- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-28
- Bylos Nr.
- 1-2725-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67721-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- L. K., E. P., V. S., J. K.
- Kaltinamasis
- I. G., P. L., V. D.
- Kategorijos
gynėjams advokatams Kristinai Sandaraitei – Butvilienei, Zitai Malovai ir Danguolei Mikalauskaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas penkis kartus, paskutinį kartą 2013-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 10 mėnesių, šią bausmę subendrinus su 2012-05-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu (2012-08-10 nutartimi) paskirta bausme – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 178 straipsnio 2 dalyje (penkios nusikalstamos veikos) ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje,
P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas dešimt kartų, paskutinį kartą 2014-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – areštu 40 parų, šią bausmę 2012-12-19 teismo nutartimi subendrinus su 2014-09-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 10 dienų, bausmę atlikęs,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), ir
V. D. (V. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, nuo 2014-12-09 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, anksčiau teistas šešis kartus, paskutinius du kartus:
- 2016-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, – areštu 20 parų, šią bausmę subendrinus su 2015-10-29 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimas 4 mėnesiams 15 dienų, bausmės neatlikęs;
- 2016-10-18 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, - areštu 40 parų, bausmės neatlikęs,
kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 178 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji I. G. (I. G.), P. L. ir V. D. (V. D.) pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją, o būtent:
jie, būdami iš anksto susitarę ir veikdamas bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 21 d., laikotarpiu nuo 01:00 val. iki 01:29 val., atstūmę elektronine sklende rakinamus vartus, įsibrovė į aptvertą kelių daugiabučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kvartalo teritoriją ir iš pavėsinės, esančios tarp namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), perpjovę prie dviračių parkavimo stovo prirakintus dviračių užraktų trosus, pagrobė nukentėjusiajai E. T. priklausančius dviračius: 100 € vertės dviratį „Texas“ ir 300 € vertės dviratį „Esperia“ bei I. Ž. priklausantį dviratį „B Twin 7“, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai E. T. 400 eurų, o nukentėjusiajai I. Ž. – 100 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamieji I. G., P. L. ir V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamieji I. G. (I. G.), P. L. ir V. D. (V. D.) pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją ir negyvenamąją patalpą, o būtent:
jie, būdami iš anksto susitarę ir veikdamas bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 24 d., laikotarpiu nuo 04:30 val. iki 05:00 val., atstūmę elektronine sklende rakinamus vartus, įsibrovė į aptvertą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemą, ir nenustatytu būdu įsibrovę į kodine spyna rakinamą minėto namo laiptinę, pagrobė pirmame aukšte prie (duomenys neskelbtini) buto stovėjusį A. G. priklausantį 70 € vertės dviratį be pavadinimo, bei antrame aukšte buvusius du dviračius - prie (duomenys neskelbtini) buto stovėjusį E. P. priklausantį 175 € vertės dviratį „MTB 26“ bei prie (duomenys neskelbtini) buto stovėjusį L. K. priklausantį 200 € vertės kalnų dviratį „Kelly viper“, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiesiems A. G. 70 eurų, E. P. 175 eurų, o L. K. 200 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamieji I. G., P. L. ir V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamieji I. G. (I. G.), P. L. ir V. D. (V. D.) pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją ir negyvenamąją patalpą, o būtent:
jie, būdami iš anksto susitarę ir veikdamas bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 12:59 val. iki 13:02 val., atstūmę elektronine sklende rakinamus vartus, įsibrovė į aptvertą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemą, ir nenustatytu būdu įsibrovę į elektronine spyna rakinamą minėto namo laiptinę, pagrobė antrame aukšte prie 15-o buto buvusį V. S. (V. S.) priklausantį turtą – 400 € vertės vaikišką vežimėlį „Zippy Pia“ ir 100 € vertės vaikišką nešynę „Baby bjorn“, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam V. S. (V. S.) 500 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamieji I. G., P. L. ir V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat kaltinamieji I. G. (I. G.) ir V. D. (V. D.) pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją ir negyvenamąją patalpą, o būtent:
jie, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 28 d., laikotarpiu nuo 15:32 val. iki 16:00 val., atstūmę elektronine sklende rakinamus vartus, įsibrovė į aptvertą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kiemą, ir nenustatytu būdu įsibrovę į kodine spyna rakinamą minėto namo laiptinę, pasikėsino pagrobti prie 4-o buto stovėjusius nukentėjusiajam J. M. priklausančius du - 300 € ir 400 € vertės dviračius be pavadinimo, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes vagystę pastebėjusios minėto namo gyventojos V. B. ir A. M. (A. M.) pradėjo vytis kaltinamuosius, todėl kaltinamieji I. G. ir V. D., palikę dviračius, iš įvykio vietos pasišalino.
