Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. D. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką :

2013-07-08 laikotarpiu nuo 18 iki 21 val., viešojoje vietoje, t.y., prie prekybos centro „Iki Cento“, esančio Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą - kitų asmenų akivaizdoje, konflikto su S. K. metu tyčia ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam į krūtinę, po to sudavė du smūgius į veidą, nuo ko nukentėjusysis krisdamas aukštielninkas ant asfaltuotos kelio dangos patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių kraujosruva dešinės pusės momeninėje- smilkininėje srityje, dešinės pusės kaktikaulio – momenkaulio - smilkinkaulio linijiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abipus kaktinėje- smilkininėje momeninėje srityse su galvos smegenų sumušimu, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdė S. K. sveikatą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. D. kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, jog įvykio dieną vaikščiodamas su draugu susitiko J. S., nusprendė išgerti alaus. Einant į parduotuvę, prie jo priėjo girtas S. K., kuris prie jo kabinėjosi, kaip ir visada, mojavo rankomis, prašė pinigų. Jis S. K. nuo savęs pastūmė, ir S. K. nukrito ant grindinio, iškloto plytelėmis. Krito, nes eidamas atbulas užkliuvo už bordiūro. Nukentėjusysis buvo su draugu, kuris stovėjo toliau. Jo draugai taip pat stovėjo toliau. Nukritus S. K., su V. M., pastarąjį pakėlė, S. K. atsistojo, buvo girtas ir neturėjo jėgų. Eidamas su V. M., nukentėjusysis dar kartą griuvo. Jis pastarajam jokių smūgių nesudavė, o tik pastūmė nuo savęs.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. D. nurodė, jog 2013-07-08 vakare, galimai apie 19 val., ėjo į parduotuvę „Iki Centro“, esančią Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje. Iš Džiaugsmo g. pusės prie jo priėjo S. K., kurį pažįsta kaip vietinį Pavilnio gyventoją, nuolat vartojantį alkoholį. S. K. ankščiau iš jo reikalaudavo alaus, cigarečių. Su S. K. santykiai buvo normalūs, prieš tai jokių konfliktų nebuvo. Apie 7-10 metrų atstumu nuo jo ir S. K. stovėjo vyriškis, kurio jis nepažįsta. S. K., priėjęs prie jo, paprašė cigaretės, 2 lt., tačiau jis atsakė jog neturi. Tada S. K. bandė prisiprašyti su juo išgerti alkoholio, t.y., kad jis pastarąjį pavaišintų. Jis S. K. pasakė, kad neturi pinigų. Kadangi S. K. buvo girtas, agresyvus, įžūliai reikalavo, jis, bijodamas pastarojo veiksmų, pasakė, kad S. K. nuo jo atstotų, bei pastarąjį abejoms rankomis nuo savęs į krūtinę pastūmė, nuo ko S. K. nukrito ant betoninės dangos aukštielninkas. Jis nematė, ar S. K. krisdamas galva atsitrenkė į betoninę dangą. Tuo metu prie S. K. priėjo šalia buvęs vyriškis, kuris pastarąjį pakėlė. S. K. buvo sąmoningas, kažką dar aiškino, tačiau jis negirdėjo, nes nuėjo atgal į J.Kolaso gatvę bei nematė, ar S. K. patyrė kokių nors sužalojimų. Kur nuėjo S. K. su kitu vyriškiu, nematė. S. K. nukrito nuo jo stūmimo į krūtinę rankomis. S. K. akivaizdžiai buvo girtas, nes svirduliavo, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, todėl galėjo nukristi ir neišlaikęs pusiausvyros dėl girtumo. Jis pats įvykio metu buvo blaivus. ( I t., b.l. 124-126)

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. D. patvirtino apklausoje duotus parodymus bei parodė, kurioje tiksliai vietoje 2013-07-08, vakare prie parduotuvės „ Iki Cento“, adresu Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje, sutiko S. K. bei kaip pastarąjį pastūmė į krūtinę, nuo ko S. K. nukrito aukštielninkas ant betoninės dangos.( I t., b.l., 127-132)

Apklaustas teisme nukentėjusysis S. K. nurodė, jog dėl patirtos galvos traumos atsimena tai, kad pasisveikino prie parduotuvės su V. D., ir po to jau nieko neatsimena. Konfliktų su kaltinamuoju neturėjo. Įvykio dieną su V. M. po darbo ėjo į parduotuvę. Prie parduotuvės pamatė V. D. su 2 draugais. Po to V. M. jam pasakojo, kad prie parduotuvės V. D. jam „davė į galvą“. Šito jis pats neatsimena. Einant į parduotuvę, jis buvo blaivus.

