Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-04-16 · Civilinė byla Nr. e2A-545-430/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-16
Bylos Nr.
e2A-545-430/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Loreta Braždienė, Laima Gerasičkinienė, Alma Urbanavičienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-545-430/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04506-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.20.1; 3.3.1.14
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nobaltis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didneriai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nobaltis“ (toliau – UAB „Nobaltis“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Didneriai“ (toliau – UAB „Didneriai“) 5 408,80 Eur skolą, 1 073,67 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 11 d. UAB ,,Nobaltis“ ir UAB ,,Didneriai“ sudarė Valymo paslaugų sutartį Nr. 2018/04/11, pagal kurią ieškovė įsipareigojo suteikti valymo paslaugas atsakovės patalpose, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas pagal išrašytas sąskaitas. Ieškovės teigimu, nuo 2018 m. liepos mėnesio atsakovė nustojo tinkamai ir laiku mokėti už suteiktas paslaugas ir yra nesumokėjusi pagal aštuonias jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias susidarė bendra 5 408,80 Eur skola. Be to, atsakovė turi sumokėti 1 073,67 Eur delspinigių, nes pagal Sutarties 3.7 punktą, tinkamai neįvykdžiusi savo pareigos apmokėti jai pateiktas PVM sąskaitas faktūras, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovės vertinimu, toks delspinigių dydis yra pagrįstas, protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra socialinės įmonės statusą turintis ūkio subjektas, joje dirbančių asmenų socialinė kategorija yra itin jautri ir darbo užmokesčio vėlavimai negalimi, dėl to ieškovė privalo apsisaugoti nuo bet kokių vėlavimų atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad atsakovė 2019 m. sausio 28 d. pateikė ieškovei prašymą perskaičiuoti skolos sumą ir nutraukti šalių sudarytą sutartį, nuo 2019 m. sausio 29 d. sustabdyti paslaugų teikimą. Atsakovė, remdamasi tualeto valymo darbų registravimo lapu, teigė, jog nurodytais laikotarpiais paslaugos buvo teikiamos netinkamai, t. y. valytos ne du kartus per savaitę, kaip sutarta sutartyje, o kartą. Ieškovės vertinimu, tokia atsakovės pozicija nepagrįsta, nes valymo darbai atlikti tinkamai ir sutartyje aptartomis sąlygomis, o valymo darbų registravimo dokumentai galbūt ne visuomet buvo pareigingai pildomi, be to, ne visada buvo padėti nustatytoje vietoje ir laisvai prieinami ieškovės darbuotojams. Toks lapas nėra pakankamas pagrindas atsakovei nemokėti už ieškovės suteiktas paslaugas. Be to, ieškovė negavo jokių atsakovės pretenzijų dėl netinkamo Sutarties vykdymo.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB ,,Didneriai“ atsiliepimu į ieškinį su pareikštu reikalavimu nesutiko, prašė perskaičiuoti skolą. Atsakovės teigimu, ji turi pareigą atsiskaityti tik už faktiškai teiktas paslaugas, dėl to ieškovės nurodytos skolos dydis turi būti perskaičiuotas, atsižvelgiant į tai, kada realiai jai buvo suteiktos paslaugos. Atsakovė nurodė, kad patalpų valymo paslaugos nurodytu laikotarpiu buvo teikiamos nesilaikant sutartyje nustatytos paslaugų teikimo tvarkos, t. y. patalpos tam tikrą laiką buvo valomos ne du, o vieną kartą per savaitę, arba iš viso nevalomos savaitę ar kelias. Šias aplinkybes patvirtina tualeto valymo darbų registravimo lape valymo darbus atlikusių ieškovės darbuotojų įrašai ir parašai apie atliktus darbus. Šis lapas buvo viešai pakabintas ant tualeto patalpų durų ir prieinamas tiek ieškovei, tiek atsakovei. Dėl to, atsakovės nuomone, atvejai, kai lape nėra ieškovės darbuotojo atžymos apie patalpų valymą, laikytini patvirtinančiais aplinkybę, jog tais laikotarpiais paslaugos neteiktos (nes ieškovės darbuotojai nebuvo atvykę į atsakovės patalpas). Be to, atsakovės darbuotojai, dirbę ieškovės valytose patalpose, liudija apie netinkamą patalpų valymą arba nevalymą iš viso, jie turėdavo patalpas išsivalyti patys.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, o atsakovė nepagrįstai pilnai neatsiskaitė. Taip pat pažymėjo, kad pagal sutarties 2.1.6 punktą atsakovės pareiga buvo apžiūrėti, patikrinti ir priimti valymo darbus, o, jeigu jų kokybė netinkama, nedelsiant informuoti apie tai vykdytoją arba jo atstovą. Atsakovė pretenzijų dėl paslaugos kokybės nereiškė, jos buhalterė el. laišku žadėjo skolą sumokėti ir klausimas dėl paslaugų netinkamos kokybės iškeltas tik pareiškus ieškinį. Atsižvelgdama į tai, kad paslaugų teikimas buvo sustabdytas nuo 2019 m. sausio 29 d., ir įvertinusi atsakovės pateiktus 2019 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1306 ir 2019 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymą Nr.1312, ieškovė ieškinio reikalavimą sumažino ir prašė priteisti iš atsakovės 3 347,61 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė paaiškino, kad nurodytus atsakovės atliktus mokėjimus įskaitė įstatymų nustatyta tvarka – dengdama delspinigių sumą, dėl to nurodyta reikalaujama 3 347,61 Eur suma yra skola už suteiktas paslaugas.

