- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 1N-37/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- A. Z.
- Kategorijos
dalyvaujant kaltinamajam A. Z.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. Z. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria pratęstas A. Z. laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. kovo 15 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos teismui perduotoje nagrinėti baudžiamojoje byloje A. Z. kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 225 straipsnio 3 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 225 straipsnio 1 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, o būtent:
Jis kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydamas įgaliojimus, savo naudai netiesiogiai reikalavo duoti didesnės nei 250 MGL vertės 10 000 eurų kyšį už teisėtą veikimą ir netiesiogiai jį priėmė; taip pat kaltinamas, kad siekdamas įteisinti savo pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, veikdamas bendrininkų grupe, laikotarpiu nuo 2009-02-05 iki 2010-02-24 žinomai neteisingai nurodė, kad pinigai gauti iš teisėtos veiklos ir tam tikslui pagamino netikrus dokumentus, taip pat kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vykdydamas įgaliojimus, savo naudai tiesiogiai reikalavo 6 000 Lt kyšio už teisėtą veikimą ir tiesiogiai jį priėmė, taip pat, siekdamas nuslėpti savo pinigus, žinodamas, kad jie įgyti nusikalstamu būdu, atliko su šiais pinigais finansinę operaciją, tam tikslui suklastojo netikrus ir tikrą dokumentus, juos laikė ir panaudojo.
A. Z. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartimi laikinai nušalintas nuo antstolio pareigų šešių mėnesių laikotarpiui. Vėliau laikinas nušalinimo nuo antstolio pareigų terminas pratęstas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi kaltinamajam A. Z. pratęsė laikino nušalinimo nuo antstolio pareigų terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2011-03-15. Nutartyje nurodoma, kad A. Z. inkriminuojamos veikos yra betarpiškai susijusios su jo užimamomis pareigomis, kurių vykdymo metu jis ir kaltinamas padaręs nusikalstamus veiksmus, nepakitę Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-15 nutartimi konstatuoti šios poveikio priemonės pagrindai: 1) toliau eidamas pareigas gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais, daryti naujas nusikalstamas veikas, 2) gali daryti įtaką antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams, pats ar per kitus asmenis klastoti procesinius dokumentus ir taip kliudyti nagrinėti bylą.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. Z. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-03-14 nutartį dėl jo nušalinimo nuo antstolio pareigų termino pratęsimo ir priimti nutartį – nepratęsti jo nušalinimo nuo antstolio pareigų termino.
Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas itin lakoniškai pateikė šios procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo motyvus, jų nedetalizavo, nesigilino į bylos medžiagą, nesiaiškino BPK 157 straipsnyje numatytų tikslų turinio ir jo sąsajų su dabartiniu baudžiamojo proceso etapu. Teismas nustatydamas, jog nėra išnykę Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-15 nutartimi konstatuoti nušalinimo nuo pareigų pagrindai, neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu buvo apklausti visi liudytojai, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis- kaltinamasis darys jiems poveikį. Be to, teismas neatsižvelgė ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2011-01-14 nutartyje išdėstytus teiginius apie tai, kad aptariamoje byloje, jo nušalinimo nuo pareigų pagrindas – gali daryti įtaką antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams, pats ar per kitus asmenis klastoti procesinius dokumentus ir kitaip kliudyti teismui, dabartiniame baudžiamojo proceso etape nebegali būti laikomas pagrįstu. Kaltinamasis nurodo, kad ir kitas jo nušalinimo nuo pareigų pagrindas- darys naujus nusikaltimus, nepagrįstas, nes teismas tokio pagrindo buvimo nutartyje neargumentavo. Jis gi mano, kad byloje nėra jokių duomenų, jog jis ateityje darys naujus nusikaltimus. Apygardos teismas, priimdamas nepagrįstą nutartį buvo šališkas, nes taikydamas procesinę prievartą jį profesiškai, socialiai ir psichologiškai žaloja. Kaltinamasis nurodo, kad dėl taikytos, jo manymu, neproporcingos siekiamam BPK 157 straipsnyje 1 dalyje numatytam tikslui, poveikio priemonės jis negali dirbti, neteko vienintelio turėto pragyvenimo šaltinio ir profesinio užsiėmimo, jam atimta galimybė profesiškai tobulėti, daroma žala ne tik ekonomikai, nes neuždirbami pinigai, bet ir antstolių kontoroje dirbantiems asmenims nepakanka lėšų darbo užmokesčiui išmokėti. Kaltinamasis nurodo, jog apygardos teismas nesilaiko teismų suformuotos praktikos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo, privalo atsižvelgti į bylos aplinkybes, nesivadovauti tik tuo, kad nėra išnykę ankstesnėmis nutartimis konstatuoti šios poveikio priemonės skyrimo pagrindai, o priešingai – įvertintų visas nustatytas aplinkybes ir spręstų klausimą dėl tolimesnio prievartos priemonės taikymo tikslingumo ir proporcingumo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamasis A. Z. prašė jo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. Z. skundas atmetamas.
Klaipėdos apygardos teismas 2011-03-14 nutartimi kaltinamajam A. Z. pratęsdamas procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo antstolio pareigų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - BPK) 157 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Laikinas nušalinimas nuo pareigų yra procesinės prievartos priemonė, kurią taikant baudžiamajame procese
siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką ar užkirsti galimybę kaltinamajam daryti
naujas nusikalstamas veikas.
