Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-29 · Civilinė byla Nr. 2S-2114-178/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-11-29Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2012-05-22Vilniaus apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-29
Bylos Nr.
2S-2114-178/2011
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02067-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Pareiškėjas
Jan Milevič
Suinteresuotas asmuo
VĮ Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2114-178-2011Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02067-2011-1Procesinio sprendimo kategorija 99.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Poškus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo Jan Milevič atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšme turinčio fakto nustatymo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centras, Vilniaus rajono savivaldybės administracija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Pareiškėjas Jan Milevič pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po jo tėvų mirties priėmė palikimą: gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir pirtį esančius Uosininkų III kaime, Mickūnų seniūnijoje, Vilniaus rajone.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nurodė, kad yra pensininkas, gauna 800 Lt dydžio pensiją, neturi nekilnojamojo turto, padeda išlaikyti seserį, kuri turi visišką negalią.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. liepos 26 d. nutartimi prašymas netenkintas. Pareiškėjui nustatytas terminas iki 2011 m. rugpjūčio 10 d. pašalinti pareiškimo trūkumus ir sumokėti žyminį mokestį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų apie visą turimą turtą, gaunamas pajamas, t.y. įrodymų, patvirtinančių prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio pagrįstumą. Teismas nustatė, kad pareiškėjas valdo gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir pirtimi. Teismo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas yra pensininkas, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti minėtą apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas yra socialiai remtinas asmuo. Gauna 800 Lt pensiją, turi sveikatos problemų, neturi telefono. Jis ne kartą kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybę ir Mickūnų seniūniją prašydamas suteikti materialinę pagalbą, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti. Ta aplinkybė, kad jis valdo gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, nesuteikia pagrindą spręsti, kad jis gali sumokėti žyminį mokestį. Teismas neįvertino, kad pareiškėjas, nors faktiškai ir valdo pastatus, tačiau jie nėra įteisinti, todėl jis visa apimtimi negali disponuoti nurodytu turtu. Teismas nenurodė ir žyminio mokesčio dydžio.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali į būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Žyminio mokesčio dydis, atleidimo nuo dalies šio mokesčio mokėjimo bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo sąlygos imperatyviai įtvirtintos Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 3 dalyje, 84 straipsnyje. Bet kuriuo iš šių atvejų prašymas dėl žyminio mokesčio lengvatų turi būti motyvuotas ir patvirtintas prašymą pagrindžiančiais įrodymais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turtinę asmens padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Kartu pažymima, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko retrospektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą negalima spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje. Šių duomenų visuma leistų nuspręsti ne tik tai, ar pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2007 m. gegužės 24 d. byloje Nr. 2-347/2007).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. Tokios bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 str.1 d.). Pagal Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 8 punktą ypatingosios teisenos bylose mokamas 100 Lt žyminis mokestis (su indeksacija šiuo metu – 139 Lt). Taigi, žyminis mokestis santykinai nėra didelis. Pareiškėjas pateikė pažymą, kad yra pensininkas (b.l. 4). Tačiau akivaizdu, kad vien tai, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia įvertinti tikrąją turtinę pareiškėjo padėtį. Todėl tenkinti prašymą, kuris nėra pagrįstais įrodymais, iš kurių galima būtų daryti išvadas apie tikrąją pareiškėjo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Kita vertus, ir pareiškėjo nurodomas gaunamos pensijos dydis (800 Lt) neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad pareiškėjas nėra pajėgus sumokėti žyminį mokestį.

Kadangi pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias atleidimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 336 straipsniais,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui Jan Milevič terminą iki 2011 m. gruodžio 15 d. sumokėti žyminį mokestį (139 Lt) ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus.

Teisėjas Alvydas Poškus