Atsiliepimas

5. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad apie paslaugų neteikimą buvo pranešama ieškovei telefonu, o tualeto valymo darbų lapas patvirtina tuos atvejus, kada paslaugos faktiškai nebuvo teikiamos. Šis lapas buvo pasiekiamoje vietoje, o apie pareigą jį pildyti darbuotojams turėjo paaiškinti ieškovė. Tuo tarpu dėl nekokybiškų paslaugų teikimo kiekvieną kartą pranešama nebuvo, darbuotojai patys valydavosi savo darbo vietas. Atsakovė taip pat patikslino, kad pripažįsta pareigą sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas, už kurias, remiantis tualeto valymo darbų registravimo lapu, jau yra sumokėta. Atsakovė taip pat pripažino savo prievolę sumokėti 1 163,60 Eur delspinigių, nes ne visos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros buvo apmokėtos laiku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 163,60 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 163,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 426,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad šalys 2018 m. balandžio 11 d. sudarė atlygintinų paslaugų (valymo paslaugų) teikimo sutartį ir byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal sutartį ir realiai suteiktų paslaugų apimtimi ir kokybe.

8. Teismas, įvertinęs byloje apklaustų liudytojų paaiškinimus, sprendė, kad byloje esantis tualeto valymo darbų registravimo lapas laikomas tinkamu įrodymu, teikiančiu informacijos apie paslaugų pagal sutartį teikimą. Šis registravimo lapas patvirtina, kad žymos apie atliktus valymo darbus buvo daromos ne visada pagal tokį, kaip sutartyje valyti patalpas buvo sutarusios šalys. Teismas pažymėjo, kad byloje apklausti liudytojai taip pat patvirtina, jog ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad atsakovės patalpas valę darbuotojai, kurių kaita, kaip pripažino šalys, buvo dažna, į darbą ateidavo ir pareigas atlikdavo ne visada.

9. Teismas pabrėžė, kad pagal sutarties 2.2.7 punktą, atsakovės (užsakovo) atsakingam asmeniui pranešus apie netinkamai atliekamas valymo paslaugas, ieškovė įsipareigojo nedelsiant pašalinti nekokybiško darbo pasekmes, netrikdant įstaigos veiklos, savo sąskaita. Pagal sutarties 2.2.8 punktą, atsakovės (užsakovo) atsakingam asmeniui pranešus apie visiškai neatliktas valymo paslaugas, vykdytojas (ieškovė) įsipareigojo išskaičiuoti atitinkamą sumą iš pateikiamos sąskaitos faktūros ir nedelsiant išvalyti patalpas, netrikdant įstaigos veiklos, savo sąskaita. Šios sutarties nuostatos leidžia spręsti, kad šalys buvo susitarusios, jog neatliktos paslaugos nebus apmokamos – šiuos trūkumus ieškovė šalins savo sąskaita. Teismo posėdyje apklausta liudytoja ieškovės darbuotoja G. K. patvirtino, kad buvo atvejų, kai pagal žodinį pranešimą dėl nekokybiškų kitų darbuotojų atliktų darbų ar iš viso neatliktų darbų ieškovės darbuotojams neatvykus į atsakovės patalpas, ji pati vykdavo valyti atsakovės patalpų. Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia pripažinti, kad buvo sutarties 2.2.7, 2.2.8 punktuose apibrėžtų situacijų, kurioms susidarius sąskaitos už paslaugas turėjo būti mažinamos.

