Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-11-20 · Civilinė byla Nr. 2S-804-544/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2012-11-20Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-03-10Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-20
Bylos Nr.
2S-804-544/2012
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05204-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramunė Čeknienė
Atsakovas
J. M.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 104.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 119.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-804-544/2012

teisėja Rima Šimbelytė Proceso Nr. 2-08-3-05204-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija:76.4; 103.4; 104.11; 119.11; 122.3; 125.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) N. A. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria jos ieškinys dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo atsakovui J. M. civilinėje byloje Nr. 2-6221-400/2012 paliktas nenagrinėtu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-02-25 iškelta civilinė byla pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui J. M. dėl tėvystės nustatymo 2000-02-08 gimusiam nepilnamečiui O. A. ir išlaikymo jam priteisimo (b. l. 3-4).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-09-26 nutartimi nutarė minėtą ieškinį palikti nenagrinėtą, nes bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad jis neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, o ieškovė per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalino (CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d.). Teismas nurodė, kad 2012-09-06 teismo nutartimi ieškovė buvo įpareigota iki 2012-09-19 pašalinti ieškinio trūkumus – pateikti duomenis apie atsakovo J. M. buvimo vietą ir pateikti teismui įrodymus, kad ji ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti arba pasirinkti kitus procesinių dokumentų įteikimo būdus, numatytus CPK 117, 129, 130 straipsniuose. Ieškovės atstovo 2012-09-20 pateiktą prašymą leisti procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu teismas įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 7 str. 2 d.). Teismas nustatė, kad ieškovė tvirtina, jog atsakovo paieška nereikalinga, nors konkrečios jo gyvenamosios vietos nenurodo, paaiškina, jog jis gali būti išvykęs gyventi į Rusiją ir ji nepateikė duomenų, kad bandė nustatyti atsakovo gyvenamąją vietą, kad dėl to kreipėsi į tėvus ar bandė tai padaryti kitais būdais (b. l. 25).

Šalies argumentai

Ieškovė N. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-09-26 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajam skundui pagrįsti nurodė, kad pagal teismo nutarties nurodymus joje nustatytu terminu jos atstovas pateikė teismui prašymą leisti procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, nes neturi žinių apie atsakovo gyvenamąją vietą, paskutinė jai žinoma jo gyvenamoji vieta buvo jos bute, jos žiniomis atsakovas yra išvykęs gyventi į Rusijos Federaciją, VSDFV žinių apie jo darbo vietą neturi, ryšių nepalaiko nuo 2000 metų, tėvų ir kitų artimųjų nepažįsta. Kadangi byloje dėl tėvystės nustatymo atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, teismas turėjo tenkinti atstovo prašymą ir dokumentus leisti įteikti viešo paskelbimo būdu. Skelbimą internetiniame tinklapyje gali perskaityti ir Lietuvoje negyvenantis asmuo. Atsakovui neatsiliepus į ieškinį, teismas turėjo paskelbti atsakovo paiešką, o bylos nagrinėjimą sustabdyti (b. l. 28-29).

Atskirasis skundas tenkintinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis naikintina ir byla perduotina toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 115 str. 2 d., 129 str. 2 d., 130 str., 132 str., 296 str. 1 d. 11 p., 2 d. nuostatas, dėl ko klausimas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu buvo išspręsti neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Byla yra kilusi iš šeimos teisinių santykių, susijusi su nepilnamečio vaiko esminėmis turtinėmis ir neturinėmis teisėmis, todėl pripažintina, joj joje ginamas viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d., 376 str.).

Šalies argumentai

Byloje nustatyta, kad 2012-02-25 iškelta civilinė byla pagal ieškovės N. A. ieškinį atsakovui J. M. dėl tėvystės nustatymo 2000-02-08 gimusiam nepilnamečiui O. A. ir išlaikymo jam priteisimo (b. l. 3-4). Ieškovė ieškinyje nurodė paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją vietą jos bute Ramygalos g. 65-72, Panevėžys, tačiau pagal Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenis atsakovas J. M. iki 2012-11-13 buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą Ramygalos g. 65-66, Panevėžyje, o nuo 2012-10-04 išvyko į Rusiją (b. l. 18, 37). Iš įsiteisėjusios 2005-10-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-13-488-05/2005 matyti, kad teisme jau buvo iškelta byla tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, kad byloje buvo paskelbta atsakovo J. M. paieška, kuri nutraukta suėjus senaties terminui, nes minėtas asmuo yra nutraukęs ryšius su artimaisiais (b. l. 11). Ieškinyje nurodytu adresu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu atsakovui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, nes nurodytais adresais jis negyvena apie 11 metų. VSDFV nebuvo duomenų apie atsakovo darbo vietą (b. l. 17, 20, 21). Todėl teismas, įvertinęs, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (CPK 388 str.), 2012-09-06 nutartimi nustatė ieškovei terminą iki 2012-09-16 ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti duomenis apie atsakovo buvimo vietą ir pateikti įrodymus, kad ji ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti (b. l. 22). Atsakovė nurodė, kad kitų atsakovo gyvenamosios vietos adresu nežino, kad jis gali gyventi Rusijoje, kad su kitais procesinių dokumentų įteikimo būdais, išskyrus įteikimą viešo paskelbimo būdu, nesutinka (b. l. 24). Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog šios civilinės bylos iškėlimo metu 2012-07-19 dieną bei teismo procesinių dokumentų bandymo įteikti laiku 2012-08-01 ir 2012-08-29 dienomis atsakovo J. M. viešai skelbiama deklaruota gyvenamoji vieta buvo Ramygalos 65-66, Panevėžio mieste, ir tai yra jo paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (CPK 30 str. 1 d.). Pagal Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenis, atsakovas tik 2012-10-04 šiame registre deklaravo apie savo išvykimą į Rusiją, labiausiai tikėtina, jog šį veiksmą atliko pats.

