Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2; 1.2.1; 1.4.2.3; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.13; 3.2.6.1; 3.2.6.5. (S)

2025 m. vasario 5 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui biudžetinei įstaigai (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo skirti darbo užmokesčio priemoką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė I. G., nesutikdama su 2024 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Alytaus darbo ginčų komisija) sprendimu Nr. DGKS-5883 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)12736/2024, kuriuo jos prašymas atmestas, pateikė teismui ieškinį atsakovei Alytaus miesto savivaldybei, trečiajam asmeniui biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) (duomenys neskelbtini), kuriuo prašo:

įpareigoti atsakovą paskirti ieškovei 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. komandiruotės metu pavaduotą direktorių A. G., paskirti 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. atostogų metu pavaduotą direktorių A. G. už tuo metu vykdytas BĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus darbo funkcijas, priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas teismo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dėl iš darbo santykio kilusio darbo ginčo pateikė Darbo ginčų komisijai nagrinėti darbo ginčą, kuriuo prašė įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę skirti jai 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. komandiruotės metu pavaduotą BĮ (duomenys neskelbtini) direktorių A. G.. Ieškovė papildomai pateiktame 2024 m. liepos 15 d. prašyme prašė įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę skirti ieškovei 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką ir už 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. atostogų metu pavaduotą (duomenys neskelbtini) direktorių A. G.. Nurodė, kad ji nuo 2007 m. sausio 16 d. dirba BĮ (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų padalinio vedėja. Nors darbo sutartį su ja sudarė BĮ (duomenys neskelbtini), tačiau mano, kad darbo santykius, susijusius su BĮ (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir darbo funkcijų vykdymu, šias pareigas vykdančio darbuotojo darbdavys yra įstaigos vadovą į pareigas skiriantis, darbo sutartį su įstaigos vadovu pasirašantis, įstaigos vadovo darbo užmokesčio ir priedų nustatymą bei skyrimą vykdantis darbdavys Alytaus miesto savivaldybės meras. 2024 m. balandžio 2 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP2-37-(4.2E) „Dėl A. G. komandiruotės į Lenkiją“, ieškovei buvo pavesta nuo 2024 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. balandžio 20 d. pavaduoti direktorių A. G. jo komandiruotės metu. (duomenys neskelbtini) direktorius 2024 m. kovo 27 d. Alytaus miesto savivaldybės merui pateikė patikslintą 2024 m. kovo 25 d. prašymą „Dėl siuntimo į tarnybinę komandiruotę“, kuriame siūlė mokėti ieškovei ne mažesnę kaip 10 procentų priemoką už pavadavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo (toliau – ir įstatymas) 8 straipsniu, už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas, gali būti skiriama priemoka ne mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. Priemoka už direktoriaus pavadavimą jai nebuvo skirta. Atsakovės 2024 m. balandžio 5 d. rezoliucijoje buvo nurodyta „Priedo už pavadavimą neskirti“. Pažymėjo, kad darbo ginčas kilo iš esmės ne dėl BĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojos Socialinių paslaugų padalinio vedėjos, į kurias ją skiria ir darbo užmokesčio bei priemokų mokėjimo darbo santykio klausimus reguliuoja darbuotoja su darbdaviu – BĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, kaip darbdavio atstovu, o dėl darbuotojos I. G. darbo santykio klausimų, susijusių su (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijų vykdymu, todėl už BĮ (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų ir darbo funkcijų vykdymo ir priemokų už šių funkcijų vykdymo nustatymą bei skyrimą yra atsakinga tik atsakovė. Darbuotojui, vykdančiam BĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus funkcijas pavaduojant direktorių, tuo pačiu vykdant savo tiesiogines darbo funkcijas, atliekant BĮ (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų padalinio vedėjos pareigas, dėl padidėjusio darbo krūvio yra skirtina ir nustatytina priemoka, kuri skirtina ir nustatytina Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu.

Ieškovė, šalindama teismo nutartimi nustatytus ieškinio trūkumus, 2024 m. rugsėjo 16 d. prašyme papildomai nurodė, kad ji su nurodytais mero potvarkiais dėl pavedimo jai pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių A. G. ir vykdyti šias įstaigos vadovo pareigas susipažino iš karto po potvarkių priėmimo jai į darbovietę Alytaus miesto savivaldybės administracijai atsiuntus Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkius, juos perskaitydama, o savo sutikimą vykdyti jai pavestas pareigas ji išreiškė faktiniu jai pavestų potvarkiais pareigų vykdymu. Darbo ginčo, dėl jai pavestų pareigų vykdymo sutikimo davimo (nedavimo) ar tinkamo (netinkamo) supažindinimo nėra ir toks darbo ginčas ieškiniu nekeliamas (neinicijuojamas). Pareiškė, kad suformuluotas ieškinio reikalavimas – įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės merą skirti ieškovei 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. komandiruotės metu direktoriaus A. G. pavadavimą vykdant įstaigos vadovo pareigas, ir skirti 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. atostogų metu pavaduotą (duomenys neskelbtini) direktorių A. G. vykdytas BĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus darbo funkcijas – sukurtų ieškovei teisines pareigas, nes, patenkinus ieškinio reikalavimą, t. y. Alytaus miesto savivaldybės merui potvarkiu paskyrus prašomą priemoką už mero potvarkiu atsiradusių papildomų darbo funkcijų atlikimą, darbuotoja I. G. įgytų teisę į nurodytos darbo užmokesčio priemokos gavimą.

Ieškovė 2024 m. lapkričio 5 d. teismui pateiktame prašyme papildomai nurodė, kad, susipažinusi su atsiliepimais į ieškinį, ji nesutinka su atsakovės atsiliepime minimu įžvelgiamu nesąžiningu ieškovės elgesiu, nes, Alytaus miesto savivaldybės merui potvarkiais pavedus pavaduoti direktorių, ji jau keliolika metų pavaduoja įstaigos direktorių, 2018 m. – 2022 m. atsakovė mažiausia 8 kartus ieškovei yra skyrusi priemokas už pavadavimą, be to, už įstaigos direktoriaus pavadavimą, priemoka buvo skirta ir kitam įstaigos darbuotojui. Atsakovė niekaip neinformavo ieškovės, kad situacija pasikeitė, kad Alytaus miesto savivaldybės meras priemokos už pavadavimą daugiau neskirs ir, kad būtent (duomenys neskelbtini) direktorius turi teisę skirti ar nustatyti priemokos dydį. Mano, kad (duomenys neskelbtini) Socialinio padalinio nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-59, 21 punkte įrašyta, jog padalinio vedėjas pavaduoja (duomenys neskelbtini) direktorių ligos, kasmetinių atostogų ir kitais atvejais tam, kad nereikėtų kiekvieną kartą iš darbuotojo imti raštišką sutikimą, t. y., kad jis neprieštarauja pavaduoti įstaigos direktorių.