10. Teismas vertino, kad įrodymų visuma patvirtina išvadą, jog patalpų valymas ne visada atitiko sutarties reikalavimus. Šių aplinkybių nepaneigia ieškovės teiginiai, jog atsakovė dėl paslaugų kokybės nereiškė pretenzijų raštu. Nurodė, kad sutarties 2.1.6 punkte, įtvirtinančiame atsakovės pareigą nedelsiant informuoti ieškovę apie netinkamai teikiamas paslaugas, nėra susitarta dėl tokios informavimo formos, tačiau pabrėžiama būtinybė pranešti operatyviai (nedelsiant). Kaip patvirtino visi liudytojai ir atsakovės atstovė paaiškinimuose, pretenzijos buvo išsakomos žodžiu, telefonu. Toks šalių bendravimas iš esmės atitiko jų valią, įtvirtintą sutartyje, pagal kurios 6.1 punktą, informacija apie sutarties vykdymą, atsakovei paprašius, perduodama žodžiu, el. paštu arba raštu, dėl to šalys susitarė dėl prioritetinio operatyvesnio bendravimo žodžiu. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad atsakovė nereiškė rašytinių pretenzijų, savaime nepaneigia kitų byloje esančių įrodymų patvirtinamų faktų. Ieškovės pateiktas atsakovės buhalterės el. laiškas dėl skolos apmokėjimo neduoda pagrindo kitaip vertinti situacijos, nes atsakovė neneigė, kad kai kurias sąskaitas apmokėjo pavėlavusi, o vėlesnis el. laiškas jau rodo skirtingas šalių pozicijas dėl skolų dydžių, ką atskleidžia ir atsakovės direktoriaus 2019 m. sausio 28 d. prašymas iš naujo perskaičiuoti skolą. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad, remiantis civiliniame procese vertinant įrodymus taikomu tikėtinumo principu, nagrinėjamu atveju įrodymų visuma leidžia labiau tikėtina pripažinti atsakovės poziciją, kad ieškovės teiktos valymo paslaugos ne visada atitiko sutartyje apibrėžtas sąlygas ir ieškovė neįrodė, kad tualeto valymo darbų registravimo lapas, kurio pildymo prievolė buvo žinoma tiek ieškovės, tiek atsakovės darbuotojams, nebuvo tinkamai pildomas, dėl to, ir kitai bylos medžiagai patvirtinant atsakovės dėstomą poziciją, pripažintinas pagrįstu atsakovės metodas nustatyti realiai teiktų paslaugų apimtį pagal lape darytus žymėjimus. Teismas, remdamasis atsakovės pateiktais dokumentais ir skaičiavimais pagal tualeto valymo darbų registravimo lapo duomenis, nustatė, kad už pagal faktą realiai teiktas paslaugas atsakovė yra atsiskaičiusi, dėl to ieškinio reikalavimas priteisti skolą už suteiktas valymo paslaugas atmestas.

11. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti delspinigius, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Sutarties 3.7 punkte šalys susitarė, jog užsakovas (atsakovė) neįvykdęs apmokėjimo Sutartyje nustatytu laiku, moka vykdytojui (ieškovei) 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą apmokėti dieną. Teismas vertino, kad atsakovė teismo posėdžio metu pripažino savo prievolę sumokėti ieškovei 1 163,60 Eur delspinigių, atsižvelgdama į tai, kad ne visos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas buvo apmokamos laiku. Dėl to ši suma priteista ieškovei iš atsakovės.

12. Teismas taip pat priteisė 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Ieškovė UAB „Nobaltis“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis buvo atmesta, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Prašo priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančius dokumentus pateiks bylos nagrinėjimo eigoje.

