Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-03-10 · Civilinė byla Nr. 2A-118-755/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-20Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-10Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-10
Bylos Nr.
2A-118-755/2014
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05204-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė (pirm.), Eigirdas Činka (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
N. A.
Išvadą teikia
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Irmantas Tumas

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-118-755/2014

Rima Šimbelytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05204-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 76.4; 121.14; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. kovo 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų: Eigirdo Činkos (pranešėjas) ir Birutės Valiulienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. M. kuratoriaus advokato Irmanto Tumo apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-637-400/2013 pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui J. M. dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius , išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė N. A. pareiškė ieškinį dėl tėvystės nustatymo ir prašo nustatyti, kad atsakovas J. M. yra jos sūnaus O. A., gim. 2000-02-08, tėvas, priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme iki vaiko pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėn.-10800 Lt. Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu J. M. susipažino 1999 metais, kurį laiką iki sūnaus gimimo kartu gyveno jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Sužinojęs, kad ji laukiasi, atsakovas nenorėjo, jog ieškovė gimdytų. Atsakovas yra buvęs Rusijos kariškis, Lietuvoje darbo neturėjo, todėl išvyko į Rusiją. Buvo kelis kartus atvykęs, gyveno jos namuose. Gimus vaikui O. A. atsakovas gera valia pripažinti tėvystę atsisakė. Nustatęs, kad J. M. yra deklaravęs išvykimą į Rusiją, jo gyvenamoji ar darbo vietos nežinomos, Panevėžio apskrities VPK vykdytos paieškos metu atsakovas nerastas, Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartimi advokatą Irmantą Tumą paskyrė J. M. kuratoriumi.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nustatė, kad J. M., gim. 1957-04-08, yra O. A., gim. 2000-02-08., tėvas, o O. A. yra J. M. sūnus, nustatė O. A. gyvenamąją vietą su ieškove N. A., priteisė iš J. M. sūnaus O. A. išlaikymui po 300 Lt kas menėsį mokamas periodines išmokas nuo 2012-07-19 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečio vaiko O. A. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jo motiną N. A., priteisė iš atsakovo J. M. į valstybės biudžetą 108 Lt žyminio mokesčio, 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų L. S.,V. B. paaiškinimus, rašytinius įrodymus,fotonuotraukas, darė išvadą, jog ieškovė įrodė aplinkybes, kad ieškovė ir atsakovas nuo 1999 m. artimai bendravo, kartu gyveno viename būste Panevėžyje, tuo metu ieškovė pastojo ir susilaukė sūnaus. Atsakovui nepateikus įrodymų, paneigiančių tarp atsakovo ir ieškovės buvus artimus santykius, teismas konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti atsakovą J. M. esant O. A., gim.2000-02-08, tėvu. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametis O. A. nuo gimimo gyvena su ieškove, yra jos pilnai išlaikomas ir auklėjimas, jo gyvenamoji vieta nustatyta su N. A.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko amžių, įrodymus apie išlaikymui reikalingų sumų dydį, ieškovės gaunamas pajamas, tai, jog atsakovas galimai turi pastovų darbą Rusijoje, sprendė, kad nepilnamečiui vaikui reikalingas 600 Lt išlaikymas kiekvieną mėnesį, o atsakovas J. M. yra materialiai pajėgus sūnaus išlaikymui skirti po 300 Lt kas mėnesį.

