dokumentų neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir pan.). Atsižvelgiant į tai, konkrečiu atveju ieškovių kaltė yra akivaizdi.

13. Atsakovės nuostolius visų pirma sudaro turėtos papildomos išlaidos šalinant ieškovių suteiktų paslaugų trūkumus. Atsakovė tam, kad spėtų laiku pašalinti ieškovių suteiktų paslaugų trūkumus, pasamdė savo paties darbuotojus minėtiems veiksmams atlikti. Atsižvelgiant į tai, kad trūkumai turėjo būti pašalinti itin operatyviai ir savaitgalio dienomis, iš viso atsakovė patyrė 2 600 Eur tiesioginių išlaidų trūkumams šalinti. Šios išlaidos buvo skirtos apmokėti darbuotojų darbą dėl trūkumų šalinimo. Kadangi iš viso buvo sudarytos dvi analogiškos sutartys (su A. G. ir K. M.), atsakovė laiko, kad abiejų ieškovių suteiktų paslaugų trūkumus teko taisyti lygiomis dalimis. Be to, atsakovė patyrė ir papildomų išlaidų, skirtų žalos prevencijai ar jai sumažinti, bei išlaidų, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, t. y. buvo priversta įvertinti potencialią žalą ir atlikti žalos prevencijos veiksmus. Abiem ieškovėms buvo parengtos pretenzijos dėl esminių sutarties pažeidimų, minėtų pretenzijų rengimui atsakovė patyrė 423,50 Eur išlaidų. Ieškovėms taip pat buvo parengti pranešimai dėl sutarties nutraukimo, minėtų pranešimų rengimui atsakovė patyrė 726,00 Eur . Taigi, bendra tiesioginių nuostolių suma siekia 3 749,50 Eur. Kadangi su ieškovėmis buvo sudarytos identiškos Sutartys ir jos dirbo bendrai, kiekvienos iš ieškovių padaryta žala siekia 1 874,75 Eur. Apskaičiuotas tiesioginių nuostolių dydis atsirado būtent dėl ieškovių veiksmų (atlikto nekokybiško darbo) bei neveikimo (atsisakymo taisyti savo darbo esminius trūkumus). Ieškovių nekokybiško bei aplaidaus darbo rezultatu tapo būtinybė reikšmingai taisyti dokumentus po 2019 m. liepos 15 d. pristatymo, todėl atsakovė patyrė nuostolius dėl papildomų su žalos valdymu susijusių veiksmų, t. y. buvo priversta mokėti priedus savo darbuotojams bei pasitelkti advokato pagalbą. Ieškovės turėjo pareigą tinkamai vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, tačiau savo darbą atliko netinkamai, todėl galutinio rezultato nesukūrė, kas sąlygojo žalos atsiradimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 2 987,60 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 987,60 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 602,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. G.; priteisė iš atsakovės 2 712,50 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (2 712,50 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 603,41 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei K. M.; priešieškinį atmetė.

15. Teismas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 27 d. tarp atsakovės ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro buvo pasirašyta bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugę teikimo unifikavimo aprašo, rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašo bei 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. SMLPC2018/62. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nebuvo tarp atsakovės ir pagrindinio užsakovo pasirašytos sutarties šalimis. 2019 m. sausio 10 d. tarp atsakovės ir ieškovių buvo pasirašytos 2 atskiros, bet analogiško turinio Paslaugą sutartys Nr. 2019/01/10 ir Nr. 2019/01-10/1. 2019 m. birželio 26 d. šalys – ieškovės ir atsakovė - pasirašė papildomus susitarimus Nr. 1, kuriais pratęstas paslaugų teikimo laikas nuo birželio 27 d. iki liepos 15 d., numatyta, kad antras atsiskaitymas bus atliktas ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. 2019 m. liepos 15 d. Trakuose įvyko ieškovių suteiktų paslaugų (susijusių su galutine projekto ataskaita) pristatymas, kuriame dalyvavo ir ieškovės. Tą pačią dieną ieškovės atsakovei pateikė sąskaitą už atliktus darbus 5 700,10 Eur sumai (už paslaugas, teiktas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d.) bei darbo valandų ataskaitą. 2019 m. liepos 18 d. atsakovė, laikydama, kad ieškovių suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos, grąžino išrašytą sąskaitą bei suteikė ieškovėms papildomą terminą ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 21 d. paslaugų trūkumams ištaisyti. Ieškovėms atsisakius ištaisyti suteiktų paslaugų trūkumus, atsakovė 2019 m. liepos 19 d. išsiuntė ieškovėms Susitarimą, pagal kurį atsakovė už ieškovių suteiktų paslaugų trūkumų ištaisymą sutinka kiekvienai ieškovei papildomai sumokėti po 400 Eur. Ieškovėms dar kartą atsisakius ištaisyti suteiktų paslaugų trūkumus, atsakovė pati ištaisė trūkumus bei 2019 m. liepos 23 d. pagrindiniam užsakovui pristatė atliktą darbą. 2019 m. liepos 24 d. tarp atsakovės ir pagrindinio užsakovo buvo pasirašytas Paslaugų priėmimo - perdavimo aktas Nr. PA-29. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė ieškovėms pateikė pranešimus dėl Sutarties nutraukimo ir atsisakė apmokėti sąskaitą už suteiktas paslaugas, nes laikė, kad ieškovės suteikė paslaugas netinkamai.

16. Byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, ar pasirašytomis Paslaugų sutartimis ieškovės buvo įsipareigojusios atsakovei suteikti paslaugas, ar atlikti rangos darbus ir perduoti konkretų darbų rezultatą atsakovei, taip pat dėl to, ar ieškovių suteiktos paslaugos (atlikti darbai) buvo (ne)kokybiški, ar suteiktos paslaugos (darbai) turėjo esminių trūkumų. Elektroninis šalių susirašinėjimas ir šalių derinti sutarčių projekto variantai iki šalių sutarčių pasirašymo rodo, kad iš pradžių atsakovė siekė, jog ieškovės įsipareigotų teikti parengimo ir konsultavimo paslaugas, atlikti darbus pagal techninę specifikaciją, taip pat siekė įtraukti sutartinę nuostatą, jog „užsakovas įsipareigoja paslaugų suteikimą patvirtinti darbų priėmimo-perdavimo aktu“; atsakovė taip pat norėjo į sutartis įtraukti nuostatą, pagal kurią ieškovės privalėtų neatlygintinai atlikti dokumentų (paslaugų) korekcijas. Po šalių derybų dėl sutarčių su ieškovėmis buvo pasirašytos 2019 m. sausio 10 d. Sutartys, pagal kurių 1.1.1 punktą buvo sutarta, jog ieškovės teiks atsakovei ekspertinio konsultavimo paslaugas pačiai atsakovei atliekant Techninėje specifikacijoje nurodytus darbus rengiant BUA, prioritetų sąrašą bei 4 VVS paslaugų aprašymus. Teismas, atsižvelgdamas į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, taip pat įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie šalių ankstesnį bendradarbiavimą bei anksčiau šalių sudarytų paslaugų teikimo sutarčių turinį (šalims susitarus dėl konkretaus paslaugų rezultato sukūrimo (pasiekimo), jis būdavo aiškiai nurodomas šalių pasirašytose sutartyse), laikė, kad ginčo sutartimis nebuvo susitarta dėl jokio konkretaus materialaus objekto sukūrimo ar rezultato pasiekimo ieškovių paslaugų teikimo metu ir jo perdavimo atsakovei. Teismas sutiko su ieškovių argumentais, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė ne dėl konkretaus rezultato pasiekimo, bet dėl konkretaus paslaugų kiekio teikimo, t. y. 215 valandų paslaugų pagal valandinį įkainį: 1 val. įkainis 35 Eur, neviršijant 40 val. paslaugų teikimo trukmės per mėnesį (Sutarčių 2.1 p.), be to, tai, kad ieškovės nebuvo įsipareigojusios atsakovei perduoti konkretaus rezultato patvirtina ir sutarčių nuostatos, numatančios, kad ieškovės įsipareigoja kas savaitę teikti ataskaitas už suteiktas paslaugas ir kad joks atskiras paslaugų priėmimo-perdavimo aktas nėra pasirašomas (Sutarčių 2.3, 3 punktai). Taip pat teismas įvertino ir tai, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus ieškovės dalyvavo ir I paslaugų teikimo etape rengiant BUA ir nors BUA parengimas buvo užbaigtas ieškovėms nedalyvaujant, tačiau už šiame etape šalių sudarytos sutarties pagrindu suteiktas paslaugas atsakovė ieškovėms pilnai apmokėjo už jų faktiškai sugaištą laiką teikiant paslaugas pagal ieškovių pateiktas ataskaitas ir šių ataskaitų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas-faktūras. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai.

