- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-10
- Bylos Nr.
- eAN2-279-526/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- E. M.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025-08-26 nutarimu E. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 500 eurų administracine nuobauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2025-07-27, 00.36 val., gyvenvietėje, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 50 km/val. greitį viršijo 62 km/val. (įvertinus paklaidą), t. y. važiavo 114 km/val. ± 2 km/val. greičiu, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 129 punktą. Šį Institucijos nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. M. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. spalio 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. skundo netenkino ir nutartyje nurodė, jog šiuo atveju padarytas administracinis nusižengimas, už kurį skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda bei poveikio priemonė E. M., laikytinas išskirtinai pavojingas ir grubiu. E. M., vairavo transporto priemonę nustatytu 114 km/val. ± 2 km/val. greičiu, gyvenvietėje, kur leidžiamas 50 km/val. greitis, taip pritaikius greičio matavimo prietaiso paklaidą, nustatytą greitį E. M. viršijo net 62 km/val. Teismas pažymėjo, kad tokiu elgesiu E. M. rizikavo tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybe ir saugumu, toks jo KET pažeidimas galėjo sukelti itin skaudžias ir neatitaisomas pasekmes, jo pasirinktas elgesio variantas – vairuojant automobilį viršyti nustatytą greitį, iš esmės parodo ne ką kitą kaip jo neatsakingumą ir abejingumą nustatytų taisyklių laikymuisi. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad E. M. viršijo greitį, nes dėl vairuojamo automobilio techninių savybių nepajuto greičio, visiškai nepateisina padaryto pažeidimo, nes greitis viršytas itin daug – daugiau nei dvigubai leistino greičio. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai reikšminga tai, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per pastaruosius penkerius metus duomenų matyti, kad E. M. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už nustatyto greičio viršijimą (visi greičio viršijimai nelaikytini nežymiais). Taigi, teismo nuomone, nagrinėjamu atveju padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio ar mažiau pavojingu, tai vertintina kaip sistemingo netinkamo elgesio, vykdant KET reikalavimus, pasekmė, nes pažeidimų skaičius rodo, jog jis linkęs nepaisyti įstatyme nustatytų reikalavimų, teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro. Taip pat nutartyje nurodoma, jog iš Institucijos priimto 2025-08-26 nutarimo turinio matyti, jog atsižvelgus į tai, kad buvo nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybę – visiškai pripažino nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nėra pasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, E. M. už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 500 Eur bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 2 mėnesiams. Teismo nuomone, byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sumažinti paskirtos nuobaudos dydį bei sušvelninti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 2 mėnesių terminui atėmimo, pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Todėl, teismo nuomone, įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, E. M. pagrįstai skirta bauda, ne didesnė negu vidurkis, artima jos minimumui bei paskirta artima minimumui numatyta administracinio poveikio priemonė.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. M. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį pakeisti ir panaikinti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams, paliekant galioti tik paskirtą piniginę baudą. Nurodo, jog su minėta nutartimi nesutinka jos dalyje dėl taikytos administracinės poveikio priemonės - teisės vairuoti atėmimo, kadangi laiko ją neproporcinga jo padaryto nusižengimo aplinkybėms ir asmeninei situacijai.
3.1. Apeliantas skunde nurodo, jog teismas neatsižvelgė į individualizuojančias ir lengvinančias aplinkybes, t. y. teismas formaliai vertino aplinkybes, nors pagal ANK 33, 34 ir 35 straipsnius nuobauda privalo būti individualizuota, atsižvelgiant į asmens asmeninę, šeiminę, profesinę padėtį ir padarytos veikos aplinkybes. Nurodo, jog byloje nustatyta ir patvirtinta, kad: jis yra vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir direktorius, jo darbas tiesiogiai susijęs su vairuotojo pažymėjimu, nes tenka važinėti pas klientus, jis tarnauju Krašto apsaugos savanorių pajėgose, o mobilumas yra būtinas tarnybos funkcijoms atlikti, dalinai prižiūri dvi sveikatos problemų turinčias senyvo amžiaus močiutes, kurioms reikalinga nuolatinė priežiūra, gyvena Klaipėdos rajone, kur viešojo transporto galimybės yra labai ribotos. Mano, jog šios jo asmeninės, profesinės ir socialinės aplinkybės yra tiesiogiai reikšmingos nuobaudos individualizavimui pagal ANK 34 straipsnį, todėl teismas privalo jas įvertinti kaip esmines, lemiančias švelnesnę nuobaudą, nes pirmosios instancijos teismas jų realiai neįvertino.