14. Apeliantė nesutinka su ginčijama sprendimo dalimi, kuria atmesta ieškovo ieškinio dalis dėl 2 184,01 Eur priteisimo.

15. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tualeto valymo registravimo lapo tinkamas pildymas buvo ieškovės pareiga ir atsakomybė. Pažymi, kad minėtas žurnalas buvo parengtas ieškovės iniciatyva, siekiant apsaugoti savo interesus, kad ieškovė galėtų sekti ir tikrinti, kiek sunaudojama cheminių medžiagų, tačiau ieškovė neturėjo pareigos jo pildyti. Šis žurnalas negali būti laikomas kaip įrodymas dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio santykių ir ieškovės paslaugų teikimo. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiam žurnalui suteikė itin didelę ir esminę reikšmę, tačiau nevertino, jog ieškovė neturėjo pareigos jo pildyti ir tokia pareiga jam nekilo, dėl to žurnalo neužpildymas negali sukelti ieškovei jokių neigiamų pasekmių. Pabrėžia, kad šis žurnalas buvo atsakovei priklausančiose patalpose, dėl to atsakovė disponavo šiuo lapu ir galėjo neužtikrinti ieškovės darbuotojams prieigos prie jo, taip pat nėra duomenų, jog ieškovės darbuotojai buvo supažindinti su atsakovės vidaus tvarka.

16. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, ir konstatuodamas, kad ieškovė galimai neteikė valymo paslaugų, išimtinai rėmėsi tik tualeto valymo lapu, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl kitų byloje esančių įrodymų. Pažymi, kad pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas, ieškovė įsipareigojo valyti 3 000 kv. m patalpą, taip pat atlikti kitus darbus ir tualeto valymas buvo tik nedidelė ieškovės atliekamų darbų dalis, dėl to net ir teismui pripažinus, jog remiantis tualeto valymo žurnalu, tualetas ne visada buvo tinkamai valomas, tai nereiškia, jog ieškovė neteikė atsakovei jokių paslaugų ir dėl to atsakovei neturi kilti pareiga atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas. Aplinkybę, kad paslaugos buvo teikiamos įrodo byloje esantys įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė. Pabrėžia, kad ieškovė buvo pateikusi sandėlio valymo darbų registravimo žurnalo kopijas, iš kurių matyti, jog atsakovės nurodomomis datomis, kada ieškovė neva nevalė patalpų (remiantis tualeto valymo žurnalu), iš tikrųjų patalpos buvo valomos ir tai patvirtina parašai sandėlio valymo žurnale. Apelianto vertinimu, neteisinga ir nepagrįsta nepriteisti ieškovei už suteiktas paslaugas vien dėl to, kad tik tualeto žurnale (lape) nėra ieškovės darbuotojų parašų.

17. Teigia, kad byloje apklausta liudytoja G. K. paaiškino, kad tualeto valymo žurnalas (lapas) ne visada kabėdavo ant durų ir ji ne visada galėdavo ant jo pasirašyti. Tokius liudytojus žodžius patvirtina ir sandėlio valymo žurnalas, pvz., G. K. valė atsakovės patalpas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. iki rugsėjo 3 d., nors tualeto valymo žurnalas teigia, kad niekas valymo paslaugų neteikė laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki rugpjūčio 9 d. Be to, pati atsakovė pripažino, jog G. K. visada teikdavo paslaugas ir jos visada teikiamos kokybiškai.

18. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remiantis sutarties nuostatomis, buvo pagrindas mažinti išrašytas sąskaitas. Teigia, kad byloje apklausta liudytoja G. K. teismo posėdžio patvirtino, kad jai kelis kartus buvo skambinta dėl nekokybiškai suteiktų (nesuteiktų) paslaugų ir ji nedelsiant (tą pačią ar kitą dieną) nuvyko išvalyti patalpų. Atsakovė patvirtino, kad pretenzijų dėl G. K. teikiamų paslaugų pretenzijų niekada neturėjo. Apelianto vertinimu, nustačius, kad kelis kartus galimai buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos, bet trūkumai buvo neatlygintinai ištaisyti, dėl to nebuvo pagrindo mažinti ieškovės išrašytas sąskaitas. Be to, pagal šalių sudarytos 2.2.8 punktą, šalys susitarė, kad atsakovės atsakingam asmeniui pranešus apie iš viso neatliktas valymo paslaugas, ieškovė išskaičiuoja atitinkamą sumą iš pateikiamos sąskaitos faktūros ir nedelsiant išvalo patalpas, netrikdant įstaigos veiklos, savo sąskaita.