Atsakovė Alytaus miesto savivaldybė per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu visiškai nesutinka, prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad 2024 m. kovo 25 d. Alytaus miesto savivaldybėje gautas (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. prašymas „Dėl siuntimo į komandiruotę“. 2024 m. kovo 27 d. gautas BĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. patikslintas prašymas „Patikslintas 2024 m. kovo 25 d. prašymas dėl siuntimo į tarnybinę komandiruotę“. Alytaus miesto savivaldybės meras 2024 m. balandžio 2 d. priėmė potvarkį Nr. MP2-37-(4.2E) „Dėl A. G. komandiruotės į Lenkiją“. Ieškovė 2024 m. birželio 5 d. kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę skirti 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. komandiruotės metu pavaduotą direktorių A. G.. 2024 m. liepos 15 d. darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)12736/2024 nagrinėjimo metu ieškovė papildomai pateikė Alytaus darbo ginčų komisijai prašymą įpareigoti atsakovę skirti ieškovei 20 proc. priemoką už 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. atostogų metu pavaduotą direktorių A. G.. Alytaus darbo ginčų komisija darbo ginčą išnagrinėjo iš esmės ir ieškovės prašymą dėl įpareigojimo Alytaus miesto savivaldybę skirti jai 20 procentų pareiginės algos dydžio priemokas už pavadavimą pagrįstai atmetė.

Pažymėjo, jog ieškovės prašymas pareikštas netinkamam atsakovui. Ieškovės ir atsakovės nesieja darbiniai santykiai, ieškovė nėra Alytaus miesto savivaldybės ar Alytaus miesto savivaldybės administracijos darbuotoja. Ieškovės darbdavys yra (duomenys neskelbtini), kurie būtent yra sudarę su ieškove darbo sutartį. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 8 straipsnio 3 dalį priemokos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo. Ieškovė yra BĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja, socialinių paslaugų padalinio vedėja, ją į pareigas priėmęs asmuo yra (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., ieškovės darbo sutartis sudaryta su (duomenys neskelbtini), taigi, darbo sutartiniai santykiai yra susiklostę tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini).

Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą, meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T-45 „Dėl (duomenys neskelbtini) nuostatų patvirtinimo“, 16.2 punkte nurodyta, jog mero kompetencija yra priimti į pareigas ir atleisti iš jų ar nušalinti nuo pareigų(duomenys neskelbtini) vadovą, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su įstaigos vadovo darbo santykiais. Pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 8 straipsnio 3 dalį priemokos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo. Atitinkamai, (duomenys neskelbtini) direktorius turi teisę skirti/nustatyti ieškovei priemokos dydį už jo pavadavimą jo komandiruotės ir atostogų metu. (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašyme, patvirtintame 2017 m. birželio 26 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo“ 8.3 punkte nurodyta, jog įstaigos direktorius priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, su jais sudaro ir nutraukia darbo sutartis, skiria drausmines nuobaudas, skatina, nustato darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymą detalizuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas bei darbo apmokėjimo sistema. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. O jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato darbdavys (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovės pridedami dokumentai patvirtina, jog BĮ (duomenys neskelbtini) yra 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-6 patvirtintas (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo sistemos aprašas. (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T-45 „Dėl (duomenys neskelbtini) nuostatų patvirtinimo“, 15.1.2. papunktyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad (duomenys neskelbtini) veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; 15.1.3. nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų (duomenys neskelbtini) darbuotojus; 15.1.4. nustato (duomenys neskelbtini) struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą; 15.1.5. nustato (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, jeigu (duomenys neskelbtini) nėra sudaryta kolektyvinė sutartis; 15.5. pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus ir užtikrina jų vykdymą. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) Socialinių paslaugų padalinio vedėja. (duomenys neskelbtini) Socialinio padalinio nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-59, 21 punkte imperatyviai nurodoma, jog padalinio vedėjas pavaduoja (duomenys neskelbtini) direktorių ligos, kasmetinių atostogų ir kitais atvejais. Be to, Socialinių paslaugų padalinio vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame 2023 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-19 (1.1.) 15.22 papunktyje yra numatyta be kitų funkcijų ir direktoriui pavedus, pagal savo pareigybės kompetenciją pavaduoti kitą darbuotoją, nesantį darbe dėl ligos, kasmetinių atostogų ar komandiruotės metu, kitais atvejais.

Atkreipė dėmesį, jog Socialinio padalinio nuostatai nebuvo pateikti nagrinėjant darbo ginčo bylą Alytaus darbo ginčų komisijoje, šie nuostatai nėra patalpinti įstaigos interneto svetainėje. Socialinio padalinio nuostatuose, esant imperatyviai nurodytai tokiai teisės akto nuostatai, jog padalinio vedėjas pavaduoja BĮ (duomenys neskelbtini) direktorių ligos, kasmetinių atostogų ir kitais atvejais, nereikalingas net potvarkis dėl pavadavimo, tad šiuo atžvilgiu įžvelgiamas tiek ieškovės, tiek (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. G. nesąžiningas elgesys. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei priemoką, esant teisiniam pagrindui (ir BĮ (duomenys neskelbtini) turint skirtų asignavimų (lėšų)), turi teisę skirti BĮ (duomenys neskelbtini) direktorius, o ne savivaldybės meras.

