- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- A6.-1085-818/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01370-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Pažeidėjas
- F. M. A.
- Advokatai
- Simonas Bušma
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. M. A. atstovui advokato padėjėjui Simonui Bušmai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje F. M. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
F. M. A., būdamas nuo 2018 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas apie bendrovėje susidariusią finansinę padėti, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.
F. M. A. šiais savo veiksmais pažeidė kreditorės VMI prie LR FM interesus ir padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. M. A. atstovas advokato padėjėjas Simonas Bušma teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atstovaujamas F. M. A. iš esmės pripažįsta savo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo ir paaiškino, kad šis kreditorinis įsiskolinimas faktiškai susidarė dėl koronoviruso pandemijos pasekmių, nes sutriko Bendrovės veikla ir apyvartinių lėšų srautai, ko rezultate susiklostė faktinė situacija, kuomet Bendrovei teko priimti sprendimus dėl prioritetinio kreditorių interesų tenkinimo. Atstovas pažymėjo, kad tokie Bendrovės vadovo veiksmai faktiškai buvo reikalingi siekiant išsaugoti Bendrovės veiklos gyvybingumą, tęstinumą, todėl negali būti laikomi piktybiškais ir atliktais esant tyčiai. Bendrovė veiklą Lietuvoje vykdo jau 21 metus, todėl vadovaujantis Skatinamosios finansinės priemonės „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiesiems verslams“ įgyvendinimo aprašu, patvirtintu UAB „Investicijų ir verslo garantijos (INVEGA) generalinio direktoriaus 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. B-07, buvo pripažinta kaip paveikta koronoviruso pandemijos. Pažymėjo, kad Bendrovė šiuo metu 2023 m. lapkričio 29 d. yra sumokėjusi kreditorinį įsiskolinimą – 45 324,08 Eur (duomenis pateikti prie skundo medžiagos). Nagrinėjamu atveju Bendrovė ankščiau nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio pažeidimą, o Bendrovės mokėjimai paskesniams Bendrovės kreditoriams buvo atlikti esant sudėtingai ekonominei ir geopolitinei situacijai. Atstovo manymu teismas turi diskrecijos teisę dėl ANK 34 straipsnio 6 dalyje dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti.
Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, atliktas operatyvus patikrinimas. Operatyvus patikrinimas pradėtas 2023-08-14, baigtas 2023-09-14, surašant 2023-09-19 operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr) FR1042-4353 (4 priedas). Tikrintas mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2023-07-31. Tikrinant Bendrovės banko sąskaitų išrašus už laikotarpį nuo 2022-07-01 iki 2023-08-01 nustatyta, kad Bendrovė turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui vykdė atsiskaitymus su tiekėjais ir kitais kreditoriais. Nustatyta, kad tikrinamuoju laikotarpiu buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui po mokestinės nepriemokos susidarymo (nuo 2019-04-16), vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per bankų sąskaitas ir atskaitingus asmenis. Pagal pateiktą AB (duomenys neskelbtini) bankas atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (8 ir 9 priedai) nustatyta, kad piniginių lėšų likutis 2022-07-01 sąskaitoje buvo 2.724,71 Eur, per tikrinamąjį laikotarpį gautos pajamos sudarė 594.490,10 Eur, išlaidos sudarė 596.392,94 Eur, lėšų likutis 2023-08-01 buvo 821,87 Eur.
Pateiktoje lentelėje yra nurodomos finansinės operacijos iš Bendrovės AB (duomenys neskelbtini) bankas atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindžia, jog buvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka (dėl labai didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis didžiausių finansinių operacijų):
Pirmiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas F. M. A. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių F. M. A. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, F. M. A. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pareiškime pažymima, kad Bendrovės vadovas F. M. A., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2022-02-01 iki 2023-08-01, nustatyta, kad F. M. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Iš 2023 m. gruodžio 19 d. Bendrovės vadovo F. M. A. pateikto rašytinio paaškinimo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dėl padaryto administracinio nusižengimo kaltę pripažino bei iš pateikto 2023 m. lapkričio 29 d. mokėjimo nurodymo Nr. 169858, atlikus 45 324,08 mokėjimą pagal VMI apskaitomas prievoles UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, fondų biudžetams neskolinga.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).
Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, padaręs kreditorių teisių pažeidimą, kuris gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimu, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimu įstatymuose numatytais atvejais. Pažymėtina, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis laikytina formalia, o objektyvieji požymiai nurodyti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurio iš minėto straipsnio dispozicijoje išvardytų kreditorių teisių pažeidimo padarymą. Nagrinėjamu atveju pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal byloje esančius duomenis matyti, jog F. M. A. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, todėl jis laikytinas tinkamu subjektu, galinčiu atsakyti pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai Bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą konstatuotina, jog pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, jog juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, nėra pakankama laikyti, jog Bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuota atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, jog būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad F. M. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
VMI pateiktame pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir administracinės nuobaudos skyrimo nurodyta, kad F. M. A. būdamas bendrovės vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų patenkinti visiems pareikštiems reikalavimams ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, jog būtų laikomasi anksčiau nurodyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo (CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovės deklaruoto PVM mokestinė nepriemoka biudžetui susidarė nuo 2019 m. balandžio 16 d. Bendrovė buvo įtraukta į juridinių asmenų grupę, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, tačiau įvertinus Bendrovės finansinę būklę ir tai, kad Bendrovė turi galimybių vykdyti mokestines prievoles, šios priemonės buvo nutrauktos. Iš pareiškime pateiktų duomenų matyti, jog Bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais per bankų sąskaitas ir atskaitingus asmenis.
Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės pažeidimas pripažįstamas tada, kai skolininkas (šiuo atveju, juridinis asmuo), neturėdamas pakankamų lėšų padengti visus kreditorių reikalavimus, pirmiausia atsiskaito su kreditoriais, esančiais žemesnėje eilėje. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens F. M. A. atstovas teismo posėdyje neneigė, kad Bendrovės vadovas pažeidė įstatyme nustatytą atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės nepriemokos, t. y. skola VMI pradėjo susidaryti jau 2019 m. balandžio mėn., t.y. dar iki koronoviruso pandemijos, darytina neginčytina išvada, jog ši įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais ir padengti turimų skolų, įskaitant ir mokesčius valstybei. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad F. M. A. vadovaujama bendrovė, užuot atsiskaičiusi su aukštesnės eilės kreditore VMI, tenkino žemesnės eilės kreditorių interesus.
ANK 16 straipsnio „Būtinasis reikalingumas“ 1 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taikant būtinojo reikalingumo nuostatas turi būti nustatyta, kad veika padaryta esant visoms šioms sąlygoms: 1) valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai turi grėsti pavojus; 2) gresiantis pavojus turi būti realus; 3) gresiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padaryta žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengta žala. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant tam tikrą žalą antram. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam, interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, pripažįstama, kad veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-689/2020).
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė visų sąlygų, kurioms esant galima būtų konstatuoti, kad F. M. A. padarė administracinį nusižengimą esant būtinojo reikalingumo situacijai. Kaip minėta, CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Per nustatytą laikotarpį F. M. A. vadovaujama bendrovė iš esmės nemažino įsiskolinimo VMI, o mokėjo pinigų sumas žemesnės eilės kreditoriams. Bendrovė galėjo tartis ir su kitais kreditoriais dėl mokėjimų vėlesnio termino, o pirmiau dengti įsiskolinimą VMI, tačiau nedarė to. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo kreditoriams siekiant išsaugoti verslą, vykdė mokėjimus, susijusius su bendrovės veikla, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bendrovė veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Bendrovės direktorius privalo bendrovės darbą organizuoti taip, kad bendrovė galėtų tenkinti visų kreditorių reikalavimus, o ne savo subjektyvia nuožiūra pasirinkti atitinkamų kreditorių reikalavimus, kuriuos siekiama tenkinti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, kad F. M. A. veika (neveikimas) dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Vien tai, kad po administracinio nusižengimo bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlygino skolą VMI, savaime nešalina F. M. A. atsakomybės, nes jis, žinodamas apie bendrovėje susidariusią finansinę padėti, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai
F. M. A. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus VMI, nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos dydžio, būtina įvertinti F. M. A. asmenybę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dirba, duomenis, kad jis būtų trauktas administracinėn atsakomybėn medžiagoje nėra. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. F. M. A. iš esmės pripažino padaręs administracinį nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus baudos dydis yra 1400 Eur. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias F. M. A. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, tai, kad jis yra vyresnio – 54 metų – amžiaus, teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, iš esmės pripažinimą padarius administracinį nusižengimą, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus bei į tai, kad VMI pareiškime įvardintas įsiskolinimas valstybės biudžetui – 45 324,08 Eur – yra sumokėtas 2023 m. lapkričio 29 d. (VMI interesai jau nebėra pažeisti, valstybei žala yra visiškai atlyginta, o tai itin mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą), daro išvadą, kad net ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos paskyrimas šiuo atveju pažeistų administracinės nuobaudos paskirtį, būtų neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui ir F. M. A. asmenybei. Todėl yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą – įspėjimą. Pažymėtina, kad tokiam sprendimui iš esmės neprieštaravo ir VMI atstovė (b. l. 52).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
F. M. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.