Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – A. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolis D. B. 2015-05-12 patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjos skundą. Išnagrinėjęs skundą nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 624 straipsnis reglamentuoja priverstinio vykdymo priemones. Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vienu metu gali būti taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Sprendimų vykdymo instrukcijos 41 punkte numatyta, kad jeigu skolininkas vykdymo išlaidų neapmoka per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Antstolis D. B. skolininkės K. K. atžvilgiu suėjus raginimo įvykdyti sprendimą terminui, 2015-04-29 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 0035/15/00441, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. 0035/15/00441, patvarkymus areštuoti lėšas, esančias bankų sąskaitose, taip pat patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą ir turto arešto aktą. Iš vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos 168 EUR sumai. Pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-07 vykdomąjį raštą Nr. 2-412-341/2014 skolą sudaro 220,21 EUR, todėl būtinosios vykdymo išlaidos, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 50 punktu sudaro 24 EUR, nes 220,21 EUR skola patenka į išieškotinos sumos intervalą nuo 57,92 EUR iki 289,62 EUR. Atlygis antstoliui vykdomojoje byloje sudaro 79,99 EUR, kadangi antstolio D. B. kontoroje skolininkės K. K. atžvilgiu yra užvesta tik viena vykdomoji byla – skolą sudaro 220,21 EUR. Taip pat, vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 3 lentele buvo paskaičiuotos papildomos arba faktinės vykdymo išlaidos. Todėl sudėjus būtinas vykdymo išlaidas – 24 EUR, papildomas vykdymo išlaidas – 60 EUR, atlygį antstoliui – 79,99 EUR ir kitas išlaidas – 4,50 EUR, bendrą sumą vykdomojoje byloje sudaro 168 EUR. Antstolis nurodo, jog CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko vykdymo procese pareigų – domėtis vykdymo eiga. Ši pareiga reiškia, kad kaip ir kitos vykdymo proceso šalys, skolininkas turi bendradarbiauti su šalimis ir vykdymo veiksmus atliekančiu antstoliu, naudodamasis CPK 643 straipsnyje ir kitose CPK normose nustatytomis teisėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, padarė procesinius pažeidimus, neteisingai aiškino antstolio vykdymo veiksmų instrukcijos nuostatas. Apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, teismo sudėtį apeliantei nebuvo pranešta, todėl ji negalėjo išdėstyti savo pozicijos ir pateikti papildomų paaiškinimų;Antstolio pateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nelogiškas ir nesuprantamas, nes antstolio atliekamų veiksmų skaičius turėtų būti nurodytas sveikais skaičiais, be to, apeliantei nesuprantama, kiek patvarkymų patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą antstolis priėmė. Vykdymo išlaidos skaičiuotinos įvykdžius vykdomąjį dokumentą, o ne kiekvieną kartą antstoliui užsimanius, nes atlyginimas antstoliui yra mokamas už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Visiškai nepaaiškinama ir nesuprantama, kodėl dėl tokios pačios sumos išieškojimo iš apeliantės sutuoktinio reikalaujama antstolio atlyginimo 84 Eurų, o apeliantės atžvilgiu – 168 Eurų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos K. K. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatyta, kad antstolis D. B. vykdo 2014-04-07 Vilniaus rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-412-341/2014 dėl 220,21 EUR išieškojimo iš skolininkės K. K. išieškotojo A. G. naudai. Priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis išsiuntė skolininkei raginimą. Vadovaujantis CPK 655 straipsnio 1 dalimi, skolininkė, siekdama išvengti priverstinės vykdymo procedūros, o kartu ir papildomų vykdymo išlaidų atsiradimo, per raginime nustatytą terminą turėjo arba įvykdyti visą vykdomąjį dokumentą, arba dispozityviuose teisiniuose santykiuose susitarti su išieškotoju dėl pateikto vykdyti vykdomojo dokumento atsiėmimo. Skolininkei raginimo per nustatytą terminą neįvykdžius, buvo imtasi įstatyme numatytų priverstinio vykdymo priemonių, siekiant įvykdyti teismo sprendimą. Antstolis D. B. skolininkės K. K. atžvilgiu suėjus raginimo įvykdyti sprendimą terminui, 2015-04-29 priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 0035/15/00441, vykdymo išlaidų apskaičiavimą, patvarkymus areštuoti lėšas, taip pat patvarkymą patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą ir turto arešto aktą.