Apklaustas teisme nukentėjusysis J. K. nurodė, jog apie tai, kad jo tėvas sužalotas, sužinojo kitą dieną. Atėjęs pas tėvą į namus pamatė, kad šis guli ant grindų šalia lovos be sąmonės, todėl iškvietė medikus. Jo tėvas S. K. dažnai vartojo alkoholinius gėrimus, praktiškai gerdavo kiekvieną dieną. Tėvas su sugyventine I. V. gyveno namo pirmame aukšte, o jis – antrame. Dieną iki kol iškvietė medikus, tėvo namuose jokių barnių nebuvo, buvo ramu. Jei būtų kas vykę, jis girdėtų. I. V. sakė, jog tėvas namo grįžo liepos 8 d., ir grįžęs namo išgėrė alkoholio – pusę stiklinės sidro.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. K. nurodė, kad gyvena P. S. 10-oji g., 25, Vilniuje. Kitame šio namo bute su atskiru įėjimu gyvena jo tėvas S. K., pas kurį dažnai ateina ir lieka nakvoti I. V.. 2013-07-09 apie 21 val., būnant namuose, išgirdo iš tėvo buto kylantį triukšmą. Girdėjo, kaip barėsi dvi moterys. Nuėjęs pamatė tėvą gulintį be sąmonės ant grindų. Ant tėvo veido matėsi sumušimai. Viena iš moterų - Irina ginčijosi su kita jam nepažįstama moterimi dėl greitosios pagalbos kvietimo. I. V. paminėjo, jog tėvas taip guli nuo ryto ir kad 2013-07-08 grįžo namo sumuštas. Kitų aplinkybių nenurodė. Po 10-15 min. atvažiavę medikai tėvą išvežė į ligoninę. Iš ligoninės grįžęs namo ir sutikęs I. V., paklausė, su kuo tėvas 2013-07-08 grįžo namo. Ši atsakė, kad su V. M.. Susitikęs su pastaruoju sužinojo, jog šis kartu su jo tėvu 2013-07-08 vakare grįžo iš Naujosios Vilnios. V. M. kartu su tėvu ėjo prie parduotuvės „Iki“, esančios Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje, kur sutiko V. D.. V. M. teigimu, V. D. buvo išgėręs, pradėjo jo tėvą keikti. Tėvui priėjus prie V. D., šis jam trenkė į pilvą. Tėvas bandęs smogti atgal, bet nepataikė. Tada V. D. dar kartą tėvui smogė į veidą, nuo ko tėvas nugriuvo ant žemės, susitrenkdamas galvą. Anot V. M., tėvas sunkiai kėlėsi, pastarojo veidas buvo kruvinas. Tėvui atsikėlus, Volodia pastarąjį palydėjo namo. ( I t., b.l., 65-76)

Apklaustas teisme liudytojas V. M. nurodė, jog įvykio dieną kartu su S. K. po darbo ėjo į parduotuvę. Darbo metu su S. K. išgėrė alkoholio. Prie parduotuvės susitiko V. D. su draugais. S. K. priėjo prie V. D. ir pasisveikino. Matė, kad šie lyg kažko pykstasi, bet nesuprato, dėl ko. V. D. sudavė smūgį S. K., o šis sudavė smūgį atgal. Tada V. D. ranka sudavė S. K. į krūtinę, S. K. užsikabino už bordiūro ir nugriuvo. Paskui bandė stotis, bet dar kartą krito, bet šį kartą krito ant nosies. Iki įvykio sužalotas nebuvo. Grįžus su S. K. namo, dar kartu išgėrė. Tada jis išėjo namo, o S. K. nuėjo miegoti. Kitą dieną, apie 5 valandą, atėjęs pas S. K., matė šį gulintį prie krosnies ant grindų. Liudytojo parodymams skiriantis nuo parodymų, duotų apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti šie parodymai, ir V. M. nurodė, jog parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Iš pagarsintų parodymų matyti, jog 2013-07-08 apie 21 val. su S. K. grįžo iš darbo ir ėjo į parduotuvę „Iki“, esančią Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje. Einant link parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje prie jų priėjo pažįstamas V. D., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas, šis elgėsi agresyviai. Kadangi V. D. žino seniai, tai supranta, kada šis būna girtas. V. D. pradėjo kelti triukšmą, garsiai rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Kažką pasakė S. K., tačiau jis tų žodžių neprisimena. Po ko V. D. be jokios priežasties kumščiu sudavė vieną smūgį S. K. į krūtinę. S. K. taip pat bandė jam suduoti, tačiau nepataikė. Tuomet V. D. kumščiu sudavė S. K. 2 smūgius į žandikaulį. Nuo šių smūgių pastarasis nukrito ant asfalto aukštielninkas ir galva atsitrenkė į asfaltą. Kai S. K. kėlėsi nuo žemės, pastarasis dar kartą griuvo ant asfalto ir susimušė nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Kartu su S. K. grįžo namo, P. S. 10-oji g., 25, Vilniuje. Namuose išgėrė apie 200 gr. sidro. Po to jis nuėjo į savo kambarį. S. K. taip pat nuėjo miegoti, galvos skausmu vakare nesiskundė. 2013-07-09 apie 07.30 val. užėjo į S. K. kambarį, kur rado pastarąjį gulintį ant grindų, bandė šį pažadinti, tačiau nepavykus, į darbą išvažiavo vienas. Grįžus po darbo namo jam paskambino J. K., kuris paprašė užeiti. J. K. pasakė, kad S. K. ligoninėje. ( I t., b.l., 80-84)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. M. patvirtino apklausos metu duotus parodymus bei nurodė, kurioje konkrečiai vietoje 2013-07-08 vakare, prie prekybos centro „Iki Cento“, esančio Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje, V. D. susitiko su S. K., kaip pastarieji stovėjo vienais priešais kitą, kaip V. D. ranka sudavė S. K. į krūtinę, po to - į veidą, kaip po gautų smūgių S. K. aukštielninkas nukritęs susitrenkė galvą, kaip keldamasis nuo žemės dar kartą griuvo ir susitrenkė nosį, ir kurioje vietoje jis stovėjo, kai matė šį įvykį. ( I t., b.l. 85-94)

