- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- e1-607-1130/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05335-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- V. J.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje V. J. (V. J.), (duomenys neskelbtini), teistas:
2010 m. lapkričio 11 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimu;
2011 m. kovo 23 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), paskirtis bausmės subendrintos tarpusavyje bei su 2010 m. lapkričio 11 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant šias bausmes, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės apribojimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti mokslą, per šešis mėnesius nuo 2010 m. lapkričio 11 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti G. S. 100 Lt žalą. 2012 m. birželio 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi neatlikta bausmės dalis pakeista į 55 parų areštą, bausmę atlikęs,
2021 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199² straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio, tai yra 10 000 Eur, bauda, nustatyta, jog bauda turi būti sumokėta per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. spalio 17 d., bausmė neatlikta,
2022 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu BK 199² straipsnio 2 dalį 238 MGL (11 900 eurų) bauda. Baudos sumokėjimui nustatytas 20 (dvidešimt) mėnesių laikotarpis nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį sumokant po 595 (penkis šimtus devyniasdešimt penkis) eurus, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis V. J. neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatyta virš 1,51 promilių neblaivumas, o būtent: 2023 m. vasario 11 d. apie 16 val. 16 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. J., apklaustas įtariamuoju, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad 2023 m. vasario 11 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) jį sustabdė patikrinimui policijos pareigūnai, jis vairavo automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 11 d. buvo darbe iki 14.00 val., kai atvažiavo namo, tai jau buvo kažkur 15.00 val., jau buvau neblaivus, automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjo prie jo namų, rakteliai buvo automobilio viduje. Norėjo nuvažiuoti į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), pravažiavus apie 1 kilometrą nuo namų, jį sustabdė pareigūnai. Labai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, sutinka pabaigti ikiteisminį tyrimą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 89-92, 109-111).
Motyvuojamoji dalis
V. J. kaltė yra visiškai įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais: įvykio registravimo duomenimis (b. l. 6-9), pareigūnės Ž. Matijevskos tarnybiniu pranešimu, parodymais (b. l. 10, 48-50), neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 12), alkotesterio parodymais (b. l. 13-14), sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 15), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 16-20), asmens apžiūros protokolu (b. l. 21-22), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 23), transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi (b. l. 27), liudytojo V. K. parodymai (b. l. 44-46), kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 119-121). Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo aplinkybių teismui neaiškumų nekyla.
Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas.
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau teistas (b. l. 51-58), baustas administracine tvarka (b. l. 59-69), dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Bausmės skyrimas kaltininkui yra teismo diskrecija. Teisėjas, nagrinėdamas prokuroro pareiškimą dėl bylos užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, nėra saistomas prokuroro siūlomu ar kaltininko pageidaujamu bausmės dydžiu. Teisėjas gali parinkti tokį bausmės dydį, kuris jo vertinimu yra teisingas. Kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės taip pat laikytinos bausmės dalimi. Pagal BPK 421 straipsnio 4 punktą, teismo baudžiamuoju įsakymu, kaip ir bet kuriuo kitu baigiamuoju teisminiu dokumentu, turi būti išsprendžiami baigiant procesą privalomai spręstini klausimai, susiję su procesinių prievartos priemonių taikymu. Dėl to, net ir nesant prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu suformuluoto reikalavimo kaltinamajam paskirti konkrečią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali ją paskirti savo iniciatyva arba jos iš viso neskirti (2017 m. liepos 11 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-235-307/2017).
Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam baudos bausmę.
Nors teismas nustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamasis prisipažino ir gailisi, tačiau teismas, skirdamas bausmę už BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis veiką padarė būdamas recidyvistas, teisiamas ne pirmą kartą, yra atlikęs laisvės apribojimo, arešto bausmę, jam buvo skirtos baudos bausmės, tačiau jis savo elgesio nekeičia, toliau daro nusikalstamas veikas. Be to, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,45 promilių neblaivumas (nusižengimas padarytas 2021 m. gegužės 18 d.), taip pat už vairavimą neturint teisės vairuoti (nusižengimai padaryti 2021 m. birželio 16 d., 2023 m. vasario 11 d.). Kaip matyti kaltinamasis prieš keletą metų buvo baustas administracine tvarka už vairavimą esant neblaiviam, iki neblaivumo ribos, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, trūko labai nedaug, tačiau kaltinamasis nepadarė atitinkamų išvadų ir nusikalstamo elgesio nekeitė. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. J. už BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę, artimesnę vidurkiui. Skirdamas arešto bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamajam jau yra skirtos didelės baudos, kurios dar nėra sumokėtos. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, tokia bausmių rūšis yra proporcinga kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnis), nes kaltinamasis jau buvo atlikęs arešto bausmę ir visos aukščiau nurodytos aplinkybės rodo tai, kad kaltinamojo elgesį gali keisti tik griežtesnė už baudą bausmės rūšis.
Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu.
Nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neįvykdęs 2021 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 200 MGL (10 000 Eur) dydžio baudos ir 2022 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos 238 MGL (11 900 eurų) dydžio baudos. Todėl teismas sprendžia šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis taikant BK 64 straipsnio 2 dalį ir 65 straipsnio 2 dalį visiško sudėjimo būdu. Kadangi ankstesniais nuosprendžiais paskirtų baudų sumokėjimo terminas buvo atidėtas, teismas sprendžia galutinės bausmės – baudos sumokėjimo terminą atidėti 12 mėnesių terminui.
BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriami kartu su kita bausme. Kadangi V. J. šioje byloje nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas naudotis šia specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal aukštesniųjų teismų praktiką parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą atsižvelgiama į parinktos bausmės dydį skaičiuojant nuo vidurkio, sprendžia specialiosios teisės draudimo terminą nustatyti artimą vidurkiui – trejiems metams. Uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones yra skiriamas kartu su arešto bausme, todėl BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai kaltinamasis (nuteistasis) atliks arešto bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiunčia pranešimą apie nuteistojo paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, uždraudimą jam naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, arba viešųjų teisių atėmimą, arba jo įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos vykdančiai institucijai.
Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju V. J. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju automobilis buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, sėdo prie vairo be jokios protingos ir svarbios priežasties. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Bylos duomenimis, automobilis Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso pačiam kaltinamajam, todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Teismo nuomone, transporto priemonės konfiskavimas, atsižvelgiant į sąlyginai nedidelę transporto priemonės vertę (kaltinamasis faktiškai automobilį įsigijo už 600 Eur, VŠĮ „Emprekis“ duomenimis vertė - 1 880 Eur su PVM), yra proporcinga priemonė tokio pobūdžio nusikaltimui ir atitinka teismų formuojamą praktiką.
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.
2023 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės nutarimu skirtas laikinas V. J. nuosavybės teisės į automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 ¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti ir skirti jam skirti jam 51 paros areštą.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. J. 34 parų areštą.
Taikant BK 64 straipsnio 2 dalį, ir 65 straipsnio 2 dalį šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti visiškai sudedant su 2021 m. gruodžio 30 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda ir 2022 m. gegužės 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 238 MGL (11 900 eurų) dydžio bauda ir paskirti V. J. subendrintą bausmę – 34 parų areštą ir 438 BBND (MGL) (21 900 eurų) baudą.
Nustatyti, kad 438 BBND (MGL) (21 900 eurų) bauda vykdoma atskirai. Įskaityti iki šio nuosprendžio dėl baudos išieškojimo vykdymo pradžios pagal ankstesnius aukščiau paminėtus nuosprendžius sumokėtas sumas. Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Kaltinamasis sumokėję baudą, privalo pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų raštinei banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 ir 23 straipsniai).
Remiantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Taikant BK 72 straipsnį, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti V. J. priklausantį automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
2023 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Rasos Dabužinskaitės nutarimu skirtą laikiną V. J. nuosavybės teisės į automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo, įvykdymo,
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
3. Padavus prašymą, bylos nagrinėjimas teisme bus rengiamas privalomai. Teismas išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Jis, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą, esantį Technikos g. 34, Kaune, atlikti arešto bausmę (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnio 3 dalis).
6. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai raštu arba elektroniniu paštu (info@kaunoti.lt) pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (BVK 24 straipsnio 4 dalis).
7.Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija (BVK 24 straipsnio 5 dalis).
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.