- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2A-328-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-01156-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Trečiasis asmuo
- J. G., savivaldybės įmonės „Plungės būstas“
- Atsakovas
- A. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą, trečiųjų asmenų J. G. ir savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ pareiškimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. G. dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, J. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. G. 709,74 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. iš atsakovui A. G. nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), buvo aplietas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Aplietas butas buvo apdraustas gyventojų turto draudimu. Ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 709,74 Eur draudimo išmoką aplieto buto savininkei. Atsakovui, kaip atsakingam už žalą asmeniui, buvo išsiųstos pretenzijos sumokėti reikalaujamą sumą, tačiau atsakovas geranoriškai ieškovės reikalavimo neįvykdė.
Atsiliepimas
2. Atsakovas A. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena dukra J. G.. Jai 2020 m. sausio 30 d. vakare paskambino savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ darbuotoja ir teiravosi, ar atsakovo bute nėra vamzdyno trūkio, ar nebėga vanduo. Buvo paaiškinta, kad jokio vandens išsiliejimo bute nėra, tik vonios patalpoje į pačią vonią laša vanduo iš vandens maišytuvo. Kartu ji paprašė, kad namą administruojančios įmonės „Plungės būstas“ santechnikai padėtų pasikeisti vandens maišytuvą, nes reikia užsukti vandenį. Atvykę santechnikai pakeitė maišytuvą ir matė, kad jokio vandens išsiliejimo nei vonioje, nei kitose patalpose nėra. J. G. apsilankė žemiau esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir buto gyventojai patikino, kad pas juos jokio užpylimo vandeniu nėra. Pažymėjo, kad vandeniu užlietas butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra kitoje laiptinėje, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo šeimos narių veiksmų ir kitoje laiptinėje esančio buto užliejimo. Mano, kad vandens išsiliejimas galėjo atsirasti ir namo bendro naudojimo vandens tiekimo vamzdyne.
3. Trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad apie 2020 m. sausio 29 d. įvykusį buto, esančio (duomenys neskelbtini), apliejimą sužinojo 2020 m. sausio 30 d., kai pati buto savininkė informavo namo administratorių apie tai, kad yra užlietas jos butas galbūt iš aukščiau esančio buto. Reaguodama į gautą informaciją, atvyko apžiūrėti aplieto buto, adresu (duomenys neskelbtini). Siekdama nustatyti apliejimo priežastį bei kaltininką, kartu su daugiabučių namų avarijų pasekmes šalinančios K. G. gamybinės-komercinės įmonės, veikiančios sutarties pagrindu, atsakingu darbuotoju K. Š. pirmiausia įdėmiai apžiūrėjo bendro naudojimo inžinerinę įrangą, t. y. tiekiamo vandens vamzdynus. Čia gedimų nenustačius, buvo nuspręsta nedelsiant apžiūrėti virš aplieto buto esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo pastebėta jokių vandens išsiliejimo požymių. Nenustačius apliejimo, buvo nuspręsta nueiti į kitos laiptinės, bet aukštu aukščiau esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, su šio buto savininkais buvo susisiekta telefonu ir buto savininkė patvirtino, kad vonioje yra sugedęs vandens maišytuvas, jo negali pakeisti, nes neužsisuka šalto vandens ventilis, kadangi nėra rankenėlės. 2020 m. sausio 31 d. K. G. gamybinės-komercinės įmonės darbuotojas K. Š. nuvyko ir tame bute pakeitė šalto vandens ventilį. Pakeitus vandens maišytuvą, daugiau nebebuvo nustatyta jokio vandens išsiliejimo nei į aplietą butą, nei į jokį kitą butą, kas neabejotinai būtų atsitikę, jeigu gedimas būtų įvykęs bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje.
