- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-31
- Bylos Nr.
- e2S-2268-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00673-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Suinteresuotas asmuo
- H. Ž., A. Ž., notarė Jurgita Doržinkevičienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Kategorijos
- 12.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens H. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. pareiškimą dėl įstatymo nustatyto termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuoti asmenys – H. Ž., A. Ž., notarė Jurgita Doržinkevičienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. R. kreipėsi į teismą pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti terminą palikimui pagal testamentą priimti po A. Ž. mirties. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Ž., kuris buvo pareiškėjos senelis, jos biologinio tėvo – suinteresuoto asmens – H. Ž. tėvas. Paaiškino, kad H. Ž. nėra įrašytas pareiškėjos tėvu, tačiau tiek velionis A. Ž., tiek jo sutuoktinė J. S. Ž., mirusi (duomenys neskelbtini), pareiškėją pripažino savo anūke/vaikaite. Tai patvirtina J. S. Ž. ir A. Ž. (duomenys neskelbtini) sudaryti ir Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. Doržinkevičienės patvirtinti testamentai , kurių 1.1 punkte nurodyta, kad testatoriai J. S. Ž. ir A. Ž. jiems nuosavybės teise priklausančią dalį turto (kiekvienas po ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini)) paliko vaikaitei pareiškėjai A. R..
2. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys H. Ž. ir A. Ž. yra A. Ž. pirmosios eilės įpėdiniai, paveldint pagal įstatymą. Suinteresuoti asmenys turi pareiškėjos kontaktus, tačiau apie senelio mirtį bei jo testamentą nepranešė. Nurodė, kad pareiškėjos ir jos biologinio tėvo H. Ž. tarpusavio santykiai yra blogi, jie nebendrauja. Pareiškėja daugiausiai bendravo su močiute. Paaiškino, kad su mama (duomenys neskelbtini) išvyko nuolat gyventi į (duomenys neskelbtini) ir yra (duomenys neskelbtini) pilietė, į Lietuvą atvyksta 1–2 kartus per metus aplankyti Lietuvoje gyvenančių giminaičių. Nurodė, kad su mama į Lietuvą atvyko ir apie senelio mirtį sužinojo 2024 m. gegužės 31 d. Įstatymo nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas pasibaigė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja šio testamento neturėjo, jį sudarant nedalyvavo, jai velionė močiutė buvo minėjusi, kad ne tik ji, bet ir senelis A. Ž. savo testamentu palieka pareiškėjai jiems priklausančią buto dalį, tačiau nežinojo, ar tai tiesa, nes ji turėjo tik J. S. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą.
3. Pareiškėja nurodė, kad palikimą priėmę suinteresuotieji asmenys H. Ž. ir A. Ž. neišreiškė sutikimo, kad terminą praleidusi pareiškėja priimtų palikimą be kreipimosi į teismą. Nustatytą dieną jie neatvyko į Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biurą dėl tokio sutikimo davimo. Pareiškėjos vertinimu, ji terminą A. Ž. palikimui pagal jo testamentą priimti praleido dėl svarbios priežasties, todėl prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo H. Ž. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pareiškėja nesidomėjo garbaus amžiaus A. Ž., taip pat kitais giminaičiais, su palikėju ryšių nepalaikė, nors tam nebuvo jokių objektyvių kliūčių, jo nelankė, nebendravo, nesirūpino .jo sveikatos būkle nei iki A. Ž. mirties, nei po jos per numatytą terminą neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie reikštų jos valią priimti A. Ž. palikimą. Pareiškėja, tikėdamasi galimai pretenduoti pagal įstatymą į mirusiojo palikimą, A. Ž. esant sunkios fizinės būsenos (šias aplinkybes pareiškėja žinojo), privalėjo įvertinti situaciją ir net ir gyvenant (duomenys neskelbtini), aktyviau domėtis A. Ž. sveikatos būkle. Mano, kad asmens gyvenimo kitoje valstybėje faktas nėra objektyvi priežastis, trukdanti priimti palikimą atvykus į Lietuvą, o buvimo užsienyje faktas mirties momentu nėra svarbi aplinkybė atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.
5. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo H. Ž. teismo posėdžio metu palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas pozicijas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą tenkino ir atnaujino pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui pagal testamentą priimti.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Ž., suinteresuoto asmens H. Ž. tėvas. Pareiškėja laiko save biologine suinteresuoto asmens H. Ž. dukra, tačiau tėvystė nepripažinta ir nenustatyta. Suinteresuoti asmenys H. Ž. ir A. Ž. yra mirusiojo A. Ž. įpėdiniai. Pareiškėja pagal mirusiojo A. Ž. (duomenys neskelbtini) sudarytą ir Palangos miesto savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarės J. Doržinkevičienės patvirtintą testamentą, yra testamentinė įpėdinė.
8. Teismas priežastis, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą pareiškėja, kaip testamentinė A. Ž. įpėdinė, nesikreipė į notarą priimti palikimą, laikė svarbiomis, todėl terminą palikimui priimti atnaujino. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja daugelį metų nuo vaikystės gyvena užsienio šalyje, skyriumi nuo testatoriaus. Vertino, kad pareiškėja apie testatoriaus mirtį sužinojo jau po testatoriaus mirties, dėl šios priežasties negalėjo dalyvauti laidotuvėse. Pareiškėjai nebuvo žinoma ir apie testamentą, šią aplinkybę jis sužinojo iš notaro. Pažymėjo, kad testamentas nėra ginčijamas, jo turinys aiškus, sudarytas notarine forma, todėl abejoti testamente A. Ž. išreikšta valia nėra pagrindo.
9. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens H. Ž. nesutikimas su pareiškimu nepaneigia, kad jis pareiškėjos, gyvenančios užsienio šalyje, neinformavo apie A. Ž. mirtį, nors apie A. Ž. testamentinę valią žinojo. Tai, kad pareiškėja retai aplankydavo savo faktinius senelius A. Ž. ir J. S. Ž., nepanaikina jos testamentinės teisės gauti palikimą pagal galiojantį testamentą. Svarbia aplinkybe sprendžiant dėl termino palikimui atnaujinimo pagrįstumo teismas laikė ir duomenis apie tai, kad abu testatoriai buvo išreiškę tokią pat valią pareiškėjos atžvilgiu dėl turto palikimo, laikė ją anūke. Be to, pareiškėja dalyvavo testatorės J. S. Ž. laidotuvėse, nes apie tai buvo informuota, todėl pagrįsta ir įrodyta teismas vertina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad apie A. Ž. mirtį ji nežinojo, todėl nedalyvavo jo laidotuvėse ir negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
10. Teismas sprendė, kad pareiškėja įstatymo nustatytą terminą kreiptis dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą po A. Ž. mirties praleido nežymiai ir dėl objektyvių priežasčių neturėjo realios galimybės pasinaudoti palikimo priėmimu per įstatymo nustatytą terminą. Vertino, kad atnaujinus terminą palikimui priimti kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai, taip pat viešasis interesas nebus pažeisti.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) H. Ž. atskirajame skunde prašo termino palikimui priimti neatnaujinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Pareiškėja neįrodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
11.2. Teismas neįvertino, kad pareiškėjos termino praleidimą lėmė ne objektyvios, nuo jos valios nepriklausančios priežastys, o subjektyvios priežastys – nežinojimas apie A. Ž. mirtį. Žinodama apie garbingą A. Ž. amžių, jo silpną sveikatą, kad jis nevaikšto ir, kad jam teikiama pastovi priežiūra, pareiškėja neskyrė dėmesio, nesidomėjo, neskambino nei pačiam A. Ž. ar jį prižiūrinčioms slaugėms, nei juo besirūpinantiems asmenims ar kitiems pažįstamiems, kurie galėjo informuoti apie jo sveikatos būklę. Objektyvios kliūtys, kurios trukdė pareiškėjai bendrauti su A. Ž. aplinka, domėtis jo gyvenimu ir sveikata, teisme nebuvo nurodytos.
11.3. Pareiškėja negalėjo nežinoti apie testamentą, kadangi po J. S. Ž. mirties paveldėjo 1/2 buto, kuriame gyveno atvykus į Lietuvą. Jame buvo laikomi J. S. Ž. ir A. Ž. dokumentai, taip pat ir testamentai. Pareiškėja, žinodama apie testamentą ir sunkią A. Ž. sveikatos būklę, apie tikėtiną A. Ž. mirtį artimiausiu metu, nedėjo jokių pastangų, kad nepraleistų atsisveikinimo, galėtų laiku atlikti visus teisėtus veiksmus dėl palikimo priėmimo.