Apklausta teisme liudytoja I. V. nurodė, jog įvykio dieną S. K. išėjo į darbą. Po darbo kartu su V. M. grįžo vėlokai. Nemano, jog S. K. grįžo girtas. Matė, kad S. K. buvo kruvinas, nuėjo nusiprausti. Ji užmerkė jo kruvinus rūbus ir atsigulė miegoti. Mano, kad S. K. vakare išgėrė sidro. Ryte pamatė, jog S. K. guli ant grindų. Ji pamanė, jog vakare išgėrė alkoholio ir nesugebėjo ateiti iki lovos. Pamaniusi, jog miega, nekėlė. Praėjus kelioms valandoms, jai pasirodė įtartina, todėl paskambino V. Š. ir papasakojo, pasitarė, ar reikia kviesti medikus.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. V. nurodė, jog su sugyventiniu S. K. apie 3-4 metus gyvena Vilniuje. Šiame name apie metus laiko gyvena ir S. K. pažįstamas V. M.. 2013-07-08 apie 08 val. S. K. su V. M. išėjo į darbą, o vakare kartu grįžo. Kelintą grįžo, pasakyti negali, bet dar buvo šviesu. Ji tą dieną buvo vartojusi alkoholio. Jai pasirodė, kad ir S. K. su V. M. grįžo išgėrę. S. K. veidas ir drabužiai buvo kruvini. Paklausus, kas atsitiko, nei S. K., nei V. M. nieko nepasakojo, pasakė, kad tai ne jos reikalas. Kruvinus drabužius S. K. nusirengė, o ji juos pamerkusi vonioje, nuėjo miegoti. S. K. su V. M. dar sėdėjo prie stalo ir gėrė sidrą. Galimai po valandos V. M. išėjo į savo kambarį, atsigulė ir S. K.. Naktį girdėjo, kaip S. K. atsikėlęs iš lovos vaikščiojo. 2013-07-09 ryte, apie 09 val., atsikėlusi, lovoje S. K. nerado, šis gulėjo kambaryje ant grindų. Priėjusi bandė S. K. prižadinti, bet šis nesikėlė, miegojo ant pilvo ir kriokė, iš burnos bėgo skystis, panašus į seiles. Nieko blogo neįtardama, užklojo S. K. ir paliko miegoti. Taip šis gulėjo iki vakaro, kol į namus atėjo pažįstamas, vardu „Ženia“. Ji pastarajam pasakė, kad S. K. visą dieną knarkdamas guli ant grindų ir nesikelia. Todėl buvo nuspręsta iškviesti greitąją. Kas ir kada sužalojo S. K., nežino. (It., b.l., 78-79)