Šiais savo veiksmais kaltinamieji I. G. ir V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamieji I. G. (I. G.) ir V. D. (V. D.) pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją ir negyvenamąją patalpą, o būtent:
jie, būdami iš anksto susitarę ir veikdami bendrai, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 29 d., laikotarpiu nuo 04:00 val. iki 04:30 val., atstūmę elektronine sklende rakinamus vartus, įsibrovė į aptvertą kelių daugiabučių namų kvartalo teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nenustatytu būdu patekę į elektronine spyna rakinamą (duomenys neskelbtini) namų bendrą laiptinę, pagrobė prie dviračių stovo atremtą S. B. priklausantį 150 € vertės dviratį be pavadinimo bei prie to paties stovo prirakintą J. K. priklausantį 600 € vertės dviratį „Focus Blue“, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam S. B. 150 eurų, o nukentėjusiajai J. K. – 600 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamieji I. G. ir V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamieji I. G., P. L. ir V. D. savo kaltę šiomis jiems inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis pripažino visiškai ir patvirtino, kad padarė šiuos jiems inkriminuojamus nusikaltimus ir laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. jie, iš aptvertos daugiabučių namų kvartalo teritorijos pagrobė dviračius, vaikišką vežimėlį ir vaikišką nešynę, kuriuos vėliau pardavė atsitiktiniams asmenims, o gautus pinigus išleido savo reikmėms. Taip pat kaltinamieji I. G. ir V. D. prisipažino, kad 2016 m. balandžio 28 d. iš aptverto namo kiemo jie pasikėsino pagrobti du dviračius, tačiau dviračių užvaldyti jie nespėjo, kadangi juos pamatė namo gyventojai, kurie pradėjo šaukti, todėl jie dviračius paliko ir iš įvykio vietos pasišalino.
Be kaltinamųjų I. G., P. L. ir V. D. prisipažinimo, padarius šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, jų kaltė svetimo turto grobimu, įsibrovus į saugomą teritoriją ir patalpą, o kaltinamųjų I. G. ir V. D. kaltė dar ir pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugomą teritoriją ir patalpą, yra įrodyta šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Dėl nukentėjusiesiems E. T. ir I. Ž. priklausančio turto pagrobimo
Nukentėjusiosios E. T. ir I. Ž., kurioms buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, į teisiamąjį posėdį neatvyko, nukentėjusioji E. T. nepranešusi savo neatvykimo priežasčių, o nukentėjusioji I. Ž. raštu prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (T. 6., b.l. 109), todėl teismas, siekdamas patikrinti kaltinamųjų nurodytas nusikaltimų padarymo aplinkybes ir kitus byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 4 dalies reikalavimais, teisiamajame posėdyje perskaitė nukentėjusiųjų E. T. ir I. Ž. ikiteisminio tyrimo pareigūnui šių nukentėjusiųjų duoti parodymai.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nukentėjusioji E. T. parodė, kad 2016 m. balandžio 24 d., apie 19:30 val., išėjusi pasivaikščioti į lauką, ji pastebėjo, kad pavėsinėje nebėra jai priklausančių dviračių. Vietoje, kur stovėjo dviračiai, ant žemės gulėjo perkirpta dviračių spyna, kuria buvo surakinti dviračiai. Vienas iš pavogtų dviračių buvo „Esperia Tornado“, baltos spalvos, su pavaromis, kurio identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini). Dviratis policijoje žymėtas nebuvo. Vienas dviratis buvo moteriškas, o kitas vyriškas. Vyriškas dviratis buvo raudonos spalvos, vyrišku rėmu, geros būklės, ant rėmo buvo užrašas „TEXAS“. Nukentėjusiosios E. T. teigimu, tarp gyvenamųjų namų esančioje pavėsinėje, dviračiai buvo laikomi nuolat, o paskutinį kartą dviračius pavėsinėje nukentėjusioji matė prieš tris dienas iki įvykio. Gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame ji gyvena, yra aptvertas tvora. Į teritoriją gali patekti tik kvartalo gyventojai, kurie turi specialius įėjimo , o teritorija stebima vaizdo kameromis (T. 1., b.l. 66, 68).
Nukentėjusiosios E. T. nurodytos aplinkybės patvirtinamos įvykio vietos apžiūros protokolu (T. 1., b.l. 55-58), iš kurio turinio matyti, kad įvykio vietoje buvo rastas perpjautas dviračių užraktas, kuris buvo apžiūrėtas (T. 1., b.l. 59-62), ir po apžiūros perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą – sandėlį (T. 1., b.l. 63-64).
Nukentėjusioji I. Ž., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., b.l. 77) parodė, kad 2016 m. balandžio 23 d., apie 11 val., ji pastebėjo, jog iš pavėsinės dingo vienas dviratis "B Twin 7", serijos numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo prirakintas dviračių užraktu prie dviračių stovų, esančių aptvertoje teritorijoje, priešais (duomenys neskelbtini) namus, Vilniuje, kuri (teritorija) yra saugoma. Nukentėjusioji I. Ž. pavėsinėje buvo palikusi dviratį kartu su kaimynų dviračiais. Vagys vienu metu, kiek jai yra žinoma, pavogė tris dviračius iš tos pačios pavėsinės. Dviratis buvo pavogtas perpjovus dviračių užraktą.
Savanoriško daiktų pateikimo protokolu patvirtinama, kad nukentėjusioji I. Ž. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams nusikaltėlių perpjautą dviračio užraktą (T. 1., b.l. 81), kuris buvo apžiūrėtas (T. 1., b.l. 82-86) ir po apžiūros perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą – sandėlį (T. 1., b.l. 87-88).
Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kuriuose yra užfiksuotas dviračių vagystės faktas ir asmenys, pagrobę dviračius (T.1., b.l. 95-119).