4. Trečiasis asmuo J. G. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2020 m. sausio 29 d. buvo aplietas jai priklausantis butas, apie įvykį ji pranešė savivaldybės įmonei „Plungės būstas“ bei draudikui. 2020 m. sausio 30 d. savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ atliko bendrųjų namo, esančio (duomenys neskelbtini), inžinerinių tinklų patikrinimą, nustatė, kad jokių šio daugiabučio namo bendrųjų sistemų gedimų ir trūkumų, kurie būtų galėję sukelti jai priklausančio buto užliejimą, nėra. Siekdama nustatyti žalos šaltinį, savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ susisiekė ir apžiūrėjo tiesiai virš jos aplieto buto esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jame jokių gedimų nenustatė. Pažymėjo, jog jai priklausančio buto dalis, kuri buvo aplieta, iš viršaus ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), t. y. aplieta patalpa ribojasi per sieną su atsakovui priklausančio buto santechnikos mazgais. Po to, kai 2020 m. sausio 31 d. atsakovo bute buvo pašalinti gedimai, aplietas buto sienos plotas nustotojo didėti, padaryta žala lokalizavosi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinys atmestas, priteista iš ieškovės ADB „Gjensidige“ 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. G.. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
5.1 2020 m. sausio 29 d. buvo aplietas ir apgadintas draudėjui, t. y. trečiajam asmeniui J. G., nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir J. G. buvo sudariusios gyventojų turto draudimo sutartį. Šios sutarties pagrindu ieškovei, kaip šio buto draudikei, atsirado pareiga atlyginti dėl išsiliejusio vandens atsiradusią žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą, įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo dėl užliejimo nukentėjusiam asmeniui J. G. 709,74 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė išmokėtą draudimo išmoką prašo priteisti iš atsakovo A. G., kadangi, ieškovės nuomone, už buto apliejimą yra atsakingas A. G., kurio buto vonios grindys ribojasi su aplieta patalpa, nors butas ir yra kitoje laiptinėje, ir kurio bute buvo nustatyta, kad vonioje iš maišytuvo (krano) laša vanduo. Šias išvadas ieškovė padarė gavusi J. G. paaiškinimus bei savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ 2020 m. vasario 12 d. atsakymą, kuriame informuojama, kad 2020 m. sausio 30 d. apžiūrėjus namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą, kurią prižiūri savivaldybės įmonė „Plungės būstas“, gedimų nenustatyta.
5.2 Teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė objektyvių, patikimų ir pakankamų rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad 2020 m. sausio 29 d. atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas, dėl ko buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir užliejimo žymės buto lubose, sienoje yra būtent šio įvykio pasekmės. Teismas pažymėjo, jog ieškovė savo teiginius, kad vanduo liejosi iš atsakovo buto, grindė tik trečiojo asmens J. G. pateiktais paaiškinimais ir savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ 2020 m. vasario 12 d. pažyma, tačiau faktiškai joks vandens nutekėjimas ar liejimasis atsakovo bute iš jam priklausančių objektų, įrengimų nebuvo užfiksuotas. Teismas pažymėjo ir tai, jog objektyvių duomenų, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl buto apžiūros, turėdama tikslą nustatyti užliejimo šaltinį, ir kad atsakovas vengė ar trukdė tai padaryti, ieškovė nepateikė.
5.3 Teismas taip pat pažymėjo, jog aplietas butas yra kitoje laiptinėje pirmame aukšte, o atsakovui priklausantis butas yra kitoje laiptinėje antrame aukšte.
5.4 Teismas nurodė, jog posėdžio metu apklausta liudytoja J. G., kuri gyvena atsakovui priklausančiame bute, teigė, kad 2020 m. sausio 30 d. apie 16.30 val. jos mamai paskambino atstovė iš savivaldybės įmonės „Plungės būstas“, pasiteiravo, ar bute nėra vamzdyno trūkio, ar nebėga vanduo. Jos mama susisiekė su ja, ji bandė perskambinti savivaldybės įmonei „Plungės būstas“, tačiau su jais pavyko susiekti tik 2020 m. sausio 31 d. ryte. Ji patikino, kad bute jokie vamzdžiai netrūko, vandens pratekėjimo nėra, paprašė iškviesti santechniką, kad būtų pakeistas jos vonioje esantis šalto vandens užsukimo kranelis (ventilis), kuris buvo nulūžęs, ir pakeistas maišytuvas, nes į kriauklę šiek tiek laša iš paties maišytuvo. Tą pačią dieną atvyko santechnikas ir minėtus darbus atliko. Atvykęs santechnikas matė, kad jokio vandens pratekėjimo bute nėra. Šias aplinkybes, kad jokio vandens pratekėjimo, vamzdžių trūkimo bute nebuvo, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. Š.. Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad jam buvo pavesta nuvykti į butą ir pakeisti ventilį, jis savo darbą atliko, bute jokio vandens išsiliejimo nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovui priklausantis butas iš karto po apliejimo nebuvo apžiūrėtas, trečiasis asmuo J. G. atsakovo bute nesilankė, ieškovės atstovas taip pat nebuvo atvykęs nei į nukentėjusiosios butą, nei į kitus butus ar apžiūrėjęs bendro naudojimo patalpas, siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Nors trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ savo atsiliepime nurodė, kad administratorės S. R., J. G. ir K. G. gamybinės-komercinės įmonės darbuotojas K. Š. buvo nuvykę į atsakovo butą, adresu (duomenys neskelbtini), bet durų niekas neatidarė ir buto apžiūrėti galimybės nesuteikė, tačiau šie atsiliepimo į ieškinį teiginiai paneigti kita bylos medžiaga. Liudytoja J. G., gyvenanti atsakovui priklausančiame bute, patvirtino, kad namuose tomis dienomis buvo, kadangi slaugė savo sergančią mažametę dukrą, į duris niekas neskambino ir niekas nebuvo atvykęs. Liudytojas santechnikas K. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su jokia komisija nevyko apžiūrėti nei atsakovo buto, nei aplieto buto, nei virš aplieto esančio buto, nei bendro naudojimo patalpų, jis tik 2020 m. sausio 31 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė šalto vandens ventilį bei maišytuvą. Byloje esanti Plungės lopšelio-darželio „(duomenys neskelbtini)“ pažyma patvirtina, kad J. G. dukra E. V. 2020 m. sausio 2 d., 3 d., 7–10 d., 28–21 d. įstaigos nelankė dėl pateisinamų priežasčių. Taigi, atsakovo butas nei 2020 m. sausio 29 d., nei 2020 sausio 30 d. apžiūrėtas nebuvo, o 2020 m. sausio 31 d. daugiabučių namų avarijų pasekmes šalinančios K. G. gamybinės- komercinės įmonės darbuotojas K. Š., keisdamas atsakovo bute ventilį bei maišytuvą, jokio vandens išsiliejimo nematė. Tai, kad nebuvo siekiama apžiūrėti atsakovo buto, patvirtina ir byloje trečiojo asmens savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ pateiktas 2020 m. sausio 30 d. aktas, kuriame nurodyta, kad „2020 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) buto savininkė informavo, kad yra užlietas jos butas, galimai iš aukštu aukščiau esančio buto. Tą pačią dieną buvo apžiūrėtas 11 butas ir bendro naudojimo inžinerinė įranga, gedimų nenustatyta. Pakalbėjus su 9 bt. savininke, ji įvardijo, galimai, kitą avarijos kaltininką – 4 bt. Susisiekus telefonu su 4 bt. buto savininke, ji patvirtino, kad vonioje yra sugedęs vandens maišytuvas ir jo pakeisti negali, nes šalto vandens ventilis neužsisuka, nes nėra rankenėlės. Sausio 31 d. K. G. gamybinės – komercinės įmonės darbuotojas K. Š. pakeitė šalto vandens ventilį“. Anot teismo, šis aktas patvirtina liudytojos J. G. teiginius, kad jos bute trečiojo asmens atstovai nesilankė, su ja buvo susisiekta tik telefonu. Liudytojas K. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ant savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ 2020 m. sausio 30 d. akto yra jo parašas, tačiau jis parašą dėjo patvirtindamas aplinkybę, kad bute pakeitė šalto vandens ventilį, o ne kad lankėsi minėtuose butuose ar apžiūrėjo bendro naudojimo inžinerinę įrangą.
5.5 Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad įvykus jo bute vandens išsiliejimui, tikėtina, vanduo pirmiausia sunktųsi į apačioje esantį butą, tačiau atsakovas nurodė, kad lankėsi pas kaimynus apačioje, jų bute apipylimo požymių nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino ir pats buto savininkas – liudytojas S. A., kuris apklaustas teismo posėdžio metu. Teismas nurodė, jog ta apimtimi, kuria ieškovė ir trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ 2020 m. sausio 30 d. aktu įrodinėja aplinkybę, kad savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ administratorės S. R., J. G. ir K. G. gamybinės-komercinės įmonės darbuotojas K. Š. lankėsi viršuje esančiose patalpose bei apžiūrėjo bendro naudojimo inžinerinę įrangą, nesiremia. Teismas konstatavo, jog byloje liko nepaneigta aplinkybė, kad trečiajam asmeniui priklausančio buto apliejimas galėjo būti ir iš aukščiau toje pačioje laiptinėje esančio buto, iš bendro naudojimo patalpose esančių įrenginių ar pan. Nors byloje tiek ieškovė, tiek tretieji asmenys teigė, kad atsakovo kaltę įrodo tai, kad jo bute buvo pakeistas ventilis bei maišytuvas, tačiau tai tik niekuo nepagrįsta prielaida, spėjimas, kad taip galėjo įvykti. Neginčijamų įrodymų apie vandens išsiliejimo faktą – atsakovo buto apžiūros akto, kuriame būtų užfiksuotas išsiliejęs vanduo, atliktas bandymas, kurio metu būtų užfiksuotas bėgantis vanduo per nesandarią jungtį, ir kt. – nepateikta.
5.6 Teismas konstatavo, jog pateikti įrodymai nėra pakankami, kad jais būtų galima pagrįsti ieškovės įrodinėjamą žalos kilimo priežastį. Nors žalos kilimo priežastį buvo bandoma nustatyti, tačiau byloje duomenų, kad būtent iš atsakovo buto buvo aplietas trečiajam asmeniui priklausantis butas, nėra pakankamai, anksčiau aptarti įrodymai nepaneigia galimybės, jog žala galėjo kilti ir dėl namo bendro naudojimo inžinerinių įrenginių ar dėl stogo konstrukcijos trūkumų, o gal ir iš aukščiau esančių toje pačioje laiptinėje butų. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent atsakovo bute buvo apipylimo židinys. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė nėra atleista nuo pareigos įrodyti, kur yra užpylimo židinys. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo būtent iš atsakovo valdomo buto, kad trečiojo asmens J. G. buto užpylimo židinys buvo kitoje laiptinėje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai.