Taigi, šiuo atveju aplinkybė, kad ieškinio pareiškime nurodytu ir deklaruotos gyvenamosios vietos adresu atsakovas negyvena, paaiškėjo po bylos iškėlimo teisme nesėkmingai bandant atsa­kovui įteikti procesinius dokumentus. Nors terminas šiam ieškinio pareiškimo trūkumui pašalinti gali būti nustatomas ir pasirengimo by­los nagrinėjimui stadijoje, tačiau šia teise teismas turėtų naudotis tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, kad ieškovas žino arba turi realią galimybę nustatyti kitą atsakovo adresą. Priešingu atveju, kai ieškovas neturi realių galimybių tokį adresą sužinoti, t. y. pašalinti teismo nurodytą ieškinio trūkumą, tokio trūkumo nepašalinus ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d. pagrindu, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju priimti tokio procesinio sprendimo nebuvo pakankamo pagrindo, jis nepagrįstai suvaržė ieškovės teisę į teisminę gynybą dėl nuo jos nepriklausančios aplinkybės. Nors teismas turėjo teisę pasiūlyti ieškovei nuro­dyti kitą atsakovo gyvenamąją vietą, kurioje jam būtų galima įteikti dokumentus, tačiau šios aplinkybės neturėjo vertinti kaip ieškinio trūkumo. Kaip pažymima teismų praktikoje, priešinga išvada reikštų, kad teismas, po bylos iškėlimo ar ieškinio priėmimo stadijoje reikalaudamas iš asmens, ginan­čio savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, įrodymų apie tinkamą atsakovo adresą, ku­riuo jam būtų galima įteikti procesinius dokumentus, ne tik labiau gina atsakovo teises, bet ir riboja asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 str.). Teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju atsakovo gyvenamosios vietos nenurodymas, kai ieškinį pateikusi ieškovė teigia ir pateikė įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti jai prieinamomis įmanomomis priemonėms, nesudarė pakankamo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėta nurodytu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai sprendė, jog ieškovės prašymas procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu nepagrįstas. Ši išvada daroma todėl, kad pagrindas tėvystės nustatymo bylose yra eksperto išvada (CPK 389 str. 1 d.), tėvystės nustatymo bylose atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas (CPK 388 str. 2 d.), o įteikimas viešo paskelbimo būdu yra pats deklaratyviausias iš galimų procesinių dokumentų įteikimo būdų, suteikiantis adresatui mažiausiai galimybių susipažinti su atitinkamu procesiniu dokumentu. Todėl jis turi būti taikomas tik kraštutiniu atveju, kai nėra galimybės įteikti dokumento kitu būdu. CPK 130 str. 1 d. nurodyta, jog įteikimas viešo paskelbimo būdu, kai nėra žinoma adresato gyvenamoji ir darbo vieta, galimas tik jeigu nėra galimybės paskirti kuratorių. Kadangi byla susijusi su tėvystės nustatymu ir išlaikymo priteisimu nepilnamečiam vaikui, teismas paskirti kuratorių gali tik atlikęs atsakovo paieškos procedūrą (CPK 129 str. 2 d., 132 str.). CPK 132 str. numatyta, kad atsakovo paieška per policiją skelbiama tik jei ieškovas įrodo, kad ėmėsi visų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti. Pagal bylos duomenis galima pagrįstai manyti, kad ieškovė jai prieinamų ir įmanomų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti yra ėmusis. Taigi nagrinėjamu atveju nesant galimybės nustatyti atsakovo gyvenamąją ar darbo vietą ir įteikti jam procesinius dokumentus pagal CPK reikalavimus, spręstinas klausimas dėl įstatymu įtvirtintos privalomos atsakovo paieškos skelbimo procedūros taikymo ir civilinės bylos sustabdymo (CPK 129 str. 2 d., 164 str. 1 p.). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nutarė ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 str. 1 d. 11 p., 2 d. pagrindu.

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 337 str. 1 d. 3 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Ramunė Čeknienė