Dėl nukentėjusiesiems A. G., E. P. ir L. K. priklausančio turto pagrobimo
Nukentėjusysis L. K., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, paaiškino, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2016 metų balandžio mėnesį, tikslios datos šiuo metu liudytojas L. K. neprisimena, gyvenamojo namo pirmininkas jam pranešė, kad buvo įsibrauta į jų bendruomenės saugomą teritoriją, iš kurios buvo pagrobti gyventojų dviračiai. Tarp pagrobtų dviračių buvo ir liudytojo L. K. sūnaus dviratis, kurio vertė 200 €. Dėl dviračio vagystės liudytojas L. K. kreipėsi į policiją, kur parašė pareiškimą.
Analogiškus parodymus teisiamajame posėdyje davė ir nuketėjusioji E. P., kuri taip pat patvirtino, kad 2016 metų balandžio mėnesį iš gyvenamojo namo laiptinės buvo pavogtas jos sūnaus 175 € vertės dviratis. Dėl vagystės nukentėjusioji E. P. taip pat kreipėsi į policijos pareigūnus.
Nukentėjusysis A. G., kuris neatvyko į teisiamąjį posėdį, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., b.l. 141-142) parodė, kad jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Savo dviratį visada palieka pirmame aukšte esančioje laiptinėje. 2016-04-24 maždaug apie 15:00 val., jis pastebėjo, kad iš laiptinės dviratis buvo pavogtas. Laiptinės durys yra užsitrenkiančios (su kodu), dviratis buvo neprirakintas. Dviračio rėmas buvo geltonas, pereinantis į juodą spalvą, priekyje ir gale amortizatoriai, ant ratlankių buvo uždėti atšvaitų lipdukai, be to, dviratis turėjo pavarų jungimosi mechanizmą. Tą naktį buvo pavogti ir kitų dviejų kaimynų iš gretimų laiptinių dviračiai. Dėl pavogto dviračio jis patyrė 70 eurų turtinę žalą.
Kad 2016-04-24 buvo pavogti nukentėjusiesiems priklausantys dviračiai, patvirtinama ir vaizdo įrašų apžiūros protokolais, iš kurių turinio matyti, kaip keli asmenys 2016-04-24, apie 5:30 val., stumiasi kelis dviračius (T. 1., b.l. 130-131; 155-165).
Dėl nukentėjusiajam V. S. (V. S.) priklausančio turto pagrobimo
Nukentėjusysis V. S. (V. S.) teisiamajame posėdyje teigė, kad 2016 metų balandžio mėnesio pabaigoje, iš jo gyvenamojo namo rakinamos laiptinės antro aukšto buvo pavogtas vaiko vežimėlis su nešykle. Peržiūrėjęs vaizdo įrašus, liudytojas V. S. pamatė, kaip trys asmenys jėga atidaro rakinamus vartelius, vėliau taip pat jėga laiptinės kodine spyna rakinamas duris ir išveža vaiko vežimėlį. Maždaug po paros laiko, policijos pareigūnai grąžino nukentėjusiajam vežimėlį, tačiau nešyklės nerado. Nors grąžintas vaiko vežimėlis buvo visas purvinas, tačiau už jo pagrobimą nukentėjusysis V. S. žalos atlyginimo nereikalauja, o nori, kad būtų atlyginta vaiko nešyklės vagyste padaryta 100 € dydžio turtinė žala.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams vaizdo medžiagą, kuri buvo perkelta į informacijos laikmeną (CD diską) ir apžiūrėta (T. 2., b.l. 13-29). Byloje taip pat buvo peržiūrėti ir vaizdo įrašai, kuriuos pateikė liudytoja L. R.-Kamarauskienė (T. 2., b.l. 33-34), bei policijos pareigūnai iš policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus (T. 2., b.l. 40-45).
Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas nukentėjusiajam V. S. priklausantis vaikiškas vežimėlis „Zippy“, kuris buvo rastas paslėptas tarp namų Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris po apžiūros buvo grąžintas nukentėjusiajam V. S. (V. S., T. 2., b.l. 48-51).
Dėl pasikėsinimo pagrobti nukentėjusiajam J. M. priklausantį turtą
Nukentėjusysis J. M., kurio parodymai byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti teisiamojo posėdžio metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), ikiteisminio tyrimo pareigūnui teigė, kad 2016 m. balandžio 28 d., apie 17:30 val., jam grįžus į namus, esančius Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kaimynė iš gretimo buto jam pasakė, kad du vaikinai iš bendros gyvenamojo namo rakinamos laiptinės bandė pavogti jam priklausančius dviračius, bet kaimynė, pamačiusi, kad du vaikinai neša dviračius, kartu su kita kaimyne, vardu A., išbėgo į lauką ir vijosi vaikinus, todėl vaikinai pamatę jas, paliko dviračius ant kelio ir nubėgo link miško. Kaimynės paėmė dviračius ir atnešė atgal į laiptinę. Nukentėjusiajam J. M. turtinė žala nepadaryta, kadangi abu dviračiai gražinti. Be to, nukentėjusiojo J. M. teigimu, jų gyvenamasis namas priklauso "(duomenys neskelbtini)" namų kvartalui, kurio teritorija yra filmuojama, todėl su bendrijos pirmininku, vardu R., peržiūrėję vaizdo įrašą, pamatė, kad dviračiai, pagal vaizdo įrašą, buvo pavogti 2016-04-29 15:59 val. Nukentėjusiojo J. M. teigimu, asmenys, norėję pavogti jo dviračius, t.y. du vaikinai, kaip jis suprato, negalėdami atrakinti dviračių, juos nešė iš laiptinės per kiemą į gatvės pusę. Dviračius perkėlė per tvorą į gatvę dviese, o ten juos pasivijo jo kaimynė V.. O po to, dar kita kaimynė. Vaikinai, pamatę, kad juos vejasi moterys. bėgdami su „grobiu“ susipainiojo tarp dviračių ratų ir nukrito. Pamatę, kad moterys arti, jie tuos dviračius paliko gatvėje, o patys pabėgo (T. 2., b.l. 64, 67).
Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad ji, pamačiusi du jaunus vyrukus, einančius link vartelių ir su savimi nešančius du kaimyno dviračius, ji su kartu buvusia kaimyne vardu „A.“ išbėgo iš laiptinės paskui tuos vaikinus, garsiai šaukdamos „meskit“ ir „vagys“. Kai jos pradėjo artėti prie tų vaikinų, jie numetė dviračius ant gatvės ir pabėgo.
Analogiškus parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė ir liudytoja A. M. (A. M., T. 2., b.l. 76).
Liudytojas – „(duomenys neskelbtini)“ asociacijos pirmininkas - A. M., duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad 2016 metų balandžio mėnesį, buvo užfiksuota eilė vagysčių, kurių metu buvo pagrobti gyventojų dviračiai, todėl jis kartu su gyventojais peržiūrėjo vaizdo įrašus, iš kurių akivaizdžiai matyti, kad nusikaltėliai į teritoriją patekdavo jėga atstūmę magnetine spyna rakinamus vartelius, taip pat jėga buvo patenkama ir į namų laiptines, sulaužant durų sklendes. Visą medžiagą, susijusią su vagystėmis, jis atidavė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. parodymais, kuri parodė, kad 2016-04-28 apie 15 val. ji buvo pas kaimynę, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje. Kaimynės butas pirmame aukšte. Ji per buto lango terasą kartu su kaimyne V. B. pamatė kaip du vaikinai įtartinai vaikšto po jų kiemo teritoriją. Jie buvo nematyti. Iš pradžių ji galvojo, jog tai statybininkai. Po keletos minučių matė kaip tie patys du vaikinai jau eina su kaimyno naujais dviračiais link namo vartelių. J. M. priklausančio turto vagystė.
Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo (T. 2., b.l. 79-84) matyti, kad du vaikinai 2016-04-28 16:01 val. išeidami iš gyvenamojo namo laiptinės, neša du surakintus dviračius.
Dėl nukentėjusiesiems S. B. (S. B.) ir J. K. priklausančio turto pagrobimo
Nukentėjusysis S. B. (S. B.), kuris į teisiamąjį posėdį neatvyko ir prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (T. 6., b.l. 108), duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 2., b.l. 96, 101), teigė, kad savo dviratį laiko prie savo buto esančioje uždaroje, bendrojo naudojimo laiptinėje. 2016 m. balandžio 29 d., apie 8 val., išėjęs iš savo buto pamatė, kad pavogtas jo dviratis. Namo kieme yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurios užfiksavo du vyrus, kurie apie 4 val. ryto pateko į namo kiemą ir iš laiptinės pirmame aukšte pavogė jo ir jo kaimynės, vardu J., dviračius. Kaimynės dviratis buvo prirakintas, o jo tiesiog stovėjo atremtas į dviračių stovą. Laiptinė rakinama, joje yra dvejos durys, jokių laužimo pėdsakų ant durų nėra, todėl vienos durys galėjo būti neužrakintos, arba jas patraukus stipriau, jos atsidarė. Pavogto dviračio vertė yra 150 €, kuriuos nukentėjusysis S. B. prašo išieškoti iš kaltininkų.
Kad buvo pavogtas jai priklausantis 600 € vertės dviratis, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji J. K..
Nukentėjusiųjų S. B. ir J. K. aplinkybės taip pat patvirtinamos įvykio vietos (T. 2., b.l. 96-99) ir vaizdo įrašo (T. 2., b.l. 134-149) apžiūros protokolais.
Taigi, teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus dėl kaltinamiesiems I. G., P. L. ir V. D. inkriminuotų išvardintų nusikaltimų, konstatuoja, kad kaltinamųjų I. G., P. L. ir V. D. prisipažinimas dėl vagysčių, įsibrovus į saugomą teritoriją ir patalpą, nekelia abejonių, kadangi kaltinamųjų prisipažinimas yra patvirtintas kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais, todėl vertindamas įrodymų visumą šioje dalyje, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų I. G., P. L. ir V. D. kaltė svetimo turto pagrobimu, įsibrovus į saugomą teritoriją ir patalpą, o kaltinamųjų I. G. ir V. D. kaltė dar ir pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą, įsibrovus į saugomą teritoriją ir patalpą, yra įrodyta, ir visų kaltinamųjų padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltinamojo I. G. keturios nusikalstamos veikos, P. L. trys nusikalstamos veikos, o kaltinamojo V. D. keturios nusikalstamos veikos, kadangi jie slaptai pagrobė svetimą turtą, įsibraudami į saugomą teritoriją ir patalpą, o I. G. ir V. D. padaryta nusikalstama veika taip pat atitinka ir požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, kadangi jie pasikėsino pagrobti svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją ir patalpą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios.