Byloje yra teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. Z. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Svarstant procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą bei pagrįstumą, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl ar kaltinamasis yra kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ar ne bus atsakyta pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą. Šiame proceso etape svarbiausia yra tai, kad būtų nustatyta procesinės prievartos priemonės taikymui būtina sąlyga – pagrįstas manymas, jog kaltinamasis A. Z. gali būti padaręs nusikalstamas veikas. Teismas pripažinęs, kad yra pagrįstas manymas, jog A. Z. gali būti padaręs nusikalstamas veikas, pratęsė A. Z. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų – terminą ir nutartyje padarė išvadą, kad šios procesinės prievartos priemonės pagrindai, kuriuos nustatė Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-03-15 nutartyje, nėra išnykę.
Aukštesnysis teismas su tokia apygardos teismo išvada sutinka tik iš dalies.
A. Z. pareikštas kaltinimas kyšininkavimu, dokumentų klastojimu siejasi su jo tiesioginiu darbu, todėl yra pagrindas manyti, jog jis gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad kaltinamajam inkriminuojami kaltinimai tiesiogiai siejami su jo darbine veikla, todėl darytina išvada, jog tolesnis antstolio pareigų ėjimas sudaro sąlygas piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais ir daryti naujas nusikalstamas veikas. Šie argumentai pagrįstai leido teismui padaryti išvadą, kad vienas iš apylinkės teismo nustatytų pagrindų – eidamas savo pareigas gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais, daryti nusikalstamas veikas - yra neišnykęs. Kaltinamojo A. Z. skundo teiginys, neva tikimybė, jog jis darys naujus nusikaltimus tėra „mažiau nei prognostinė“, yra tik jo išreikšta nuomonė, pagrįsta gynybos pozicija. Kaltinamojo pareigos ir bei įstatyme numatytų funkcijų atlikimas sudaro bendrą antstoliaus statusą ir galimas nusikalstamų veiksmų atlikimas vieno subjekto atžvilgiu sudaro pagrindą manyti apie bendrą jo nusikalstamą elgesį atliekant jam pavestas pareigas. Teismo pagrįstą manymą, kad kaltininkas ateityje gali daryti naujus nusikaltimus suformuoja ir byloje nustatytos aplinkybės, padarytų nusikaltimų sunkumas, jų daugetas ir veikų kartotinumas, reali galimybė atliekant pareigas padaryti analogiškus ir kitus nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. yra kaltinamas, jog dirbdamas antstoliu yra reikalavęs duoti didelės vertės kyšį bei jį paėmęs ir legalizavęs, vėliau vėl reikalavęs kyšio, jį paėmęs ir legalizavęs. Taigi, veikų kartotinumas yra aplinkybė, kuri teismui leido pagrįstai manyti, kad ateityje A. Z. gali daryti naujus nusikaltimus. Todėl šis nušalinimo nuo pareigų pagrindas buvo nustatytas pagrįstai, jis nėra išnykęs ir tai leido teismui pratęsti minėtos procesinės prievartos priemonės terminą pagrįstai.
Tačiau kaltinamasis A. Z. teisus, kad apygardos teismo apskųstojoje nutartyje be pagrindo nurodyta, jog nušalinimo nuo pareigų pagrindas – toliau eidamas pareigas gali daryti įtaką antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams, pats arba per kitus asmenis klastoti procesinius dokumentus ir taip kliudyti nagrinėti bylą – neišnykęs. Byloje ikiteisminis tyrimas baigtas, jo metu asmenys apklausti, dokumentai paimti, su jais atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama teisiamajame posėdyje ir yra apklausti visi liudytojai. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas ankstesnį kaltinamojo A. Z. skundą dėl minimos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, 2011 m. sausio 14 d. nutartyje Nr. 1N-2/2011 jau yra pripažinęs šį procesinės prievartos priemonės pagrindą išnykusiu. Kadangi byloje nėra atsiradę naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, šis pagrindas apskųstojoje apygardos teismo nutartyje nurodytas be pagrindo.
Kaltinamojo A. Z. argumentai dėl apygardos teismo šališkumo pratęsiant jam nušalinimo nuo pareigų terminą, atmetami kaip nepagrįsti. Teismas atliko teisėtus ir būtinus procesinius veiksmus – išsprendė procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo klausimą. Aplinkybė, kad šis teismo procesinio veiksmo rezultatas yra kaltinamajam nepriimtinas, nėra rodanti teismo šališkumą kaltinamojo atžvilgiu.
Kaltinamojo skundo argumentai, kad žmogaus priverstinis atitraukimas nuo jo vienintelio darbo, vienintelio pragyvenimo šaltinio ir profesinio užsiėmimo, daro žalą ne tik ekonomiškai, nes nėra uždirbami pinigai, antstolių kontoroje dirbantiems darbuotojams trūksta lėšų atlyginimams mokėti, bet ir socialine prasme, nes tokiu būdu jam užkertamas kelias profesiškai tobulėti, kelti savo kvalifikaciją, nepaneigia teismo išvados pratęsti nušalinimo nuo pareigų terminą ir nėra pakankami Klaipėdos apygardos teismo nutarčiai panaikinti.
Pažymėtina, kad kaltinamasis A. Z. nagrinėjamajame skunde iš esmės pakartojo ankstesnių skundų, dėl jo nušalinimo nuo pareigų termino pratęsimo, aukštesniajam teismui argumentus, į kuriuos išsamiai buvo atsakyta priimant dėl šių skundų sprendimus.
Aukštesniojo teismo nuomone, išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad apygardos teismas, nustatęs neišnykusį nušalinimo nuo pareigų pagrindą – kaltinamasis toliau eidamas pareigas gali piktnaudžiauti jam suteiktais įgaliojimais, daryti naujus nusikaltimus- pagrįstai pratęsė A. Z. procesinės prievartos priemonės – laikino nušalinimo nuo pareigų terminą trims mėnesiams. Dėl to, skundžiama Klaipėdos apygardos teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti kaltinamojo A. Z. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.