17. Ieškovės byloje pripažino ir neginčijo, kad jos su atsakove sudarytų Sutarčių pagrindu teikdamos ekspertinio konsultavimo paslaugas rengė ir tam tikrus dokumentus (4 paslaugų aprašymus), tačiau ši nustatyta aplinkybė nedaro įtakos tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimui. Kaip minėta, šalių pasirašytose sutartyse nėra nurodyta, kad ieškovės įsipareigoja pasiekti kokį nors konkretų paslaugų teikimo rezultatą, todėl nėra pagrindo tarp šalių susiklosčiusių santykių vertinti kaip rangos santykių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės suteikė atsakovei Sutartyse numatytas 215 valandų paslaugų, t. y. atsakovė neginčija ieškovių suteiktų ir ataskaitose nurodytų paslaugų suteikimo fakto ir kiekio, tačiau ginčija dalies paslaugų, t. y. ieškovių III paslaugų teikimo etape ieškovėms rengiant paslaugų aprašus suteiktų paslaugų kokybę. Byloje nustatyta, kad atsakovės su pagrindiniu užsakovu SMLPC sudarytos sutarties vykdymui atsakovė buvo paskyrusi dvi savo darbuotojas – A. V. ir S. K., taip pat vykdant projektą dalyvavo ir pagrindinio užsakovo SMLPC atstovė V. K. bei dvi pagrindinio užsakovo samdytos ekspertės. Kaip byloje paaiškino ieškovės ir neginčijo atsakovė, visus su projekto vykdymo susijusius nurodymus, pagrindinio užsakovo priimtus sprendimus ieškovėms perduodavo atsakovės atstovės. Byloje liudytoja apklausta pagrindinio užsakovo SMLPC atstovė V. K. nurodė, kad jai nebuvo žinomas ieškovių ir atsakovės sudarytų susitarimų turinys, liudytoja patvirtino, kad parengti pagrindiniam užsakovui SMLPC unifikavimo aprašą (BUA), prioritetų sąrašus bei 4 VSS paslaugų aprašus, numatytus techninėje specifikacijoje, pareigą turėjo būtent atsakovė. Ieškovių ir atsakovės teises ir pareigas dėl konkrečių paslaugų teikimo apibrėžė šalių Sutarčių turinys. Teismas pažymėjo, kad ieškovių pasirašytų ketinimų protokolų negalima vertinti kaip sukuriančių konkrečius įsipareigojimus ieškovėms, nes minėti protokolai buvo skirti atsakovei siekiant dalyvauti viešajame pirkime, tuo tarpu ieškovių įsipareigojimai atsakovei buvo sukonkretinti ir apibrėžti būtent šalių pasirašytose Sutartyse, kuriomis, kaip teismas konstatavo aukščiau, nebuvo susitarta dėl jokio konkretaus materialaus objekto sukūrimo ar rezultato pasiekimo ieškovių paslaugų teikimo metu ir jo perdavimo atsakovei.

18. Atsakovė savo atsisakymą sumokėti už ieškovių suteiktas paslaugas grindžia suteiktų paslaugų esminiu nekokybiškumu, netinkamumu. Atsakovė ieškovių paslaugų kokybę vertina vieninteliu aspektu – po 2019 m. liepos 15 d. Trakuose vykusio Paslaugų aprašymų diskusijos-aptarimo gautomis pastabomis, kurios, atsakovės teigimu, atitinka TS 12 ir 12.1 punktus. Ieškovės byloje neginčijo ir pripažino, kad jos rengdamos paslaugų aprašus turėjo laikytis TS numatytų reikalavimų. Paslaugų aprašai buvo parengti ir 2019 m. liepos 15 d. surengto pristatymo metu pateikti aptarimui su suinteresuotomis institucijomis, kaip tai numatyta Techninės specifikacijos 12.2 punkte. Dėl ieškovių parengtų ir suinteresuotų institucijų svarstymui pateiktų paslaugų aprašų prieš jų svarstymą nei atsakovė, nei pagrindinis užsakovas SMLPC pastabų neturėjo, pagrindinis užsakovas leido pateikti paslaugų aprašus svarstymui, tai patvirtino ir liudytoja byloje apklausta V. K.. Akivaizdu, kad jeigu pagrindinio užsakovo atstovė, pasamdytos ekspertės ar atsakovė būtų nustatę ir pastebėję esminių parengtų paslaugų aprašų neatitikimo TS 12, 12.1 punktų reikalavimams, paslaugų aprašų aptarimas su suinteresuotomis institucijomis negalėtų būti rengiamas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovės dalyvavo tik rengiant Paslaugų aprašymo 1-4 dalis ir visai neprisidėjo prie 5-7 dalių rengimo. Šią aplinkybę, t. y. tai, kad paslaugų aprašymo dalį, susijusią su paslaugos kainos nustatymu, rengė atsakovės darbuotoja S. K., patvirtino ir byloje apklausta liudytoja V. K., taip pat ši aplinkybę patvirtina ir el. susirašinėjimas tarp ieškovių ir atsakovės darbuotojų. Tai yra 30 proc. paslaugų aprašymo parengė pati atsakovė. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės iki Sutartyse nustatyto termino (2019 m. liepos 15 d.) nebuvo įsipareigojusios visa apimtimi parengti galutinį dokumentą tokį, kad atsakovė galėtų jį perduoti SMLPC kaip galutinį tinkamą rezultatą pagal atsakovės su SMLPC sudarytą sutartį.

19. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovių paslaugų atsakovei teikimo metu pirminiai paslaugų aprašymo variantai buvo taisomi, koreguojami, tikslinami atsakovės ir ieškovių pagal pagrindinio užsakovo atstovės ir pagrindinio užsakovo eksperčių pastabas. Atsakovė taip pat ir pati (be ieškovių pagalbos) rengė atskiras paslaugų aprašymo dalis (5-7 dalys). Nors liudytoja V. K. nurodė, kad paslaugų aprašymų rengimo procese turėjo pastabų ieškovėms dėl jų darbo, tačiau liudytoja negalėjo pasakyti, kad kažkurios jos nurodytos pastabos būtų likusios neištaisytos iki 2019 m. liepos 15 d. surengto pristatymo-aptarimo. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad galiausiai buvo parengtas toks paslaugų aprašymo variantas, kuris tiko pristatymui ir aptarimui su suinteresuotomis institucijomis 2019 m. liepos 15 d. Trakuose, kur dalyvavo ir ieškovės. Liudytoja V. K., pagrindinio užsakovo atstovė, parodė, kad nagrinėjamu atveju buvo kuriamas naujas originalus dalykas, todėl pastabų po aptarimo su suinteresuotų institucijų atstovais pateikimas buvo natūralus dalykas, tai nereiškia, kad pristatytas darbas buvo blogas ar paslaugos buvo blogai aprašytos; liudytoja pabrėžė, kad aptarimo tikslas buvo pamatyti silpnas vietas, patobulinti paslaugų aprašymą, kad lengviau jas būtų galima įgyvendinti praktiškai, dėl to buvo svarbi aptarime dalyvavusių praktikų, specialistų nuomonė. Minėta liudytoja parodė, kad po minėto aptarimo aprašai iš esmės keičiami tikrai nebuvo, nors į tam tikras pastabas buvo atsižvelgta ir aprašai buvo koreguoti, tačiau darbas užbaigtas iš ieškovių įdirbio. Atsakovė byloje neginčijo, kad po pristatymo Trakuose buvo išnaudotas visas su ieškovėmis sudarytose Sutartyse numatytas paslaugų valandų kiekis, taip pat 2019 m. liepos 15 d. baigėsi Sutartyse numatytas paslaugų teikimo terminas, kuris šalių pratęstas nebuvo. Teismas laikė, kad atsakovė ieškovių darbą – atsakovei iki minėto pristatymo atsiųstas paslaugų aprašymo atitinkamas dalis buvo priėmusi, pastabų dėl suteiktų paslaugų kokybės nebuvo pareiškusi, leido ieškovėms savo darbą pristatyti.

20. Teismas sutiko su ieškovių argumentais, kad ieškovės sudarytomis sutartimis nebuvo prisiėmusios įsipareigojimų 2019 m. liepos 15 d. perduoti atsakovei tokį galutinį darbų (suteiktų paslaugų) rezultatą, kurį be jokių taisymų atsakovė galėtų perduoti galutiniam užsakovui. Taip pat teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad po 2019 m. liepos 15 d. pristatymo pateiktas institucijų pastabas dėl paslaugų aprašų būtų galima pripažinti esminiais ieškovių darbo trūkumais, kuriuos ieškovės turėjo pareigą ištaisyti neatlygintinai. Byloje pati atsakovė nurodė ir patvirtino, kad atsakovės darbuotojos buvo nepakankamos kvalifikacijos, kad dalyvautų viešajame pirkime ir teiktų paslaugas pagal sutartį su pagrindiniu užsakovu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, net ir neturėdamos reikiamos kvalifikacijos atsakovės atstovės, ieškovėms nesutikus, pačios padarė atitinkamas korekcijas aprašuose, atsakovės atstovės pačios nusprendė, į kurias institucijų pastabas atsižvelgti (buvo neatsižvelgta ne į visas institucijų pastabas, o tik į dalį pastabų) ir kokiu būdu aprašus koreguoti, atsakovė nesamdė kitų ekspertų dėl pastabų ištaisymo. Kad paslaugų aprašų korekcijos po pristatymo nebuvo esminės, patvirtina liudytojos V. K. parodymai, taip pat ir tai, kad korekcijos buvo atliktos pačios atsakovės reikiamos ekspertinės kvalifikacijos neturinčių darbuotojų, atliktos per pakankamai trumpą laiką – iki 2019 m. liepos 22 d. Teismo vertinimu, ieškovės pagrįstai nesutiko atlikti papildomų darbų, susijusių su aprašų koregavimu pagal pateiktas institucijų pastabas, nes pagrįstai vertino, kad tai būtų ne suteiktų paslaugų trūkumų ištaisymas, bet papildomų paslaugų teikimas, tačiau šalims nepavyko susitarti dėl ieškovėms tinkamo apmokėjimo už papildomas paslaugas, be to, atsakovė ieškovėms siūlytu sudaryti papildomu susitarimu siekė, kad ieškovės pripažintų, jog paslaugas suteikė su trūkumais, atsakovė taip pat siekė nustatyti ieškovėms pareigą „pasiekti rezultatą, nurodytą <...> techninės specifikacijos III, IV ir V skyriuose“, nors nei Sutartyse, nei Susitarimuose Nr. 1 šalys dėl to nebuvo susitarusios, atsakovė siekė, kad ieškovės prisiimtų pareigą už atsakovę parengti užsakovą tenkinančius paslaugų aprašus, be to, atsakovė norėjo nustatyti ieškovėms pareigą dalyvauti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje vyksiančiame susitikime bei pristatyti atliktą darbą.

21. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą teismas laikė, kad atsakovė byloje neįrodė, kad ieškovės paslaugas pagal šalių sudarytas Sutartis iki 2019 m. liepos 15 d. atsakovei suteikė nekokybiškai (CPK 178, 185 straipsniai). Tokią išvadą teismas darė įvertinęs tai, kad atsakovės prašymu ieškovės dalyvavo 2019 m. liepos 15 d. aptarime ir pristatė jų paslaugų teikimo metu parengtus dokumentus, ieškovių parengti dokumentai buvo tinkami pristatymui suinteresuotoms institucijoms, t. y. tinkami naudoti pagal paskirtį, po minėto pristatymo buvo išnaudotas sutartimi numatytas ieškovių įsipareigotas suteikti paslaugų kiekis, ieškovės sudarytomis sutartimis nebuvo prisiėmusios įsipareigojimų perduoti atsakovei tokį galutinį darbų (suteiktų paslaugų) rezultatą, kurį be jokių taisymų atsakovė galėtų perduoti galutiniam užsakovui SMLPC, todėl teismas laikė, kad ieškovės tinkamai įvykdė savo sutartines prievoles atsakovei. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ji neturi pareigos mokėti ieškovėms už suteiktas paslaugas, kadangi ji vienašališkai nutraukė su ieškovėmis sudarytas Sutartis, todėl išnyko (pasibaigė) atsakovės pareiga sumokėti ieškovėms už suteiktas paslaugas. Atsakovė byloje neginčijo, kad galutinis rezultatas, kuriam parengti buvo panaudotos ir ieškovių teiktos paslaugos, pagrindiniam užsakovui buvo perduotas, pagrindinio užsakovo priimtas ir už jį su atsakovu atsiskaityta.

22. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovių nuostolius, kuriuo grindė ieškovių netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Atsakovė neįrodė, kad ieškovių suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos ir turėjo esminių trūkumų. Atsakovei neįrodžius bent vienos iš ieškovių civilinės atsakomybės sąlygų – nagrinėjamu atveju - neteisėtų veiksmų – yra pagrindas atsakovės priešieškinį atmesti. Byloje taip pat konstatuota, kad atsakovė nepagrįstai laikė, jog ieškovių suteiktos paslaugos turėjo esminių trūkumų, kuriuos ieškovės būtų privalėjusios šalinti neatlygintinai, todėl atsakovės parengti pranešimai dėl Sutarčių su ieškovėmis nutraukimo pranešimuose nurodytais pagrindais yra nepagrįsti ir ieškovėms nekyla pareiga atlyginti atsakovei jos patirtų išlaidų, susijusių su minėtų pranešimų parengimu. Išdėstyto pagrindu teismas atmetė atsakovės priešieškinį, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

23. Ieškovės, kurių teiktos ekspertinio pobūdžio paslaugos atsakovei yra jų profesinė veikla, prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatyme nustatyto dydžio palūkanas. Remiantis išdėstytu, ieškovėms iš atsakovės priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už iš atsakovės kiekvienai ieškovei priteistas sumas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019-10-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į patenkintų ieškinio reikalavimo sumą, iš atsakovės ieškovei A. G. teismas priteisė 67 Eur žyminio mokesčio, o ieškovei K. M. – 61 Eur žyminio mokesčio. Ieškovių patirtos advokato teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos į bylą pateiktomis ataskaitomis apie suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį, taip pat pateikti duomenys apie ieškovių atliktą atsiskaitymą už suteiktas teisines paslaugas, todėl, įvertinus bylos sudėtingumą (byloje nagrinėtas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, byla laikytina pakankamai sudėtinga), didelę bylos apimtį, teismas ieškovių patirtas teisinės pagalbos išlaidas vertino pagrįstomis ir priteisė iš atsakovės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24. Atsakovė UAB „Eurointegracijos projektai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti.

25. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime pripažino, kad ieškovės „rengė ir tam tikrus dokumentus (4 paslaugų aprašymus)“ bei kad „Ieškovės byloje neginčijo ir pripažino, kad jos rengdamos paslaugų aprašus turėjo laikytis TS (techninės specifikacijos) numatytų reikalavimų“. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo atsakovės ir pagrindinio užsakovo pateiktų pastabų ieškovėms dėl suteiktų paslaugų trūkumų pobūdžio. Bylos medžiagoje buvo pakankamai įrodymų, iš kurių aiškiai matyti, jog ieškovių parengti aprašai buvo nekokybiški. Teismo sprendimo argumentai yra prieštaringi. Ieškovių parengti aprašai negali vienu metu ir turėti trūkumų, ir būti kokybiški. Todėl byloje nustačius, jog ieškovių parengti aprašai turėjo trūkumų, turėjo būti konstatuota, kad ieškovės paslaugas suteikė nekokybiškai. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė nei iki 2019 m. liepos 15 d., nei vėliau nebuvo priėmusi ir nepriėmė ieškovių parengtų aprašų. Vien tai, kad ieškovės atsakovei nusiuntė parengtus aprašus, nereiškia, jog atsakovė šiuos aprašus priėmė kaip tinkamus. Atsakovei per 3 darbo dienas pateikus pastabas ieškovėms dėl suteiktų paslaugų trūkumų, akivaizdu, kad ieškovių suteiktos paslaugos nebuvo priimtos. Teismo sprendimo argumentas, kad atsakovė tariamai nebuvo pareiškusi pastabų dėl ieškovių paslaugų kokybės taip pat neatitinka tikrovės. Kaip matyti, atsakovė pastabas ieškovėms pareiškė nedelsdama po to, kai buvo gauta ieškovių sąskaita. Atsakovė objektyviai negalėjo pareikšti pastabų anksčiau, kadangi tik 2019 m. liepos 15 d. įvyko ieškovių parengtų aprašų pristatymas-aptarimas, ir tik 2019 m. liepos 15 d. ieškovės pateikė atsakovei sąskaitas bei darbo valandų ataskaitą. Atsakovė tinkamai ir laiku pareiškė pastabas ieškovėms, o ieškovės privalėjo atsižvelgti į gautas pastabas bei taisyti savo pačių suteiktų paslaugų trūkumus. Teismas pripažino, jog pati atsakovė taisė ieškovių paslaugų kokybės trūkumus. Trakuose vykęs renginys negali būti laikomas ieškovių atlikto darbo perdavimu - tuo labiau, kad nebuvo sudarytas joks darbų perdavimo aktas. Ieškovių parengti aprašai negali vienu metu ir turėti trūkumų, ir tuo pačiu būti kokybiški. Nustačius, kad ieškovių rengti aprašai turėjo daugybę trūkumų, turėjo būti padaryta išvada, kad aprašai buvo parengti nekokybiškai.

26. Nustačius, kad ieškovių parengti aprašai yra nekokybiški, tampa nesvarbu, kaip bus kvalifikuojama sutartis. Nepriklausomai nuo to, kokią poziciją byloje užėmė ieškovės, iš byloje esančių įrodymų matyti, jog jos faktiškai atliko keturių visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimo darbus. Byloje nėra rašytinių įrodymų, paneigiančių, jog minėtus aprašus rengė ir kiti asmenys. Dėl šių priežasčių ieškovių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai, kad ieškovės įsipareigojo tik „teikti konsultacijas“, yra nepagrįsti. Jeigu į sutarties apimtį įėjo aprašų parengimas, akivaizdu, kad aprašai privalėjo atitikti keliamus reikalavimus. Atsakovė atliko tik organizacinį-vadybinį darbą sistemindama pastabas ir bendraudama su pagrindiniu užsakovu. Jokie kiti asmenys, išskyrus ieškoves, nebuvo nurodyti kaip ekspertai, kurie suteiks reikiamas paslaugas. Atsakovės darbuotojos buvo nepakankamos kvalifikacijos, kad galėtų dalyvauti viešajame pirkime ir teikti paslaugas pagal sutartį su pagrindiniu užsakovu. Ieškovės privalėjo suvokti, jog tik pagrindiniam užsakovui patvirtinus parengtus dokumentus, ieškovės įgis teisę į sutartyse su atsakove nurodytą atlygį. Jeigu minėti 4 VSS aprašų rengimo darbai laikytini nepatenkančiais į Sutarties apimtį, laikytina, kad ieškovės keturių VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimo darbus atliko ne Sutarties, bet kitos - žodinės - sutarties pagrindu. Ieškovių parengti aprašai neatitiko Techninės specifikacijos 12 punkto reikalavimų; buvo netinkami naudoti pagal paskirtį, nes buvo gauta daugybė pagrindinio užsakovo atstovų esminių pastabų. Ieškovių argumentas, kad eigoje keitėsi bendrasis unifikavimo aprašas yra nepagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Pati atsakovė buvo priversta taisyti ieškovių darbo trūkumus. Ieškovėms nekokybiškai parengus aprašus, ieškovės neturi teisės reikalauti sumokėti už netinkamą aprašų rengimą. Ieškovės neturi teisės reikalauti priteisti pinigų sumų sutarčių pagrindu, kadangi sutartys yra nutrauktos. Po sutarties nutraukimo nei viena iš šalių neturi teisės reikalauti sutarties vykdymo, įskaitant ir reikalavimą atsiskaityti pagal sutartį. Ieškovės neginčijo sutarčių nutraukimo. Sutartys nenustato dalinio atsiskaitymo už iš dalies parengtus aprašus.