Bausmės skyrimas
Kaltinamųjų I. G., P. L. ir V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jų atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie savo kaltę dėl šių jiems inkriminuotų nusikaltimų pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas bausmę abiem kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į jų padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, į tai, kad jie padarė apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), į visų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad visi trys kaltinamieji anksčiau jau buvo daug kartų teisti už nusikalstamas veikas nuosavybei ir vėl yra kaltinami kvalifikuotu svetimo turto pagrobimu, o kaltinamieji I. G. ir V. D. dar ir pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą. Ta aplinkybė, kad kaltinamieji anksčiau yra daug kartų teisti, duoda pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamieji I. G., P. L. ir V. D. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, akivaizdu, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais jiems paskirtos bausmės nesulaikė kaltinamųjų nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jų, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamiesiems I. G., P. L. ir V. D. 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis turi būti didesnis už įstatyme numatytą (BK 50 straipsnio 2 dalis) minimalų laisvės atėmimo terminą, tačiau mažesnis už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus laisvės atėmimo termino vidurkį.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi kaltinamasis V. D. šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė prieš priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2016 m. spalio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžius, šiuo teismo nuosprendžiu jam paskirta bausmė BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu turi būti subendrinta su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais teismo nuosprendžiais.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. T. pareiškė 300 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 70), nukentėjsuioji I. Ž. – 100 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 90), nukentėjusysis A. G. – 70 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 144), nukentėjusioji E. P. – 175 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 153), V. S. (V. S.) – 100 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 10), S. B. (S. B.) – 150 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 107) ir J. K. – 600 € dydžio civilinį ieškinį (T. 2., b.l. 116). Be to, teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis L. K. pareiškė reikalavimą (T. 6., b.l. 163 ) atlyginti jam nusikaltimu padarytą 200 € dydžio turtinę žalą. Nors nukentėjusysis L. K. šioje baudžiamojoje byloje nėra pateikęs civilinio ieškinio kaip atskiro procesinio dokumento, tačiau tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1., b.l. 134), tiek teisminio nagrinėjimo metu pareiškė, kad nusikaltimu jam yra padaryta 200 eurų dydžio turtinė žala, kurią jis prašė išieškoti iš kaltų asmenų, pateikdamas teismui raštišką reikalavimą, todėl teismas mano, kad nukentėjusysis L. K. teisme patvirtino savo valią (reikalavimą) dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl teismas tokį reikalavimą prilygina civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimui, ir mano, kad dėl nukentėjusiojo reikalavimo atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą turi būti priimtas procesinis sprendimas.
Vertindamas nukentėjusiųjų E. T., I. Ž., L. K., A. G., E. P., V. S., S. B. ir J. K. pareikštus ieškinius, teismas konstatuoja, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad savo turtiniais reikalavimais nukentėjusieji (civiliniai ieškovai) siekia nepagrįstai pasipelnyti, o jų pateikti pagrobtų dviračių ir vaiko nešyklės įvertinimas neprieštarauja sąžiningumo ir protingumo kriterijams, be to, su civilinių ieškovų pateiktais civiliniais ieškiniais sutiko ir jų dydžio neginčijo ir kaltinamieji, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiųjų E. T., I. Ž., L. K., A. G., E. P., V. S., S. B. ir J. K. pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti patenkinti.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje – sandėlyje laikomus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – du dviračio užraktus (T. 1., b.l. 63-64; 87-88), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti kaip menkaverčius daiktus, kurių negalima suvartoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o informacijos laikmenas (CD diskus) su vaizdo įrašais, esančias vokuose prie bylos medžiagos, ir toliau saugoti baudžiamojoje byloje.
Dėl nukentėjusiajai R. U. priklausančio telefono vagystės
Kaltinamasis I. G. (I. G.) taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o būtent:
Žemesnės instancijos teismas
jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2015 m. gruodžio 4 d., apie 20:20 val., visuomeninio transporto stotelėje „Pelesos“, esančios Liepkalnio g. 1, Vilniuje, sėdėdamas ant suoliuko šalia nepilnametės K. U., gimusios (duomenys neskelbtini), ištraukdamas iš jos striukės kišenės, pagrobė R. U. priklausantį 391 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S5“, su jame buvusia „Bitė“ SIM kortele bei telefono dangtelyje buvusiais 10 eurų grynųjų pinigų, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. U. 401 eurų turtinę žalą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis I. G. turi būti išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. G. savo kaltės dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir teigė, kad jokio mobilaus ryšio telefono ir nepilnametės K. U. jis nevogė. Kaltinamasis I. G. pripažino, kad jis, bei kartu su juo buvęs jo draugas, bendravo su nepilnamete nukentėjusiąja K. U. ir jos taip pat nepilnamečiais draugais, su jais apsikeitė telefono numeriais, kadangi tarėsi bendrauti ateityje, tačiau jokio telefono iš K. U. striukės kišenės jis nevogė, o jeigu mobilaus ryšio telefonas ir buvo pavogtas, tai jis nežino, kas galėjo tai padaryti. Kaltinamojo I. G. teigimu, jeigu jis būtų pavogęs telefoną iš nukentėjusiosios K. U., jis nebūtų su ja apsikeitęs telefono abonento numeriais, kadangi taip elgtis būtų nelogiška. Taip pat kaltinamasis I. G. patvirtino, kad po susitikimo su šiais nepilnamečiais, apie 12 val. nakties, jam į mobilaus ryšio telefoną kažkas paskambino, tačiau buvo įjungtas jo abonento numerio balso paštas, todėl kitą dieną jis perskambino E. ir jie vėl susitiko. Susitikimo metu nepilnamečiai jo klausė, ar jis nepaėmė telefono, kaltinamajam I. G. atsakius, kad jokio telefono jis neėmė, jie dar pabendravo tarpusavyje, kartu išgėrė alaus ir palydėję V. D., kuris buvo labai girtas, namo, jie visi išsiskirstė. Daugiau šių nepilnamečių, kaltinamojo I. G. teigimu, jis nematė.