Apklaustas teisme liudytojas V. S. nurodė, jog įvykio dieną buvo su V. D. bei J. S., parduotuvėje nusipirko alaus. Tada prie parduotuvės atėjo S. K. bei V. M.. V. D. pradėjo aiškintis su S. K.. Jis nuėjo toliau. Atsisukęs pamatė, kaip krenta S. K., o V. D. eina link jų. Jis priėjęs padėjo S. K. keltis.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. S. nurodė, jog 2013 metais liepos pradžioje, vakare, prie parduotuvės „Iki“, esančios Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje susitiko su V. D. bei J. S.. Visi trys buvo išgėrę ir dar užėjo į minėtą parduotuvę nusipirkti alaus. Nusipirkę alaus, iš parduotuvės išėjo. Prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje sutiko kitus pažįstamus: S. K. bei V. M.. Jis nežino, ar šie buvo išgėrę. S. K. ir V. D., pamatę vienas kitą, priėjo vienas prie kito, toks jausmas, kad anksčiau dėl kažko būtų konfliktavę. Negali pasakyti, iš kurio pusės prasidėjo konfliktas, agresyvus nusiteikimas. Jie abu vienas kitam kibo į atlapus, t.y. pradėjo rankomis vienas kitą stumdyti į krūtinę, keiktis. Jis nesuprato, dėl ko pastarieji stumdosi ir keikiasi, nes žodžių, apart keiksmažodžių, nebuvo. Jis stojo tarp jų į vidurį, norėdamas išskirti. Kažkuris iš jų liepė nelįsti. Nepavykus išskirti, jis atsitraukė ir nuėjo į šalį. Paėjęs kelis metrus, išgirdo garsą, panašų į žmogaus griuvimą ant žemės. Atsisukęs pamatė, kad ant važiuojamosios dalies aukštielninkas guli S. K., o V. D. stovi šalia. S. K. pradėjo stotis, šiam padėjo atsikelti V. M., o V. D. ėjo link jo. Konflikto metu jis nematė, nuo ko nukrito S. K.. ( I t., b.l., 95-97)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas V. S. patvirtino apklausos metu duotus parodymus bei nurodė, kurioje konkrečiai vietoje 2013-07-08 vakare prie prekybos centro „Iki Cento“, esančio Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje, V. D. susitiko su S. K., kaip pastarieji stovėjo vienais priešais kitą, kaip stumdėsi, kaip pamatė ant žemės gulintį S. K., kur jis stovėjo įvykio metu. ( I t., b.l., 98-103)

Apklaustas teisme liudytojas J. S. nurodė, jog įvykio dieną ėjo į parduotuvę ir sutiko V. D. su V. S.. Prie parduotuvės susitiko ir S. K. su V. M.. S. K. buvo girtas. V. D. kalbėjosi, o jis nuėjo toliau. Girdėjo keiksmažodžius. Atsisukęs pamatė S. K., kuris bandė keltis. Jie nuėjo toliau.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. S. parodė, kad 2013-07-08 vakare, po 18 val. ėjo į parduotuvę „Iki“, esančią Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje. Sutiko iš matymo pažįstamus V. D. ir V. S.. Pastarieji buvo išgėrę. Toliau visi trys ėjo minėtos parduotuvės link. Parduotuvėje jis pirmas nusipirko alaus ir išėjo į lauką. Jam iš paskos išėjo V. D. bei V. S.. Jis pirmas ėjo link Versmių g., pro automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie parduotuvės. Jam iš paskos, šiek tieks atsilikę, ėjo V. D. ir V. S.. Tuo metu iš kitos gatvės pusės link automobilių stovėjimo aikštelės ėjo S. K. su dar vienu vyriškiu. Pastarieji buvo išgėrę. S. K. pažįsta, šis nuolat vartoja alkoholį, kai išgeria, būna agresyvus, iš kalbų girdėjo, jog buvo sumušęs žmoną. V. D., kai išgeria, taip pat būna agresyvus, jis nėra jo draugas, todėl daugiau charakterizuoti negali. V. D. ir S. K., pamatę vienas kitą, pradėjo judėti priešpriešiais ir abu susitiko automobilių stovėjimo aikštelėje prie Džiaugsmo g. 28 A, Vilniuje. Jis minėtą aikštelę jau buvo praėjęs ir ėjo Versmių g. Nuo V. D. ir S. K. galėjo būti nutolęs apie 150 metrų. Į tą pusę net nežiūrėjo, ėjo link namų, o pastarieji buvo jam už nugaros. Dėl to jis viso S. K. ir V. D. susitikimo, bendravimo nematė. Išgirdęs tai, kad V. D. rėkia, „ne tavo reikalas“, atsisukęs pamatė, kaip V. S. stovi šalia V. D. ir S. K., bei nuo pastarųjų nueina. Suprato, jog tie žodžiai buvo skirti V. S.. Jis toliau ėjo neskubėdamas, nes manė, jog tuoj prie jo prieis V. S. su V. D., todėl kas vyko tarp S. K. ir V. D., nematė. Prie jo jau beveik buvo priėjęs V. S., kai išgirdo riksmus, keiksmažodžius, o atsisukęs pamatė tą momentą, kai V. D., stovėjęs priešais S. K., pastarąjį abiem rankomis stumtelėjo į krūtinę. S. K. nuo šio stumtelėjimo, neišlaikęs pusiausvyros, aukštielninkas nukrito ant važiuojamosios dalies bei pakaušiu trenkėsi į asfaltą. Su S. K. buvęs vyriškis buvo netoliese. Pamatęs, kad S. K. nugriuvo, jis ir V. S. grįžo į mašinų stovėjimo aikštelę. Jis su V. S. pradėjo raminti V. D., klausdami, ką šis daro, kad daugiau nelįstų prie S. K.. S. K. tuo metu kėlėsi nuo asfalto. Jis matė, kad S. K. nubrozdinti skruostas bei nosis. Jis, V. S. ir V. D. pajudėjo link Versmių g., Vilniuje. Į kurią pusę nuėjo S. K. su vyriškiu, nežiūrėjo. Einat V. D. minėjo, kad jis su S. K. iš anksčiau dėl kažkokios tai priežasties pykosi. ( I t., b.l., 104-105)