Šalies argumentai

Atsakovo J. M. kuratorius advokatas Irmantas Tumas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-637-400/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovo kuratorius pažymėjo, jog N. A. ieškinys neatitinka jam CPK keliamų reikalavimų. Atsakovas J. M. yra rusų tautybės ir lietuvių kalbos nemoka, tačiau procesinis dokumentas ir jo priedai nebuvo išversti į rusų kalbą. Pirmosios instancijos teismas kuratorių atsakovui paskyrė prieš tai neišnaudojus visų galimų priemonių atsakovo J. M. gyvenamajai ir/ar darbo vietai nustatyti. Atsakovas yra deklaravęs išvykimą į Rusijos Federaciją, todėl teismas privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse šeimos ir baudžiamosiose bylose bei dokumentus įteikti pagal minėtos sutarties 7 str. Tik nepavykus procesinių dokumentų įteikti per Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją, būtų galima laikyti, kad jo gyvenamoji ir/ar darbo vieta nežinomos. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2005 m. analogiškas ieškovės N. A. ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nes nebuvo nurodytas konkretus J. M. adresas. Ši nutartis įsiteisėjusi, todėl ieškovė iš naujo gali reikšti ieškinį tik pašalinusi aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Atsakovo atstovas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neaptarė liudytojų parodymų, tik deklaratyviai pažymėjo, kad jais remiasi. Neįtikėtina, kad praėjus keturiolikai metų liudytojos galėjo sąžiningai prisiminti ir parodyti bylai reikšmingų aplinkybių apie vos keletą mėnesių trūkusius ieškovės ir atsakovo santykius. Vien tai, kad liudytojos matydavo vyrą ateinant pas ieškovę, nereiškia, jog tas vyras buvo ieškovės sugyventinis ir jog tai buvo atsakovas J. M.. Nagrinėjamoje byloje atsakovui nežinoma apie jam pareikštą ieškinį, todėl teigti, kad atsakovas atsisako atlikti ekspertizę tėvystei atlikti, negalima, o nesant atsakovo atsisakymo, kitokie įrodomieji faktai negali būti pagrindu tėvystei nustatyti. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog teismas turėjo ieškinį atmesti, o ieškovės pakviestas liudytojas atsisakyti apklausti. Konstatavus, kad J. M. nėra O. A. tėvas, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ir išlaikymą.

Atsiliepimas

Ieškovė N. A. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo teismo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pažymėjo, jog apeliacinio skundo argumentas apie ieškinio trūkumus, t. y. ieškinio neišvertimą į rusų kalbą, yra nepagrįstas, kadangi procesiniai dokumentai įteikti ne atsakovui, o jo kuratoriui, kuris lietuvių kalbą moka. Atsakovo paieška buvo vykdyta ir kuratorius paskirtas tinkamai, tik po to, kai atlikus paieškos procedūras J. M. gyvenamosios vietos nustatyti nepavyko. Nenustačius atsakovo gyvenamosios vietos ir jam neatvykus į teismo posėdį, skirti teismo medicininę ekspertizę nebuvo jokios galimybės, todėl teismas, nustatydamas, jog J. M. yra O. A. tėvas, pagrįstai rėmėsi ieškovės ir liudytojų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais ir fotonuotraukomis. Nustačius, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko O. A. tėvas, iš atsakovo pagrįstai priteistas išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Lt kiekvieną mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Kaip žinia, pagal CK 3.148 str. pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Įrodinėjimo tėvystės nustatymo bylose specifika sąlygoja, kad sutinkamai su CPK 388 str. 2 d. atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę išnagrinėti bylą nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui.

Šiuo atveju byla išnagrinėta atsakovui posėdyje asmeniškai nedalyvaujant, jam atstovavo kuratorius paskirtas po to kai paskelbta atsakovo paieška nedavė rezultatų.

Kolegija daro išvadą ,jog byloje nebuvo imtasi pakankamų priemonių informuoti atsakovą apie pateiktą jam ieškinį, vykstantį teismo procesą, jam apie posėdį tinkamai nepranešta, šia aplinkybe kuratorius grindžia apeliacinį skundą ( CPK 329 str.1 d., 3 d. 1 p.).

Iš teismo nutarties matyti, jog atsakovo kuratorius byloje buvo paskirtas ieškovės atstovo prašymu, nes atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, o jo paieška nedavė rezultatų ( b.l.72).

Kolegijos nuomone, teismo nutartis paskirti kuratorių priimta nesant būtinų prielaidų jo paskyrimui - nepakankamai išsiaiškinus duomenis apie galimą atsakovo buvimo vietą bei neapsvarsčius galimybės juo skirti fizinio asmens giminaitį ( sutuoktinį) ( CPK 39 str.1 d.).

Pagal CPK 39 str. kuratorius skiriamas priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu. Nors teismo nutartyje nurodyta, jog jis skiriamas priešingos šalies atstovo prašymu, duomenų apie tokio prašymo pateikimą byloje nėra. Priešingai, 2012-09-19 prašymu ieškovės atstovas prieštaravo dokumentų įteikimui per antstolį ar skirti kuratorių ( b.l.24).Analogiška pozicija išdėstyta ir ieškovės atskirajame skunde( b.l.28-29).