5.7 Teismas padarė išvadą, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovui priklausančiame bute vonioje iš maišytuvo lašėjo vanduo ir buvo pakeistas ventilis bei pats maišytuvas, neleidžia daryti išvados, kad žala buvo padaryta būtent dėl atsakovo veiksmų. Byloje nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo padaryta žala (aplietas butas), teismas konstatavo, jog deliktinė atsakomybė šiuo atveju netaikoma.
III. Apeliacinio skundo, pareiškimų dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovė ADB „Gjensidige“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo pagrindiniai argumentai:
6.1 Ieškovės vertinimu, teismas priimdamas sprendimą vertino ne byloje esančių dokumentų visumą, o išimtinai atsakovo teiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, kurie prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams.
6.2 Nurodo, jog 2020 m. sausio 29 d. buvo apipiltas nukentėjusiosios butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 30 d. buvo gautas nukentėjusiosios pranešimas apie įvykį, o 2020 m. vasario 3 d. – papildomas nukentėjusiosios el. pranešimas apie įvykį, kuriame buvo nurodyta, jog savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ nustatė, kad nekilnojamojo turto patalpa buvo aplieta iš sugedusių buto (duomenys neskelbtini) vonioje esančių vonios santechnikos įrenginių.
Šalies argumentai
6.3 Draudikas po draudimo išmokos išmokėjimo draudėjai kreipėsi su pretenzija dėl žalos atlyginimo į nustatytą atsakingą už padarytą žalą asmenį – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininką (atsakovą). Gavus atsakymą iš atsakovo, kuriuo atsakovas atsisakė patenkinti pretenziją, 2020 m. vasario 6 d. buvo išsiųstas patikslinantis paklausimas dėl įvykio aplinkybių namo administratorei savivaldybės įmonei „Plungės būstas“. Buvo išsiųstas paklausimas ir atsakovui. 2020 m. vasario 12 d. savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ pateikė atsakymą, jame nurodė, kad namo bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje gedimų nustatyta nebuvo. 2020 m. kovo 2 d. buvo gautas atsakymas ir iš atsakovo, jis, be kita ko, nurodė, kad iš maišytuvo (krano) truputėlį lašėjo vanduo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus į bylą įrodymus, trečiųjų asmenų pateiktus atsiliepimus ir įrodymus, nuoseklius nukentėjusiosios paaiškinimus, t. y. iš bylos medžiagos visumos, yra akivaizdu, kad 2020 m. sausio 29 d. įvykis įvyko atsakovo bute.
6.4 Apeliantė pažymi, jog tiek nukentėjusioji J. G., tiek namo administratorius pateikė teismui atsiliepimus į ieškinį, juose patvirtino savo parodymus, duotus iš karto po įvykio dėl padarytos žalos priežasties, detaliai aprašė įvykio dienos įvykius. Atkreipia dėmesį, kad nukentėjusioji (draudėja) neturėjo pagrindo duoti realybės neatitinkančių paaiškinimų nei iš karto po įvykio, nei teikdama atsiliepimą, kadangi tai neturėtų jokios įtakos draudimo išmokos išmokėjimui. Atsižvelgiant į nuoseklius bei aiškius nukentėjusiosios ir namo administratoriaus parodymus, byloje surinktą medžiagą, tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklosčiusius fiduciarinius santykius, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo netikėti bei nesivadovauti nuosekliais bei aiškiais trečiųjų asmenų – nukentėjusiosios bei namo administratoriaus – parodymais. Ieškovės vertinimu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, sprendime nepasisakydamas dėl trečiųjų asmenų pateiktų atsiliepimų / rašytinių paaiškinimų, kurie akivaizdžiai prieštarauja atsakovo pozicijai, kad jis nėra atsakingas už įvykusį įvykį.
6.5 Apeliantės nuomone, jos poziciją byloje pagrindžia pateikti įrodymai, kurie surinkti draudžiamojo įvykio tyrimo metu, nukentėjusiosios J. G. pirminiai paaiškinimai, paaiškinimai teisme, namo administratorės savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ pirminiai paaiškinimai, paaiškinimai teisme. Tuo tarpu atsakovo pozicija yra grindžiama tik paties atsakovo ir jo dukters liudytojos J. G. versijomis, kad nors atsakovo bute buvo įvykęs gedimas, tačiau jis jokios įtakos nukentėjusiosios buto užpylimui neturėjo. Pažymi, jog tiek atsakovas, tiek liudytoja J. G. iš esmės patvirtina, kad prieš įvykusį įvykį jų buto vonioje buvo sugedusi santechnika, iš kurios lašėjo vanduo, tačiau kelia versiją, kad tas lašėjimas jokios įtakos nukentėjusiosios buto užpylimui neturėjo. Mano, kad kritiškai turi būti vertinami ir liudytojo K. Š. parodymai, nes jo teiginiai nepaneigia trečiojo asmens savivaldybės administracijos įmonės „Plungės būstas“ paaiškinimų ir to, kad atsakovo bute buvo įvykęs gedimas – lašėjo vanduo.