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas J. S. patvirtino apklausos metu duotus parodymus bei nurodė, kurioje konkrečiai vietoje 2013-07-08 vakare prie prekybos centro „Iki Cento“, esančio Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje, V. D. susitiko su S. K., kaip pastarieji stovėjo vienais priešais kitą, kaip V. D. abiem rankomis į krūtinę pastūmė S. K., kaip šis aukštielninkas nukrito, susitrenkdamas galvą, ir kurioje vietoje jis stovėjo, kai matė šį įvykį. ( I t., b.l., 106-113)

2013-07-10 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie parduotuvės „Iki Centro“, adresu Džiaugsmo g., 28A, Vilniuje. Įvykio vieta yra iš Versmės gatvės pusės, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė, kur šaligatvio viduryje, apie 1,70 m., atstumu nuo važiuojamosios dalies, lygiagrečiai šulinio dangčiui į kairę pusę, rastas rudos spalvos, panaši į kraują dėmė. Iš šios dėmės paimama nuoplova. ( I t., b.l. 20-22)

Specialisto išvadoje Nr. S 198/13(01) nurodyta, jog nuoplovoje iš įvykio vietos nuo šaligatvio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su S. K. DNR profiliu. ( II t., b.l. 116-117 )

Specialisto išvadoje Nr. G 2426/13(01) nurodyta kad S. K. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos ir nosies srityje, stiprus galvos sumušimas, pasireiškęs galvos minkštųjų audinių kraujosruva dešinės pusės momeninėje-smilkininėje srityje su kraujo išsiliejimu į dešinį smilkininį raumenį, dešinės pusės kaktikaulio-momenkaulio-smilkinkaulio linijiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais abipus kaktinėje ir smilkininėje bei dešinės pusės momeninėje srityse, galvos smegenų sumušimu, lydimu kontuziniais židiniais dešinės pusės kaktinėje-momeninėje bei kairės pusė smilkininėje skiltyse, poodinės kraujosruvos kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, odos nudegimai kairio riešo sąnario bei krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės srityse IIA-IIB laipsnio, apimantys apie 2 procentus bendro kūno paviršiaus ploto, odos nubrozdinimai kairėje šlaunyje bei kairiame kelyje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais daiktais, išskyrus odos nudegimus kairio riešo sąnario bei krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės srityse, kurie atsirado aukštos temperatūros poveikyje, prieš patenkant į gydymo įstaigą. Aukščiau aprašytas stiprus galvos sumušimas įvyko nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu į dešinės pusės momeninę-pakaušio sritį, į ką nurodo šios galvos srities minkštųjų audinių kraujosruva bei linijinis dešinio momenkaulio lūžis, pereinantis į dešinį smilkinkaulį bei dešinės pusės kaktikaulio sritį. Galvos smegenų pažeidimai (kontuziniai židiniai) yra aptikti tiek smūgio vietoje, tiek ir priešsmūginėje (taip vadinamoje - „kontraku") vietoje. Smūgio vietoje jie šiek tiek didesni nei priešsmūginėje, tačiau galbūt tai galima būtų paaiškinti stipresnės jėgos poveikiu ir kaukolės skliauto kaulų lūžgalių poslinkiu. Remiantis šiais morfologiniais požymiais, galima teigti, kad sužalojimai įvyko nuo galvos atsitrenkimo griūvant, bet ne nuo smūgio kietu buku daiktu per fiksuotą galvą. Odos nubrozdinimų veide, kairėje alkūnėje, kairio