Byloje nėra tikslių duomenų kokios šalies pilietis yra atsakovas. Ieškovė, posėdžiuose apklaustos liudytojos nurodė, jog jis buvo Rusijos armijos kariškis, kuris, išvedus Rusijos kariuomenę, persikėlė į Rusijos Federaciją( b.l.37). Atsižvelgiant į šį faktą, labai tikėtina, jog jis yra Rusijos Federacijos piliečiu. Šiuo atveju reikšminga ir tai, jog ieškovė paaiškino, jog Lietuvoje atsakovas turėjo šeimą, dvi dukras, pasak liudytojos V. B. jis atvykdavo į Lietuvą, čia gyvendavo gana ilgai, turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, tik 2012m. antroje pusėje deklaravo išvykimą į Rusiją.

Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija yra sudariusios sutartį dėl Teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose( toliau - Sutartis).Šios sutartys nagrinėjant bylas turi būti taikomos ( CPK 1 str. 3 d.).

Pagal CPK 803 str.3 d. į užsienio valstybės teismą ar kitą valstybės instituciją dėl teisinės pagalbos suteikimo teismas kreipiasi, jeigu asmuo, kuris turi būti apklaustas arba kuriam turi būti įteiktas procesinis dokumentas, nėra Lietuvos Respublikos pilietis arba jeigu reikia atlikti kitokį procesinį veiksmą.

Pagal Sutarties 1 str.vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savo asmeninių ir turtinių teisių atžvilgiu naudojasi tokia pat teisine gynyba kaip ir tos Susitariančiosios Šalies piliečiai. Vienos Susitariančiosios Šalies piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai kreiptis į kitos Susitariančiosios Šalies teismus, prokuratūrą, notarines kontoras bei kitas įstaigas, kurioms pagal kompetenciją priklauso civilinės, šeimos ir baudžiamosios bylos, gali dalyvauti nagrinėjant šias bylas, teikti prašymus, paduoti ieškinius ir atlikti kitus procesinius veiksmus tokiomis pat sąlygomis kaip ir savi piliečiai.

Taigi, Rusijos Federacijos pilietis turi teisę dalyvauti civilinės bylos nagrinėjima kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Teisė dalyvauti bylos nagrinėjime apima ir teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, teikti paaiškinimus ir kt.( CPK 44 str.), nustatyta tvarka būti informuotam apie teismo posėdį.

Pagal minėtos sutarties 2,3 straipsnius abiejų Susitariančiųjų Šalių teisingumo įstaigos teikia viena kitai teisinę pagalbą civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, vadovaudamosi šios Sutarties nuostatais. Teisinė pagalba apima Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, įstatymuose numatytų procesinių veiksmų atlikimą, tarp kurių numatyta šalių apklausa, teismo sprendimų civilinėse bylose pripažinimas ir vykdymas, dokumentų įteikimas ir persiuntimas. Pagal 4 straipsnis teikdamos teisinę pagalbą, Susitariančiųjų Šalių įstaigos tarpusavyje susižino per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą ir Rusijos Federacijos teisingumo ministeriją ir Generalinę prokuratūrą. Pagal 9 str. 2 d.prašyme įteikti dokumentą turi būti nurodytas tikslus gavėjo adresas ir įteikiamo dokumento pavadinimas. Jeigu prašyme įteikti dokumentą nurodytas adresas paaiškėjo esąs ne visas ar netikslus, įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, vadovaudamasi savo įstatymais, imasi priemonių tiksliam adresui nustatyti.

Taigi, pasinaudojus minėtos sutarties galimybėmis, netgi nežinant atsakovo adreso , būtų pagrindas nustatyta tvarka kreiptis teisinės pagalbos į Rusijos Federacijos įgaliotas įstaigas, kadangi šios pagal sutartį gali imtis priemonių tiksliam adresui nustatyti.

Kasacinis teismas yra pastebėjęs ,kad šeimos bylose, kuriai nagrinėti CPK XIX skyriuje nustatyti tam tikri ypatumai, įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo (CPK 376 straipsnis), byla susijusi su nepilnamečio vaiko interesais, kuriems suteikiama prioritetinė apsauga (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) – tokio pobūdžio bylose aktualus sprendžiamų klausimų reikšmės kriterijus, susijęs su spartesnio bylos nagrinėjimo poreikiu, ypač kai byloje sprendžiamas vaiko išlaikymo, kuris turi būti teikiamas nepertraukiamai, klausimas. Tokiose bylose svarbus yra proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimas.

