Šiaulių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (skolininko) T. U. skundą dėl antstolio Arturo Bložės veiksmų, suinteresuoti asmenys Raseinių rajono policijos komisariatas (išieškotojas), antstolis Arturas Bložė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas (skolininkas) T. U. pateikė antstoliui Arturui Bložei skundą, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. vasario 10 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje ir grąžinti nurašytas pinigines lėšas, jeigu jos būtų nurašytos. Nurodė, kad CPK 668 str. 1 d. numatyta, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. BVK 99 str. 4 d. nustatyta, kad siunčiamų laiškų pašto išlaidas apmoka patys nuteistieji. Be to, nuteistiesiems tenka patiems iš savo pinigų mokėti už elektrą, telefoninius pokalbius, įsigyti maisto produktus įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomas būtiniausių reikmenų asortimentas, kas reiškia, jog Valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis.Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatavo, jog teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų, todėl nutartyje pripažinta, kad antstolė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimų nesilaikymą. Mano, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

Antstolis Arturas Bložė 2017 m. kovo 28 d. patvarkymu skundą patenkino iš dalies, nurodydamas, kad 2017 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-17-41-11863 „Dėl apribojimų panaikinimo“ panaikino 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu visus skolininko T. U. gaunamos piniginėms lėšoms taikytus apribojimus, ir kartu su vykdomosiomis bylomis CPK 510 str. 2 d. nustatyta tvarka persiuntė teismui.Antstolis nurodė, kad 2017-03-08 antstolio depozitinėje sąskaitoje gauta 45 Eur, o 2017-03-17 gauta 15 Eur. CPK 739 str. yra numatytas baigtinis sąrašas piniginių lėšų, iš kurių skolos išieškojimas yra negalimas. Skolininkas T. U. nepateikė įrodymų, kad antstolio Arturo Bložės depozitinėje sąskaitoje gautos lėšos patenka į šį sąrašą, todėl sprendė, kad nėra pagrindo grąžinti pinigines lėšas. Pareiškėjas, suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimą informuoti CPK 133 str. 3 d. nustatyta tvarka. Išieškotojas atsiliepimo (nuomonės raštu) į pareiškėjo skundą iki nustatyto termino nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-82/2013 dėl 14,48 Eur (50 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko T. U. 3 – ios eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2012 m. spalio 18 d. Raseinių rajono policijos komisariato nutarimą Nr. H181455; antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1049/2013 dėl 86,89 Eur (300 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko T. U. 3 – ios eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2013 m. sausio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2-101-674; antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1050/2013 dėl 57,92 Eur (200 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko T. U. 3 - ios eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2013 m. sausio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9-102-136; antstolio Arturo Bložės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 41-1051/2013 dėl 86,89 Eur (300 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko T. U. 3- ios eilės išieškotojo valstybės naudai pagal 2013 m. sausio 28 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.9-100-136.2017 m. vasario 10 d. patvarkymu Nr. S-17-41-6086 dėl skolos išieškojimo antstolis pareikalavo Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos kiekvieną mėnesį iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą (toliau MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA, ir pinigus pervesti į antstolio patvarkyme nurodytą sąskaitą (v. b. Nr. 41-1051/2013 l. 29-32).Remdamasis CPK 668 str. 1 d. skolininkas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančią pinigų sumą, esančią įkalinimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 str. 3 d. nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 str. – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 str. – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia skolininko poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 str. nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Byloje nustatyta, kad antstolis Arturas Bložė šios nutarties 8 punkte nurodytu patvarkymu, vadovaudamasis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733–743 straipsnių normomis, nurodė, kad reikalauja iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA. Taigi, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi pirmiau išvardytų įstatymo nuostatų. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis, gavęs skolininko skundą, 2017 m. kovo 27 d. patvarkymu Nr. S-17-41-11863 „Dėl apribojimų panaikinimo“ panaikino 2017 m. vasario 10 d. patvarkymu visus skolininko T. U. gaunamos piniginėms lėšoms taikytus apribojimus (v. b. Nr. 41-1051/2013 l. 41-42), tačiau atsisakė grąžinti nurašytas lėšas. Kaip jau buvo nustatyta, antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pajamas, laikėsi įstatymo nuostatų, byloje nepateikta įrodymų, kad iš skolininko būtų išskaityta daugiau, nei nurodyta CPK 736 str., byloje nėra įrodymų, kad skolininkui priklausančios lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, patektų į CPK 739 str. išvardintas pinigų sumas, iš kurių išieškoti negalima. T. y. byloje nėra įrodymų, kad skolininkui priklausančios lėšos, esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje, būtų gautos kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; kad tai būtų lėšos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; kad tai būtų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos; kad tai būtų išmokos vaikams, mokamos pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą; kad tai būtų laidojimo pašalpa; kad tai būtų išmokos, mokamos pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčių gyventojų socialinei paramai; kad tai būtų valstybinė socialinio draudimo našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymą, valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, pareigūnų ir karių valstybinė našlaičių pensija, mokama pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, valstybinė signataro našlaičių renta, Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta; kad tai būtų išeitinės išmokos (CPK 178 str.).Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai netenkino skolininko skundo ir negrąžino nurašytų piniginių lėšų, todėl skolininko skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str. – 292 str., 510 str., 513 str., teismas

nutaria:

Skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Arturui Bložei vykdomąsias bylas.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.