27. Atsakovė patyrė žalą dėl ieškovių netinkamo sutarties vykdymo. Egzistuoja visos privalomos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovių parengti dokumentai (Aprašai) turėjo daugybę trūkumų, taigi ieškovės neįvykdė Sutarties 1.1.1 p. numatytų įsipareigojimų, nesielgė atidžiai bei rūpestingai, todėl atliko neteisėtus veiksmus CK 6.246 str. 1 d. prasme. Ieškovės siekė arba išvengti papildomo darbo, arba, bandydamos reikšmingai pakelti savo valandinį įkainį, neteisėtai pasipelnyti iš savo darbo trūkumų šalinimo. Abiem atvejais konstatuotina, kad ieškovės nebuvo tiek rūpestingos ir apdairios, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina - ieškovių kaltė laikytina įrodyta. Atsakovės nuostolius visų pirma sudaro turėtos papildomos išlaidos šalinant ieškovių parengtų aprašų trūkumus. Atsakovė tam, kad spėtų laiku pašalinti ieškovių suteiktų paslaugų trūkumus, pasamdė savo paties darbuotojus minėtiems veiksmams atlikti. Iš viso atsakovė patyrė 2 600 Eur tiesioginių išlaidų trūkumams šalinti. Abiem atsakovėms buvo parengtos pretenzijos dėl esminių sutarties pažeidimų, minėtų pretenzijų rengimui atsakovė patyrė 423,50 Eur. Atsakovėms taip pat buvo parengti pranešimai dėl Sutarties nutraukimo, o minėtų pranešimų rengimui atsakovė patyrė 726 Eur. Bendra tiesioginių nuostolių suma siekia 3 749,50 Eur, kiekvienos iš ieškovių padaryta žala siekia 1 874,75 Eur. Apskaičiuotas tiesioginių nuostolių dydis atsirado būtent dėl ieškovių veiksmų bei neveikimo – egzistuoja priežastinis ryšys.

28. Pirmosios instancijos teismas iš viso ieškovėms priteisė 11 206,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovių sutartys su atsakove buvo analogiškos ir ieškovių vardu buvo rengiami bendri procesiniai dokumentai (vienas ieškinys, vienas atsiliepimas į priešieškinį ir pan.), bylinėjimosi išlaidos negali būti dvigubinamos. Atsižvelgiant į ieškinio sumą (5 700,10 Eur), taip pat į priešieškinio sumą (3 749,50 Eur) akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos (11 206,01 Eur) yra visiškai neproporcingos. Priteistos bylinėjimosi išlaidos aiškiai viršija maksimaliai leistinas priteisti sumas; byloje nėra sprendžiami nauji ar specifiniai teisiniai klausimai.

29. Ieškovės A. G. ir K. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniame skunde klaidingai, iškraipant teismo skundžiamo sprendimo turinį, bylos aplinkybes tvirtinama, kad skundžiamas sprendimas yra prieštaringas. Tariamas teismo argumentų prieštaringumas nurodomi vertinant ne patį skundžiamą sprendimą, jo turinį, o apelianto pateikiamą teismo argumentų ištraukimą iš konteksto ir interpretaciją, kuri yra priešinga teismo konstatuotoms aplinkybėms. Iš skundžiamo sprendimo akivaizdu, kad teismas nenurodė ir nekonstatavo, jog ieškovių teiktos paslaugos buvo nekokybiškos. Atvirkščiai, teismas padarė išvadą, kad paslaugas ieškovės suteikė tinkamai. Paslaugų priėmimo faktą, pretenzijų dėl jų neteikimą patvirtina bylos duomenys, tokie kaip: faktas, jog apeliantė gavo ir priėmė ieškovių teiktas ataskaitas ir nereiškė pretenzijų sutartyse nustatytais terminais, pagal sutarčių nuostatas laikoma ataskaitų priėmimu ir tinkamų paslaugų suteikimu, liudytojos ir paties apeliantės paaiškinimai, patvirtinantys, kad ji gavo ir naudojosi ieškovių teiktomis paslaugomis. Apeliantė kaip faktą ar net prezumpciją nurodo, kad ieškovės neva buvo įsipareigojusios parengti 4 paslaugų aprašymus, nors tai netiesa. Kaip teisingai konstatuota skundžiamame teismo sprendime, tarp ieškovių ir atsakovės sudarytomis sutartimis nebuvo „susitarta dėl jokio konkretaus materialaus objekto sukūrimo ar rezultato pasiekimo ieškovių paslaugų teikimo metu ir jo perdavimo atsakovei“.

30. Sutartimis tarp šalių buvo sutarta dėl konkretaus paslaugų kiekio (ne daugiau nei Sutartyse numatytą maksimalų valandų kiekį) iki sutarto termino teikimo, o ne dėl rezultato sukūrimo. Sutartyse nėra numatyto ieškovių įsipareigojimo parengti Sutartyse nuodytus dokumentus. Juo labiau nėra įsipareigojimo parengti dokumentus, kuriuos be jokių keitimų ir korekcijų turėtų priimti SMLPC. Tokių įsipareigojimų ieškovėms nebuvo numatyta ir jokiais kitais dokumentais ar šalių susitarimais. Į bylą pateiktos keturios ankščiau tarp apeliantės ir ieškovių sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kurių turinys parodo, kad tais atvejais, kai šalys būdavo susitarusios dėl konkretaus paslaugų rezultato sukūrimo (pasiekimo), tai būdavo aiškiai užfiksuojama sutartyse, nurodant koks rezultatas turi būti pasiektas. Ginčo sutartyse to nėra nurodyta. Apeliantė bando įteigti neva byloje nėra įrodymų, kad paslaugų aprašymus rengė ir atsakovės darbuotojos ar dar kas nors be ieškovių, tačiau tai įrodo į bylą pateiktas gausus el. susirašinėjimas. Jeigu ieškovės būtų įsipareigojusios pačios parengti perdavimui pagrindiniam užsakovui 4 aprašymus, jos nebūtų siūliusios, kad kiti ekspertai rengtų bent kelis iš tų aprašymų. Iki sutartyse numatyto paslaugų teikimo termino pabaigos (2019 m. liepos 15 d.) apeliantė turėjo būti parengusi tik pirminį paslaugų aprašymų variantą, kuris vėliau apeliantės dar turėjo būti koreguojamas, derinamas su pagrindiniu užsakovu, t. y. kad 2019 m. liepos 15 d. ir tą dieną vykusiam pristatymui neturėjo ir net negalėjo būti parengti galutiniai paslaugų aprašymai. Sutartyse nurodyta sutarčių pabaigos data buvo susieta su pirminio paslaugų aprašymo projekto pristatymo data (2019 m. liepos 15 d.), o ne su apeliantės įsipareigojimų SMLPC pabaigos data, nors apeliantei buvo neabejotinai žinoma, kad po pristatymo, dar jai reikės atlikti tam tikras korekcijas, kitus darbus tam, kad apeliantės užsakovas priimtų galutinį darbų (visų 3 dalių) rezultatą. Apeliantė nepateikė jokių anksčiau nurodytus bylos duomenis ir teismo nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų.