Atsiliepimas
12. Pareiškėja A. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Šalies argumentai
12.1. Apelianto teiginys, kad pareiškėja negalėjo nežinoti apie testamentą, kadangi po J. S. Ž. mirties ji paveldėjo ½ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo laikomi visi J. S. Ž. ir A. Ž. dokumentai, taip pat ir testamentai, yra nepagrįstas. A. Ž. visada gyveno kitame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten buvo laikomi jo dokumentai. Pastarąją aplinkybę apie testatoriaus gyvenamąją vietą bute (duomenys neskelbtini) apeliantas nurodė ir savo atskirojo skundo 5 punkte. Be to, net jei pareiškėja būtų žinojusi apie A. Ž. testamento turinį, nebūdama informuota apie testatoriaus mirtį, negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo pagal testamentą priėmimo.
12.2. Apeliantas nurodė, kad apie savo tėvo A. Ž. mirtį pareiškėjai nepranešė, nepranešimą motyvuoja nutrūkusiu apelianto ir pareiškėjos bendravimu bei blogais jų tarpusavio santykiais. Teismas, remdamasis tokiais suinteresuoto asmens H. Ž. paaiškinimais dėl jo pripažintų aplinkybių, teisingai konstatavo, kad jis pareiškėjos, gyvenančios užsienio šalyje, neinformavo, nors apie A. Ž. testamentinę valią žinojo. Teismas pagrįsta ir įrodyta laikė aplinkybę, kad apie A. Ž. mirtį pareiškėja nežinojo, todėl negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.
12.3. Svarbia aplinkybe sprendžiant dėl termino palikimui atnaujinimo pagrįstumo teismas pripažino tai, kad abu testatoriai – J. S. Ž. ir A. Ž. – buvo išreiškę tokią pat valią pareiškėjos atžvilgiu dėl jiems priklausančio turto dalies palikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
16. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas atnaujino pareiškėjai praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Apeliantas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pareiškėja neįrodė, jog terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, byloje esančią medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams.
17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, yra nurodęs, kad jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).
18. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įpėdinis, pretenduojantis į palikimą, iki palikimo atsiradimo neturi pareigų, susijusių su palikimo atsiradimu. Įpėdinio santykiai su palikėju vertintini tik moralės požiūriu, nes įstatymo leidėjas paveldėjimo teisės įgyvendinimą sieja tik su aktyviais įpėdinio veiksmais ir nenustato įpėdiniui jokių neigiamų pasekmių dėl jo neveikimo iki palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-275-378/2023). Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, susiję su pareiškėjos ir testatoriaus A. Ž. bendravimo dažnumu ir testatoriaus sveikatos būkle atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti.
19. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas vertina, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, jog pareiškėja CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo vaikystės gyvena užsienyje. Tiek apie testatoriaus A. Ž. mirtį, tiek apie testamentą, kuriuo testatorius pareiškėjai paliko jam nuosavybės teise priklausančią dalį turto – ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sužinojo po testatoriaus mirties. Minėtą aplinkybę apie tai, kad suinteresuotas asmuo H. Ž., pareiškėjos tėvas, nepranešė pareiškėjai apie testatoriaus mirtį, patvirtino ir pats suinteresuotas asmuo tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad pareiškėjai atvykus į Lietuvą 2024 m. gegužės 31 d. nedelsiant, t. y. 2024 m. birželio 10 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės 2-ąjį notarų biurą su prašymu pateikti pareiškimui dėl termino atnaujinimo parengimui reikalingus dokumentus, taip pat A. Ž. testamentą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja tiek nežinojo apie testatoriaus mirtį, dėl ko negalėjo laiku kreiptis dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, tiek turėjo valią palikimą priimti. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus ar pažeistų viešąjį interesą (CPK 178, 185 straipsniai).
20. Atsižvelgus į nurodytą bei į aplinkybę, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido labai nežymiai – vos (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino pareiškėjai CK 5.50 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
23. Atskirojo skundo netenkinus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Pareiškėja nurodė, kad patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, kartu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančią advokato 2024 m. rugpjūčio 12 d. išrašytą PVM sąskaitą ir apmokėjimą už ją patvirtinančią pavedimo kopiją.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, atitinka realumo ir būtinumo kriterijus, yra pagrįstos, prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomenduojamo maksimalaus užmokesčio už tokio pobūdžio teisines paslaugas dydžio, todėl priteistina iš suinteresuoto asmens H. Ž. (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens H. Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjai A. R., gim. (duomenys neskelbtini), iš suinteresuoto asmens H. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.