3.2. Apelianto nuomone, jo padaryta veika nėra didelio pavojingumo, nes nusižengimas padarytas nakties metu ir esant minimaliam eismo intensyvumui, nesukeliant realios žalos ar pavojaus eismo dalyviams. Nurodo, jog greičio viršijimas įvyko dėl neapdairumo, nes ką tik buvo grįžęs iš automagistralės ir vairavo naujai įsigytą automobilį, prie kurio techninių savybių nebuvo pripratęs. Mano, jog tai leidžia veiką vertinti kaip mažesnio pavojingumo, o ne kaip reikalaujančią griežtesnės sankcijos.
3.3. Mano, jog buvo neatsižvelgta į proporcingumo principą. Nurodo, jog pagal ANK 35 straipsnį ir teismų praktiką nuobauda turi būti proporcinga, ji negali sukelti asmeniui neproporcingai sunkių socialinių pasekmių. Nurodo, jog teisės vairuoti atėmimas sukelia realią grėsmę jo verslo veiklos tęstinumui, sunkinančias pasekmes tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose, šeimos, socialines priežiūros (močiutėms) nepalengvinamas mobilumo problemas. Pažymi, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisės vairuoti atėmimas nėra būtinas taikyti, jei jis sukelia perteklines pasekmes, prevenciniai tikslai gali būti pasiekti švelnesne sankcija. Mano, jog jo atveju prevencijos tikslai pilnai pasiekiami skiriant piniginę baudą bei patiriant reputacines pasekmes tarnyboje.
3.4. Apelianto nuomone taip pat nebuvo atsižvelgta į teisingumo principą. Nurodo, jog vadovaujantis Konstitucijos 31 straipsniu ir teisinės valstybės principu, nuobauda turi būti teisinga, ji turi atitikti realias bylos aplinkybes ir asmens elgesį, teismas privalo vertinti ne tik formalius duomenis, bet ir kontekstą, kuriame pažeidimai padaryti. Nurodo, jog byloje buvo formaliai pažymėta, kad per pastaruosius dvejus metus greitį jis viršijo keturis kartus, nors nebuvo aiškinamasi, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis šie pažeidimai atsirado, nebuvo vertinama, ar jie iš tikrųjų atspindi sistemingą pažeidinėjimą, ar vienkartines situacijas, nebuvo nagrinėta, ar tai objektyviai parodo mano asmens elgesį ar charakterį. Nurodo, jog praktikoje dažnai pasitaiko, kad asmenys nedrįsta ginčyti administracinių nuobaudų, nes: paprasčiau ir pigiau yra sumokėti baudą, teisminis procesas reikalauja laiko ir finansinių išteklių, dėl to formaliai susiformuoja „pažeidimų istorija“, kuri nebūtinai atspindi realias aplinkybes. Dėl to, apelianto manymu, vien tik paminėjimas į keturis ankstesnius greičio viršijimus neatspindi realaus jo elgesio modelio, neatspindi jo charakterio ar asmenybės bruožų, negali būti vertinama kaip pakankamas pagrindas taikyti griežtesnę sankciją. Nurodo, jog teisingumo principas reikalauja: įvertinti tikrąsias aplinkybes, nevertinti formalios pažeidimų istorijos kaip vienintelio kriterijaus, spręsti situacijas individualiai.
