Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ ieškinį atsakovui E. A. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

10. Argumentuoja, jog darbdavys turi pareigą įrodyti visas civilinės (materialinės) atsakomybės sąlygas. Ieškovė jo kaltę įrodinėja įrašu CMR važtaraščio 13 punkte, tačiau kada šis įrašas padarytas, teismas nenustatė ir ši bylai reikšminga aplinkybė nebuvo tirta. Byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad žala būtent atsirado pakraunant automobilius pas krovinio siuntėją. Jokių kitų įrodymų ieškovė nepateikė ir neįrodė, kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių buvo apgadintas automobilis, taip pat nepaneigė jo teiginių, kad žalos aktas buvo surašytas krovinio gavėjo Šveicarijoje ar jam buvo perduotas jau apgadintas krovinys.

11. Pažymi, kad jam nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, ieškovė neatliko jokio tyrimo, kurio metu būtų buvę konstatuoti jo neteisėti veiksmai. Priešingai, į teismą ieškovė kreipėsi tik po to, kai buvo priimtas jam palankus Darbo ginčų komisijos sprendimas, įpareigojantis ieškovę sumokėti darbo užmokesčio įsiskolinimą. Taip pat teigia, kad jis buvo informuotas, jog vežamo krovinio draudimo franšizė yra 500 Eur, o bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog franšizė yra 2 500 Eur. Taigi ieškovė sudarė regimybę, jog yra tinkamai įvykdžiusi prievolę apdrausti krovinį visą vežimo laikotarpį, ir atsiradus žalai reikalavimas ją atlyginti bus pareikštas draudėjui. Teigia, jog draudimo sutartis nebuvo tinkama, todėl jam taikytina ribota materialinė atsakomybė, nes ne dėl jo veiksmų (neveikimo) įvykis pripažintas nedraudžiamuoju.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iš darbuotojo, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Darbuotojo materialinė atsakomybė darbo teisėje suprantama kaip darbuotojo pareiga atlyginti darbdaviui žalą, padarytą neatlikus ar netinkamai atlikus darbuotojui nustatytas pareigas. Šios atsakomybės tikslas – atlyginti darbdaviui padarytą turtinę ir neturtinę žalą (DK 151 straipsnis). Atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (DK 152 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos darbo teisinių santykių srityje yra tokios pačios kaip ir civilinėje teisėje: turi būti nustatyta padaryta žala, darbuotojo neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, pažeidėjo kaltė ir turi būti nustatytos papildomos sąlygos – pažeidėjo ir nukentėjusios šalies darbo teisiniai santykių buvimas, žalos atsiradimas turi būti susijęs su darbo veikla (DK 4, 151 straipsniai, CK 6.245–6.249 straipsniai). Visos šios civilinės atsakomybės sąlygos yra privalomos ir nors vienos iš jų nesant civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Visas civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis. Taigi nagrinėjamu atveju būtent darbdaviui (ieškovei) tenka pareiga įrodyti visas atsakovo (darbuotojo) deliktinės atsakomybės sąlygas, todėl, priešingai nei ieškovė teigia atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantas nesiekia jai nepagrįstai perkelti įrodinėjimo pareigos.

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė įrodė visų darbuotojo materialinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

20. Nustatyta, kad atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), 2019 m. gegužės 22–23 d. atsakovas pervežė krovinį – šešis automobilius „Audi Q5“ iš Vokietijos į Šveicariją. Ieškovė gavo 2019 m. rugpjūčio 19 d. Volkswagen AG (krovinio siuntėjo) pretenziją dėl 2 015,19 Eur žalos atlyginimo dėl automobilio, kurio važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo. 2019 m. rugpjūčio 21 d. pretenzija reikalavimas patikslintas, prašomas atlyginti žalos dydis sumažintas iki 1 629,88 Eur. Šią sumą pretenziją pareiškusiam asmeniui ieškovė sumokėjo 2019 m. gruodžio 12 d.