Trečiasis asmuo biudžetinė įstaiga (duomenys neskelbtini) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės pareikštu ieškiniu sutinka. Nurodė, kad biudžetinės įstaigos direktoriaus nebuvimo laikui (atostogoms, nedarbingumui ir net komandiruotei) pavaduojantį asmenį sprendimu pasirenka ir skiria ne pats biudžetinės įstaigos direktorius, o juridinio asmens kompetentingas organas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą, merui priskirta pareiga spręsti klausimą dėl įstaigos vadovo, o šiuo atveju, dėl laikino vadovo skyrimo taip pat. Tokiu būdu sukuriami darbo santykiai tarp juridinio asmens valdymo organo, mero ir pavaduojančio asmens. I. G. laikinai buvo paskirta įstaigos vadovu ir paskirtuoju laikotarpiu vykdė BĮ (duomenys neskelbtini) vadovo (direktoriaus) pareigas. Ieškovė mero buvo įpareigota atlikti direktoriaus darbo funkcijas, tarp mero ir ieškovės atsirado darbuotojo pavaldumo santykiai. Pagal teismų praktiką laikinai paskirtas vykdyti direktoriaus funkcijas asmuo yra pripažįstamas įstaigos faktiniu vadovu (direktoriumi) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylos Nr. e3K-3-265-611/2017, Nr. 3K-3-4-313/2018), todėl ir klausimą dėl atlygio už laikinai vykdomas direktoriaus funkcijas (pavadavimą) turėjo spręsti meras, o ne BĮ Alytaus nakvynės namai direktorius.

Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalies nuostatas, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, taip pat kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Pagal Lietuvos Respublikos DK 140 straipsnio 4 dalies nuostatas iš savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 8 straipsnio nuostatos už padidintą darbo krūvį įpareigoja nustatyti priemokos dydį, kuris negali būti mažesnis kaip 10 procentų pareiginės algos. Priemokos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo.

Pažymėjo, kad Alytaus miesto savivaldybė mažiausiai du kartus I. G. yra skyrusi priemokas už pavadavimą: 2022 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP2-99-(4.2E) „Dėl A. G. kasmetinių atostogų“ ir 2023 m. spalio 18 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. MP1-187-(4.1) „Dėl pavedimo I. G.“. (duomenys neskelbtini) neprieštarauja išmokėti priemokas ieškovei už pavadavimus, jeigu jos bus teisėtai paskirtos ar priteistos teismo.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)12736/2024 ieškovės I. G. prašymas dėl įpareigojimo Alytaus miesto savivaldybę skirti jai 20 procentų pareiginės algos dydžio priemokas už pavadavimą atmestas. Sprendimu nustatyta, kad ieškovė I. G. 2024 m. birželio 5 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydama įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę skirti ieškovei 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. komandiruotės metu pavaduotą BĮ (duomenys neskelbtini) direktorių A. G.. Ieškovė papildomai pateiktame 2024 m. liepos 15 d. prašyme prašo įpareigoti atsakovę Alytaus miesto savivaldybę skirti ieškovei 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. atostogų metu vaduotą BĮ (duomenys neskelbtini) direktorių A. G.. Ieškovė bylos nagrinėjime dalyvavo, savo prašymą palaikė, prašė jį tenkinti, atsakovės atstovė ieškovės prašymą prašė atmesti, kaip pateiktą ne tam atsakovui, nesutikdama su ieškovės prašymu atsakovė mano, kad prašymas pareikštas netinkamam atsakovui, bet to, ieškovei priemoką, esant teisiniam pagrindui, turi teisę skirti BĮ (duomenys neskelbtini) direktorius, o ne savivaldybės meras.

DK 213 straipsnio 3 dalies nuostatomis, individualus darbo ginčas dėl teisės yra nesutarimas tarp darbuotojo ar kitų darbo santykių dalyvių, iš vienos pusės, ir darbdavio, iš kitos pusės, kylantis sudarant, keičiant, vykdant ar nutraukiant darbo sutartį, taip pat dėl teisės normų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo darbo santykiuose tarp darbuotojo ir darbdavio.

Alytaus darbo ginčų komisija konstatavo, kad tarp ieškovės I. G. ir atsakovės Alytaus miesto savivaldybės kilo individualus darbo ginčas dėl teisės, o būtent dėl priedų už pavadavimą skyrimo. Ieškovė kreipėsi į Alytaus darbo ginčų komisiją, prašydama įpareigoti, jos manymu, atsakovę Alytaus miesto savivaldybę skirti jai priemokas už BĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavadavimą įvairiais laikotarpiais (nagrinėjamu atveju už laikotarpį nuo 2024 m. balandžio 7 d. iki 2024 m. balandžio 20 d. ir nuo 2024 m. liepos 17 d. iki 2024 m. liepos 31 d.). Toks ieškovės prašymas pagal savo esmę yra laikytinas individualiu darbo ginču dėl teisės, priskirtinas Darbo ginčų komisijos kompetencijai ir nagrinėtinas DK IV dalies II skyriuje nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad esant inicijuotam darbo ginčui dėl darbo užmokesčio nemokėjimo, įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Nustatyta, kad ieškovė pagal 2007 m. sausio 15 d. sudarytą neterminuotą darbo sutartį (toliau – ir DS) Nr. 97 nuo 2007 m. sausio 16 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) socialinio darbo padalinio vadovės pareigose (pagal paskutinį DS pakeitimą – Socialinių paslaugų padalinio vedėja). Ieškovės darbo sutarties pakeitimai buvo daromi BĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymais (dėl pareigų, pavadinimo pasikeitimo, dėl darbo užmokesčio dydžio, koeficientų nustatymo ir kt.). Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atitinkamais laikotarpiais pavadavo laikinai nesantį darbe dėl atostogų, ligos ir komandiruotės atveju biudžetinės įstaigos vadovą, kad už papildomų funkcijų atlikimą ieškovei turėtų būti atlyginama. Byloje yra keliamas vienintelis klausimas – kas turėjo priimti sprendimą dėl priemokų skyrimo. Ieškovė savo darbo laikotarpiu vaduodavo BĮ (duomenys neskelbtini) direktorių jo atostogų, ligos ar komandiruočių laikotarpiu. Iš BĮ (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, Socialinių paslaugų padalinio vedėjo pareigybės aprašymo, įsakymų dėl pavadavimų nustatyta, kad ieškovė I. G. pavaduodavo BĮ (duomenys neskelbtini) direktorių, tačiau iš pridedamų mero potvarkių matyti, kad ieškovei ne visais atvejais buvo nustatoma priemoka už pavadavimą. Alytaus darbo ginčų komisija sutinka su Alytaus miesto savivaldybės patektais atsiliepime teiginiais bei atstovės išsakyta pozicija posėdžio metu, kad ieškovei priedus už pavadavimą ar papildomų užduočių vykdymą galėjo numatyti bei skirti BĮ (duomenys neskelbtini) direktorius. Komisija darydama tokią išvadą, rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 8 straipsniu, kuriame numatytos priemokos, kurios gali būti skiriamos: 1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas; 2) už papildomų raštu suformuluotų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priemoka, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, o jų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje yra numatytas subjektas, kuris ir gali spręsti priemokas dydį – tai darbuotoją į pareigas priimantis asmuo.