3.5. Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamoje nutartyje teigiama, kad jis turėjo pats įvertinti visas pasekmes prieš padarant pažeidimą, nors patys pareigūnai neįvertino savo veiksmų teisėtumo procedūrinių reikalavimų. Nurodo, jog teisės vairuoti atėmimas buvo pradėtas vykdyti dar neįsiteisėjus nutarimui, nors iš esmės tokie veiksmai yra neteisėti. Mano, jog šioje situacijoje akivaizdu, kad pareigūnai neįvertino, jog teisės vairuoti atėmimas negali būti pradėtas vykdyti iki skundo išnagrinėjimo teisme, nepaisė, kad sprendimas nebuvo galutinis, pritaikė sankciją pažeisdami procesinę tvarką. Mano, jog dėl šio procedūrinio pažeidimo negali būti taikomas visas numatytas 2 mėnesių teisės vairuoti atėmimo terminas, kadangi sankcija jam jau buvo neteisėtai pritaikyta vienai dienai, todėl nuobaudos terminas turi būti atitinkamai individualiai perskaičiuotas.
4. Klaipėdos apygardos teisme 2025-11-28 buvo gauti papildomi dokumentai, t. y. E. M. papildomas priedas prie apeliacinio skundo, kuris nebus vertinamas kaip apeliacinio skundo dalis ir dėl jo nebus pasisakoma nutarties motyvuojamojoje dalyje.
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas nesutinka su apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos 2025 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde iš esmės keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. apeliantas skundu prašo panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
8. Apeliantas skunde tvirtina, jog jo asmeninės, profesinės ir socialinės aplinkybės yra tiesiogiai reikšmingos nuobaudos individualizavimui pagal ANK 34 straipsnį, todėl teismas privalo jas įvertinti kaip esmines, lemiančias švelnesnę nuobaudą, nes pirmosios instancijos teismas jų realiai neįvertino. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą, tinkamai ir labai išsamiai įvertino visas E. M. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir tinkamai individualizavo jam skiriamą nuobaudą bei pagrįstai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
9. Apeliantas, prašydamas panaikinti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Įstatyme numatyta, kad, remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Paprastai administracinė nuobauda gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymą nuobauda negali būti skiriama. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodomų argumentų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatoms taikyti, kadangi jų negalima laikyti išskirtinėmis aplinkybėmis, suteikiančiomis galimybę taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Prie išskirtinių aplinkybių, suteikiančių teisę teismui pažeidėjui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, galėtų būti priskiriamas ir nedidelis veikos pavojingumas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. M. padarytas nusižengimas – nustatyto greičio viršijimas daugiau nei 50 km/h ir vairavimas neturint tam teisės, nepatenka į ANK 12 straipsnio 1 dalį, kurioje numatytos mažai pavojingos veikos.
10. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos išvadai, jog nagrinėjamu atveju yra pakankamai reikšminga tai, jog iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus per pastaruosius penkerius metus duomenų matyti, kad E. M. ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už nustatyto greičio viršijimą, todėl padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktinio pobūdžio ar mažiau pavojingu, tai vertintina kaip sistemingo netinkamo elgesio, vykdant KET reikalavimus, pasekmė, nes pažeidimų skaičius rodo, jog jis linkęs nepaisyti įstatyme nustatytų reikalavimų, teigiamų išvadų dėl savo neteisėto elgesio nedaro.
11. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad E. M., stipriai viršydamas nustatytą greitį, rizikavo tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybe ir saugumu, toks jo KET pažeidimas galėjo sukelti itin skaudžias ir neatitaisomas pasekmes, jo pasirinktas elgesio variantas – vairuojant automobilį viršyti nustatytą greitį, iš esmės parodo ne ką kitą kaip jo neatsakingumą ir abejingumą nustatytų taisyklių laikymuisi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus, nes administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, E. M. paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams, yra proporcinga padarytiems administraciniams nusižengimams.
12. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo šeimos ar darbo pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad E. M. skirta artima vidurkiui ANK 416 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta bauda ir artima minimaliai administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams – atitinka jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.