6.6 Pažymi ir tai, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino avarijos lokalizacijos ir aplinkybių, kad atsakovo vonia ribojasi su aplieta patalpa. Teismo išvada, kad įvykus vandens išsiliejimui, tikėtina, vanduo pirmiausia sunktųsi į apačioje esantį butą, nepagrįsta. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo pozicija, jog nukentėjusiosios turtas buvo apgadintas ne dėl jo bute įvykusios avarijos, yra niekuo nepagrįsta prielaida, spėjimas, kad taip negalėjo įvykti. Tuo tarpu ieškovė įrodė, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo būtent iš atsakovo buto, kad nukentėjusiosios buto užpylimo židinys buvo būtent atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Tai įrodo: 2020 m. sausio 30 d. namo administratoriaus aktas, 2020 m. vasario 3 d. nukentėjusiosios paaiškinimai, 2020 m. vasario 12 d. namo administratoriaus raštas, 2020 m. kovo 2 d. liudytojos J. G. rašytiniai paaiškinimai dėl įvykio, 2020 m. lapkričio 8 d. namo administratoriaus atsiliepimas, 2020 m. lapkričio 16 nukentėjusiosios atsiliepimas.
6.7 Pažymi, jog nors atsakovas ginčijo žalos dydį, tačiau nepateikė jokių alternatyvių skaičiavimų ir įrodymų. Nurodo, jog ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus žalai pagrįsti. Butui padaryta žala įvertina atsižvelgiant į draudžiamojo įvykio žalos administravimo metu surinktą informaciją – draudimo sutarties sudarymo datą, paskutinio buto atnaujinimo datą, užlieto turto nuotraukas, turto žalos įvertinimo skaičiuotę. Žalos turto įvertinimo skaičiuotė buvo sudaryta pagal statybinių sąmatų skaičiavimo sistemos „Sistela“ normatyvus, galiojusius įvykio metu. Statybinių sąmatų skaičiavimo sistema „Sistela“ yra vienintelė programa, kurią rekomenduoja VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centras kaip Aplinkos ministerijos įgaliota sertifikavimą prižiūrinti institucija. Aplinkybė, kad atsakovas nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, nesudaro pagrindo nepasitikėti ieškovės ekspertais, apskaičiavusiais / nustačiusiais žalos faktą ir dydį. Atsakovas savo nesutikimą su žalos dydžiu bylos nagrinėjimo iš esmės metu grindė tik deklaratyviais pasisakymais. Vien atsakovo išreikštos abejonės nesudarė pagrindo teismui konstatuoti, kad neįrodytas žalos dydis.
6.8 Apeliantės nuomone, byloje esančių įrodymų visuma – turto apžiūros aktai, fotonuotraukos, draudimo sutartis, sąmatos, nukentėjusiosios, namo administratoriaus parodymai, pateikti dokumentai – patvirtina ieškovės reikalavimų pagrįstumą.
Šalies argumentai
7. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo J. G. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog prisideda prie apeliantės pateikto apeliacinio skundo, palaiko jame išdėstytus argumentus ir jais grįstus reikalavimus.
8. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo trečiasis asmuo savivaldybės įmonė „Plungės būstas“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodo, jog prisideda prie apeliantės pateikto apeliacinio skundo, palaiko jame išdėstytus argumentus ir jais grįstus reikalavimus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. G. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovui 200,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
9.1 Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
9.2 Nurodo, jog atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute gyvena atsakovo dukra J. G.. Jai 2020 m. sausio 30 d. vakare paskambino savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ darbuotoja, teiravosi, ar atsakovo bute nėra vamzdyno trūkio, ar nebėga vanduo. Buvo paaiškinta, kad jokio vandens išsiliejimo bute nėra ir tik vonios patalpoje į pačią vonią laša vanduo iš maišytuvo. Kartu ji paprašė, kad namą administruojančios įmonės santechnikai padėtų pasikeisti vandens maišytuvą, nes reikia užsukti vandenį. 2020 m. sausio 31 d. atvykę santechnikai pakeitė maišytuvą ir matė, kad jokio vandens išsiliejimo nei vonioje, nei kitose patalpose nėra. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. Š. patvirtino, kad pakeitė maišytuvą ir įstatė ventiliaus rankenėlę. Jokių vandens nubėgimo požymių bute jis nematė. Taip pat jis patvirtino, kad pasirašė akte tik apie maišytuvo pakeitimą atsakovo bute, jokiose komisijose tikrinant namo bendro naudojimo vandens tiekimo įrenginius ir butų apžiūrose jis nedalyvavo ir už tai nepasirašė. Tad akivaizdu, kad 2020 m. sausio 30 d. aktas neatitinka tikrovės. Dėl galimo užpylimo J. G. iš savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ buvo skambinta tik 2020 m. sausio 30 d. vakare. 2020 m. sausio 31 d. atvyko santechnikai ir pakeitė vandens maišytuvą. Pateikta darželio pažyma patvirtina, kad 2020 m. sausio 28–31 dienomis J. G. dukra sirgo, darželio nelankė, tad J. G. buvo namuose su dukra. Be to, tai, kad ji 2020 m. sausio 31 d. įsileido santechnikus, patvirtina, kad ji tomis dienomis buvo namuose ir trečiojo asmens komisijas būtų įsileidusi.