Alytaus darbo ginčų komisija, atmesdama ieškovės prašymą, rėmėsi ir į bylą pateiktu BĮ (duomenys neskelbtini), Socialinių paslaugų padalinio vedėjo pareigybės aprašymu, kurio 15.22 punkte yra numatyta be kitų funkcijų ir direktoriui pavedus, pagal savo pareigybės kompetenciją pavaduoti kitą darbuotoją, nesantį darbe dėl ligos, kasmetinių atostogų ar komandiruotės metu, kitais atvejais, (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo sistemos aprašo 42 punkte numatomos priemokos, kurias skiria įstaigos vadovas, aprašo 42.1 punktu, kuriame numatyta, kad už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas skiriama 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoka už vieną pavaduojamą darbuotoją. Komisija sprendė, kad priedų, priemokų, skyrimas BĮ (duomenys neskelbtini) yra išimtinai darbdavio kompetencija. Ieškovės darbdavys nagrinėjamu atveju yra BĮ (duomenys neskelbtini) direktorius.

Pažymėjo, kad iš pateiktų Alytaus savivaldybės mero potvarkių (viso 7 potvarkiai), kur ieškovei pavedama vaduoti BĮ (duomenys neskelbtini) direktorių, tik dviem atvejais skirta 20 proc. priemoka (2022 m. rugpjūčio 9 d. Nr. MP2-99-(4.2E) ir 2023 m. spalio 18 d. Nr. MP1-187-(4,1) potvarkiai), kitais penkiais atvejais priemokos skirtos nebuvo ir ieškovė jų neginčijo. Skiriant priemokas, potvarkiuose buvo nurodoma, kad priemokos yra skiriamos iš BĮ (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio lėšų. Komisija nustatė, kad nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas ar Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, nei BĮ (duomenys neskelbtini) lokaliniai teisės aktai nedraudžia įstaigos vadovui skirti pavaldiems darbuotojams priedus, priemokas ar skatinimo priemones. Alytaus miesto savivaldybės mero kompetencija yra apibrėžta Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme, pagal kurio 27 straipsnio 2 dalies 7 punktą, meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T-45 „Dėl (duomenys neskelbtini) nuostatų patvirtinimo“, 16.2 punkte numatyta, jog mero kompetencija yra priimti į pareigas ir atleisti iš jų ar nušalinti nuo pareigų BĮ (duomenys neskelbtini) vadovą, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su įstaigos vadovo darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra BĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja ir socialinių paslaugų padalinio vedėja, o ją į pareigas priėmęs asmuo yra BĮ (duomenys neskelbtini) direktorius ir ieškovės darbo sutartis sudaryta su BĮ (duomenys neskelbtini) vadovu, todėl darbo sutartiniai santykiai yra susiklostę tarp I. G. bei BĮ (duomenys neskelbtini). Sprendimai dėl ieškovei skiriamų priedų turėjo būti sprendžiami BĮ (duomenys neskelbtini) vadovo. Atkreipė dėmesį, kad neaiškumai dėl priedų ar priemokų skyrimo dėl įstaigos vadovo vadavimo, galėjo būti iššaukti ir dėl neaiškių ir nenuoseklių BĮ Alytaus miesto savivaldybės mero išleistų potvarkių, kai vienu atveju potvarkiuose dėl pavedimo I. G. vaduoti įstaigos vadovą yra nurodyta skirti 20 proc. pastoviosios darbo užmokesčio dalies priemoką už papildomų užduočių atlikimą iš įstaigos darbo užmokesčio lėšų, o kitais atvejais potvarkiuose tokio prierašo nėra ar dėl priemokos nieko nepasisakoma. Komisija neturi duomenų, ar tais atvejais kai mero potvarkiuose nebuvo numatyta skirti priemoką, ieškovė tokias priemokas gavo. Komisija sprendžia kad ieškovės prašyme keliamas klausimas dėl priedų bei priemokų skyrimo turėjo būti sprendžiamas kito atsakovo – BĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus kompetencijos ribose, todėl ieškovės prašymas įpareigoti Alytaus miesto savivaldybę skirti priemokas už pavadavimą yra atmestinas. Ieškovei išaiškinta, kad Komisijos sprendimas neužkerta kelio jai kreiptis tiesiogiai į BĮ (duomenys neskelbtini) dėl priemokos skyrimo už įstaigos vadovo pavadavimą.

Ieškovė I. G. kreipėsi ieškiniu dėl darbo ginčo nagrinėjimo iš esmės nesutinkant su 2024-08-09 Darbo ginčų komisijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)12736/2024 dėl įpareigojimo skirti darbo užmokesčio priemoką. Teismo posėdyje paaiškino, kad įstaigoje dirba daugiau nei 17 metų, pavaduodavo direktorių, anksčiau priemoką skirdavo mero potvarkiu. Paaiškino, kad pagal mero potvarkį darbo užmokestis ir jo priedai būdavo mokami kitą mėnesį kartu su darbo užmokesčiu už praeitą mėnesį. Ieškovė nurodė, kad su mero priimtais ginčo potvarkiais buvo supažindinta pasirašytinai, ji sutiko pavaduoti įstaigos vadovą, jų neskundė, raštu paklausimų, dėl kokių priežasčių balandžio ir liepos mėnesiais jai už pavadavimą neskirti priedai, savivaldybės administracijai nerašė. Su tiesioginiu įstaigos vadovu dėl to kalbėjosi, raštu į jį nesikreipė, nes šis parodė mero potvarkį, sakydamas parašyta priedo neskirti. Be to nurodė, kad 2024 m. balandžio 5 d. potvarkyje buvo savivaldybės darbuotojos S. D. rezoliucija – priedo neskirti. Mano, kad ieškinys pareikštas tinkamam atsakovui ir jo keisti neketina, nes darbiniai santykiai ieškovę ir atsakovą pradeda sieti tada kai meras išleidžia potvarkius dėl įstaigos direktoriaus pavadavimo ir paveda ieškovei jį pavaduoti.