31. Aprašus parengti buvo apeliantės pareiga; ieškovės teikė apeliantei paslaugas ir pagalbą aprašymus (kai kurias jų dalis) rengiant, fiziškai prisidėjo prie pirminių paslaugų aprašymų projektų rengimo (dalyvavo rengiant paslaugų aprašymų 1-4 dalis ir visai neprisidėjo prie 5-7 dalių rengimo), bet nei Sutartimis, nei konkliudentiniais veiksmais neįsipareigojo pasiekti galutinio rezultato - parengti aprašymų; iki Sutartyse numatyto jų galiojimo termino pabaigos (2019 m. liepos 15 d.) galutiniai paslaugų aprašymai neturėjo būti parengti, tai datai turėjo būti ir buvo parengti pirminiai aprašymų projektai, kuriuos po aptarimo apeliantė turėjo tobulinti. Apeliantei neįvykdžius savo įsipareigojimų prieš SMLPC jai už darbą nebūtų mokama. Bet tai nereiškia, kad ieškovės neįvykdė kokių nors savo įsipareigojimų pagal Sutartis su apeliante ar netinkamai suteikė paslaugas. Apeliantės prisiimti įsipareigojimai automatiškai nesukūrė pareigų ieškovėms, ieškovės neįgijo pareigos už apeliantę atlikti jos su SMLPC sudarytoje sutartyje nurodytų darbų ir pasiekti jų rezultatą, ką apeliaciniame skunde bando įteigti atsakovė. Apeliantė laiko, kad vien dėl to, jog ieškovės sutiko teikti jai pagalbą laimėjus viešąjį pirkimą, jos automatiškai įsipareigojo pačios visa apimtimi už apeliantę atlikti visus jos įsipareigotus atlikti darbus. Tokia pozicija yra neteisinga, nepagrįsta, nesąžininga ir neatitinkanti faktinės situacijos. Ieškovės buvo įsipareigojusios teikti savo, kaip eksperčių paslaugas. Tokių paslaugų kiekis, apimtis ir kita buvo detalizuota, sukonkretinta apeliantės su ieškovėmis sudarytose sutartyse. Nesutiktina ir su tuo, kad neva ieškovės turėjo suprasti, kad tik pagrindiniam užsakovui patvirtinus parengtus dokumentus, ieškovės įgis teisę į sutartyse su atsakove nurodytą atlygį. Toks argumentas visiškai prieštarauja sutartyse nustatytai apmokėjimo už paslaugas tvarkai. Sutartyse numatyta, kad apeliantė turi sumokėti ieškovėms už faktiškai teiktą paslaugų laiką. Byloje nėra ginčo, dėl to, kad ieškovės suteikė Sutartyje numatytas 215 valandų paslaugų, kurios nurodytos ieškovių atsakovei teiktose kassavaitinėse ataskaitose bei apeliantės į bylą pateiktose ieškovių suteiktų paslaugų ataskaitų už visą Sutarčių galiojimo laikotarpį suvestinėse.

32. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia tuo, kad ieškovių suteiktos paslaugos tariamai buvo nekokybiškos. Ieškovės nebuvo įsipareigojusios parengti 4 Paslaugų aprašymų. Dėl to, sprendžiant dėl ieškovių suteiktų paslaugų kokybės turėjo būti ir pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo vertintos būtent tos paslaugos, kurias buvo įsipareigojusios suteikti ir apeliantei suteikė ieškovės, o ne analizuojamas išimtinai tik apeliantės akcentuojamas galutinių aprašymų ir pristatymui Trakuose teiktų aprašymų nesutapimas, aprašymo koregavimo faktas po pristatymo. Apeliantė neįrodė, kad paslaugas ieškovės suteikė nekokybiškai, o bylos duomenų visuma patvirtina, kad paslaugos buvo suteiktos tinkamai, o ir patys pristatymui teikti pirminiai aprašymų projektai buvo tinkami, be jokių esminių trūkumų.

33. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta ir detalizuota kokių konkrečiai TS reikalavimų neva neatitiko Aprašymų projektai. Apeliantė klaidina teismą tvirtindama, kad buvo gautos pagrindinio užsakovo atstovo pastabos. Tai, ką apeliantė įvardina „pagrindinio užsakovo atstovų esminėmis pastabomis“ buvo ne užsakovo atstovų, o pristatymo Trakuose dalyvių, pateikta nuomonė, pageidavimai, pastebėjimai dėl paslaugų aprašymų patobulinimo ir pan. Tai, kad apeliantė po aptarimo atliko tam tikras korekcijas savaime nereiškia, kad jomis buvo taisomi kokie nors Paslaugų trūkumai, juolab esminiai. Tai, kad sprendime detaliai nepasisakyta dėl kiekvieno apeliantės byloje nurodyto trūkumo, kiekvieno jo argumento nereiškia, kad teismo jie nebuvo ištirti ir įvertinti. Apeliantė neginčija, kad paslaugos, už kurias ieškiniu prašyta priteisti sutartą užmokestį, buvo nurodytos ieškovių apeliantei teiktose kassavaitinėse suteiktų paslaugų ataskaitose, kad tiek ataskaitose nurodytas paslaugas, tiek ieškovių kassavaitines ataskaitas apeliantės gavo ir sutarčių galiojimo laikotarpiu nepareiškė pretenzijų dėl suteiktų paslaugų fakto, kiekio ar kokybės. Apeliantė pilna apimtimi gavo visas paslaugas, jomis naudojosi.

34. Apeliaciniame skunde, pasisakant dėl priešieškinio ir juo atsakovės reikalautų priteisti sumų didžiąja dalimi yra remiamasi tais pačiais argumentais, kuriais priešieškinio reikalavimai buvo grįsti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu. Byloje nėra įrodyti neteisėti veiksmai, ieškovių kaltė, žala. Nei viename apeliantės į bylą pateiktame įrodyme, kuriais grįsti 2 600 Eur dydžio nuostoliai, nėra nurodyta, kad ši suma išmokėta už ieškovių suteiktų paslaugų trūkumų šalinimą. Apeliantės „žala“ įvardijamą 2 600 Eur sumą ji išmokėjo savo darbuotojoms kaip priedus už jų vykdomas tiesiogines darbo funkcijas, gerus darbo rezultatus. Į bylą nėra pateikta darbo sutarčių ar papildomų susitarimų tarp apeliantės ir jos darbuotojų dėl ieškovių suteiktų paslaugų trūkumų šalinimo. Ieškovės savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, jos neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti būtinybę apeliantei rengti ieškovėms raštus.

