Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-03-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-334-1127/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-31
Bylos Nr.
II-334-1127/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00215-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Giedrė Maslauskaitė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-334-1127/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00215-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Maslauskaitė,sekretoriaujant Vakarei Abramaitytei,dalyvaujant institucijos atstovei Jūratei Ivanauskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Š. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR-N-2143-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 3 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR-N-2143-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) Š. Š. (toliau – ir Pareiškėjas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį, už tai, kad 2024 m. lapkričio 23 d. 19:05 val., Gedimino pr. 15, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę BMW320, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: ant pėsčiųjų ar dviračių tako, dviračių juostos, ar arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračiu taku, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.6 punktą. Š. Š. skirta administracinė nuobauda – 60 Eur dydžio bauda.

Š. Š. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriame nurodo, kad incidentas atsitiko darbo metu, kuomet jis dirbo įmonės (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad tuo metu jis sustojo netoli restorano trumpam laikui, įjungęs avarinį signalą, kad galėtų paimti užsakymą. Taip pat atkreipė dėmesį, kad yra ką tik baigęs Vilniaus universitetą ir šiuo metu neturi pastovių pajamų. Prašo apsvarstyti dėl jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo.

Atsiliepimas

Institucija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyta, kad Š. Š. 2024 m. lapkričio 23 d. 19:05 val. vairuodamas transporto priemonę BMW320, valstybiniu numeriu – (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje: ant pėsčiųjų ar dviračių tako, dviračių juostos, ar arčiau kaip 5 m. atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračiu taku. Fiksuojant nusižengimą buvo daromos transporto priemonės nuotraukos arba nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis nusižengimo fiksavimo sistemomis. Š. Š. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir pažeidęs KET 150.6 punktą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus - sustoti ir stovėti vietose, nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų. Taigi, šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas nesilaikant reikalavimų. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad dviračių juosta - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu; 11 dalyje nustatyta, kad dviračių takas - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. Išimčių, kad automobilis gali trumpam sustoti ir stovėti ant dviračių tako, dviračių juostos, įstatymas nenumato. Š. Š. skunde nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo išskirtinai švelninti Pareiškėjo teisinės padėties. Jis žinojo savo finansines galimybes, statydamas automobilį KET draudžiamoje vietoje, todėl skunde nurodomos aplinkybės, apie kurias jam buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu, nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis mažesnei baudai skirti. Asmens turtinė padėtis nėra priskiriama nei prie atsakomybę lengvinančių, nei prie ją sunkinančių aplinkybių, tuo labiau negali būti vienas iš asmenybę apibūdinančių kriterijų. Atkreipė dėmesį, kad administracinių nusižengimų protokole pareiškėjui buvo siūloma iki 2025 m. sausio 2 d. sumokėti 15 Eur administracinį nurodymą, tačiau asmuo šia teise nepasinaudojo. Institucijos vertinimu, šiuo atveju paskirtos baudos mažinimas, motyvuojant tuo, kad Pareiškėjui yra sudėtinga sumokėti paskirtą 60 eurų baudą, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Kadangi bylos nagrinėjime Š. Š. nedalyvavo, paaiškinimų, informacijos apie materialinę padėtį nepateikė, todėl asmeniui nebuvo pasiūlyta galimybė paskirtą baudą sumokėti dalimis. Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas Š. Š. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o skunde nurodomi motyvai nėra pagrindas mažinti skundžiamu nutarimu paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju, nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, buvo priimtas nutarimas skirti ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą baudą, lygią sankcijoje numatytam vidurkiui.

Institucijos atstovė Jūratė Ivanauskaitė teismo posėdžio prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti priimtą institucijos nutarimą. Taip pat nurodė, kad, patikrinus sistemą prieš posėdį, nustatė, jog pareiškėjas sumokėjo jam skirtą 60 Eur dydžio baudą.

Teismo posėdyje Š. Š. nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą buvo informuotas, ką patvirtino el. laišku, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta, todėl skundas išnagrinėtas pareiškėjui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas

Motyvuojamoji dalis

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismas, įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauko asmens skundo argumentus, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad pareiškėjas pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, o jam paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pažymėtina, jog ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitas teisės normas.