Atsakovo atstovė R. R. su ieškiniu nesutinka, kadangi, jos vertinimu, Alytaus miesto savivaldybė pagal teisės aktų reikalavimus ir realią situaciją ginčo atveju netinkama būti atsakove. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas yra pateiktas netinkamam atsakovui, nes darbo santykiai susiklostę tarp ieškovės ir trečiojo asmens, o ne tarp ieškovės ir atsakovo. Nurodė, kad ieškovę į darbą priėmė trečiasis asmuo, darbo sutartis galioja tarp šių subjektų. Pavaduotojo pareigybė minėtoje įstaigoje nenumatyta. Biudžetinei įstaigai vadovauja įstaigos vadovas, o pagal 2017 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) nuostatų 21 p. yra aptarta kas pavaduoja tam tikru atveju direktorių. Kadangi darbiniai santykiai tiesiogiai sieja ieškovę ir trečiąjį asmenį, ieškinys jau vien šiuo pagrindu turėtų būti atmestas. (duomenys neskelbtini) steigėjas yra savivaldybė, įstaigos vadovą skiria savivaldybė, asignavimus įstaigai, tame tarpe darbo užmokesčiui, tvirtina taryba, o skirtų asignavimų valdytojas yra įstaigos vadovas. Pažymėjo, kad ne savivaldybė moka darbo užmokestį ieškovei, o trečiasis asmuo. Pagal Alytaus darbo ginčų komisijos sprendimą irgi akivaizdu, kad dėl priedo skyrimo turėtų spręsti (duomenys neskelbtini) vadovas, o ne atsakovas. Ieškovei niekas neužkerta kelio kreiptis į įstaigos vadovą, kadangi pati įstaiga disponuoja biudžetu, pagal skiriamus asignavimus žino savo finansines galimybes, pati įstaiga turi pasitvirtinusi darbo apmokėjimo nuostatus. Ieškovės darbo sutartis sudaryta su (duomenys neskelbtini), priemokos mokamos iš įstaigos biudžeto ir įstaigos lėšų. Nurodė, kad vėlesniame, t .y. 2024 m. spalio 8 d. mero potvarkyje iš viso nebuvo nurodyta kas pavaduoja įstaigos vadovą, nes padalinio nuostatuose, kuriuos pareikalavo teismas pateikti ieškovę, kas paaiškėjo, susipažinus pagal byloje gautą medžiagą, numatyta, kad padalinio vedėja pavaduoja vadovą, todėl atskiro potvarkio iš viso nereikalinga rašyti. Teigia, kad už įstaigos darbą atsakinga jos administracija, o meras tik įstaigos vadovą skiria. Papildė ieškovės teiktus duomenis mero potvarkiais dėl įstaigos vadovo A. G. pavadavimo pastarojo kasmetinių atostogų bei papildomų poilsio dienų suteikimo, kuriais, skirtingai nei byloje pateikusi ir išimtinai teigia ieškovė, nebuvo numatytos ir skirtos priemokos. Pažymėjo, kad ieškovė teismui išimtinai pateikė tik tuos potvarkius, kuriuose jai buvo skirta priemoka, tačiau atsakovės potvarkiai, kurie buvo teikti Alytaus darbo ginčų komisijai, ieškovės teismui pateikti nebuvo, nors tokių potvarkių buvo visa eilė. Atsakovės pozicija išsakyta darbo ginčo komisijos svarstymo metu, kad negalimas taikus sprendimas, nes pasirinktas netinkamas atsakovas. Kita vertus, ieškovė net nesikreipė į pačios įstaigos vadovą dėl priedo skyrimo, ji elgiasi nesąžiningai. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atstovas – direktorius A. G. teismo posėdyje pritaria ieškovei. Įstaiga pavaduotojo pareigybės neturi. Tikslinga buvo vidaus aktuose aptarti dėl pavadavimo, kad atskiru atveju nereikėtų rašyti sutikimo dėl pavadavimo. Mano, kad tas, kas paveda atlikti funkcijas, turi mokėti ir priedus. Jeigu meras paveda vaduoti vadovą, tai jis ir moka priedą. Nurodė, kad darbo užmokesčio fonde yra tam skirta eilutė. Pats įstaigos vadovą pavaduojantis asmuo išsimokėti sau priedo sau galimybės neturi, nes tai sukeltų interesų konfliktą. Pasak trečiojo asmens atstovo, pavyzdžiui, įstaigos vadovui dėl objektyvių priežasčių tęsiant nedarbingumą ilgą laikotarpį, pvz. apie pusę metų, jis savaime negalėtų skirti darbuotojui priemokos už pavadavimą, nors pastarasis tokias pareigas eitų. Tuo tarpu kitiems pavaldiems įstaigos darbuotojams direktorius pats skiria pavadavimus, rašo įsakymus. Šiuo atveju mano, kad viršytų įgaliojimus skirti save pavaduojantį asmenį, nes jis skirtų tam tikrą darbuotoją, o meras galimai skirtų visai kitą pavaduojantį asmenį. Steigėjo pozicija turėtų būti aiški, jis turėtų įstaigai duoti nurodymą pagal įstaigoje galiojančią darbo apmokėjimo sistemą. Pagal Vietos savivaldos įstatymą steigėjas turi patvirtinti darbo apmokėjimo sistemą, numatyti asignavimus, įtvirtinti, kad nereikėtų papildomai sutikimų dėl pavadavimo, o už padidintą darbo krūvį turėtų mokėti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tai yra pagrindinės teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Tai reiškia, kad darbo ginčų komisijos išnagrinėtas ginčas teisme yra nagrinėjamas iš naujo. Teismas, jei mano esant tikslinga, gali remtis darbo ginčų komisijos surinktais ar jai ankščiau pateiktais įrodymais (DK 231 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)12736/2024 ieškovės I. G. prašymas dėl įpareigojimo Alytaus miesto savivaldybę skirti jai 20 procentų pareiginės algos dydžio priemokas už pavadavimą atmestas.

Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisijos (toliau tekste – ADGK) 2024 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)12736/2024, 2024 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčo išnagrinėjimo iš esmės, nurodydama, kad ADGK, formaliai pasisakydama, jog keliamas klausias turėjo būti sprendžiamas kito atsakovo, ginčo iš esmės neišnagrinėjo, todėl šios sprendimas yra neteisėtas.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos skirti ieškovei 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už laikiną biudžetinės įstaigos (toliau tekste – BĮ) (duomenys neskelbtini) vadovo pavadavimą pastarojo teisėto nebuvimo darbe dviem atvejais: 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. komandiruotės metu ir 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. kasmetinių dalinių atostogų metu.

