Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. G. dėl skolos už negrąžintą vartojimo kreditą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo pateikimo tvarką. Remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną, tačiau atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas J. G. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė AB „NEO Finance“ suteikė atsakovui 5308,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1600,40 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 18,00 procentų), 407,59 Eur tarpininkavimo mokestį ir 870,00 Eur administravimo mokestį iki 2020 m. kovo 22 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį, todėl 2020 m. sausio 29 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį (sutarties nutraukimas įsigaliojo nuo 2020 m. vasario 4 d.). Nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovas liko skolingas ieškovei 1099,37 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 54,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 2,52 Eur kompensacines palūkanas, 69,98 Eur tarpininkavimo mokestį ir 210,00 Eur administravimo mokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovas savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovo priteistina 1099,37 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma ir 69,98 Eur tarpininkavimo mokestis pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 54,54 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. vasario 17 d., ir 18,00 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1099,37 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Naujai formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuluojamą praktiką, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos 47,49 Eur palūkanos (54,54 Eur palūkanos – (1099,37 Eur x 18 procentų / 100 procentų) / 365 x 13 d.)), paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. vasario 4 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl palūkanų, paskaičiuotų nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 17 d., kaip ieškovės negautų pajamų priteisimo šioje byloje reiškiamas nebuvo, ieškovės reikalavimas dėl likusių 7,05 sutartinių palūkanų priteisimo, paskaičiuotų nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2020 m. vasario 17 d., atmetamas. Reikalavimas dėl 18,00 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 1099,37 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. vasario 17 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo, taip pat atmetamas.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 2,52 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. rugsėjo 23 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2020 m. vasario 17 d). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Remiantis tuo, kad ieškovė ir atsakovas pagal vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 6.1. punktą susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (18,00 procentų pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bei tuo, kad atsakovas laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovo 2,52 Eur kompensuojamąsias palūkanas, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 210,00 Eur sutarties administravimo mokesčio. Pagal vartojimo kredito sutarties 1.30. punktą, sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Iš mokesčio pavadinimo spręstina, jog šis mokestis skirtas padengti kredito davėjo išlaidas, susijusias su kredito suteikimu ir administravimu. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas priteisti 210,00 Eur sutarties administravimo mokestį atmestinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1219,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkinus iš dalies (84,89 procentai), proporcingai ieškovės patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinas 27,16 Eur (32,00 Eur x 84,89 procentai / 100 procentai) žyminis mokestis.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir pridėjo 2016 m. birželio 2 d. atstovavimo sutartį, 2020 m. vasario 13 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija NEOF Nr. 0001735, bei 2020 m. vasario 14 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimas buvo patenkintas iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 208,84 Eur (246,01 Eur x 84,89 procentai / 100 procentai) išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1099,37 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 47,49 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 2,52 Eur kompensacines palūkanas, 69,98 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1219,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 236,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrocės „NEO Finance“, į. k. 303225546, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.