Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. ir suinteresuoto asmens D. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo V. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124 straipsnio 4 dalį, 130² straipsnį, už tai, kad 2016 m. liepos 24 d., apie 10 val. 10 min., Kauno m. sav., kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai, vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,65 prom. neblaivumas, taip pat neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė yra atimta. Vairuodamas transporto priemonę taip pat viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 132 km/h greičiu, t.y. leistiną greitį viršijo 39,36 km/h. Be to, V. A. pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tokiais veiksmais V. A. pažeidė KET 14, 131.1 punktų reikalavimus. Už pažeidimus V. A. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 1200 Eur bauda su transporto priemonės „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios D. A., konfiskavimu.Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. A. ir suinteresuotas asmuo D. A. skundžia šį Kauno apylinkės teismo nutarimą, prašo jį pakeisti ir nekonfiskuoti transporto priemonės arba nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teisme iš naujo. Skunduose apeliantai nurodo, kad teismo priimtas nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo yra neteisėtas, visiškai nepagrįstas, priimtas iki galo neišnagrinėjus esminių bylos aplinkybių. Nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai neįtraukė į bylą konfiskuotos transporto priemonės savininkės ir atėmė nuosavybę iš asmens, nesusijusio su administraciniu teisės pažeidimu, o paskirtas konfiskavimas – yra per griežta nuobauda ir teisės pažeidėjui, kadangi teismas neįvertino to, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nesuprantama, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadas apie tai, kad automobilis nebuvo paimtas prieš savininkės valią, kad savininkė žinodama, kad V. A. neturi teisės vairuoti elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, taip pat kad negalima išvada, jog D. A. nežinojo, jog automobilis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Skunde apeliantai pažymi, kad D. A. bylos nagrinėjime nedalyvavo, nedavė jokių paaiškinimų, todėl nesuprantama, kaip teismas neišklausęs jos paaiškinimų galėjo padaryti tokias išvadas, nuspręsti jos valią. Atsižvelgiant į tai, kad pats teismas konstatavo, kad automobilis nuosavybės teise priklauso D. A., vadovaujantis teismų praktika, ji, kaip automobilio savininkė turėjo būti įtraukta į procesą, sudarant jai galimybę ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, o to neatlikus – buvo pažeistos jos teisės.Apeliantai pažymi, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Kitiems asmenims nuosavybės teisė priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtinais atvejais, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės neegzistavo. D. A. nurodo, kad jokios sutikimo sūnui nedavė, su savo transporto priemone ji elgėsi rūpestingai ir tinkamai. Ji jokiais būdais negalėjo žinoti, kad automobilis buvo naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti, todėl nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra sąlygų taikyti automobilio konfiskavimą. Konfiskavus transporto priemonę D. A. nukentėjo be kaltės, iš jos buvo atimta teisė disponuoti jos nuosavybe. Be to, skunde nurodoma ir tai, kad V. A. už padarytus pažeidimus paskirta neproporcinga nuobauda, kadangi paskirtas automobilio konfiskavimas neatitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, nes žala konfiskuotu automobiliu niekam nepadaryta, automobilis nebuvo pažeidimo įrankis ar objektas, jis nebuvo specialiai pritaikytas pažeidimui padaryti. Paskyrus baudą su automobilio konfiskavimu, buvo pažeisti ATPK 30 straipsnio reikalavimai, kadangi paskirta didele bauda bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti konfiskavimą, be to, nutarime be pagrindo nurodyta, kad byloje nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kadangi jis nuo pat pradžių pripažino dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailėjosi. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas atsiliepimu prašo skundus iš dalies patenkinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

V. A. ir D. A. skundai tenkintini iš dalies.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.Išnagrinėjus bylą įrodymų vertinimo aspektu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutarimą, nesilaikė minėtų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.ATPK 26 straipsnio 1 nurodoma, kad konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio antrojoje dalyje numatytus atvejus. ATPK 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už ATPK 130² straipsnyje nurodytą pažeidimą, administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuoti nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos, jeigu:

1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti;

2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį;

3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui;

4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai;

5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimų įrankio automobilio „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra D. A., taigi šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl D. A. civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkė buvo informuota apie posėdžio vietą ir laiką. Į teismo posėdį atvyko administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo – V. A., tačiau teismas nesiekė išsamiai išsiaiškinti pažeidimų aplinkybių ir neapklausė net pažeidėjo dėl transporto priemonės, kuri jam nuosavybės teise nepriklauso, naudojimosi pagrindo. Nesiekiant išsiaiškinti visų nuobaudos paskyrimui svarbių pažeidimo aplinkybių, nutarime buvo nepagrįstai konstatuota, kad automobilio savininkė elgėsi ypatingai neatsakingai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, siekiant, kad nebūtų nepagrįstai pritaikyta atsakomybė už pažeidimą visiškai neatsakingam asmeniui, teismas privalėjo neaiškumus pašalinti ir apklausiant tiek pažeidėją, tiek transporto priemonės savininką, išsiaiškinti, ar byloje egzistuoja ATPK 26 straipsnio 2 dalies punktuose numatytos sąlygos.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, kad dėl nurodytų aplinkybių negalima daryti kategoriškos išvados dėl V. A. paskirtos administracinės nuobaudos – transporto priemonės „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančios D. A., konfiskavimo pagrįstumo, kad ją bus galima padaryti tik pašalinus visus byloje esančius trūkumus.Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, suinteresuotus asmenis, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010).Atsižvelgiant į aukščiau aptartų faktinių bylos aplinkybių visumą, įvertinus jas V. A. ir D. A. apeliacinių skundų argumentų kontekste, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi neaiškumai, dėl ko skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikintinas, V. A. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, 302¹² straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. A. ir suinteresuoto asmens D. A. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir grąžinti V. A. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.