- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-03-10
- Bylos Nr.
- 2-64-277/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Baliulis
Ignalinos rajono apylinkės teismo teisėjas Algirdas Baliulis, sekretoriaujant I. S., dalyvaujant atsakovo atstovui V. J., vertėjai I. P., žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Avakona“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė "Conlex" prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „?vakona“ 3927,20 Lt skolą, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ teikė atsakovui prekes, išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą. Atsakovas prekes priėmė, bet už jas nesumokėjo 3586,75 Lt, todėl pagal Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalį už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti 6% dydžio metines palūkanas – 340,45 Lt. Bendra skolos suma 3927,20 Lt. Uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ 2013 m. birželio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises dėl šios skolos perleido uždarajai akcinei bendrovei "Conlex".
Ieškovo prašymu byla nagrinėta dokumentinio proceso tvarka.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Iš atsakovo ieškovo naudai priteista 3927,20 Lt skola, 59 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš viso 3986,20 Lt ir 6 procentai metinių palūkanų už priteistą 3927,20 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Iš byloje esančių dokumentų - 2011 m. lapkričio 4 d. PVM sąskaitos-faktūros, serija PDP, Nr. 2011-1012, uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ 2013 m. birželio 18 d. atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščio 2013 m. gegužės 1 d. – 2013 m. gegužės 31 d. laikotarpiu – matyti, kad pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ perdavė atsakovei prekių už 3586,75 Lt sumą. PVM sąskaita-faktūra turėjo būti apmokėta iki 2011 m. lapkričio 19 d., tačiau atsakovas jos neapmokėjo ir liko skolingas pardavėjui 3586,75 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalį atsakovui buvo paskaičiuotos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2011 m. lapkričio 20 d. iki 2013 m. birželio 20 d. (577 dienos), t.y. 340,45 Lt, todėl bendra įsiskolinimo suma sudaro 3927,20 Lt (3586,75 + 340,45). 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2013/05/31-1 ir 2013 m. birželio 20 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. 5A prie reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2013/05/31-1 patvirtina, kad pradinis kreditorius reikalavimą į atsakovo skolą perleido ieškovui – uždarajai akcinei bendrovei „Conlex“. Atsakovas 2013 m. liepos 1 d. rašytiniu pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo perleidimą ir įspėtas dėl skolos sumokėjimo, tačiau skolos nesumokėjo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę, taip pat kai praleidžia jos įvykdymo terminą (CK 6.63, 6.256, 6.260 straipsniai). Civilinio kodekso 6.344 straipsnis numato, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas (CK 6.261 straipsnis, 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnis).
Pagal Civilinio kodekso 6.101 straipsnį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų – neatsiskaitė už įsigytas prekes ir reikalavimo perleidimas nepažeidžia atsakovo interesų, todėl iš atsakovo priteisiama ieškovui 3586,75 Lt skola ir 340,45 Lt palūkanų, iš viso 3927,20 Lt.
Pagal Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo priteisiama ieškovui 6 procentų metinės procesinės palūkanos už išieškomą 3927,20 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisiamos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos - 59 Lt sumokėto žyminio mokesčio.
Nustatytu terminu atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, kuriuos teismas priėmė. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. birželio 28 d. su uždarąja akcine bendrove „Vensva“ sudarė sunkvežimio SCANIA R 114 su manipuliatoriumi ir griebtuvu metalui krauti pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovas visą kainą 121000 Lt už prekę pardavėjui sumokėjo 2011 m. rugpjūčio 18 d. Uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ sunkvežimį SCANIA R 114 su manipuliatoriumi ir griebtuvu metalo laužui 2011 m. rugpjūčio 31 d. perdavė pirkėjui pagal priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo garantavo, kad perduodamas turtas yra tinkamos kokybės ir pilnai paruoštas eksploatacijai. Be to, vykdydama savo veiką, uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ deklaruoja, kad parduodamai technikai suteikia 1 metų garantiją. Pradėjus naudoti įsigytą techniką pagal paskirtį metalo laužo tvarkymo ir sandėliavimo aikštelėje paaiškėjo, kad nei sunkvežimis, nei manipuliatorius netinkami eksploatacijai. Sunkvežimio važiuoklė buvo netvarkinga, o manipuliatoriaus hidraulinė sistema neveikė, nes buvo nesandari – netvarkingos žarnos, sandarinimo žiedai ir pan. Apie parduoto daikto trūkumus pranešė pardavėjui. Uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ vadovas S. S. patikino, kad trūkumai bus pašalinti ir pasiūlė iš jų įmonės pirktą sunkvežimį su įranga pristatyti į įmonės dirbtuvę remontui. Pristačius sunkvežimį su manipuliatoriumi pardavėjui buvo atliktas būtinas remontas. Atsakovo darbuotojui V. B., atvykusiam pasiimti suremontuotą techniką, buvo perduota PVM sąskaita-faktūra serija PDP, Nr. 2011-1012 už neva parduotas įmonei „Avakona“ detales. Pasiteiravus, kodėl išrašyta PVM sąskaita-faktūra, uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ vadovas S. S. telefonu paaiškino, kad sąskaita-faktūra išrašyta klaidingai ir apmokėti jos nereikia. Tik gavus uždarosios akcinės bendrovės "Conlex" pranešimą paaiškėjo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Avakona“ liko skolinga uždarajai akcinei bendrovei „Vensva“. Atsakovas mano, kad preliminarus sprendimas turi būti panaikintas ir ieškinys atmestas, nes parduoto daikto trūkumus pardavėjas privalėjo pašalinti neatlygintinai.