21. Ieškovės teigimu (2020 m. birželio 2 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. pirmosios instancijos teismo posėdžių metu), krovinio CMR važtaraščio 13 grafos „Siuntėjo nurodymai (muitinės ir kita informacija)“ žyma „apgadinimas transportuojant. Važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini) –automobilio kairės pusės priekinių durelių įlenkimas“ ir gauta pretenzija dėl žalos įrodo atsakovo kaltę dėl kilusios žalos, o aplinkybė, kad būtent krovinio siuntėjas pateikė pretenziją ir CMR važtaraštį, įrodo, kad žala padaryta krovinio (automobilio) pakrovimo vietoje. Pažymėtina, jog ieškovė patvirtino, kad daugiau jokių rašytinių įrodymų, dokumentų neturi, defektų aktai ar pan. nesurašyti (2020 m. gruodžio 28 d. teismo posėdis). Tuo tarpu atsakovas ginčijo ieškovės nurodytas aplinkybes, pripažino, kad į Šveicariją vienas automobilis atgabentas įlenktomis durelėmis, pripažino, kad automobilius pakrovė pats, tačiau neigė, kad jis yra kaltas dėl automobilio durelių įlenkimo, tvirtino, kad uoste Vokietijoje pakraudamas automobilius jokių defektų nepastebėjo, defektą rado prižiūrėtojai Šveicarijoje iškrovus automoblius, jis sutiko ir pasirašė, kad yra įlenktos durelės (2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdis). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, ieškovė jų nepateikė ir pripažino, kad neturi, iš kurių būtų galima nustatyti, kas, kada, kur konkrečiai, pakrovimo, transportavimo ar iškrovimo metu ir kokiais veiksmais apgadino vieną iš transportuojamų automobilių, juo labiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus ar kaltę dėl žalos. Teisėjų kolegijos nuomone, vien CMR važtaraščio 13 grafos įrašas ir paretenzija savaime neįrodo, kad žala kilo būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Nei CMR važtaraštyje, nei pretenzijose nėra nurodyta jokių faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad automobilis apgadintas būtent pakrovimo metu dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ir kaltės. Ieškovė nenurodė jokių konkrečių atsakovo neteisėtų veiksmų, nenurodė, kokias konkrečiai darbo pareigas darbuotojas pažeidė, ir iškėlė tik versiją, kad defektai galėjo atsirasti automobilio kairės pusės priekinėms durelėms (bandant jas atidaryti) kontaktuojant su autovežio konstrukcija, todėl konstatavo, kad automobilis buvo apgadintas, t. y. žala padaryta, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu apeliantas argumentuoja, kad tai techniškai neįmanoma, nes autovežio konstrukcijų dalis iš vidaus yra padengta guminiais apvalkalais tam, kad apsaugotų kraunamas transporto priemones, be to, durelėms atsitrenkus į autovežio konstrukciją, pirmiausia turėtų būti deformuota iškilimo juostelė, o ne po ja esanti durelių dalis. Pažymėtina, jog šiems argumentams pagrįsti apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų. Taigi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, dėl ko kilo žala ir kas kaltas dėl jos kilimo.