Skolininkė K. K. antstoliui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti antstolio D. B. patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo iš K. K. ir M. K., nurodydama, kad ji visiškai nesupranta antstolio pateikto vykdymo išlaidų paskaičiavimo, antstolio patvarkymas nėra aiškus ir pagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Antstolis D. B. 2015-05-12 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą, nurodydamas, kad vykdymo išlaidos buvo apskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija ir turėdama klausimų dėl jų apskaičiavimo, skolininkė galėjo asmeniškai kreiptis į antstolį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, pažymėdamas, jog antstolio patvarkymas negali būti naikinamas vien tuo pagrindu, kad jis yra neaiškus, ta prasme, kad pareiškėjai neaiškūs lentelėje nurodyti skaičiai, arba, kad ji nesupranta, ką jie reiškia. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, kaip viena iš vykdymo proceso šalių, gali naudotis jai įstatymo suteikta teise domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, o tai reiškia, jog pareiškėja galėjo kreiptis į antstolį su prašymu paaiškinti patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nurodomus skaičius.

Nesutikdama su minėta nutartimi, apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, padarė procesinius pažeidimus, neteisingai aiškino antstolio vykdymo veiksmų instrukcijos nuostatas, nes apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, teismo sudėtį apeliantei nebuvo pranešta, todėl ji negalėjo išdėstyti savo pozicijos ir pateikti papildomų paaiškinimų. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 442 str., 443 str. 5 d. skundai dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingos teisenos tvarka, t.y. rašytinio proceso tvarka. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė civilinę bylą pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolio D. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – A. G., nagrinėti 2015 m. gegužės 28 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka, t.y. nekviečiant į teismo posėdį pareiškėjos, suinteresuotų asmenų, kuriems apie teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims buvo pranešta CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. (b. l. 9-10). Dėl nurodyto atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės skundo argumentas, kad apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą, teismo sudėtį apeliantei nebuvo pranešta. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė turėjo domėtis bylos eiga ir iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios apeliantė galėjo teismui teikti papildomus rašytinius paaiškinimus ir savo poziciją, bet to nepadarė, manydama, jog apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą jai bus pranešta asmeniškai.

Atskirajame skunde apeliantė iš esmės pakartoja skundo dėl antstolio veiksmų argumentus, t.y., kad antstolio pateiktas vykdymo išlaidų apskaičiavimas yra nelogiškas ir nesuprantamas; kad antstolio atliekamų veiksmų skaičius turėtų būti nurodytas sveikais skaičiais; kad visiškai nepaaiškinama ir nesuprantama, kodėl dėl tokios pačios sumos išieškojimo iš apeliantės sutuoktinio reikalaujama 84 Eurų antstolio atlyginimo, o apeliantės atžvilgiu – 168 Eurų. Apeliantei paaiškintina, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo užduotis – patikrinti teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjos K. K. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, tačiau ne iš naujo nagrinėti pareiškėjos skundą dėl antstolio D. B. veiksmų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos ypatumus. Byloje esančius įrodymus vertinti kitaip, negu tai padarė pirmos instancijos teismas, teismas neturi pagrindo, todėl apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų nekartoja. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolio patvarkymas negali būti naikinamas vien tuo pagrindu, kad jis yra neaiškus, t.y., kad pareiškėjai neaiškūs lentelėje nurodyti skaičiai, arba, kad ji nesupranta, ką jie reiškia. Pareiškėja, kaip viena iš vykdymo proceso šalių, gali naudotis jai įstatymo suteikta teise domėtis vykdymo eiga, bendradarbiauti su antstoliu, o tai reiškia, jog pareiškėja galėjo kreiptis į antstolį su prašymu paaiškinti patvarkyme dėl vykdymo išlaidų išieškojimo nurodomus skaičius.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos 2015 m. gegužės 28 d. nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 d. 1 p., 339 straipsniu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.