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ iki sunkvežimio SCANIA R 114 pardavimo atliko jo remontą, kad atitiktų sutartyje numatytą paskirtį – metalui krauti. Buvo pakeistas manipuliatorius į tinkamą metalui krauti. Faktiškai sunkvežimis pirkėjui buvo perduotas ne 2011 m. rugpjūčio 31 d., kaip nurodyta priėmimo-perdavimo akte, o 2011 m. rugsėjo 7 d., kai pardavėjui buvo sumokėta visa kaina. Priimant sunkvežimį jo tinkamumas naudoti pagal paskirtį nebuvo tikrinamas, nes tai nustatyti galima tik pradėjus daiktą eksploatuoti, esant atitinkamai apkrovai. Pradėjus eksploatuoti trūkumai tuoj pat ir išaiškėjo. Jie buvo susiję su tuo, kad remontui panaudota dalis senų, netinkamų detalių. Po perdavimo pirkėjui buvo atlikti du remontai, susiję su trūkumu šalinimu, ir tik po antro remonto išrašyta sąskaita-faktūra. Šalims buvo akivaizdu, kad remontas atliekamas pardavėjo sąskaita, nes priešingai būtų neprotinga varyti automobilį 400 kilometrų iš Dūkšto į pardavėjo dirbtuvę Plungės rajone, nes pirkėjo sąskaita remontuoti galima kur nors arčiau, nepatiriant didelių kelionės išlaidų.
Ieškovas atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus nepateikė. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateikė prašymą nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant, kuriame nurodė, kad yra pateikęs visus dokumentus, būtinus tinkamam bylos išnagrinėjimui.
Teismo iniciatyva dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu įtraukta uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus nepateikė. Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad 18 metų dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Avakona“. Įmonė Plungėje įsigijo sunkvežimį „Scanija“, kuris ten buvo perdarytas – pakeistas kėbulas, sumontuotas manipuliatorius. Tą sunkvežimį jis iš Plungės atvarė. Paimant sunkvežimį akivaizdžių trūkumų nebuvo. Tik pradėjus dirbti ir esant atitinkamai apkrovai trūkumai išaiškėjo. Technikos naudojimo taisyklės nebuvo pažeistos. Trūkumai atsirado dėl to, kad remontui panaudotos senos detalės. Du kartus varė sunkvežimį į Plungę remontuoti. Pirmą kartą buvo remontuojama apie savaitę, o antrą kartą - apie 10 dienų.
Preliminarus sprendimas panaikinamas ir ieškinys atmetamas.
Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Civilinio kodekso 6.107 straipsnio 1 dalis nustato, kad skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos jis turi teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal reikalavimo perleidimo sutartį pradiniam kreditoriui perdavus savo reikalavimo teisę naujam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalis, o vietoje jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-199/2008, 2009 m. spalio 12 d. nutartis Nr. 3K-3-394/2009).
Atsakovas teigia, kad uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ 2012 m. lapkričio 4 d. išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje serija PDP Nr. 2011-1012, kuria ieškovas grindžia savo reikalavimą priteisti skolą, nurodytų detalių iš uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ nepirko. Tas detales uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ panaudojo šalindama parduoto daikto - sunkvežimio SCANIA R 114 su manipuliatoriumi ir griebtuvu metalui krauti – trūkumus, kuriuos pašalinti privalėjo neatlygintinai. Tokiems argumentams patvirtinti atsakovas pateikė 2011 m. birželio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 39) ir 2011 m. rugpjūčio 31 d. turto priėmimo–perdavimo aktą (b.l.42). Pagal pirkimo-pardavimo sutartį uždaroji akcinė bendrovė įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti sunkvežimį SCANIA R 114 su manipuliatoriumi ir griebtuvu metalui krauti. Priėmimo – perdavimo aktas patvirtina, kad sutartyje numatytas daiktas buvo perduotas pirkėjui ir pardavėjas garantavo, kad jis yra tinkamos kokybės ir pilnai paruoštas eksploatacijai. Pagal atsakovo atstovo ir liudytojo V. B. paaiškinimą tik pradėjus sunkvežimį eksploatuoti paaiškėjo trūkumai, dėl kurių jo negalima buvo naudoti tam tikslui, kuriam ketinta naudoti – metalui krauti. Pareiškus pardavėjui pretenziją dėl parduoto daikto kokybės, jis įsipareigojo trūkumus pašalinti. Du kartus sunkvežimis buvo pristatytas į pardavėjo dirbtuvę remontui. Po antro remonto pardavėjas išrašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodė remontui panaudotas detales, ir pateikė ją atsakovui apmokėti. Pažymėtina, kad nei ieškovas, nei trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta uždaroji akcinė bendrovė „Vensva“ šių atsakovo nurodytų aplinkybių neginčija. Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs pateiktų dokumentų turinį, jų sudarymo laiką ir liudytojo parodymus, teismas pripažįsta atsakovo nurodytas PVM sąskaitos-faktūros išrašymo aplinkybes nustatytomis.
Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-2012) išaiškinta, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančių teisės normų nuostatas pardavėjas privalo parduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnis). Daiktų kokybės reikalavimai gali būti nurodomi sutartyje. Jeigu tokie reikalavimai nurodomi, jie gali būti apibūdinami pagal parduodamiems daiktams taikomus standartus, daikto kokybės aprašymus. Tačiau šie reikalavimai tiesiogiai sutartyje gali būti ir nenurodomi, tada apie parduodamiems daiktams keliamus reikalavimus galima spręsti iš kitų aplinkybių, pvz., siūlomų daiktų pavyzdžių, prekių aprašymų, pardavėjo pateikiamos daiktų reklamos. Aplinkybė, dėl kokios kokybės daiktų susitarta pirkimo–pardavimo sutartyje, gali būti nustatoma tiek iš sutarties sąlygų, tiek ir išsiaiškinus sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo ir pan. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje detalizuojama pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui daikto kokybę, t. y. daikto atitiktį sutarties sąlygoms ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti. Paslėptais laikomi daikto trūkumai, kurie negali būti paprastai nustatomi priimant ir tikrinant daiktą (pvz., apžiūrint jį, trumpalaikiai įjungiant), o paaiškėja pradėjus daiktą eksploatuoti ar kitaip pagal paskirtį naudoti. Pareigos garantuoti paslėptų trūkumų nebuvimą pardavėjas neturi tik tais atvejais, jeigu pirkėjas, sudarydamas sutartį, žino apie juos arba paslėpti daikto trūkumai yra akivaizdūs, t. y. juos galima pastebėti apžiūrint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo. Be to, tokie paslėpti daiktų trūkumai pirkėjui turi būti žinomi jau sudarant sutartį, o ne po jos sudarymo. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jų atsirado prieš parduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų pardavimo. Įstatyme nustatyta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Jeigu parduotų daiktų kiekis, dydis ar svoris neatitinka sutarties sąlygų arba parduodamas kitos rūšies, negu numatytas sutartyje daiktas, yra laikoma, kad ir tokiais atvejais daiktai neatitinka sutarties reikalavimų (CK 6.333 straipsnio 6 ir 7 dalys).
Akivaizdžių, be specialaus tikrinimo ar tyrimo pastebimų trūkumų, parduodamas daiktas neturėjo. Pardavėjas su pirkėju daikto trūkumų neaptarė. Trūkumai paaiškėjo tuoj pat pradėjus daiktą eksploatuoti, todėl jie laikytini paslėptais trūkumais, buvusiais daikto perdavimo pirkėjui metu, nes nėra įrodymų, kad jie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo taisykles. Dėl paaiškėjusių trūkumų daikto negalima buvo naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas ketino naudoti – metalui krauti. Todėl atsakovas pareikalavo, kad pardavėjas pašalintų daikto trūkumus. Pardavėjas šį reikalavimą patenkino ir daikto trūkumus pašalino, bet pateikė atsakovui apmokėti PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodė parduoto daiktų trūkumų šalinimui panaudotas detales. Kai atsakovas pateiktos sąskaitos neapmokėjo, pardavėjas reikalavimo teisę pagal šią sąskaitą perleido ieškovui.
Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jeigu trūkumus įmanoma pašalinti. Įstatymo numatyta teise atsakovas pasinaudojo. Pardavėjas jo reikalavimą patenkino ir parduoto daikto trūkumus pašalino, bet be pagrindo pareikalavo sumokėti už parduoto daikto trūkumams šalinti panaudotas detales. Dėl to atsakovui pareikštas reikalavimas sumokėti pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vensva“ be pagrindo pateiktą atsakovui apmokėjimui PVM sąskaitą-faktūrą serija PDP, Nr. 2011-1012 atmetamas.
Bylos nagrinėjimo metu teismas patyrė 38,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 428 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti.
Išieškoti iš uždarosios akcinės bendrovės "Conlex" į valstybės biudžetą 38,70 Lt (trisdešimt aštuonis litus 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Ignalinos rajono apylinkės teismą.