Kaltinimas kišenvagyste kaltinamajam I. G. iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiosios K. U. ir kartu su ja buvusių nepilnamečių P. Z. ir V. D. parodymais.
Nepilnamečių K. U., P. Z. ir V. D. atstovai pagal įstatymą (jų tėvai ir P. Z. senelė) kategoriškai prieštaravo dėl jų atstovaujamųjų dalyvavimo teisiamajame posėdyje, todėl teismas teisiamajame posėdyje perskaitė šių asmenų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., b.l. 17), nepilnametė nukentėjusioji K. U., gimusi (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 20:00 val., ji su drauge P. Z. (12 metų amžiaus) ir pastarosios pažįstamais V. (14-15 metų amžiaus), E. (19 metų amžiaus) ir D. (14-15 metų amžiaus) atėjo į autobusų sustojimą pavadinimu „Pelesos“ šalia pastato, esančio Liepkalnio g. 1, Vilniuje. Jiems sėdint ant suoliuko, prie jų kompanijos priėjo du nepažįstami vyrai: pirmasis buvo apie 25 metų amžiaus, apie 1,75 - 1,80 m ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vidutinio dydžio nosimi, dėvėjo pilką kepurę, dėvėjo juodos spalvos striukę, mūvėjo mėlynos spalvos džinsines kelnes. Šį asmenį, kuris prisistatė I. vardu, nukentėjusiosios K. U. teigimu, ji galėtų atpažinti, tačiau antrojo vyro ji jokių požymių neįsidėmėjo, kadangi jis sėdėjo ant tolimesnio suoliuko ir ten gėrė savo atsineštą alų, todėl jo atpažinti K. U. negali. Pirmasis asmuo atsisėdo ant suoliuko šalia jos. Jis pradėjo prašinėti jos draugų cigarečių, kadangi vienas jų sėdėjo, kiti stovėjo ir rūkė cigaretes. Jie jam davė vieną cigaretę, vėliau jie tarpusavyje ėmė keistis telefono abonento numeriais. D. ir E. užsirašė jo mobiliojo ryšio telefono numerį. Po to, maždaug po 10-15 minučių, abu vyrai atsistojo ir nuėjo link stadiono pusės. Apie 20:20 val., K. U. pastebėjo, kad iš jos striukės kišenės dešinės pusės dingo jos mamai R. U. priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy S5“. Be to, už telefono dangtelio dar buvo užkišti 10 eurų grynaisiais pinigais. Nukentėjusioji K. U. įtarė, kad jos telefoną pavogė vyras, kuris sėdėjo ant suoliuko šalia jos. Paskutinį kartą telefonu ji naudojosi prieš ateinant minėtiems vyrams, vėliau telefonas išsikrovė, todėl jį įsidėjo jį į striukės kišenę. Po šio įvykio jie iš E. telefono paskambino vyrui, sėdėjusiam šalia K. U. ir paklausė ar jis nepaėmė telefono, bet jis nieko nesakęs numetė telefono ragelį, todėl kitą dieną apie šį įvykį ji papasakojo savo mamai.
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, nukentėjusioji K. U. atpažino kaltinamąjį I. G. kaip asmenį, kuris sėdėjo šalia jos ant suoliuko (T. 1, b.l. 44-46).
Nepilnametės nukentėjusiosios K. U. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė R. U., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T. 1., b.l. 14, 19), patvirtino, kad jos dukra nukentėjusioji K. U. pranešė jai apie tai, kad nepažįstamas vyras iš jos dukros pavogė mobilaus ryšio telefoną, kurį R. U. buvo nupirkusi dukrai. Taip pat buvo pagrobti ir 10 eurų, kurie buvo užkišti už telefono dangtelio, todėl R. U. teigimu, jai buvo padaryta 401 eurų dydžio turtinė žala, kurią ji prašo išieškoti iš kaltų asmenų (T. 1., b.l. 32).
Mažametė P. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), duodama parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir nukentėjusioji K. U., ir patvirtino, kad įvykio dieną jie su draugais Vilniuje, Pelesos gatvėje, susitiko su dviem suaugusiais vyrais panašiais į asmenis, vartojančius narkotines medžiagas, iš kurių vienas buvo labai girtas ir liko stovėti toliau, o kitas, priėjęs prie jų, pradėjo juos kalbinti, klausinėjo ką daro, kur buvo, kokie jų vardai. Jiems bendraujant su šiuo vyru, jo draugas, kuris buvo likęs stovėti atokiau, jį pašaukė I. vardu, tačiau pastarasis jam nieko neatsakė, todėl vyriškis, kuris buvo girtas, sėdo į autobusą ir išvažiavo, o su vyriškiu, kuris su jais bendravo, E. ir D. apsikeitė telefono numeriais, nes, liudytojos P. Z. teigimu, tas vyriškis minėjo, kad parduoda dviratį ir E. susidomėjo pasiūlymu. Bendraujant toliau, jis prisėdo ant suoliuko šalia K. U. jai iš dešinės pusės ir sėdėjo šalia jos apie 20 minučių, kol atvažiavo kitas autobusas ir jis atsisveikinęs su jais, išvažiavo. Liudytoja P. Z. tą vakarą matė, kad K. su savimi turėjo telefoną, jį laikė striukės kišenės dešinėje pusėje. Išvykus vyriškiui, maždaug po 5-10 minučių K. pastebėjo, kad jos striukės kišenėje nebėra telefono, tuomet jie visi įtarė, kad telefoną galėjo pavogti vyriškis, sėdėjęs ant suoliuko šalia K.. E. bandė skambinti minėtam vyriškiui jo nurodytu telefono numeriu, nes jie buvo apsikeitę telefono numeriais, tačiau nesėkmingai, nes telefonas buvo išjungtas (T. 1., b.l. 40).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu, liudytoja P. Z. atpažino kaltinamąjį I. G. kaip asmenį, kuris sėdėjo šalia nukentėjusiosios K. U. ant suoliuko (T. 1, b.l. 41-42).
Nepilnametis liudytojas V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo pareigūnui teigė, kad 2015 m. gruodžio 4 d., apie 15 val., Vilniuje, Pelesos gatvėje, jis susitiko su draugais P. ir K., su kuriomis jie vaikščiojo Naujininkų mikrorajone. Apie 19:00 val., tai pat Pelesos gatvėje, jie susitiko draugus E. ir D., kurių jokių duomenų liudytojas V. D. nežino, ir tuomet jie visi kartu nuėjo prie Liepkalnio ir Pelesos gatvių sankryžos ir atsisėdo ant suoliuko autobusų stotelėje. Apytiksliai po 10 minučių, prie jų kompanijos priėjo du apie 20-30 metų amžiaus vyriškiai, kurių išskirtinių bruožų liudytojas V. D. neįsidėmėjo, todėl atpažinti negalėtų, nes matė juos pirmą kartą. Toliau liudytojo V. D. apklausos protokole (T. 1., b.l. 37) ikiteisminio tyrimo pareigūnas žodis žodin atkartoja liudytojos P. Z. apklausos protokole nurodytas ir užfiksuotas aplinkybes.
Dėl šios nusikalstamos veikos įrodymų vertinimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Nukentėjusioji R. U., kaip nukentėjusiosios nepilnametės K. U. motina, taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, kadangi ji taip pat turi teisėtą interesą, kad jai būtų atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė žala ir apsaugoti jos nepilnametės dukros interesai. Be to, teismas mano, kad nepilnamečiai liudytojai P. Z. ir V. D., kurie yra nukentėjusios K. U. artimi draugai, taip pat yra netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, kadangi įvykio dieną jie kartu su nukentėjusiąja K. U. leido laisvalaikį, todėl jie gali būti suinteresuoti, kad jų parodymai apie kartu leistą laisvalaikį ir įvykio aplinkybes būtų palankūs nukentėjusiajai K. U., todėl vertinant nukentėjusiosios K. U., jos motinos R. U. ir liudytojų P. Z. bei V. D. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad šių asmenų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti. Tačiau jokių kitų neabejotinų įrodymų, kad nukentėjusiajai K. U. priklausantį mobilaus ryšio telefoną pagrobė būtent kaltinamasis I. G., bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta. K. U., P. Z. ir V. D. parodymuose apie įvykio aplinkybes yra nurodyta tik prielaida apie tai, kad K. U. naudojamą mobilaus ryšio telefoną iš striukės kišenės galėjo pagrobti būtent kaltinamasis I. G., kadangi jis sėdėjo ant suoliuko šalia nukentėjusiosios K. U.. Tačiau vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis ant suoliuko sėdėjo šalia nukentėjusiosios, pati savaime, dar neduoda pagrindo teigti, kad telefoną pagrobė būtent kaltinamasis I. G., o jis (telefonas) negalėjo būti prarastas kitu metu ir kitais būdais, todėl vien ši aplinkybė negali būti neginčijamu kaltinamojo kaltės įrodymu. Kaltinamojo I. G. kaltės įrodymu šioje baudžiamojoje byloje negali būti ir aplinkybė, kad asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji K. U. ir liudytoja P. Z. atpažino kaltinamąjį I. G. kaip asmenį, kuris 2015 m. gruodžio 4 d., apie 20 val., sėdėjo ant suoliuko šalia nukentėjusiosios K. U., nes šios aplinkybės neginčija kaltinamasis I. G., o sėdėjimo ant to paties suoliuko faktas, kaip minėta, pats savaime, nesant kitų duomenų, negali būti pagrindas neabejotinam teiginiui, kad asmuo padarė vagystę. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiosios K. U. ir liudytojų P. Z. bei V. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nepaisant to, kad jie nepatvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, taip pat dar yra prieštaringi ir tarpusavyje, o atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad liudytojų P. Z. ir V. D. parodymai, užfiksuoti ikiteisminio tyrimo protokoluose, yra žodis žodin atkartojantys vienas kitą, teismas daro išvadą, jog nepilnamečių K. U., P. Z. ir V. D. parodymai negali būti apkaltinamojo teismo nuosprendžio pagrindu kaltinamojo I. G. atžvilgiu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012; 2K-269/2013; 2K-111/2014 ir kt.), kad sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o kaltinamojo kaltė turi būti pagrįsta neginčijamais įrodymais. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, įtvirtinančiu kaltinimo ir gynybos šalių lygias teises teikti įrodymus ir ginčyti kitos šalies argumentus, tuo tarpu kaltinamojo padėtis baudžiamajame procese yra apibrėžta nekaltumo prezumpcijos principo, todėl jis atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą gali tik tuo atveju, jeigu jo kaltė nusikalstamos veikos padarymu yra neginčijamai įrodyta. Kadangi teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis I. G. pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių (kišenvagystė), o teismas išnaudojo visas galimybes kilusioms abejonėms ir neaiškumams pašalinti, tačiau šių abejonių pašalinti nepavyko, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo (mobilaus ryšio telefono pagrobimas) kaltinamasis I. G. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti du Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - Tarnyba) prašymai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų šioje baudžiamojoje byloje išieškojimo tiek iš kaltinamojo I. G., tiek iš kaltinamojo P. L..