Nors ieškovei ADGK išaiškino, kad jos sprendimas neužkerta kelio ieškovei kreiptis tiesiogiai į BĮ (duomenys neskelbtini) vadovą dėl priemokos skyrimo už įstaigos direktoriaus pavadavimą, tokia teise ieškovė nepasinaudojo, teismo posėdyje tvirtinusi, kad dėl priemokos skyrimo yra atsakingas ne BĮ (duomenys neskelbtini) vadovas, o Alytaus miesto savivaldybės meras, dėl to keisti atsakovo kitu ji nesutinkanti. Pareikšto ieškinio reikalavimo dėl subjekto, turinčio teisę/pareigą skirti priemoką už laikiną vadovo pavadavimą, šioje byloje nėra, ieškovė atsakovo keisti nesutiko, todėl teismas bylą iš esmės nagrinėja pareikštų ieškinio reikalavimų apimtyje, t. y. įpareigoti atsakovą Alytaus miesto savivaldybę paskirti ieškovei 20 procentų pareiginės algos dydžio priemoką už du kartus vaduotą BĮ (duomenys neskelbtini) direktorių (CPK 45 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Šio DK 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys – asmuo, kurio naudai ir kuriam būdamas pavaldus darbo sutartimi darbo funkciją atlygintinai įsipareigojo atlikti fizinis asmuo; darbdaviu gali būti Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis juridinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir veiksnumą, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotas užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) ar užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija, juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys (filialas, atstovybė) arba tokių asmenų grupė; darbdavio – juridinio asmens darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jo įsteigimo momento, nebent jo veiklą reglamentuojantys teisės aktai nustato vėlesnį įsisteigimo momentą.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį darbdaviu gali būti juridinis asmuo. Juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus; įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius (CK 2.81 straipsnio 1, 2 dalys).

Kiekvienoje darbo sutartyje turi būti nustatytas darbo užmokestis per mėnesį (mėnesio alga) arba už darbo valandą (valandinis atlygis), išskyrus atvejus, kai šį darbo užmokestį nustato darbo teisės normos. Tokiu atveju sutartyje turi būti pateikta nuoroda į tai nustatančias darbo teisės normas (DK 140 straipsnio 1 dalis). Iš valstybės, savivaldybių ir valstybės socialinių fondų biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei Lietuvos banko darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos nustatomos teisės aktų nustatyta tvarka (DK 140 straipsnio 4 dalis).

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 8 straipsniu – numatytos priemokos, kurios gali būti skiriamos: 1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti kito darbuotojo pareigybei nustatytas funkcijas; 2) už papildomų raštu suformuluotų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos; 3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, bet neviršijama nustatyta darbo laiko trukmė. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priemoka, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos, o jų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. Minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas subjektas, kuris gali spręsti dėl priemokos dydžio – tai darbuotoją į pareigas priimantis asmuo.

Darbdavio organai, nepaisant to, kad būtent per juos darbdavys įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas įgyvendina, nėra tiesioginiai tarp darbo sutarties šalių atsiradusio materialinio teisinio santykio subjektai, o yra susiję materialiniais teisiniais santykiais su viena iš šalių – darbdaviu.

Šiuo atveju ieškovės darbdavys – BĮ (duomenys neskelbtini), kurios savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos išimtinei ir paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai (jeigu paprastosios savivaldybės tarybos kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui). Atsižvelgiant į tokį įstaigos statusą, byloje taip pat aktualus Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kt. įtvirtintas teisinis reglamentavimas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, meras – savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad meras priima į pareigas ir atleidžia iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovus; įgyvendina kitas funkcijas, susijusias su savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) vadovų darbo santykiais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato, kad savivaldybės tarybos išimtinė kompetencija yra biudžetinių įstaigų nuostatų tvirtinimas mero teikimu, pagal 12 punktą – savivaldybės biudžeto tvirtinimas, prireikus savivaldybės biudžeto tikslinimas.

(duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2024 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T-45 „Dėl (duomenys neskelbtini) nuostatų patvirtinimo“, 2 punkte numatyta, kad (duomenys neskelbtini) teisinė forma – biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra Alytaus miesto savivaldybė, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Alytaus miesto savivaldybės meras, išskyrus teises ir pareigas, kurios priskirtos išimtinei ir paprastajai savivaldybės tarybos kompetencijai. (duomenys neskelbtini) vadovo kompetencija apibrėžta nuostatų 15 punkte, kuriame be kitų funkcijų, 15.1.2. papunktyje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) direktorius užtikrina, kad (duomenys neskelbtini) veikloje būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų; 15.1.3. nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų (duomenys neskelbtini) darbuotojus, 15.4 papunktyje numatyta, kad įstaigos vadovas valdo (duomenys neskelbtini) skirtus asignavimus, 15.1.4. nustato (duomenys neskelbtini) struktūrą ir darbuotojų pareigybių sąrašą, 15.1.5. nustato (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, jeigu (duomenys neskelbtini) nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, 15.5 papunktyje – pagal savo kompetenciją leidžia įsakymus ir užtikrina jį vykdymą. Mero kompetencija nurodyta 16 punkte, kurių 16.1 punkte numatyta teikti savivaldybės tarybai tvirtinti (duomenys neskelbtini) nuostatus, o 16.2 punkte – priimti į pareigas ir atleisti iš jų ar nušalinti nuo pareigų (duomenys neskelbtini) vadovą, įgyvendinti kitas funkcijas, susijusias su įstaigos vadovo darbo santykiais. (duomenys neskelbtini) nuostatų 17 punkte aptarta savivaldybės tarybos kompetencija, į kurią patenka (duomenys neskelbtini) nuostatų tvirtinimas, biudžeto tvirtinimas ir pan. Pagal nuostatų 19.1 punktą matyti, kad (duomenys neskelbtini) vienas iš finansavimo šaltinių yra Alytaus miesto savivaldybės biudžeto ir (arba) valstybės biudžeto asignavimai. Tokie BĮ (duomenys neskelbtini) vadovo įgaliojimai iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias biudžetinės įstaigos vadovo funkcijas.

(duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto 2017 m. birželio 26 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. M-34 „Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo“, 8.3 punkte nurodyta, jog įstaigos direktorius priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, su jais sudaro ir nutraukia darbo sutartis, skiria drausmines nuobaudas, skatina, nustato darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio nustatymą detalizuoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas bei darbo apmokėjimo sistema. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. O jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato darbdavys (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 5 straipsnio 2 dalis).

Alytaus miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės mero 2024 m. vasario 9 d. potvarkiu Nr. M-58 „Dėl Alytaus miesto savivaldybės biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemos aprašo tvirtinimo“ internetinė nuoroda https://va.alytus.lt/document/78209 ir biudžeto asignavimų lentelė parodo steigėjo skirtus asignavimus BĮ (duomenys neskelbtini), tame tarpe darbo užmokesčiui.