dilbio, kairėje šlaunyje bei kairio kelio srityje atsiradimas būdingas griuvimui, atsitrenkiant minėtomis kūno sritimis į kietą buką neribotą šiurkštų paviršių. Odos nubrozdinimai veide padaryti prieš patenkant į gydymo įstaigą likusių kūno sužalojimų padarymo laiką pasisakyti galima būtų konkrečiau, nes jie buvo aptikti nukentėjusiojo apžiūros metu - maždaug prieš 3-4 savaites iki apžiūros. Poodinių kraujosruvų kairiame žaste atsiradimas, atsižvelgiant į jų morfologinius požymius bei konkrečią lokalizaciją yra būdingas kairį žastą suspaudus pirštais. Šios kraujosruvos padarytos maždaug prieš 3-7 paras iki apžiūros. Kairio riešo sąnario srities bei krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės odos nudegimai padaryti maždaug prieš 3-5 savaites iki apžiūros. Nesant galimybės nustatyti konkretesnio odos nubrozdinimų veide padarymo laiko (medicininiuose dokumentuose neaprašyti jų morfologiniai požymiai, o nukentėjusiojo apžiūros metų jų jau nebebuvo), motyvuotai atsakyti ar visi kūno sužalojimai galėjo būti padaryti vienu metu nėra galimybės. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl kraujo išsiliejimo virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio srityje, lydimo smegenų suspaudimo bei galvos smegenų sumušimo. Vertinant sužalojimus atskirai, stiprus galvos sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių kraujosruva dešinės pusės momeninėje-smilkininėje srityje, dešinės pusės kaktikaulio-momenkaulio-smilkinkaulio linijiniu lūžiu, kraujo išsiliejimu virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalais dešinio pusrutulio srityje, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų minkštaisiais dangalais abipus kaktinėje-smilkininėje bei dešinėje momeninėje srityse su galvos smegenų sumušimu - kvalifikuojami visumoje, nes jų padarymas paaiškinamas nuo vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu į dešinės pusės momeninę-pakaušio sritį - sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kairio riešo sąnario bei krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės odos nudegimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, likusieji kūno sužalojimai - nežymiu sveikatos sutrikdymu. S. K. nustatytų sužalojimų padarymas, išskyrus kūno odos nudegimus bei poodines kraujosruvas kairiame žaste, paaiškinamas griuvimu, kurių buvo mažiausiai du, nes sužalojimai išsidėstę skirtinguose kūno paviršiuose. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip 9-iais trauminiais poveikiais. ( I t., b.l., 26-30)

Teisme apklausta specialisto išvadą surašiusi ekspertė J. G.-D nurodė, jog nukentėjusysis patyrė sunkią galvos traumą, ją patyręs, turėjo netekti sąmonės. Sąmonės netekimas galėjo būti trumpalaikis ir ilgalaikis. Kol po traumos išsiliejęs kraujas pradeda spausti smegenis, praeina kažkiek laiko, todėl kurį laiką žmogus gali atlikti veiksmus, vaikščioti ir pan. Toks laikas gali trukti iki paros. S. K. nustatyto sunkaus galvos sužalojimo atsiradimui užtenka vieno kritimo. Išvada yra ta, kad galva kontaktavo labiau į dešinę pusę galvą pasukus. Nukritus turėjo prarasti sąmonę. Tai gali trukti ir kelias sekundes, ir ilgiau. Esant žmogui gyvam, tikslesnių tyrimų padaryti negalima.