Tarnybos prašymuose dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tačiau tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais ( Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t.y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Atliekant ikiteisminį tyrimą ir nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme, kaltinamiesiems I. G. ir P. L. buvo paskirtos kardomosios priemonės – kardomasis kalinimas (suėmimas), todėl gynėjų dalyvavimas šioje baudžiamojoje byloje buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), nepriklausomai nuo kaltinamųjų I. G. ir P. L. valios.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamųjų I. G. ir P. L. šiuo atveju nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
I. G. (I. G.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiosioms E. T. ir I. Ž. priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiesiems A. G., E. P. ir L. K. priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajam V. S. (V. S.) priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiesiems S. B. (S. B.) ir J. K. priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, kaltinamajam I. G. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią I. G. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016 m. gruodžio 28 d.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į I. G. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą ir suėmimą) nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016m. gruodžio 28 d.
Kardomąją priemonę I. G. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (kišenvagystė), I. G. (I. G.) išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo I. G. netenkinti.
P. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos) ir jam paskirti:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiosioms E. T. ir I. Ž. priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiesiems A. G., E. P. ir L. K. priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajam V. S. (V. S.) priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių;
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, kaltinamajam P. L. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią P. L. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016 m. gruodžio 28 d.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į P. L. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą ir suėmimą) nuo 2016 m. balandžio 27 d. iki 2016m. gruodžio 28 d.
Kardomąją priemonę P. L. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo P. L. netenkinti.
V. D. (V. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (keturios nusikalstamos veikos) ir 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti:
pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiosioms E. T. ir I. Ž. priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiesiems A. G., E. P. ir L. K. priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiajam V. S. (V. S.) priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą dešimčiai mėnesių;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už nukentėjusiesiems S. B. (S. B.) ir J. K. priklausančio turto grobimą, - laisvės atėmimą vieneriems metams;pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimais, paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, kaltinamajam V. D. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis 2016-08-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2016 m. spalio 18 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais, 2016-10-18 teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, pridedant dalį ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių, ir galutinę subendrintą bausmę V. D. (V. D.) paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią V. D. skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2016 m. gruodžio 28 d.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į V. D. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą ir suėmimą) nuo 2016 m. balandžio 30 d. iki 2016m. gruodžio 28 d.
Kardomąją priemonę V. D. palikti tą pačią – suėmimą, kurios terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2016 m. gruodžio 28 d.
Išieškoti iš kaltinamųjų I. G. (I. G.), P. L. ir V. D. (V. D.) solidariai nukentėjusiosios E. T. naudai 300 € (tris šimtus eurų), nukentėjusiosios I. Ž. naudai 100 € (vieną šimtą eurų), nukentėjusiojo A. G. naudai 70 € (septyniasdešimt eurų), nukentėjusiosios E. P. naudai 175 € (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus), nukentėjusiojo V. S. (V. S.) naudai 100 € (vieną šimtą eurų) ir nukentėjusiojo L. K. naudai 200 € (du šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamųjų I. G. ir V. D. solidariai nukentėjusiojo S. B. (S. B.) naudai 150 € (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), o nukentėjusiosios J. K. naudai 600 € (šešis šimtus eurų) turtinės žalos atlyginimo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du dviračio užraktus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o informacijos laikmenas (CD diskus) su vaizdo įrašais, esančias vokuose prie bylos medžiagos, ir toliau saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.