19. Teigia, kad svarbu atsižvelgti į sutarties 2.2.2 punktą, kuriame šalys sulygo, kad ieškovė turėjo teikti valymo paslaugas du kartus per savaitę, vieną kartą per dieną ir šalys nebuvo sutarusios, kokiomis konkrečiomis dienomis paslaugos turėjo būti teikiamos. Apelianto vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę ir informavo, jog ieškovės darbuotojas neatvyko, ir kitam ieškovės darbuotojui atvykus ir tą pačią ar kitą dieną suteikus paslaugas, negalima teigti, kad buvo pažeistas sutarties 2.2.2 punktas ir kad atsakovė įgijo teisę taikyti 2.2.8 punkte nurodytą sankciją. Teigia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė iš tikrųjų pažeidė sutarties 2.2.2 punktą ir kad būtų buvę atvejų, kad patalpos nebūtų valomos du kartus per savaitę.

20. Pabrėžia aplinkybe, kad atsakovė per visą ginčo laikotarpį, nesikreipė į ieškovę ir nereikalavo tinkamai teikti paslaugas, nereiškė pretenzijų dėl gautų sąskaitų, neprašė jų mažinti, nenurodė, kad ieškovė neva neteikia paslaugų ir pan. Apeliantės vertinimu, šios aplinkybės rodo atsakovės nesąžiningumą ir sugalvotą versiją, kaip išvengti apmokėjimo už suteiktas paslaugas. Pažymi, kad šiuos argumentus patvirtina ir atsakovės buhalterės laiškas, kuriuo ji atsiprašė ieškovės už susidariusį įsiskolinimą ir nurodė, kad skola bus padengta iki 2018 m. gruodžio 25 d. Apelianto teigimu, ieškovės naudai iš atsakovės turėtų būti priteistina visa suma už suteiktas paslaugas, t. y. iš viso 3 347,61 Eur.

Atsiliepimas

21. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Prašo priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinančius dokumentus atsakovė pateiks bylos nagrinėjimo eigoje.

22. Atsakovė nesutinka su apeliantės aiškinimu dėl tualeto valymo registravimo žurnalo reikšmės, kadangi šis registravimo lapas turi būti laikomas tinkamu įrodymu, nes jis patvirtina šalių įrodinėjamas aplinkybes byloje ir dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas. Pažymi, kad ieškovės parengtame registracijos lape nėra informacijos apie tai, kiek konkretaus valymo metu buvo suvartota cheminių medžiagų, o šiai pozicijai prieštarauja ir ieškovės darbuotojos G. K. duoti paaiškinimai, dėl to toks šio registravimo lapo pildymo paaiškinimas turi būti vertinamas kritiškai.

23. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė taip pat remiasi sandėlio valymo darbų registravimo lapu, tačiau šiame lape atliktus valymo darbus priimdavo atsakovės sandėlio darbuotoja. Nesant atsakovės sandėlio darbuotojo parašo, patvirtinančio apie paslaugos atlikimą, laikytina, kad paslauga nesuteikta ir atsakovei pareiga sumokėti už valymo paslaugas neatsirado. Pažymi, kad byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad būdavo atvejų, kai ieškovės darbuotojai sutartyje nustatytu laiku (grafiku) išvalyti patalpų neateidavo ar išvalydavo patalpas nekokybiškai, o dėl patalpų tinkamo nevalymo pretenzijos buvo reiškiamos ieškovės darbuotojai G. K., kuri po skambučio dažniausiai (bet ne visais atvejais) ateidavo ir patalpas išvalydavo pati. Atsakovės vertinimu, nagrinėjamoje byloje tiek rašytiniai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė sutartimi prisiimtas paslaugas teikė ne tik ne visada kokybiškai, bet kartais iš viso jų nesuteikdavo ir šių aplinkybių ieškovės bylos nagrinėjimo metu nepaneigė.

