- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- 2-257-1054/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00450-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- M. B.
- Advokatai
- Virginija Pargaliauskienė
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.1.1.2.11Rungimosi principas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.8.1Privalomas sprendimo nukreipimas skubiam vykdymui
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui T. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. B. ieškinį atsakovui M. B., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Vaiko teisių apsaugos tarnyba), dėl tėvystės nustatymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo jiems priteisimo ir bendravimo su jais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo teismo nustatyti, kad atsakovas M. B. yra A. B. ir M. B. tėvas, palikti vaikams jų dabartines pavardes, nustatyti nepilnamečių vaikų A. B. ir M. B. gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę, nustatyti ieškovės ieškinyje nurodomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. Ieškovė nurodo, kad su atsakovu susipažino 2010 m. Anglijoje, kur tuo metu abu dirbo, pradėjo artimai bendrauti, 2010 m. rugpjūtį ieškovė ėmė lauktis, atsakovas šią žinią priėmė palankiai, jie pradėjo gyventi kartu. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini). jiems gimė dukra A., (duomenys neskelbtini). gimė sūnus M., atsakovas vaikus lankė. Vaikų gimimo liudijimuose ir gimimo įrašuose atsakovas nėra įrašytas jų tėvu, tačiau yra įrašytas tėvu vaikų krikšto dokumentuose. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2016 m. pradžios išlaikymo vaikams neteikia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė tenkinti ieškinį visiškai jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad savo vaikais A. ir M. viena pati rūpinasi nuo 2016 m. pradžios, atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, tik 2018 m. rugsėjo mėnesį pervedė vaikams 200 Eur, dėl šios sumos sutinka, kad ji būtų išskaityta iš išlaikymo įsiskolinimo. Nurodė, kad atsakovas šiuo metu nuolat gyvena Lenkijoje, kokios yra atsakovo gaunamos pajamos, turimas turtas ir finansinė padėtis, ji negali pasakyti, žino, kad atsakovas turi dar išlaikomų nepilnamečių vaikų. Nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 500 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį, papildomai dar yra mokama 140 Eur bendrai už abu vaikus išmoka, vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, rūbams, higienos prekėms, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai) išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Eur, jos gaunamų pajamų nepakanka vaikų poreikių tenkinimui. Nurodė, kad nėra 2017 m. ar vėliau iš atsakovo gavusi 3000 Eur sumos vaikų išlaikymui bei 1000 Eur sumos po vaiko M, krikštynų, priešingai – jai atsakovas yra skolingas, 2015 m. gruodžio 29 d. atsakovas yra pasirašęs skolos raštelį, kuriuo, liudijant R. P., pripažįsta, kad yra skolingas jai pinigų (71 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pripažįsta, jog yra vaikų A. B. ir M. B. tėvas, sutinka, kad vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, taip pat sutinka ir su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, tačiau nesutinka su ieškovės prašomu priteisti išlaikymo vaikams dydžiu. Nurodo, kad gauna apie 384 Eur šeimos išmoką ir 232 Eur mokymosi pašalpą, turi dar išlaikyti kitus savo nepilnamečius vaikus. Nurodo, kad ieškovė 2017 m. iš atsakovo gavo 3000 Eur sumą vaikų išlaikymui bei 1000 Eur sumą po vaiko M. krikštynų.
Atsakovas į byloje 2019 m. birželio 19 d., 10.00 val., paskirtą teismo posėdį neatvyko – atsakovas apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (42, 44-47, 50, 59 b. l.), papildomai atsakovui 2019 m. birželio 12 d. buvo įteikta informacija apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Lietuvos Respublikoje teikimo galimybes (63, 64, 77 b. l.), tačiau teisine pagalba atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme nepasinaudojo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, išklausęs proceso dalyvių nuomones, siekiant užtikrinti vaikų interesų apsaugą, teismas nusprendė bylą teismo posėdyje nagrinėti atsakovui nedalyvaujant, kadangi nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, jog atsakovas, neabejotinai žino (pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį (54-55 b. l.)) apie bylos, kurioje sprendžiami su jo vaikų interesais susiję klausimai, nagrinėjimą teisme, tačiau vengia atvykti į teismą.
Vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje, kuria nurodė, kad šalių nepilnamečiams vaikams ieškovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir visapusiškai vystytis. Ieškovės tėvai padeda rūpintis ieškovei vaikais. Išvadoje nurodoma, kad pokalbio su ieškovės dukra A. metu ji pasakė, kad pažįsta savo tėtį, jis buvo atvykęs į jų namus. Tarnyba taip pat nurodo, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis vaikams atitiktų vaikų poreikius.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą, nurodė, kad ieškovės ieškiniui ir jo reikalavimams pritaria visiškai.
Bylos duomenimis nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės: 1) 2011 m. balandžio 29 d. gimė ieškovės dukra A. B. (8 b. l.); 2016 m. kovo 3 d. gimė ieškovės sūnus M. B. (7 b. l.); 3) (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymos Nr. 411 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis, ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. liepos mėn., sudarė vidutiniškai sudarė 530 Eur per mėnesį (9 b. l.); 4) Iš 2018 m. rugsėjo 5 d. pažymos apie pajamas Nr. 126-1D1/S matyti, kad ieškovei laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. buvo mokama socialinė pašalpa, išmoka vaikui ir parama mokinio reikmenims įsigyti, kuri vidutiniškai sudarė 104 Eur (14-19 b. l.); 5) vaikų A. B. ir M. B. krikšto liudijimuose atsakovas M. B. nurodytas vaikų tėvu (11-13 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl tėvystės nustatymo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.146 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai, ir vaiko kilmė iš tėvo pusės nebuvo nustatyta bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystę gali nustatyti teismas.
Byloje nustatyta, kad ieškovė yra nepilnamečių vaikų A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), mama, vaikų gimimo liudijimuose duomenų apie vaikų tėvą nėra (7-8 b. l.), tačiau vaikų A. B. ir M. B. krikšto liudijimuose atsakovas M. B. nurodytas vaikų tėvu (11-13 b. l.). Ieškovės teigimu, atsakovas M. B. yra jai gimusių dukros ir sūnaus tėvas, nes jie kurį laiką gyveno kartu, turėjo intymių santykių, po kurių gimė vaikai. Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu neginčija, kad jis yra vaikų A. B. ir M. B. tėvas, nurodo, kad pats norėjo pripažinti savo tėvystę vaikams, tačiau to padaryti nepavyko. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų A. ir M. biologinis tėvas.
CK 3.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta vaiko teisė žinoti savo biologinius tėvus, todėl nagrinėjamoje byloje yra pagrindas tėvystės nustatymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų A. ir M. teisę žinoti savo biologinius tėvus, ieškovės reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas ir nustatytina, kad atsakovas M. B. yra nepilnamečių vaikų A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.
Atsakovui išaiškintina įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
Byloje ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas atsiliepimu su šiuo ieškovės ieškinio reikalavimu sutiko, reikalavimo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su juo neteikė.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad vaikai nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri rūpinasi vaikų auklėjimu, vaikams šiuo metu yra atitinkamai 3 m. bei 8 m. ir jiems labai reikalinga motinos globa. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad nepilnamečiams vaikams ieškovės namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams gyventi, augti ir visapusiškai vystytis. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnamečių A. B. ir M. B. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaikų psichikai, ar pažeistų nepilnamečių vaikų teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais, atsakovo pateikta informacija nustatyta, kad atsakovas šiuo metu gyvena užsienyje (Lenkijos Respublikoje). Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, A. B. ir M. B. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove V. B. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė ieškiniu teismo prašo nustatyti jos nurodytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Teismas nenustatė, kad patvirtinus ieškovės prašomą bendravimo su vaikais tvarką, bus daroma vaikams socialinė, psichologinė ar kitokia žala. Atsakovas savo pasiūlymų dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nepateikė, atsiliepimu sutinka su ieškovės ieškinyje nurodoma bendravimo su vaikais tvarka. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, kuria su ieškovės ieškiniu sutinkama visiškai, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus, todėl nustatytina.
Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Atsakovas pripažįsta, kad jis yra vaikų A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), ir M. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, šiuo sprendimu nustatoma atsakovo tėvystė vaikams, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams, atsakovui nepateikus įrodymų, kad tokį išlaikymą vaikams teikia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo dydžio.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Ieškovė ieškiniu vaikų išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 200,00 Eur dydžio sumą kiekvienam vaikui per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, rūbams, higienos prekėms, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai) išlaidos per mėnesį sudaro apie 800 Eur, išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaikus patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaikų maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui.
Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad jo materialinė padėtis yra sunki, gauna apie 384 Eur šeimos išmoką ir 232 Eur mokymosi pašalpą, turi dar išlaikyti kitus savo nepilnamečius vaikus, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie jo gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei išlaikomus asmenis. Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo ir neteikė teismui jokių papildomų įrodymų dėl savo turtinės padėties. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas neturi pajamų. Atsakovas nepasinaudojo ir jam teismo pateikta informacija dėl teisinės pagalbos Lietuvos Respublikoje suteikimo (63, 64, 77 b. l.) – iki bylos išnagrinėjimo teismas negavo duomenų, kad atsakovas būtų kreipęsis ar jam būtų paskirtas advokatas byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas vertina, kad atsakovas nesiėmė visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.
Ieškovė bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) ir gauna apie 500 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokestį, papildomai dar yra mokama 140 Eur bendrai už abu vaikus išmoka. Bylos duomenimis nustatyta, kad šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai yra išlaikomi ieškovės, atsakovas nepateikė įrodymų, kad vaikus išlaiko jis. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2017 m. ieškovei davė 3000 Eur sumą vaikų išlaikymui bei 1000 Eur sumą po vaiko M. krikštynų, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti teismui nepateikė jokių įrodymų. Ieškovė atsakovo nurodytų aplinkybių dėl 3000 Eur ir 1000 Eur vaikų išlaikymui gavimo iš atsakovo nepripažino, teismo posėdyje pripažino tik kad gavo iš atsakovo 200 Eur sumą 2018 m. rugsėjį, sutiko, kad ši suma būtų išskaityta iš vaikams priteisto išlaikymo. Atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju ieškovei, auginančiai nepilnamečius šalių vaikus, tenka didžiausioji rūpinimosi A. ir M. našta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – mokesčiai už gyvenamąjį būstą, perkamą maistą, drabužius, avalynę, kitos asmeninės išlaidos. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra darbingas (įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes atsakovas teismui nepateikė), jauno amžiaus (36 m.), todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti.
Teismas, vadovaudamasis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgdamas į vaikų poreikius, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą yra pagrįstas ir tenkintinas – iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistinas ieškovės prašomo ir nepilnamečių vaikų poreikius atitinkančio išlaikymo dydis – kiekvienam vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 6 d. iki vaikų A. B. ir M. B. pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156, 3.192 straipsniai, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį, o vaikai kasdien auga ir jų poreikiai tik didėja.
Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2016 m. sausio 1 d. dukrai A. B. bei nuo 2016 m. kovo 3 d. sūnui M. B., t. y. nuo tada, kai atsakovas išlaikymo vaikams nebeteikė, išskaičius 200,00 Eur sumą, kurią atsakovas yra sumokėjęs vaikų išlaikymui po 2016 m. sausio 1 d. Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad teikė vaikams išlaikymą po 2016 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo yra priteisiamas 6726,67 Eur išlaikymo vaikui A. B. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. (įskaitytinai), išskaičius atsakovo vaiko išlaikymui sumokėtą 100,00 Eur sumą ((200 Eur x 34 mėn. ir 4 d.) = 6826,67 Eur – 100,00 Eur = 6726,67 Eur) bei 6313,33 Eur išlaikymo vaikui M. B. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. (įskaitytinai), išskaičius atsakovo vaiko išlaikymui sumokėtą 100,00 Eur sumą ((200 Eur x 32 mėn. ir 2 d.) = 6413,33 Eur – 100,00 Eur = 6313,33 Eur) (CK 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).
Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su vaiku gyvenanti vaiko motina (ieškovė). Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio valstybei mokėjimo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai – ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą. Įvertinus šią teisės normą sisteminiu, gramatiniu ir loginiu būdu, darytina išvada, kad žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas kiekvienas savarankiškas reikalavimas, pareikštas iškeltoje byloje.
Pateikiant ieškinį teismui dėl tėvystės nustatymo už šį reikalavimą mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinį reikalavimą – 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Ieškinio reikalavimus nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą ir atsakovo bendravimo su vaikais tvarką teismas laiko išvestiniais iš pagrindinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo, kadangi šie klausimai sprendžiami privalomai kartu, todėl už juos atskirai žyminis mokestis nemokamas. Už ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui mokėtinas žyminis mokestis sudaro 535 Eur ((13040,00 Eur × 3 %) + ((400 Eur × 12) × 3 %) = 535,20 Eur) CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Vadinasi, už ieškovės ieškinio pateikimą valstybei turėjo būti sumokėtas 635 Eur žyminis mokestis. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai iš atsakovo valstybei priteistina 635 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Ieškovei byloje buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba (15 b. l.), 2019 m. birželio 7 d. teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria vadovaujantis byloje buvo patirtos 453,72 Eur bylinėjimosi išlaidos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 453,72 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis, 99 straipsnis).
Iš atsakovo taip pat priteistinos teisme turėtos 29,07 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kadangi jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dukra. Palikti A. B. jos pavardę – „B.“.
Nustatyti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., tėvas, o ir M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), sūnus. Palikti M. B. jo pavardę – „B.“.
Nustatyti A. B. ir M. B. gyvenamąją vietą su jų motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 6 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dukrai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6726,67 Eur (šeši tūkstančiai septyni šimtai dvidešimt šeši eurai ir šešiasdešimt septyni euro centai) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. įskaitytinai.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtai eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 6 d. iki vaiko pilnametystės.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), sūnui M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6313,33 Eur (šeši tūkstančiai trys šimtai trylika eurų ir trisdešimt trys euro centai) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 3 d. iki 2018 m. lapkričio 5 d. įskaitytinai.
Paskirti V. B. A. B. ir M. B. skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo M. B. bendravimo su vaikais A. B. bei M. B. tvarką:
1) M. B. gali tiesiogiai bendrauti su dukra A. B. ir sūnumi M. B. jų nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat dalyvauti jų auklėjime motinos V. B. ir tėvo M. B. bendru susitarimu. Apie pageidaujamą matymosi ir bendravimo su vaikais laiką ir trukmę tėvas M. B. turi pranešti vaikų motinai V. B. raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kt.) ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pasirinkto bendravimo laikotarpio pradžios;
2) abu vaiko tėvai įsipareigoja vienas kito atžvilgiu bendradarbiauti ir informuoti vienas kitą klausimais, kurie yra susiję su vaikais ir bendravimo tvarkos sąlygų vykdymu (vaikų liga, neatvykimas pas vaikus ir kt. reikšmingos (ypatingos, išimtinės) aplinkybės (pvz. vaiko noras/ nenoras);
3) motina V. B. įsipareigoja sudaryti sąlygas ir leisti vaikams netrukdomai bendrauti su tėvu M. B. nuotoliniu būdu (telefonu, internetu), tačiau tėvas M. B. apie pageidavimą bendrauti su vaikais nuotoliniu būdu privalo informuoti vaikų motiną prieš 3 dienas;
4) derinant bendravimo su vaikais sąlygas turi būti atsižvelgta į vaikų ugdymo įstaigos (-ų), papildomų užsiėmimų lankymo laiką ir sąlygas, vaikų sveikatos būklę, jų norą / nenorą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 635 Eur (šeši šimtai trisdešimt penki eurai) žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, bei 25,34 Eur (dvidešimt penki eurai ir trisdešimt keturi euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Priteistos sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 453,72 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt trys eurai ir septyniasdešimt du euro centai) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.