35. Nagrinėjamos bylos apimtis buvo gana didelė - ją sudaro keli tomai. Apeliantė skirtingu laiku į bylą teikė gana daug ir didelės apimties dokumentų, kuriuos buvo būtina išanalizuoti, įvertinti, pateikti atsikirtimų į juos. Vien už ieškinio ir atsiliepimo į priešieškinį parengimą maksimali rekomenduotina priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 6 849 Eur. O nagrinėjamoje byloje be minėtų procesinių dokumentų buvo teikta ir nemažai kitų procesinių dokumentų - pareiškimas dėl papildomų įrodymų prijungimo, rašytiniai paaiškinimai ir kt. Ieškovių teikti procesiniai dokumentai buvo išsamūs, argumentuoti, pagrįsti bylos duomenų analize, juose buvo pasisakoma dėl apeliantės paaiškinimų nepagrįstumo, išsamiai atsikertama į visus jo nurodytus neva ieškovių suteiktų paslaugų trūkumus ir kt. Priešingai, nei teigia apeliantė, byla buvo gana sudėtinga, joje buvo nagrinėjami tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimai, analizuojami ir vertinami duomenys, susiję su apeliantės įsipareigotu parengti visiškai nauju produktu. Tai, kad nagrinėjama byla laikytina pakankamai sudėtinga nurodyta ir skundžiamame sprendime. Apeliantė bando klaidingai įteigti neva už advokato paslaugas ieškovės sumokėjo dvigubai. Patirtos procesinių dokumentų rengimo, atstovavimo išlaidos buvo padalinamos abiem ieškovėms, t. y., pusę išlaidų už konkrečių procesinių dokumentų rengimą, veiksmų byloje atlikimą dengė viena ieškovė, o pusę kita. Ieškovių procesinis elgesys buvo tinkamas, jos tinkamai ir laiku teikė bylos teisingam išnagrinėjimui reikalingus dokumentus, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Visos ieškovių patirtos išlaidos yra pagrįstos, teismui buvo pateikta bylinėjimosi išlaidų suvestinė, kurioje išsamiai detalizuotos suteiktos paslaugos, joms suteikti skirtas laikas, todėl nėra pagrindo teigti, kad tokios paslaugos nebuvo būtinos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

36. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

37. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 27 d. tarp atsakovės ir Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro buvo pasirašyta bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugę teikimo unifikavimo aprašo, rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašo bei 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. SMLPC2018/62. Šia Sutartimi atsakovė įsipareigojo už 66 550 Eur su PVM sumą užsakovui parengti: bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo unifikavimo aprašą; rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašą bei 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymus, numatytus techninėje specifikacijoje, o SLPC įsipareigoja priimti ir sumokėti. 2019 m. sausio 10 d. tarp atsakovės ir ieškovių buvo pasirašytos 2 atskiros, bet analogiško turinio Paslaugą sutartys Nr. 2019/01/10 ir Nr. 2019/01-10/1, kuriomis ieškovės, kaip vykdytojos, įsipareigojo: teikti ekspertinio konsultavimo paslaugas, pagal <...> techninę specifikaciją (TS) užsakovui (t. y. atsakovei) atliekant šiuos darbus: bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo unifikavimo aprašo parengimas; rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašo parengimas; 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimas (Sutarčių 1.1.1 p.); užsakovo (t. y. atsakovės) pageidavimu, dalyvauti pasitarimuose su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro, atstovais, ekspertais ir kitų institucijų atstovais dėl šios Sutarties 1.1.1. punkte įvardintos paslaugų sutarties darbų atlikimo (Sutarčių 1.1.2 p.); šios sutarties 1.1.1., 1.1.2. punktuose nurodytas paslaugas teikti iki 2019 m. birželio 27 d. (Sutarčių 1.1.3 p.). Paslaugų sutarčių 2.1 p. buvo nustatyta, kad užsakovas (atsakovė) neįsipareigoja pirkti paslaugų visa apimtimi. 2019 m. birželio 26 d. šalys – ieškovės ir atsakovė - pasirašė papildomus susitarimus Nr. 1, kuriais pratęstas paslaugų teikimo laikas nuo birželio 27 d. iki liepos 15 d., numatyta, kad antras atsiskaitymas bus atliktas ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Susitarimais taip pat numatyta, kad nuo 2019 m. birželio 27 d. nebegalioja Sutarčių 2.4 p. teiginys, kad „apmokėjimas bus atliktas, kai pagrindinis užsakovas perves pinigus į užsakovo sąskaitą“. Jokios kitos Sutarčių sąlygos keistos nebuvo.

38. 2019 m. liepos 15 d. Trakuose įvyko ieškovių suteiktų paslaugų (susijusių su galutine projekto ataskaita) pristatymas, kuriame dalyvavo ir ieškovės. Tą pačią dieną ieškovės atsakovei pateikė sąskaitą už atliktus darbus 5 700,10 Eur sumai (už paslaugas, teiktas laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 15 d.) bei darbo valandų ataskaitą. 2019 m. liepos 18 d. atsakovė, laikydama, kad ieškovių suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos (dėl to, kad po pristatymo buvo pateiktos 10 institucijų pastabos), grąžino išrašytą sąskaitą bei suteikė ieškovėms papildomą terminą ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 21 d. paslaugų trūkumams ištaisyti. Atitinkama paslaugų trūkumų ištaisymo data buvo nustatyta atsižvelgiant į terminus, per kuriuos dokumentai turėjo būti pateikti pagrindiniam užsakovui. Ieškovėms atsisakius ištaisyti suteiktų paslaugų trūkumus, atsakovė 2019 m. liepos 19 d. išsiuntė ieškovėms Susitarimą, pagal kurį atsakovė už ieškovių suteiktų paslaugų trūkumų ištaisymą sutinka kiekvienai ieškovei papildomai sumokėti po 400 Eur. Ieškovėms dar kartą atsisakius ištaisyti suteiktų paslaugų trūkumus, atsakovė pati ištaisė trūkumus bei 2019 m. liepos 23 d. pagrindiniam užsakovui pristatė atliktą darbą. 2019 m. liepos 24 d. tarp atsakovės ir pagrindinio užsakovo buvo pasirašytas Paslaugų priėmimo - perdavimo aktas Nr. PA-29. 2019 m. rugpjūčio 5 d. atsakovė ieškovėms pateikė pranešimus dėl Sutarties nutraukimo ir atsisakė apmokėti sąskaitą už suteiktas paslaugas, nes laikė, kad ieškovės suteikė paslaugas netinkamai.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

39. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šalys susitarė dėl konsultavimo darbų. Apeliantės teigimu, ieškovės įsipareigojo parengti aprašus ir juos pateikti atsakovei. Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog šalys nesusitarė dėl to, jog ieškovės sutartimi įsipareigojo parengti aprašus, o atliko tik konsultavimo darbus, padarė remdamasis šalių sudarytomis sutartimis ir jų elgesiu. Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytas sutartis ir padarė pagrįstas išvadas. Ieškovės sudarytomis sutartimis (Nr. 2019/01/10 ir Nr. 2019/01-10/1) įsipareigojo: teikti ekspertinio konsultavimo paslaugas, pagal <...> techninę specifikaciją (TS) užsakovui (t. y. atsakovei) atliekant šiuos darbus: bendrinio visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų teikimo unifikavimo aprašo parengimas; rengtinų visuomenės sveikatos stiprinimo paslaugų aprašymų prioritetų sąrašo parengimas; 4 VSS paslaugų/paslaugų grupių aprašymų parengimas (Sutarčių 1.1.1 p.); užsakovo (t. y. atsakovės) pageidavimu, dalyvauti pasitarimuose su Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (toliau - pagrindinis užsakovas), atstovais, ekspertais ir kitų institucijų atstovais dėl šios Sutarties 1.1.1. punkte įvardintos paslaugų sutarties darbų atlikimo (Sutarčių 1.1.2 p.); šios sutarties 1.1.1., 1.1.2. punktuose nurodytas paslaugas teikti iki 2019 m. birželio 27 d. (Sutarčių 1.1.3 p.). Iš šalių sudarytų sutarčių teksto matyti, jog sutartyse šalys tiesiogiai įtvirtino, jog ieškovės teiks ekspertinio konsultavimo paslaugas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šią aplinkybę taip pat patvirtina ir šalių elgesys iki sutarčių sudarymo, sutarčių nuostatų derinimas, jog pirminis atsakovės siūlytas sutarčių teksto variantas apėmė ieškovių įsipareigojimą teikti parengimo ir konsultavimo paslaugas, atlikti darbus pagal techninę specifikaciją, taip pat paslaugų suteikimo patvirtinimą pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą.