S. K. gyvenamosios vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad dušo kabinos vonioje yra sumerkti drabužiai. ( 1 t., b.l. 14-19 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. D. tyčia sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą bei pažeidė viešąją tvarką. Nors kaltinamasis savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, jog nukentėjusiojo nemušė, o tik pastūmė, dėl ko šis nugriuvo, užsikabinęs už bortelio, t.y. S. K. sveikatą sutrikdė dėl neatsargumo, teismas tokius V. D. parodymus vertina kritiškai kaip siekį sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nes kaltinamojo parodymai paneigti surinktų įrodymų visetu. Kaip matyti iš apklaustų liudytojų parodymų, konfliktas tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo kilo viešoje vietoje – prie parduotuvės, matant daugeliui asmenų. Konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai bei naudojamas fizinis smurtas, kurio pasekoje S. K. nugriuvo ant asfaltuotos kelio dangos, po to kėlėsi, ir vėl griuvo. Tokie veiksmai vertintini, visų pirma, kaip viešosios tvarkos pažeidimas, nes teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismo proceso metu ištirti įrodymai patvirtina, kad konfliktas prasidėjo dėl menkavertės priežasties, todėl konflikto motyvai buvo chuliganiški. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Kaltinamasis smurtinius veiksmus atliko viešoje vietoje, jo veiksmus matė kiti asmenys. Todėl tokie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal Lietuvos respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti iš liudytojo V. M. parodymų, pastarasis matė, kaip V. D. kumščiu sudavė vieną smūgį S. K. į krūtinę, pastarasis taip pat bandė suduoti, tačiau nepataikė, tuomet kaltinamasis kumščiu sudavė S. K. 2 smūgius į žandikaulį, nuo ko nukentėjusysis nukrito ant asfalto aukštielninkas ir galva atsitrenkė į asfaltą. Kai S. K. kėlėsi nuo žemės, pastarasis dar kartą griuvo ant asfalto ir susimušė nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas. Netikėti šiais liudytojo parodymais nėra pagrindo, juolab, kad šie parodymai yra pagrįsti ir objektyviais įrodymais, o būtent specialisto išvadomis dėl sveikatos sutrikdymo masto bei DNR priklausomybės nustatymo, taip pat teisme apklaustos ekspertės parodymais. Apklausti liudytojai V. D. draugai taip pat nurodė tą faktą, jog matė, kaip S. K. krenta ant žemės, o prieš tai stumdėsi su kaltinamuoju. V. D. neneigia to fakto, jog dėl jo veiksmų S. K. krito ant žemės ir susižalojo galvą. Tik teigia sužalojęs S. K. dėl neatsargumo. Tyčios ir neatsargumo sąvokas pateikia BK 15 ir 16 straipsniai. Tyčia gali būti tiesioginė ir netiesioginė. BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad nusikalstamą veiką darydamas tiesiogine tyčia asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori. Netiesioginės tyčios atveju asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas dėl nusikalstamo nerūpestingumo yra padarytas tuomet, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Iš BK 15, 16 straipsnių nuostatų darytina išvada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais. Todėl privalu išsiaiškinti visus kaltininko psichinio santykio (intelektinio ir valinio) turinio elementus su jo daromais veiksmais prieš nukentėjusįjį ir tų veiksmų padariniais, t. y. išsiaiškinti, kaip kaltininko sąmonėje atsispindėjo (buvo suvokti) visi BK 135 straipsnyje įtvirtintos sudėties požymiai ir kokios buvo kaltininko valios pastangos dėl atsiradusių nusikalstamų padarinių. Šioje byloje pats kaltinamais nurodė, jog matė, kad S. K. yra neblaivus, sunkiai pastovėjo ant kojų, ir pastarąjį nuo savęs nustūmė, dėl ko S. K. krito aukštielninkas. Net jei ir tikėti tokia kaltinamojo versija ( t.y. kad nukentėjusįjį tik pastūmė ir kito fizinio smurto nenaudojo ), V. D. veika vis tiek atitinka BK 135 str. 1 d. požymius, nes pastarasis, stumdamas senyvo amžiaus silpnesnį, ir kaip pats nurodo manęs, girtą žmogų, numatė, jog nuo jo veiksmų S. K. gali nugriūti ir susižaloti, ir nors kilusių pasekmių (sunkaus S. K. sveikatos sutrikdymo ) nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, t.y. jis veikė netiesiogine tyčia. Dėl išdėstyto V. D. veika dėl S. K. sužalojimo kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d.

V. D. pateiktame kaltinime nurodyta, jog inkriminuojamas veikas įvykdė būdamas neblaivus. Bylos nagrinėjimo metu šis faktas nepasitvirtino, nes negauta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad V. D. vartojo alkoholinius gėrimus. V. D. girtumo faktas buvo grindžiamas tik niekuo nepagrįstais liudytojų parodymais, jog įvykio dieną V. D. buvo neblaivus. Dėl to aplinkybė, jog kaltinamasis inkriminuojamas veikas įvykdė būdamas neblaivus, iš kaltinimo šalintina.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį padarytai 21089,94 lt. dydžio turtinei žalai atlyginti, kadangi dėl patirtų sužalojimų S. K. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, ir už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad V. D. sužalojo S. K., todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Kaltinamasis civilinio ieškinio dydžio neginčija.