Tačiau šiuo atveju šie principai negali būti pripažįstami reikšmingesniais nei tinkamo šalies informavimo apie procesą reikalavimas, nes atsakovo tėvystė ieškovės sūnaus atžvilgiu iki šiol nenustatyta, išlaikymo vaikui atsakovas iki šiol neteikė, tad negalima išvada, kad atsakovas vengia informuoti apie pasikeitusią jo buvimo vietą tam ,kad pažeistų vaiko interesus.

Atsižvelgiant į pasakytą, nepanaudojus galimybe surinkti duomenis apie tikslesnę atsakovo buvimo vietą, kolegija sprendžia, jog teismas netikrino šių duomenų pagrįstumo, nesiėmė priemonių papildomiems faktams apie atsakovą surinkti ( neužklausė duomenų apie atsakovo vaikus, jų galimą gyvenamąją vietą Lietuvoje , kas tikėtina galėtų padėti sužinoti jų tėvo buvimo vietą, sužinoti jų poziciją dėl sutikimo būti kuratoriumi, neužklausė Migracijos departamento apie leidimų gyventi Lietuvoje išdavimo dokumentuose , išvykimo iš Lietuvos Respublikos galimai turimus atsakovo duomenis), o tai sąlygojo skubotą teismo išvadą apie negalimumą tiesiogiai informuoti atsakovą apie procesą ir reikalingumą paskirti kuratorių. Netinkamai paskyrus kuratorių, jo kaip atstovo dalyvavimas bylos procese negali būti pripažįstamas tinkamu atstovavimu. Nesant tokio atstovavimo, advokato paskirto kuratoriumi dalyvavimas negali sukelti tokių pat procesinių priežasčių kaip tinkamas atstovavimas, įskaitant ir pranešimus apie teismo posėdžių laiką bei vietą( CPK 129 str.).

Skunde nurodoma, jog procesiniai dokumentai neišversti į atsakovo žinomą kalbą, o tai yra jų šalintinu trūkumu( CPK 113 str.).

CPK 113 str. nustato, jog kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

Iš bylos duomenų kol kas negalima tiksliai atsakyti ar atsakovui žinoma lietuvių kalba ir reikalavimas pateikti vertimą turėjo būti taikomas. Vienok, jeigu paaiškėtų, jog yra pagrindas kreiptis dėl teisinės pagalbos pagal Sutartį, teismas turėtų įvertinti , kad pagal jos 9 str., įstaiga, kuriai pateikiamas prašymas, įteikia dokumentus pagal jos valstybėje galiojančias taisykles, jeigu įteikiamieji dokumentai surašyti jos kalba arba prie jų pridėtas patvirtintas vertimas. Tais atvejais, kai dokumentai surašyti ne Susitariančiosios Šalies, kuriai pateikiamas prašymas, kalba arba prie jų nepridėtas vertimas, jie įteikiami gavėjui tuo atveju, jei jis sutinka juos priimti.

Taigi, vertimo į žinomą atsakovui kalbą nebuvimas taptų taisytinu trūkumu, todėl teismas turėtų imtis veiksmų, kad toks vertimas būtų atliktas ir galėtų būti atsakovui įteikiamas.

Aukščiau išvardytų procesinės teisės pažeidimų visuma galėjo sąlygoti neteisingą bylos išsprendimą, jų pašalinti nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme negalima, vaiko išlaikymo priteisimo klausimo kaip išvestinio iš tėvystės išspręsti atsietai negalima, todėl naikintinas visas teismo sprendimas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo ( CPK 329 str.1 d.).

Kadangi sprendimas naikinamas dėl procesinio pobūdžio pažeidimų, dėl skunduose nurodytų įrodymų vertinimo motyvų nepasisakoma.

Sykiu kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas neišsprendė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nors apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies nepateiktas, tai CPK 376 str., 320 str. 2 d., pagrindais galėtų būti priežastimi sprendimo keitimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Eigirdas ČinkaNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė