- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- AN2-60-312/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01303-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Pažeidėjas
- R. M.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos (toliau tekste – ir Institucija) 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-19765-2023 (toliau tekste – ir Institucijos nutarimas) R. M. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad ji 2023 m. birželio 24 d., 17.30 val., (duomenys neskelbtini, paliko automobilį stovėti arčiau kaip 5 metrų atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau tekste – ir KET), 150.15 punktą. R. M. paskirta 35 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniu skundu R. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą bei nutraukti jos atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.
3.1. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamos nutarties teiginiais, jog ji negalėjo būti įsitikinusi, kad jos automobilis nekliudė kitiems eismo dalyviams, nurodo, kad nors ji per kelis kartus nešėsi daiktus ir automobilis stovėjo kitoje gatvės pusėje, tačiau buvo lygiagrečiai laiptinės durims ir tai niekaip netrukdė jai įsitikinti, kad jos automobilis nekliudė kitiems eismo dalyviams, nes ji, sustojusi, net ir pati pereidama gatvę, visuomet stebėjo aplinką, kur tuo metu eismo nebuvo.
3.2. Apeliantės teigimu, nepagrįsta teismo išvada, jog automobilis nuotraukoje matomas važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje, kadangi neišmatavus ir tinkamai neįvertinus įvykio vietos nebuvo įmanoma tinkamai jos nustatyti. Kaip nurodoma skunde, teismui tik formaliai konstatuojant pažeidimą, nesilaikoma teisingumo principo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad būtent įvažiavimas į kiemą, šalia kurio buvo sustojęs apeliantės automobilis, yra plačios trapecinės formos, įvažiavimas pakankamai platus, kuris nuotraukoje nebuvo fiksuotas ir šiuo atveju atstumas nuo važiuojamųjų kelio dalių kraštų nustatytas neobjektyviai, kadangi neatlikti būtinieji tikslinantys veiksmai.
3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nepagrįsti ir teismo teiginiai, jog tik pavienė transporto priemonė būtų galėjusi įvažiuoti į aikštelę ir buvo trukdoma matomumui, kadangi pravažiavimas būtent šioje vietoje labai erdvus ir R. M. įsitikinimu, nekliudoma matomumui, norintiems pravažiuoti automobiliams, jei tokie ir būtų buvę. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsta teigti, jog automobilis galėjo trukdyti pėstiesiems, ypač vaikams, dviratininkams ar paspirtukininkams, tokie teiginiai paremti abejonėmis, nesant medžiagoje tokių duomenų.
3.4. Toliau skunde dėstoma, jog nepagrįsti argumentai, kad buvo galimybė pavažiuoti į priekį ir toliau sustoti, kad automobilis nebūtų užtvėręs įvažiavimo, kadangi įvažiavimas nebuvo užtvertas, o dar šiek tiek pavažiavus, baigiasi gatvė.
3.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nebuvo fiksuotas ir automobilio sustojimo laikotarpis, nutarime įvardinant pažeidimo esmę, jog automobilis stovėjo, kai apeliantės manymu, automobilis galėjo sustoti ne ilgiau penkioms minutėms, per kurias ji susinešė daiktus iki laiptinės. Apeliantė nurodo, kad tokie argumentai gali būti paremti tik policijos pareigūnų pilnos įvykio vietos apžiūros neatlikimu, visiškai formaliu pažeidimo įvardinimu ir nesidomėjimu įvykio vieta ar įstatyme nurodyto apibrėžto penkių metrų atstumo, draudžiančio statyti automobilį, neišmatavimu, kadangi apeliantės įsitikinimu, ji sustojo ne arčiau nurodytu atstumu, juolab, teismo nepagrįstu konstatavimu, ne sankirtoje, ji pažeidimo nepadarė ir tokio tikslo neturėjo. R. M. pažymi, kad ji visuomet sustodama įvertina aplinkybes bei galimas kilti pasekmes, stengiasi laikytis Kelių eismo taisyklių.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas (toliau tekste – vyriausiasis tyrėjas) prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Atsiliepime teigiama, jog skundžiamoje nutartyje detaliai aptarti skundo argumentai, ištirti ir išanalizuoti visi byloje surinkti įrodymai, todėl vien dėl to, kad R. M. nesutinka su faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis bei pateikia subjektyvų jų vertinimą, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, o skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Anot atsiliepimą pateikusio vyriausiojo tyrėjo, byloje nėra duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, todėl skunde išdėstytos aplinkybės vertinamos kritiškai, kaip noras išvengti atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. M. skundo netenkinti.
6. Nagrinėjamu atveju R. M. Institucijos nutarimu nubausta 35 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji nutarime nurodytu laiku ir vietoje paliko automobilį stovėti arčiau kaip 5 metrų atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdama KET 150.15 punktą. Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. įsitikinimu, ji nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį dėl KET 150.15 punkto pažeidimo, kadangi jos automobilis stovėjo trumpai, nekliudė kitiems eismo dalyviams, tuo metu eismo nebuvo. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Aptariama ANK norma yra blanketinė, nes vietos, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, įtvirtintos ne pačiame Administracinių nusižengimų kodekse, o Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950. Nagrinėjamu atveju aktualiame KET 150.15 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama kelio ir įvažiavimo (išvažiavimo) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os) važiuojamųjų dalių sankirtoje ir arčiau kaip 5 m atstumu nuo jos (toje kelio pusėje, kurioje yra nurodytas įvažiavimas (išvažiavimas) į (iš) šalia kelio esančią (-os) teritoriją (-os)), išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai.
8. Iš Institucijos suformuotoje medžiagoje esančio pareiškėjo (liudytojo), pareiškusio apie įvykį, parodymų protokolo nustatyta, kad 2023 m. birželio 24 d., 17.30 val., automobilis „Toyota“, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), pastatytas ant įvažiavimo į privačią stovėjimo aikštelę prie (duomenys neskelbtini) namo, taip pažeisdamas KET 150.15 punktą. Liudytojo teigimu, automobilis trukdo saugiai įvažiuoti/išvažiuoti iš aikštelės, pastebėti pėsčiuosius ir dviratininkus, trukdo šiukšlių mašinai privažiuoti prie konteinerių ir t. t. (b. l. 15-17). Tokius pranešėjo paaiškinimus patvirtina kartu su pareiškimu pateiktos įvykio vietos nuotraukos, iš kurių matyti, jog minėtas automobilis stovi važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje (b. l. 12-13). Iš pateiktų nuotraukų taip pat matyti, jog apeliantės pastatyta transporto priemonė neabejotinai riboja kitų eismo dalyvių matomumą ir tokiu būdu kelia pavojų. Taigi, nors apeliantė bando įrodyti priešingai, aptarti įrodymai patvirtina tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo išvadą, jog R. M. sustojo ir savo automobilį paliko stovėti arčiau kaip 5 metrų atstumu iki važiuojamųjų dalių sankirtos, kai nebuvo tokį stovėjimo būdą nurodančių kelio ženklų, tuo pažeisdama KET 150.15 punktą. Pastebėtina, kad nors administracinėn atsakomybėn patraukta R. M. teigia, kad automobilį pastatė lygiagrečiai laiptinės durims ir ji buvo įsitikinusi, kad jos automobilis nekliudė kitiems eismo dalyviams, nes ji visuomet stebėjo aplinką, kur tuo metu eismo nebuvo, vis tik, ji, pastatydama automobilį kelio dalių sankirtoje, turėjo suprasti, kad automobilis realiai užstos matomumą ir trukdys kitiems eismo dalyviams, o ne pasiteisinti aiškinimu, kad toks jos automobilio pastatymas niekam netrukdė. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas vairuotojas, privalo laikytis KET reikalavimų, būti atidus ir palikdamas stovėti automobilį, įsitikinti, ar jį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, ar toje vietoje buvo kitų automobilių ar kitų eismo dalyvių, todėl apeliantės nurodyta aplinkybė, kad įvykio vietoje eismo nebuvo, nešalina jos administracinės atsakomybės. Kaip minėta, iš byloje esančių įvykio vietos nuotraukų akivaizdu, kad R. M. automobilis pastatytas automobilių stovėjimui neskirtoje vietoje – kelių sankirtoje, o ji, kaip įgijęs teisę vairuoti asmuo, turėjo suprasti, jog tokiu būdu automobilio statyti negalima. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju R. M., statydama automobilį, nors ir trumpam laikui, nebuvo atidi kelių eismo dalyvė ir palikdama automobilį stovėti draudžiamoje vietoje nesiėmė jokių veiksmų, jog įsitikintų, kad tai daryti galima, todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad R. M. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukta visiškai pagrįstai.
9. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nesiimant papildomų priemonių įvykio vietai apžiūrėti bei išmatuoti, nebuvo užfiksuotas tikslus automobilio pastatymo laikas (teigiant, kad automobilis stovėjo ne ilgiau kaip 5 minutes), tačiau aukštesnysis teismas, nesutikdamas su šiais R. M. argumentais, pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Jų turi būti surinkta tiek, kad būtų galima daryti pagrįstas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl administracinio nusižengimo požymių asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju nebuvo tikslinga imtis kokių nors papildomų priemonių įvykio vietai apžiūrėti bei išmatuoti, kadangi pažeidimo faktą patvirtina byloje pateikti objektyvūs duomenys – įvykio vietos nuotrauka, kurioje neabejotinai matoma, kad apeliantės automobilis buvo paliktas važiuojamųjų kelio dalių sankirtoje. Be to, R. M. atsakomybės nešalina ir tai, kad automobilį ji neleistinoje stovėti vietoje paliko trumpam laikui, kol sunešė daiktus iš automobilio, kadangi automobilio pastatymas pažeidžiant KET 150.15 punktą užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį neatsižvelgiant į tai, kuriam laikui automobilis paliekamas stovėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad KET 150.15 punktas draudžia esant šiame punkte nustatytoms sąlygoms tiek transporto priemonės stovėjimą, tiek trumpalaikį sustojimą, pavyzdžiui, išleisti keleivį, krauti/iškrauti daiktus, kadangi net ir trumpalaikis sustojimas kitiems asmenims gali sukelti nepatogumų, netgi grėsmę eismo dalyviams/eismo saugumui. Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas, bet koks sustojimas bei stovėjimas, uždraustas įstatymu, turi būti kvalifikuojamas kaip teisės pažeidimas, neatsižvelgiant į sustojimo ar stovėjimo tikslus ir laiką, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, susiję su neišsamiu tyrimo atlikimu, atmetami kaip nepagrįsti, konstatuojant, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių R. M. kaltę padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde pateikiami subjektyvūs, apeliantei palankiai dėstomi samprotavimai nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl R. M. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. M. kaltės klausimą dėl jai inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo, teisės taikymo klaidų nepadarė. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog R. M. kaltė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį yra visiškai įrodyta, o tai, kad ji nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir išvadomis dėl įrodymų vertinimo bei pateikia subjektyvų byloje esančių įrodymų vertinimą, savaime nereiškia, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patrauktos R. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.