KET 150.6 punktas numato, jog draudžiama sustoti ir stovėti ant pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako, dviračių juostos, taip pat arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračių tako.

Teismas pastebi, kad suformuluotame kaltinime administracinio nusižengimo padarymu yra pacituotas minimas Kelių eismo taisyklių punktas, konkrečiai neįvardijant, už kokį konkretų veiksmą asmuo yra nubaustas. Atsiliepime Institucija aptaria tiek dviračių juostos, tiek dviračių tako sąvokas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 dalies 10 punktu, dviračių juosta - dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu. To paties straipsnio 11 punktas dviračių taką apibrėžia kaip dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtą kelią arba kelio dalį, pažymėtus tam skirtais kelio ženklais. Iš byloje esančios nuotraukos, kurioje užfiksuotas pareiškėjo automobilis, matyti, kad jis stovi būtent dviračių juostoje (matyti, kad tai važiuojamosios kelio dalies juosta, kuri atskirta horizontaliojo ženklinimo linija). Pareiškėjas faktinių nusižengimo padarymo aplinkybių neginčijo, skunde prašė įvertinti tik situaciją, dėl kurios nusižengimas buvo padarytas, t. y. kad trumpam sustojo paimti užsakymą, dirbdamas „Bolt“ kurjeriu, kas leidžia spręsti, jog padaryto nusižengimo esmė asmeniui buvo aiški.

Aplinkybė, kad pareiškėjas transporto priemonę minimoje vietoje pastatė tik trumpam laikui, kad paimtų užsakymą, atsakomybės nešalina, pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį veiksmai kvalifikuojami nepriklausomai nuo transporto priemonės stovėjimo laiko ar tikslo. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismas (pvz.: Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-60-312/2024). Transporto priemonę pareiškėjas paliko judrioje gatvėje, Gedimino pr., taigi net ir trumpalaikis jos palikimas, pažeidžiant aptartus KET reikalavimus, gali sukelti nepatogumų kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, institucija surinktų įrodymų pagrindu pagrįstai pareiškėją pripažino kaltu padarius minimą administracinį nusižengimą. Tačiau įvertinus kaltinime nurodytas perteklines aplinkybes, teismas patikslina, kad Š. Š. 2024 m. lapkričio 23 d. 19:05 val., Gedimino pr. 15, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę BMW320, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių draudžiamojoje vietoje, t. y. ant dviračių juostos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad yra ką tik baigęs Vilniaus universitetą ir šiuo metu neturi pastovių pajamų, prašo apsvarstyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju, Institucija nenustatė nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Nors iš skundo turinio matyti, kad iš esmės su padarytu nusižengimu asmuo sutinka, vis tik jokių paaiškinimų neteikė bylos nagrinėjimo institucijoje metu, tad teismas neįžvelgia pagrindo vertinti, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusižengimą, atitinkamai nėra pagrindo pripažinti esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti). Jokių kitų pareiškėjo padėtį švelninančių aplinkybių teismas nenustatė. Sutiktina su Institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad finansinė padėtis, šiuo atveju, įvertinus paskirtos baudos dydį, nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti teisinę padėtį ir atitinkamai sumažinti baudos dydį. Esant sunkiai materialiniai padėčiai, įstatymas numato galimybę baudą mokėti dalimis. Kita vertus, iš institucijos atstovės teisme nurodytų duomenų matyti, kad baudą asmuo jau yra sumokėjęs.

Š. Š. yra nebaustas administracine tvarka (nuobaudos negalioja), tačiau, kaip minėta, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens charakterizuojančius duomenis, teismo vertinimu, 60 Eur dydžio bauda, kuri yra lygi sankcijos vidurkiui, nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Keisti skundžiamą nutarimą pareiškėjo skunde dėstomais motyvais nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Š. Š. skundas atmetamas, o skundžiamas institucijos nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

Š. Š. skundo netenkinti ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 3 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR-N-2143-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Giedrė Maslauskaitė