Nukentėjusysis J. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti atsisakė. J. K. pareiškė 1060 lt. dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog tokias išlaidas patyrė dėl tėvo slaugymo Respublikinėje universitetinėje ligoninėje, reabilitacijos centre „Baldžio šilas“. Iš savo asmeninių lėšų pirko tėvui įvairius daiktus : dvi pižamas – 110 lt., dvi palaidines – 20 lt., 2 vnt kojinių – 10 lt., 2 vnt. apatinių kelnaičių – 40 lt., šlepetes – 20 lt., šortus – 30 lt., sauskelnes – 100 lt., paklotėlius – 30 lt., kremus nuo pragulų – 20 lt., 3 pakus drėgnų servetėlių – 30 lt., maistą ( sulčių, mineralinį vandenį, vaisius, jogurtus, ryžių košes, lašinius, kumpį, duoną, dešrą, vištieną) – 110 lt., higieninius reikmenis ( dantų šepetuką, muilą, skutimosi priemones, dantų pastą, šampūną, tualetinio popieriaus, servetėlių ) – 40 lt., pas tėvą į ligonines važinėjo nuosavo automobiliu ir kurui išleido apie 500 lt. Jokių išlaidas patvirtinančių kvitų neturi, nes neišsaugojo. Kaltinamasis nurodė, jog su ieškiniu turtinei žalai atlyginti sutinka iš dalies, tik prašo sumažinti kuro išlaidas iki 200 lt. J. K. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Byloje nustatyta, jog V. D. sužalojus J. K. tėvą, pastarasis buvo ilgą laiką gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, ir J. K. turėjo tėvu rūpintis, t.y. patyrė finansinių išlaidų. Tačiau ne visos J. K. nurodytos patirtos išlaidos yra susidarę dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. J. K. nurodė, jog tėvui, be kitų daiktų, pirko palaidines, kojines, apatines kelnaites, šlepetes, šortus, maistą, higieninius reikmenis. Šie J. K. nurodyti pirkti daiktai yra asmeniui būtini kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra sužalotas, ar ne. Tai, kad S. K. jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos metu tokių daiktų neturėjo ir šio sūnui J. K. reikėjo šiuos daiktus pirkti, negali būti pagrindu pripažinti, jog tokias išlaidas J. K. patyrė dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos. Be to, J. K. nepateikė jokių duomenų apie kelionės lankant sveikatos priežiūros įstaigose gulintį tėvą išlaidas. V. D. sutiko atlyginti 200 lt. kelionės išlaidų, tokio dydžio išlaidų neginčijo, todėl teismas konstatuoja, jog būtent tokia kelionės išlaidų suma turėtų būti tenkintina. Taip pat kaltinamasis neginčija ir slaugant nukentėjusįjį išleistų lėšų sumos. Teismas pripažįsta, jog J. K. nurodytos išlaidos ( pirktos pižamos – 110 lt. vertės, sauskelnės – 100 lt vertės, paklotėliai – 30 lt. vertės, kremai nuo pragulų – 20 lt. vertės, 3 pakai drėgnų servetėlių – 30 lt. vertės ) yra patirtos dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos, nes pirktų priemonių reikėjo slaugant nukentėjusįjį. Nors nukentėjusysis neturi šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, teismas konstatuoja, jog prašoma priteisti išlaidų suma yra protinga, todėl J. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, ir pastarajam iš kaltinamojo priteistina 510 lt. turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį sunkų bei tyčinį nesunkų nusikaltimus, yra teistas už sveikatos sutrikdymą, baustas administracine tvarka už smulkų chuliganizmą, viešosios rimties trikdymą, nedirba, nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę iki dešimties metų. Taigi įstatymų leidėjas vienintele bausme asmeniui, padariusiam minėtame straipsnyje įtvirtintą sunkų nusikaltimą, laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį. Todėl V. D. už šį nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijos vidurkis. Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos respublikos BK 284 str. 1 d., V. D. skirtina arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės minimumui. Paskirtos bausmės tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-07-10 iki 2014-01-21.

V. D. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio vykdymo dienos.

Daiktiniai įrodymai – vokas, kuriame yra nuoplovos ir S. K. seilių lyginamasis pavyzdys ( II t., b.l. 118 ), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, bylos I tomo ir II tomo paskutiniame lape laikomi CD įrašai paliktini byloje, bylos I tomo paskutiniame lape laikoma kaltinamojo asmens tapatybės kortelė nuosprendžiui įsiteisėjus perduotina Lukiškių TI-K.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams;

V. D. pripažinti kaltu įvykdžius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir nuteisti 30 parų trukmės areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d., 65 str., paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu, ir galutinę bausmę skirti laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013-07-10.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-01-21.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Patenkinti Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį padarytai 21089,94 lt. dydžio turtinei žalai atlyginti, ir priteisti nurodytą sumą iš V. D. Valstybinės ligonių kasos naudai. J. K. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies, ir priteisti pastarajam iš V. D. 510 lt.

Daiktinius įrodymus - voką, kuriame yra nuoplovos ir S. K. seilių lyginamasis pavyzdys, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, CD įrašus palikti byloje, kaltinamojo asmens tapatybės kortelę nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lukiškių TI-K.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.