24. Nesutinka su ieškovės skunde dėstoma pozicija, kad tualeto patalpų valymas sudarė mažą ieškovės teikiamų paslaugų dalį. Teigia, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat nepaneigė nustatytos aplinkybės, jog paslaugos buvo teikiamos netinkamai ne tik valant sanitarinį mazgą, bet ir sandėlio patalpas, nes pretenzijos dėl netinkamai suteiktų paslaugų buvo reiškiamos ne tik dėl sanitarinio mazgo, bet ir dėl sandėlio patalpų.

25. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartimi prisiimtas pareigas, pagrįstai sprendė, kad vadovaujantis sutarties 2.2.7 ir 2.2.8 punktais sąskaitos už paslaugas turėjo būti mažinamos. Teigia, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovei buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovės darbuotojai, išskyrus G. K., kurie turėdavo valyti atsakovės sandėlį, dažnai į darbą neateidavo ir savo pareigas atlikdavo ne visada. Apie šiuos pažeidimus atsakovė nuolat informuodavo ieškovę telefonu, dėl šios priežasties atsakovei neatsirado pareiga sumokėti už netinkamai teikiamas paslaugas ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas.

26. Atkreipia dėmesį, kad ieškovei pradėjus netinkamai teikti sutartimi numatytas valymo paslaugas atsakovė sustabdė ieškovės išrašytų pagal sutartį PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimą (2019 m. vasario 8 d. priminimo pažyma), o ieškovė dėl šioje pažymoje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 11 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad dėl sutarties vykdymo nuo 2018 m. liepos mėn. tarp šalių iškilo nesutarimai ir paneigia skunde nurodytą poziciją, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl ieškovės teikiamų valymo paslaugų. Pretenzijos ieškovei buvo reiškiamos žodžiu ir tokia pretenzijos forma buvo numatyta sutarties 6.1 punkte.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

28. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

29. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys dėl įsiskolinimo už suteiktas valymo paslaugas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

30. Pagal byloje esančius įrodymus 2018 m. balandžio 11 d. ieškovė UAB ,,Nobaltis“ ir atsakovė UAB ,,Didneriai“ sudarė valymo paslaugų sutartį Nr. 2018/04/11, pagal kurią ieškovė (kaip vykdytojas) įsipareigojo suteikti valymo paslaugas atsakovės (kaip užsakovas) patalpose Vilniuje, Graičiūno g. 38 (bendras valomų patalpų plotas sudaro apie 3 000 kv. m), o atsakovė įsipareigojo priimti ir sumokėti ieškovei už valymo paslaugas sutartyje nustatyta tvarka (b. l. 6–8). 2018 m. lapkričio mėn., gruodžio mėn., 2019 m. sausio mėn. ieškovės atstovas siuntė el. paštu atsakovės atstovui pranešimą dėl susidariusio įsiskolinimo už valymo paslaugas (b. l. 9–10, 21–22). 2018 m. gruodžio mėn. atsakovės darbuotoja el. paštu atsiprašė ieškovės už susidariusius nesklandumus ir prašė palaukti penktadienio, nes tuomet planuojamas mokėjimas, taip kitu laišku informavo, jog nesutampa prašomos apmokėti skolos dydis (b. l. 23). 2019 m. sausio 28 d. atsakovė pateikė ieškovei prašymą dėl ieškinio atsiėmimo, kuriame prašoma iš naujo perskaičiuoti įsiskolinimo sumą ir nutraukti sutartį dėl netinkamai suteiktų valymo paslaugų (b. l. 11). 2019 m. vasario 8 d. ieškovė išsiuntė atsakovei priminimo pažymą dėl susidariusio įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (b. l. 24). Byloje pateiktos patalpų (tualetų ir sandėlio) Vilniuje, Graičiūno g. 38, valymo darbų registravimo žurnalo kopijos (b. l. 12–15), ieškovės paskaičiuotų delspinigių pažyma Nr. 18-03-22 (b. l. 16), atsakovės skolos perskaičiavimo žiniaraštis (b. l. 31), 2018 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymas (719,95 Eur sumai) (b. l. 33), 2019 m. vasario 1 d. mokėjimo nurodymas (719,95 Eur sumai) (b. l. 34), 2019 m. kovo 5 d. mokėjimo nurodymas (2 414,91 Eur sumai už kreditorinį įsiskolinimą) (b. l. 32).

31. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, pasisakęs, jog atsakovei teismo posėdžio metu pripažinus prievolę sumokėti ieškovei 1163,60 Eur delspinigių, minėtą delspinigių sumą priteisė iškovei iš atsakovės. Akcentuotina, kad ieškovė buvo pareiškusi reikalavimą priteisti 1073,67 Eur delspinigių, todėl teismas, priteisdamas didesnę delspinigių sumą nei reikalavo ieškovas, išėjo iš pareikšto reikalavimo ribų (CPK 265 straipsnis). Be to, nebuvo vertinti įrodymai, kurių pagrindu 1163,60 Eur delspinigių suma buvo paskaičiuota, o, remtasi tik atsakovo pozicija, jog ne visos ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros už suteiktas paslaugas buvo apmokamos laiku (CPK 178 straipsnis).

32. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad teisminio nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad jau po reikalavimo suformulavimo atsakovė atliko du mokėjimus: 2019 m. kovo 5 d. – 2 414,91 Eur (b. l. 32), 2019 m. vasario 1 d. – 719,95 Eur (b. l. 34), kurie buvo įskaityti į delspinigius, o ieškovė suformulavo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės 3347,61 Eur likusios nesumokėtos skolos, tačiau teismas minėto reikalavimo sudėties (kokia suma sudaro skolą, o kokia suma – delspinigius), t.y. skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos, neišsiaiškino.

33. CK 6.54 straipsnis reglamentuoja skolininko sumokėtų įmokų paskirstymo tvarką ir sutarties šalių veiksmus, vykdant sutartinius piniginius atsiskaitymus. Šio straipsnio 1–4 dalys nustato eilę, kuria įskaitomos skolininko sumokėtos sumos dengiant skolą, jeigu šalys sutartimi nesusitarė dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos. Pagal įstatyme nustatytą eilę įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile – palūkanoms; trečiąja eile – netesyboms mokėti; ketvirtąja eile – pagrindinei prievolei įvykdyti. Byloje nagrinėjamu atveju, teismas įmokų paskirstymo eiliškumo nevertino. Pagal kasacinio teismo praktiką kreditorius teisę pirmiausiai padengti delspinigių įsiskolinimą išsaugo net ir tuo atveju, jeigu skolininkas konkrečiai nurodo kitokią atliekamo mokėjimo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017).

34. Teismas pripažino pagrįstu atsakovės metodą nustatyti realiai teiktų paslaugų apimtį pagal wc valymo darbų registravimo lape darytus žymėjimus, tačiau sutiktina su apelianto argumentais, kad tualeto patalpos sudaro tik nedidelę dalį patalpų iš šalių sutarto valyti 3 000 kv. m patalpų ploto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sanitarinių priemonių naudojimą, WC patalpų valymo žymėjimą, laikė pagrindu paskaičiuoti visų patalpų valymo paslaugos teikimą, o sandėlio valymo darbų registravimo žurnalo nevertino.

35. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tada, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad taikant CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, turi būti įvertinta, kokios apimties, kokių įrodymų, iš ko ir kokia tvarka turi būti išreikalaujama, ar jų reikalavimas iš esmės nereiškia naujo esminio bylos aplinkybių tyrimo, t. y. ar pagrindinės faktinės ir teisinės bylos aplinkybės nėra atskleistos, o pats apeliacinės instancijos teismas negali to padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007).

36. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju neatskleista bylos esmė, kadangi neišsiaiškinta, kokia apimtimi buvo teikiamos paslaugos ir už kurias konkrečias paslaugas atsakovas turi pareigą apmokėti, neįvertintas įmokų paskirstymo eiliškumas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turi būti ištirtos aplinkybės dėl paslaugų apimties, atsiskaitymo savalaikiškumo, įvertinta skolos dalis, pakitusi atsakovui sumokėjus dalį skolos, o, pasisakius dėl skolininko mokamų įmokų paskirstymo tvarkos, tik tada atliktas delspinigių už konkrečius laikotarpius dėl vėlavimo apmokėti paskaičiavimas.

37. Įvertinus nurodytą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Loreta BraždienėLaima GerasičkinienėAlma Urbanavičienė