41. Kadangi pirminis siūlytas sutarčių tekstas ir pasirašytas sutarčių tekstas esmingai skiriasi, rodo, jog šalys ikisutartiniuose santykiuose derėjosi dėl to, kokia bus ieškovių atsakomybė pagal ketinamas sudaryti sutartis ir kokius konkrečiai darbus jos įsipareigos atlikti. Šalys sutarė, jog ieškovės teiks ekspertinio konsultavimo paslaugas. Aplinkybę, jog šalys nesitarė dėl ieškovių turimo pasiekti konkretaus darbo rezultato patvirtina ir tai, kad į sudarytas ir šalių pasirašytas sutartis nėra įtrauktas punktas apie atliktų paslaugų perdavimą pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą. Sutartyse numatytas konkretus ieškovių teikiamų paslaugų kiekis - 215 valandų paslaugų pagal valandinį įkainį: 1 val. įkainis 35 Eur, neviršijant 40 val. paslaugų teikimo trukmės per mėnesį (Sutarčių 2.1 p.). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutartimis ieškovės neįsipareigojo atlikti konkretaus darbo ir pateikti jo rezultato, sutartimis ieškovės įsipareigojo teikti konsultavimo paslaugas, kurios apmokamos pagal darbo valandas. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat įrodinėja, jog ji nebuvo priėmusi ieškovių parengtų aprašų, jog aprašai parengti su trūkumais, tačiau, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovės neturėjo pareigos rengti aprašus, ir pagal su atsakove sudarytas sutartis ieškovės teikė konsultavimo paslaugas, vadinasi parengti aprašus buvo atsakovės pareiga, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

42. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra prieštaringi, kadangi teismas nustatė, kad atsakovė taisė ieškovių darbo trūkumus, tačiau tuo pačiu darė išvadą, jog ieškovės atlikti darbai trūkumų neturėjo. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo atsakovės ir pagrindinio užsakovo pastabų ieškovėms. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė apeliaciniame skunde cituoja pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvų atskirus sakinius ir teigia, kad jie yra prieštaringi. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant visą skundžiamą teismo sprendimą ir jo motyvus, darytina išvada, jog teismo sprendimas yra nuoseklus ir motyvai nėra prieštaringi. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė teigia, kad teismas neanalizavo specifinių įrodymų, tačiau iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo byloje esančią medžiagą ir vertino visus esančius neaiškumus. Apeliantė apeliaciniu skundu nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys šalių reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.

43. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jai nekilo pareiga apmokėti ieškovėms už darbą, kadangi atsakovė sutartis su ieškovėmis nutraukė. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. CK 6.720 straipsnio 3 dalis numato, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu sutartis nenustato ko kita, klientas privalo sumokėti visą kainą, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos. Taigi, šiuo atveju byloje yra nustatyta, kad ieškovės įsipareigojo atlikti konsultavimo paslaugas, šias paslaugas atliko, paslaugų atlikimo metu atsakovė ieškovėms neturėjo jokių pastabų dėl jų atliekamų paslaugų, laikė, kad ieškovių atliekamos paslaugos yra tinkamos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovės atsakovei pateikė sąskaitas už atliktus darbus (konsultavimo paslaugoms panaudotas valandas). Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovė vienašališkai nutraukė sutartis su ieškovėmis neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti ieškovėms už iki sutarties nutraukimo atliktus darbus. Nurodytos aplinkybės daro pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovių ieškinys yra pagrįstas ir jį patenkino.

44. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė atsakovės priešieškinį. Priešieškiniu atsakovė prašė priteisti jos naudai iš ieškovių nuostolių atlyginimą: iš ieškovė A. G. – 1 874,75 Eur, o iš ieškovės K. M. – 1874,75 Eur. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, t. y. kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir dėl jų kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir kilusią žalą (CK 6.249 straipsnis) turėjo pareigą įrodinėti ieškovė, o paneigti kaltę dėl žalos padarymo ir tokiu būdu išvengti atsakomybės – atsakovas (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei už padarytą žalą atsirasti būtina nustatyti šių sąlygų visumą: 1) žalos (nuostolių) atsiradimo faktą ir žalos dydį (CK 6.249 straipsnis); 2) neteisėtą veikimą arba neveikimą (CK 6.246 straipsnis); 3) kaltę (tyčią arba neatsargumą) (CK 6.248 straipsnis); 4) priežastinį ryšį tarp nuostolių atsiradimo ir veiksmų (CK 6.247 straipsnis). Bent vienos sąlygos nenustačius, civilinė atsakomybė negalima. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovių suteiktos paslaugos buvo nekokybiškos ir turėjo esminių trūkumų, tai yra, atsakovė neįrodė vienos iš ieškovių civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Išnagrinėjus bylą nebuvo nustatyta, kad atsakovės būtų netinkamai vykdžiusios sutartį ir neatlikusios sutartimi prisiimtų atlikti darbų, todėl nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinį nėra.

45. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš atsakovės ieškovių naudai priteisė 11 206,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra ieškovės K. M. naudai - 5 603,41 Eur, o A. G. naudai - 5 602,60 Eur. Apeliantės teigimu, atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio sumą, tokios bylinėjimosi išlaidos nėra proporcingos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgdamas į tuos pačius kriterijus (šalių procesinio elgesio tinkamumas ir priežastys, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos) teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto ir tais atvejais, kai byla baigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

46. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo atsižvelgė į bylos sudėtingumą (byloje nagrinėtas tiek ieškinys, tiek priešieškinis, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, byla laikytina pakankamai sudėtinga), didelę bylos apimtį ir laikė, kad ieškovių patirtos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė nors ir nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, tačiau apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų, kurie pagrįstų, jog bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės priteistos nepagrįstai. Į bylą nėra pateikta duomenų, jog ieškovių bylinėjimosi išlaidos viršytų rekomenduojamus dydžius, todėl pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų nėra.

47. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog atsakovės apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

48. Ieškovė A. G. prašo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme – 1 954,17 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845) sprendžia, jog maksimalus rekomenduojamas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2020 m. gruodžio mėnesį) yra 1 818,05 Eur, todėl ieškovės A. G. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jai iš atsakovės 1 818,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės UAB „Eurointegracijos projektai“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Eurointegracijos projektai“ ieškovės A. G. naudai 1 818,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.