9.3 Atsakovo nuomone, 2020 m. sausio 30 d. aktas neįrodo, kad užliejimas įvyko iš atsakovo buto. Taip pat nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad jeigu užpylimas iš bendro naudojimo įrenginių ir buto Nr. 11 neįrodytas, tai jis turėjo būti iš buto Nr. 4, priklausančio atsakovui.
Atsiliepimas
9.4 Pažymi, jog norėdama įsitikinti, kad tikrai nėra jokio vandens nutekėjimo į kitus butus, J. G. apsilankė žemiau esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Buto gyventojai patikino, kad pas juos jokio užpylimo vandeniu nėra, jų butas vandeniu nėra apgadintas. Tai posėdžio metu patvirtino šio buto savininkas S. A..
9.5 Pažymi ir tai, jog vandeniu užpiltas butas yra kitoje laiptinėje, todėl nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo ar jo šeimos narių veiksmų ir kitoje laiptinėje esančio buto užliejimo vandeniu.
9.6 Atkreipia dėmesį, jog atsakovui priklausančiame bute nei savivaldybės įmonės „Plungės būstas“, nei draudimo bendrovės atstovai nesilankė ir jokio vandens išsiliejimo fakto šiame bute nekonstatavo. Joks avarijos atsitikimo aktas atsakovo bute nebuvo surašytas, vandens išsiliejimo vieta nėra nustatyta. Iš ieškovės pateikto 2020 m. vasario 6 d. paklausimo matyti, kad draudimo bendrovė iš pradžių kreipėsi į namo administratorių dėl kaltininko nustatymo. Pastarasis atsakė, kad namo bendro naudojimo inžinerinėje įrangoje gedimų nenustatyta. Apie jokią avariją atsakovo bute 2020 m. vasario 12 d. rašte nenurodoma, t. y. atsakovo butas nenurodomas kaip galima vandens išsiliejimo vieta. Vadinasi, vandens išsiliejimas galėjo atsirasti ir namo bendro naudojimo šalto vandens tiekimo vamzdyne. Atsakovas nebuvo kviečiamas apžiūrėti užlieto buto. Nedalyvavo įvertinant padarytą žalą. Aplinkybė, kad apačioje, kitoje laiptinėje esantis butas buvo užlietas, savaime nereiškia atsakovo atsakomybės. Atsakovui nėra žinoma, ar buvo aiškinamasi dėl vandens nutekėjimo iš kitų patalpų ar butų, pavyzdžiui, iš virš J. G. patalpų esančio buto. Atsakovui kelia abejonių 2020 m. sausio 30 d. aktas, kurio turinį ginčija liudytojas K. Š..
9.7 Atsakovas atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad pateikta žalos skaičiuoklė dėl J. G. buto remonto neatitinka tikrovės ir yra nesuprantama, neinformatyvi. Joje nenurodyta, kokie konkretūs darbai turi būti atlikti, kokie plotai remontuojami, kokios medžiagos naudojamos, kokia jų kaina, detali lokalinė sąmata nepateikta, todėl neaišku, kas yra įskaičiuota į remonto išlaidas, kokia reali žala padaryta butui. Ieškovė, nors ir buvo teismo įpareigota, jokių papildomų duomenų dėl žalos skaičiuoklės nepateikė. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žalos dydis apskaičiuotas vadovaujantis statybinių sąmatų apskaičiavimo sistema „Sistela“, nors pateiktoje žalos įvertinimo skaičiuotėje joks metodas ar sistema nenurodoma. Žalos įvertinimo skaičiuoklė nepasirašyta ir atsakingo asmens nepatvirtinta. Neaišku, kas ją sudarė ir kokio buto remontas pagal ją įkainotas. Joje nėra nurodytas objekto adresas, nėra ir draudimo bendrovės atstovo bei aplieto buto savininkės parašų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
12. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo civilinės atsakomybės, t. y. prievolės atlyginti ieškovei – draudimo įmonei (draudikei) pastarosios išmokėtą draudimo išmoką užlieto buto savininkei (draudėjai).
Faktinės bylos aplinkybės
13. 2020 m. sausio 29 d. buvo aplietas ir apgadintas draudėjui, t. y. trečiajam asmeniui J. G., nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir J. G. buvo sudariusios gyventojų turto draudimo sutartį. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, išmokėjo dėl užliejimo nukentėjusiam asmeniui J. G. 709,74 Eur dydžio draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė išmokėtą draudimo išmoką prašo priteisti iš atsakovo A. G., kadangi, ieškovės nuomone, už buto apliejimą yra atsakingas A. G., kurio buto vonios grindys ribojasi su aplieta patalpa, nors butas ir yra kitoje laiptinėje, tačiau buvo nustatyta, kad atsakovo vonioje iš maišytuvo lašėjo vanduo.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją.
15. CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pavyzdžiui, vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pavyzdžiui, dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
17. Iš to, kas anksčiau aptarta, darytina išvada, jog ieškovė, siekdama atsakovo civilinės atsakomybės, privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra atsakovo butas, kad žalą darantis vanduo ištekėjo būtent iš atsakovo patalpų, o ne iš kitų šaltinių.
18. Anot apeliantės, jos poziciją, kad atsakovui šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė, pagrindžia trečiojo asmens – aplieto buto savininkės J. G. pirminiai ir vėlesni paaiškinimai, atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, taip pat trečiojo asmens – namo administratorės savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ 2020 m. sausio 30 d. aktas, pirminiai ir vėlesni paaiškinimai, atsiliepime į ieškinį išdėstyti argumentai, 2020 m. kovo 2 d. liudytojos J. G. rašytiniai paaiškinimai dėl įvykio, turto apžiūros aktai, fotonuotraukos, draudimo sutartis, sąmatos.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie įrodymai, kaip turto apžiūros aktai, fotonuotraukos, draudimo sutartis, sąmatos, patvirtina tai, kad buvo užlietas trečiojo asmens J. G. butas (buto lubos, sienos), kad tarp pastarosios ir ieškovės (draudėjos ir draudikės) buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, taip pat tai, kokia žala, ieškovės skaičiavimais, buvo padaryta, tačiau šie įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad trečiajam asmeniui J. G. priklausančio buto užpylimo židinys neabejotinai yra atsakovo butas, iš kurio ištekėjo vanduo.
20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įrodymai, kuriais remiasi ieškovė, nėra pakankami išvadai padaryti, kad 2020 m. sausio 29 d. atsakovui priklausančiame bute įvyko vandens nutekėjimas ir dėl to buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir užliejimo žymės buto lubose, sienoje yra būtent šio įvykio pasekmės. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
21. Ieškovė iš esmės remiasi ta aplinkybe, jog 2020 m. sausio 29 d. įvykus įvykiui – užpylus trečiajam asmeniui J. G. priklausantį butą ir 2020 m. sausio 30–31 dienomis susisiekus su atsakovo bute gyvenančia J. G. paaiškėjo, kad atsakovui priklausančio buto vonios patalpoje iš maišytuvo laša vanduo. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad tiek atsakovas, tiek liudytoja J. G. iš esmės patvirtino, kad prieš įvykusį įvykį jų buto vonioje buvo sugedusi santechnika, iš kurios lašėjo vanduo, bet nesutinka su pastarųjų versija, kad tas lašėjimas jokios įtakos nukentėjusiosios buto užpylimui neturėjo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tas faktas, kad ginčo įvykio metu atsakovui priklausančio buto vonioje iš maišytuvo lašėjo vanduo, neįrodo, kad būtent tai ir lėmė trečiajam asmeniui J. G. priklausančio buto užliejimą. Pažymėtina, jog nei atsakovas, nei liudytoja J. G. nenurodė, kad vanduo būtų lašėjęs ant grindų ar sienų, kas būtų sudarę galimybę vandeniui prasiskverbti pro jas ir nutekėti. Šiuo atveju vanduo iš maišytuvo lašėjo į pačią vonią, tai 2020 m. gruodžio 8 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė tiek atsakovas A. G., tiek liudytoja J. G.. Atsakovas taip pat pažymėjo, jog vanduo iš maišytuvo į vonią lašėjo nestipriai, o liudytoja J. G. parodė, jog vanduo į vonią varvėjo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė, jog, anot liudytojos J. G., vanduo lašėjo į kriauklę, nes, išklausius 2020 m. gruodžio 8 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog minėta liudytoja nurodė, kad vanduo iš maišytuvo lašėjo būtent į vonią. Duomenų, kad vonia buvo nesandari, kad buvo galimybė vandeniui pratekėti, nėra. Pažymėtina ir tai, jog atsakovo bute (vonioje) jau po įvykio 2020 m. sausio 31 d. lankėsi santechnikas – liudytojas K. Š., kuris nurodė, jog jokio vandens nuotėkio atsakovui priklausančiame bute jis nematė. Pastarasis taip pat patvirtino, jog su jokia komisija nevyko apžiūrėti nei atsakovo buto, nei aplieto buto, nei virš aplieto esančio buto, nei bendro naudojimo patalpų, jis tik 2020 m. sausio 31 d. bute, adresu (duomenys neskelbtini), pakeitė šalto vandens ventilį bei maišytuvą.
22. Apeliantė nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino avarijos lokalizacijos ir aplinkybių, kad atsakovo vonia ribojasi su aplieta patalpa. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovo butas nėra būtent virš trečiojo asmens J. G. buto, atsakovo butas yra kitoje laiptinėje, ne virš aplieto buto, o šalia, tik atsakovo buto vonios grindys ribojasi su aplieta patalpa. Kaip anksčiau aptarta, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog kai teismas nenustato kitų užliejimo šaltinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalą sukėlė atsakovas (viršuje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Tačiau šiuo konkrečiu atveju tokia prezumpcija negali būti taikoma, kadangi atsakovo butas nėra išimtinai virš trečiojo asmens J. G. buto.
23. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė gavusi pranešimą apie įvykusį draudžiamąjį įvykį ir turėdama duomenų, jog atsakovo bute buvo sugedęs maišytuvas, iš jo lašėjo vanduo, turėjo elgtis aktyviai ir rinkti įrodymus, esant galimybei apžiūrėti atsakovo butą ir įsitikinti, kad tikrai buvo vandens nuotėkis, dėl kurio buvo užlietas J. G. butas, o ne vien remdamasi teikiamais trečiųjų asmenų paaiškinimais apie vandens lašėjimą iš maišytuvo į vonią bandyti nuspėti užliejimo priežastį. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė ėmėsi realių priemonių, jog nustatytų, iš kur pratekėjo vanduo, kuris užliejo trečiojo asmens butą.
25. Apeliantė neteisi teigdama, jog atsakovo pozicija yra grindžiama tik paties atsakovo ir jo dukters liudytojos J. G. versijomis. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo poziciją, rėmėsi ne tik liudytojos J. G. parodymais, bet ir liudytojo – santechniko K. Š. parodymais, taip pat liudytojo S. A., virš kurio buto yra atsakovo butas, parodymais. Netikėti šių liudytojų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog liudytojo K. Š. parodymai nepaneigia fakto, kad atsakovo bute buvo įvykęs gedimas – lašėjo vanduo, tačiau pažymėtina, jog šis liudytojas šio fakto ir neneigė, taip pat jis nurodė, jog buvo nuvykęs į atsakovui priklausantį butą, pakeitė maišytuvą bei ventilį, taip pat nurodė, kad bute jokio vandens išsiliejimo nebuvo.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas priimdamas sprendimą vertino ne byloje esančių dokumentų visumą, o išimtinai atsakovo teiktus įrodymus ir liudytojų parodymus, kurie neva prieštarauja visiems kitiems byloje esantiems įrodymams. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai, įvertino įrodymų visumą, juos susiejo tarpusavyje, motyvuotai pasisakė, kodėl kai kuriais įrodymais nesiremia, pavyzdžiui, savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ 2020 m. sausio 30 d. aktu. Vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovė, skundžiamo teismo sprendimo nedaro neteisėto ir nepagrįsto. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog netikėti liudytojo K. Š. nurodomomis aplinkybėmis apie 2020 m. sausio 30 d. akto surašymo ir pasirašymo aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi atkreiptinas dėmesys į tai, jog pats aktas datuotas „2020-01-30“, tačiau jame nurodomi, be kita ko, ir vėlesnės dienos, t. y. 2020 m. sausio 31 d., įvykiai, t. y. „sausio 31 d. K. G. gamybinės – komercinės įmonės darbuotojas K. Š. pakeitė šalto vandens ventilį“. Remdamasi aptartais duomenimis, taip pat pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesiremti minėtu savivaldybės įmonės „Plungės būstas“ 2020 m. sausio 30 d. aktu.
27. Pažymėtina ir tai, jog, priešingai, negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas ieškinio netenkino tuo pagrindu, kad byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų buvo padaryta žala (aplietas butas). Su tokia išvada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Žalos dydžio (jis pagrįstas ar ne) teismas nenustatinėjo. Skundžiamo sprendimo 6 puslapyje nurodyti argumentai ir CK normos apie žalos dydį yra bendro pobūdžio, o ne teismo konstatavimas, kad nagrinėjamu atveju neįrodytas žalos dydis.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą remiantis ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, jai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos.
30. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovas patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pateikė tai patvirtinančius įrodymus – 2021 m. vasario 9 d. pinigų priėmimo kvitą. Šios atsakovo turėtos išlaidos yra realios, pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, numatyto 7, 8.11 punktuose, todėl atsakovui iš ieškovės, kurios apeliacinis skundas atmestas, priteistina 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).
31. Tretieji asmenys, kurie teikė pareiškimus dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo, nepateikė jokių duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl šis klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui A. G. iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.