Prie ieškinio pridedamais duomenimis matyti, kad 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-6 patvirtintas (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo sistemos aprašas detalizuoja įstaigos darbuotojų pareiginės algos koeficientus, galimų priemokų dydžius, jų skyrimo tvarką ir pan., aprašo 42 punktas detalizuoja darbuotojams galimų skirti priemokų atvejus, o 44 punktas numato, kad sprendimą dėl priemokos mokėjimo ir jos dydžio priima direktorius. Pagal 46 punktą priemoka skiriama įstaigos direktoriaus įsakymu, nurodant konkretų terminą ir t. t.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus A. V. K. 2007 m. sausio 15 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis (toliau – DS) Nr. 97, pagal kurią ieškovė I. G. 2007 m. sausio 16 d. priimta dirbti (duomenys neskelbtini) Socialinio darbo padalinio vadovės pareigose (pagal paskutinį DS pakeitimą – Socialinių paslaugų padalinio vedėja). Ieškovės darbo sutarties pakeitimai (papildymai) dėl pareigybės, tarnybinio atlyginimo koeficiento dydžio nustatymo, darbo funkcijų atlikimo vietos, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos ir terminų, kaip matyti byloje pateiktais duomenimis, atlikti pagal (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymus dėl pareigų, pavadinimo pasikeitimo, dėl darbo užmokesčio dydžio, koeficientų nustatymo ir kt., su kuo ieškovė pasirašytinai supažindinta. BĮ (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 9 d. išduota pažyma apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas rodo, kad I. G. darbo užmokestį moka ieškovės tiesioginis darbdavys – BĮ (duomenys neskelbtini). Taigi, sudarytos darbo sutarties pagrindu materialinis teisinis darbo santykis susiklostęs tarp ieškovės ir trečiojo asmens, kuris buvo ir yra tiesioginis ieškovės darbdavys.

Socialinių paslaugų padalinio vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame 2023 m. kovo 27 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-19 (1.1.), be kitų 15 punkte aptartų šias pareigas vykdančio darbuotojų funkcijų, 15.22 papunktyje numatyta pareiga direktoriui pavedus, pagal savo pareigybės kompetenciją, pavaduoti kitą darbuotoją, nesantį darbe dėl ligos, kasmetinių atostogų ar komandiruotės metu, kitais atvejais.

(duomenys neskelbtini) Socialinio padalinio nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-59, 21 punkte imperatyviai numatyta, jog padalinio vedėjas pavaduoja (duomenys neskelbtini) direktorių ligos, kasmetinių atostogų ir kitais atvejais.

Byloje ginčo dėl to, kad ieškovei I. G. pavesta pavaduoti direktorių: 2024 m. balandžio 2 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu „Dėl A. G. komandiruotės į Lenkiją“ 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. jo komandiruotės metu ir 2024 m. liepos 4 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiu „Dėl A. G. kasmetinių atostogų“ 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. jo kasmetinių atostogų metu, nėra. Minėtuose potvarkiuose dėl priemokų skyrimo nepasisakyta. Ieškovė buvo supažindinta su mero potvarkiais, su jais sutiko, jų neskundė, neginčijo ir savalaikiai atliko pavestas funkcijas.

Bylos duomenimis taip pat matyti, kad ieškovė atitinkamais laikotarpiais anksčiau irgi vaduodavo laikinai nesantį darbe dėl atostogų, ligos, komandiruotės ir pan. atvejais įstaigos vadovą. Iš ieškovės byloje pateiktų Alytaus savivaldybės mero potvarkių, kuriais ieškovei pavedama vaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių, akivaizdu, kad ne visais, o tik tam tikrais atvejais ieškovei buvo skirta nuo 10 iki 20 procentų priemoka (pvz., 2022 m. rugpjūčio 12 d., 2019 m. spalio 18 d., 2020 m. vasario 24, 2021 m. birželio 11, 2022 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiai). Skiriant priemokas minėtuose potvarkiuose buvo pažymėta, kad priemokos skiriamos iš (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio lėšų už papildomų užduočių atlikimą. Visais kitais atvejais priemokos I. G. skirtos nebuvo ir ieškovė to neginčijo.

Iš atsakovo pridedamų Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkių – 2023 m. sausio 25 d., 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. birželio 6 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d., 2024 m. vasario 23 d., 2024 m. liepos 4 d., 2024 m. rugpjūčio 20 d., 2024 m. spalio 8 d. „Dėl A. G. kasmetinių atostogų“, taip pat 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. gegužės 31 d., 2023 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkių „Dėl papildomos poilsio dienos suteikimo A. G.“ matyti, kad minėtais atvejais priešingai, nei, kad teigia ieškovė, mero potvarkiais priemokos už (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavadavimą ieškovei skirtos nebuvo. Tokios aplinkybės liudija skirtingai nei, kad teigia ieškinyje bei aiškina teismo posėdžio metu, o taip pat pridedamais įrodymais ieškovė, jog pas atsakovą nusistovėjusios išimtinai identiškos tvarkos visais atvejais skirti priedą už įstaigos vadovo pavadavimą nebuvo. O, kad tam tikrais atvejais, pavyzdžiui 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2023 m. spalio 18 d. Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiais, pavedus I. G. pavaduoti direktorių A. G. jo laikinojo nedarbingumo, kasmetinių dalinių atostogų atvejais buvo nustatyta iš įstaigos darbo užmokesčio lėšų mokėti 20 procentų pastoviosios darbo užmokesčio dalies dydžio priemoką, aptartuose potvarkiuose įvardijus pagrindą – už papildomų užduočių atlikimą, savaime neduoda pagrindo laikyti ieškinį pagrįstu ir įrodytu, kad ginčo atveju už įstaigos vadovo pavadavimą besąlygiškai privalėjo būti skiriamas priedas prie darbo užmokesčio ir tokius duomenis imti domėn kaip sistemingus bei nuoseklius ir/ar turinčius didesnę įrodomąją galią sprendžiant ginčą dėl atsakovo pareigos skirti ieškovei darbo užmokesčio priemoką už 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. komandiruotės metu ir 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. kasmetinių atostogų metu pavaduotą įstaigos vadovą, dėl ko minėtuose potvarkiuose iš viso pasisakyta nebuvo.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad BĮ (duomenys neskelbtini) Socialinio padalinio nuostatuose įtvirtinta, jog Socialinio padalinio vedėjas pavaduoja (duomenys neskelbtini) direktorių šio ligos, kasmetinių atostogų ir kitais atvejais, kas yra numatyta kaip tiesioginė biudžetinės įstaigos darbuotojo – Socialinio padalinio vedėjo pareiga, ko ieškovė neginčijo ir neįrodinėjo, jog ši pareiga/ funkcija jai nebuvo žinoma, taip pat besąlygiškai nesudaro pagrindo skirti darbo užmokesčio priedą, kadangi tai nelaikytina papildoma užduotimi, padidėjusiu darbo krūviu ir pan., dėl ko beje nebuvo nurodyta ir mero potvarkiuose. Be to, sutinkamai su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, esant įstatyme įtvirtinam pagrindui, pažymėtina, jog priemokos ne privalo, o tik gali būti skiriamos įstatyme numatytais atvejais, o pagal minėto įstatymo 8 straipsnio 3 dalį subjektas, kuris gali spręsti dėl priemokos ir jos dydžio – darbuotoją į pareigas priimantis asmuo skirtų asignavimų (lėšų) darbo užmokesčiui ribose. Analogiška nuostata išdėstyta ir pirmiau aptartame (duomenys neskelbtini) darbo apmokėjimo sistemos apraše, patvirtintame 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. V-6.

