- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-08-12
- Bylos Nr.
- e1-1219-298/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-27903-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokuroro Stasio Kuprio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1219-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė - Lietuvos, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis - išsiskyręs, dirbantis, pensininkas, teistas,
-2015-12-21 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. 1 metų laisvės apribojimu.
-2016-12-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d. 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimu.
-2017-08-21 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., subendrinus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimu.
-2018-01-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal BK 140 str. 2 d., subendrinus 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimu.
-2018-12-04 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal BK 140 str. 2 d. 1 metų ir 5 mėnesių laisvės apribojimu.
-2019-07-08 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal BK 140 str. 2 d. 4 mėnesių laisvės apribojimu, bausmė atlikta,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, tai yra:
2020-07-14 apie 21 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nustatytas 0,69 prom. girtumas) panaudodamas smurtą artimoje aplinkoje, kilusio asmeninio konflikto metu su savo broliu B. M., tyčia, plaktuku vieną kartą sudavė nukentėjusiajam B. M. į galvos sritį, nuo ko atsirado muštinė pakaušio srities žaizda, t. y. padarė nukentėjusiajam B. M. nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
V. M. kaltu dėl jam pareikšto įtarimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį prisipažino visiškai ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad B. M. jo brolis, gyvena dviese viename name, brolis pastoviai piktnaudžiauja alkoholiu. Yra teistas dėl smurto prieš brolį. 2020-07-14 jis grybavo ir grįžęs kaimynei pardavė grybus, ji pavaišino likeriu. Namie buvo apie 13.30 val. Dažė tvorą. B. B. grįžo namo apie 20 val. girtas, papriekaištavo jam, kad ir vėl girtas, kilo konfliktas ir brolis bandė jį smaugti ir tada jis paėmė gulėjusį plaktuką ir juo sudavė broliui į galvos sritį. Jam iš galvos bėgo kraujas. Gailisi taip padaręs (b. l. 42). Apklaustas papildomai kaip įtariamasis V. M. pasiliko prie ankstesnių parodymų (b. l 50).
Be visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama šiais duomenimis:
Nukentėjusiojo B. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur jis parodė, jog gyvena dviese su broliu (duomenys neskelbtini). 2020-07-14 grįžo namo neblaivus ir brolis pradėjo priekaištauti, kilo konfliktas, grumtynės ir (duomenys neskelbtini) jam plaktuku sudavė į galvos sritį. Išsigandęs nuėjo pas kaimynę iš kur iškvietė GMP ir policiją. Sutinka kad būtų priimtas teismo baudžiamasis įsakymas. (b. l. 27).
Medicininių dokumentų apžiūros protokolu, kad B. M. padaryta muštinė pakaušio srities žaizda, kuri atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 25).
Apžiūrėta įvykio vieta su nuotraukomis (b. l. 12-16).
Alkotesterio duomenimis, jog 2020-07-15 06.34 val. V. M. nustatytas 0.69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 10).
Kita bylos medžiaga: tarnybiniu pranešimu; asmens duomenimis; fotolentelėmis; baustumo ir teistumo registro išrašų informacija.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. M. 2020-07-14 apie 21 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,69 prom. girtumas, panaudojo smurtą artimoje aplinkoje, kilusio asmeninio konflikto metu su savo broliu B. M., tyčia, plaktuku vieną kartą sudavė nukentėjusiajam B. M. į galvos sritį, nuo ko atsirado muštinė pakaušio srities žaizda, t. y. padarė nukentėjusiajam B. M. nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. V. M. veika tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
(duomenys neskelbtini) bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taip pat į kaltinamojo asmenybę – V. M. yra vyresnio amžiaus, ir anksčiau teistas už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, dirbantis.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį parenkant atsižvelgus į prokuroro siūlomą, nes ji neprieštarauja teisingumo principui, yra adekvati ir proporcinga padarytai veikai.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka –baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis V. M. prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Laisvės apribojimo laikotarpiu, kaltinamajam sutinkant, jam skirtinas prokuroro siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas gydytis nuo alkoholizmo. Teismo nuomone, ši baudžiamojo poveikio priemonė teigiamai paveiks kaltinamojo elgesį, skatins laikytis įstatymų ateityje, bei sudarys prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų.
Pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo prokuroras be laisvės apribojimo bausmės prašė skirti kaltinamajam ir baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Ši baudžiamojo poveikio priemonė reglamentuota BK 72² straipsnyje, kuris nustato, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad kartu su bausme gali būti skiriamos aptariamo straipsnio 3 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Prokuroro prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra aktuali smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose, tokios praktikos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-382-574/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 15 d. Teismų praktikos smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose apžvalga Nr. AB-47-1). Dėl nustatyto, atsižvelgiant į kaltinamojo V. M. asmenybę, tai, kad veika padaryta smurto artimoje aplinkoje sąlygomis, teismas sprendžia, kad yra būtinas kaltinamojo resocializacijos poreikis, todėl pastarajam kartu su bausme ir nustatytu įpareigojimu skirtina ir BK 72² straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigoti V. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. M. galutinę sumažintą bausmę – 8 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu gydytis nuo alkoholizmo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti.
– nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
– bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
– jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
– jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
(duomenys neskelbtini), kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.