22. Pagal ieškovės direktoriaus 2017 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. VT-17/028 patvirtintų Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareiginių nuostatų 39 punktą vairuotojas turi pareigą kontrolei nustačius žalą informuoti apie tai transporto vadybininką, jei yra vairuotojo pastabų, įrašyti jas CMR važtaraščio 18 grafoje, surašyti defektų aktą ir gauti konktrolieriaus parašus. Pažymėtina, jog ieškovė argumentavo, kad aplinkybė, jog atsakovas neįrašė pastabų CMR važtaraščio 18 grafoje, reiškia, kad jis ir yra kaltas dėl kilusios žalos. Teisėjų kolegija su tokia ieškovės interpretacija nesutinka ir pažymi, jog aptariamas Pareiginių nuostatų punktas neįpareigoja vairuotojo pastabas pareikšti visais atvejais, o tik tada, jei jų turi. Atsakovas 2020 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje paaiškino, kad 18 grafą turi pildyti, jeigu pats randa žalą, tačiau šiuo atveju žalą nustatė kontrolieriai iškraunant automobilius ir jam parodė, jis sutiko, kad durelės yra įlenktos, be to, kiekvienu atveju nustačius žalą jis turi pasirašyti CMR važtaraštį. Atsakovas pažymėjo, kad jeigu žala būtų buvusi padaryta pakrovimo vietoje, niekas jam nebūtų leidęs išvažiuoti be papildomų dokumentų, siuntėjas būtų susisiekęs su krovinio gavėju ir aiškinęsis, ar gavėjas sutiks priimti pažeistą automobilį. Kaip minėta, atsakovas pripažino, kad į paskirties vietą atvežė apgadintą krovinį, tačiau tai savaime nereiškia, kad yra kaltas dėl apgadinimų. Tuo tarpu pati ieškovė 2020 m. gruodžio 28 d. teismo posėdyje patvirtino, kad defektų aktų „Volkswagen“ markės automobiliams niekas nerašo ir daugiau jokių įrodymų ji neturi.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjama iš darbo teisinių santykių kilusi byla (CPK 410 straipsnio 2 dalis). Atsakovas buvo ieškovės darbuotojas, jis socialiniu ir ekonominiu požiūriu yra silpnesnė darbo teisinių santykių šalis, todėl visos abejonės dėl teisinių santykių formos ir turinio turi būti aiškinamos darbuotojo naudai. Dėl to, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju taikant darbuotojui atsakomybę, tikėtinumas nėra pakankamas ir civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimas negali būti grįstas tik prielaidomis ir versijomis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad materialinės atsakomybės atvejais darbo teisės požiūriu žalą padariusio asmens (darbuotojo) kaltė nepreziumuojama. Tai reiškia, kad, kaip jau minėta, tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas darbuotojui dėl žalos atlyginimo, darbuotojo kaltę privalo įrodyti ieškinį pareiškęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296-611/2017, 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-421/2018, kt.), o nagrinėjamu atveju ieškovė to nepadarė. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina tik tai, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 19 d. ir 21 d. gavo Volkswagen AG atstovo pretenzijas dėl pažeisto krovinio – automobilio, kurio važiuoklės Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. gruodžio 12 d. sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d. pretenzijoje nurodytą 1 629,88 Eur sumą. Tačiau ieškovė niekaip neįrodė, kad atsakovas atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (neveikimą), dėl kurių buvo apgadintas nurodytas automobilis. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovui, kaip (duomenys neskelbtini), nustatytų pareigų, susijusių su krovinio priežiūra ir apsauga, pažeidimo. Neįrodžius atsakovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp veiksmų ir padarytos žalos, nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant materialinės atsakomybės teisinį santykį ir priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą, nes, nesant nustatytos bent vienos iš privalomų civilinės atsakomybės sąlygų, atsakomybė darbuotojui nekyla.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė, nei atsakovui 2019 m. gegužės 26 d. grįžus iš komandiruotės ir parvežus CMR važtaraščio, kurio 13 grafoje taip pat turėjo būti nurytas krovinio defektas, kopiją, nei gavusi 2019 m. rugpjūčio 19 ir 21 d. pretenzijas, prieš darbuotoją jokių veiksmų nesiėmė, paaiškinimų neprašė, nepasinaudojo DK 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise vienašališkai rašytiniu nurodymu išskaityti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio neviršijančią išskaitą, nors jokių objektyvių kliūčių įgyvendinti šią darbdavio teisę nenustatyta, pagal to paties straipsnio 2 dalį nustatyta tvarka nereikalavo didesnio žalos atlyginimo. Priešingai, į Darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo darbdavys kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 27 d., po to, kai atsakovas išėjęs iš darbo (2019 m. lapkričio 18 d.) kreipėsi į Darbo ginčų komisiją (2019 m. lapkričio 27 d.) ir buvo priimtas atsakovui palankus 2019 m. gruodžio 11 d. sprendimas dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo iš ieškovės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės reiškia ne atsakovo susireikšminimą, kaip nurodo darbdavys, o sudaro pagrindą manyti, kad ieškovė galbūt naudojasi savo pranašumu prieš atsakovą, kaip stipresnė darbo teisinių santykių šalis, juo labiau, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžiuose šalių rodytų aplinkybių, tarp šalių įvyko konfliktas, ieškovės teigimu, dėl padarytos žalos atlyginimo, atsakovo teigimu, ieškovei nepagrįstai jį apkaltinus simuliuojant ligą.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę ir vertino įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, jis naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

27. Keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.

28. Atsakovas civilinės bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, jos yra pagrįstos, patirtos realiai, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos, 2015 m. kovo 20 d. redakcija) nustatytų rekomenduojamų priteisti dydžių, todėl atsakovui iš ieškovės priteistinas bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme atlyginimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Apeliantas už advokato teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą sumokėjo 300 Eur, apeliacinis skundas patenkintas, todėl atsakovo išlaidos atlygintinos.

30. Apeliantas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo, kuris nagrinėjamoje byloje būtų sudaręs 37 Eur, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistinas 37 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ ieškinį atsakovui E. A. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ 550 Eur (penki šimtai penkiasdešimt eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo E. A. naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ 300 Eur (tris šimtai eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovo E. A. naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vykom“ 37 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybės naudai.