Bylos duomenimis ginčo dėl to, kad ieškovė buvo supažindinta su BĮ (duomenys neskelbtini) lokaliniais aktais ir Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkiais, kuriais jai, sutinkamai su įstatymų bei lokalinių aktų reikalavimais, 2024 m. balandžio 7 d. – 2024 m. balandžio 20 d. komandiruotės metu ir 2024 m. liepos 17 d. – 2024 m. liepos 31 d. atostogų metu pavaduoti įstaigos direktorių A. G., nėra. Ieškovė, kaip patvirtino pati teisminio proceso metu, būdama supažindinta, minėtų mero potvarkių neskundė, į Alytaus miesto savivaldybę žodžiu, raštu ir/ar elektroninių komunikacijų įrenginiais dėl priemokos skyrimo nesikreipė, dėl to nesikreipė ir į tiesioginį savo įstaigos vadovą. Teiktuose paaiškinimuose, šalinant ieškinio trūkumus, 2024 m. rugsėjo 16 d. ieškovė taip pat patvirtino, kad su nurodytais mero potvarkiais dėl pavedimo jai pavaduoti (duomenys neskelbtini) direktorių A. G. ir vykdyti įstaigos vadovo pareigas susipažino iš karto po potvarkių priėmimo, kuri visi priimti likus keletui dienų iki pavedamų vykdyti funkcijų, jai į darbovietę Alytaus miesto savivaldybės administracijai atsiuntus Alytaus miesto savivaldybės mero potvarkius, juos perskaitydama, o savo sutikimą vykdyti jai pavestas pareigas išreiškė faktiniu jai pavestų potvarkiais pareigų vykdymu, tuo pačiu patvirtindama, jog ginčo dėl jai pavestų pareigų vykdymo sutikimo davimo (nedavimo) ar tinkamo (netinkamo) supažindinimo nėra, nurodžiusi, jog darbo ginčas ieškiniu dėl to nekeliamas (neinicijuojamas). Taigi, bylos duomenimis akivaizdu, kad dėl nurodomų funkcijų atlikimo atitinkamais laikotarpiais ieškovei buvo žinoma ir suprantama, kaip ir iš potvarkių turinio aišku, kad priedas ginčijamais laikotarpiais neskiriamas.

Be to, kaip nustatyta bylos duomenimis ieškovei papildomos užduotys raštu paskirtos nebuvo, ji laikinai pavestas užduotis atliko savo kompetencijos ribose tuo pačiu darbo laiku pagal lokaliniais aktais (skyriaus nuostatais ir pareigine instrukcija) įtvirtintą teisinį reguliavimą, apie ką ieškovei buvo žinoma, priešingų aplinkybių ji nenurodė ir to neginčijo. Ieškovė neįrodinėjo, kad pagal ginčijamus mero potvarkius ji atliko pareigybės aprašyme nenumatytas funkcijas, kad tuo metu buvo ženkliai padidėjęs darbų mastas. Ieškovė, atsakydama į teismo paklausimą, įvardijusi tuo metu atliktas įstaigos vadovo funkcijas, nurodė įprastą administracinę veiklą, bendravimą su žiniasklaida. Atliktų darbinių funkcijų (darbų ar užduočių), ženkliai viršijančių įprastą darbo dienos krūvį ar pareikalavusių ženkliai didesnių darbo ir laiko sąnaudų, atliktų darbų, kuriems atlikti nepakaktų normalios darbo dienos trukmės, ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo, kaip aiškino pati teisminio proceso metu jokių ataskaitų dėl pavestų atlikti funkcijų atsakovui ir trečiajam asmeniui neteikė, kas duoda pagrindo išvadai, kad, esant BĮ (duomenys neskelbtini) vidaus lokaliniuose aktuose numatytai ieškovės pareigai pavaduoti įstaigos vadovą šio teisėto nebuvimo darbe atvejais, I. G. vykdė niekuo neišsiskiriančias jai priskirtas darbines funkcijas, t. y. užtikrinant įstaigos veiklos tikslus ir pagal objektyvius kriterijus atliko įprastą ir lygiavertį jai žinomą ir suprantamą darbą. Nors ieškovė, atsakydama į paklausimą ar kreipėsi į savivaldybę ar tiesioginį vadovą dėl priedo skyrimo, paaiškino, kad mero potvarkyje buvo parašyta priedo neskirti, dėl ko ieškovė nerealizavo savo teisės, teismas su tokia ieškovės argumentacija nesutinka, kadangi šiuose mero potvarkiuose dėl priedo skyrimo iš viso nebuvo nurodyta, o savivaldybės dokumentų vidaus valdymo sistemoje stebima pagal gautą užduotį nurodytais terminais parengti merui potvarkio projektą teisės skyriaus vedėjos S. D. 2024 m. balandžio 5 d. rezoliucija neduoda pagrindo tokią ieškovės poziciją laikyti pagrįsta.

Taigi, teismas, ištyręs faktines bylos aplinkybes, išklausęs šalių, trečiojo asmens paaiškinimus teismo posėdžio metu, išanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumą, atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad priemokos skyrimas ginčo atveju – diskrecijos teisė, o ne pareiga. Ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 – 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės I. G. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.