Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-09-20 · Civilinė byla Nr. e2-2105-658/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-20
Bylos Nr.
e2-2105-658/2018
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00615-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Muzikos ekspresas“
Atsakovas
biudžetinei įstaigai Kauno valstybiniam lėlių teatrui
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-2105-658/2018Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00615-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muzikos ekspresas“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Kauno valstybiniam lėlių teatrui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės procesinių dokumentų esmė

Ieškovė UAB „Muzikos ekspresas“ kreipėsi į teismą ieškiniu (CBP-616) prašydama: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės sprendimą, kuriuo buvo atmesta ieškovės pretenzija; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti perteklinius reikalavimus garsiakalbių diametrui (Žemų dažnių garsiakalbių ir/ar Aukštų dažnių garsiakalbių) TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12; 3) pripažinti pertekliniais TS 1, TS 2, TS 4 reikalavimus, keliamus aukštiesiems ir žemiesiems dažniams; 4) pripažinti neteisėtu ir panaikinti TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimą dėl Dante protokolo; 5) pripažinti neteisėtais ir panaikinti TS 2 perteklinius reikalavimus matmenimis ir nustatyti kitus reikalavimus, kad efektinės akustinės sistemos, 8“ reikalavimus atitiktų ne mažiau kaip 3 žinomi akustinių sistemų gamintojai, o ne vienintelis Martin Audio, kurį atstovauja UAB „Audiotonas“; 6) pripažinti neteisėtais ir panaikinti TS 3 ir TS 6 reikalavimus svoriui; 7) pripažinti neteisėtu ir panaikinti reikalavimą dėl Dante garso tinklo komutatoriaus; 8) nutraukti pirkimą Nr. 390333; 9) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodo, jog atsakovė skelbiamos apklausos būdu Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) vykdo mažos vertės viešąjį pirkimą „Projekto „Kauno valstybinio lėlių teatro pastato atnaujinimas“ garso aparatūros pirkimas“. Ieškovė pateikė pretenziją, kuria prašė panaikinti arba pakeisti išvardytus pirkimo sąlygų ir jų techninės specifikacijos (toliau – ir TS) reikalavimus. Atsakovė ieškovės pretenziją atsisakė nagrinėti nurodydama, kad ji pateikta pavėluotai.Ieškovė teigia, kad atsakovė formaliai taikė viešųjų pirkimų procedūras ir tuo bando sudaryti išskirtines sąlygas vienam tiekėjui. Atsakovė, atsisakiusi nagrinėti ieškovės pretenziją, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) reikalavimus dėl tiekėjų pretenzijų pateikimo terminų, todėl atsakovės sprendimas, jog pretenzija buvo pateikta pavėluotai ir nenagrinėjama, turi būti pripažintas neteisėtu.Ieškovė taip pat teigia, kad konkurso sąlygų techninės specifikacijos lentelėje yra nurodyti konkretūs parametrai ir nėra apibūdinamas norimas rezultatas, nenurodomi pirkimo objekto funkciniai reikalavimai. Tai reiškia, kad šiame pirkime yra nurodomos bendrosios techninės specifikacijos. Ieškovė dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo pagrįstumo nurodo:Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 reikalavimų, keliamų žemų dažnių garsiakalbių ir/ar aukštų dažnių garsiakalbių diametrui. Skirtingi akustinių sistemų gamintojai pagrindiniams akustinės sistemos parametrams išgauti taiko skirtingus sprendimus (skirtingo kiekio ir diametro garsiakalbius, skirtingas akustinės sistemos konstrukcijas ir t. t.), todėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 reikalavimai, keliami garsiakalbių kiekiui ir jų diametrui yra specifiniai, neproporcingi, dirbtinai ribojantys konkurenciją ir atimantys galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti tiekėjams. Ieškovės nuomone, jos kitame viešajame pirkime gautas Vilniaus Gedimo technikos universiteto Elektronikos fakulteto išaiškinimas šiuo atveju įrodo, kad nustatytas konkretus garsiakalbių diametras (ir jų kiekis) gali diskriminuoti tiekėjus.Dėl TS 1, TS 2, TS 4 reikalavimų, keliamų aukštiesiems ir žemiesiems dažniams. Ieškovė nurodo, kad reikalavimai, keliami aukštiesiems (iki 20 000 Hz) ir žemiesiems dažniams (55 Hz ir 60 Hz) yra pertekliniai ir dirbtinai riboja konkurenciją, nes tokį platų dažnių spektrą (ypač aukštuosiuose dažniuose) gali girdėti tik absoliučią klausą turintis žmogus, o garso įranga bus naudojama teatre, ne koncertų salėje. Žemuosiuose dažniuose tokia žemiausia riba yra perteklinė, nes TS 1, TS 2, TS 4 bus naudojamos kartu su žemųjų dažnių akustinėmis sistemos (TS 3 ir TS 6). Dėl to reikalavimai, keliami TS 1, TS 2, TS 4 žemiesiems ir aukštiesiems dažniams, turi būti pakeisti (susiaurintas atkuriamų dažnių spektras) ir nustatyti nuo 125 Hz iki 18 000 Hz.Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimų dėl Dante protokolo. Ieškovės nuomone, TS reikalavimas, kad turi būti naudojama skaitmeninė įvestis Dante arba lygiavertė yra perteklinis ir dirbtinai ribojantis konkurenciją, kadangi būtų pakakę pirkimo sąlygose nurodyti, kad turi būti naudojamos analoginės ir skaitmeninės garso įvestys (nenurodant konkretaus protokolo) ir tiekėjai būtų galėję parinkti savo gamintojo siūlomą garso įrangą.Dėl TS 2 reikalavimo, keliamo matmenims. Šis reikalavimas turi būti laikomas pertekliniu, kadangi akustinės sistemos matmenys nėra priskiriami prie akustinę sistemą charakterizuojančių parametrų. Be to, reikalavimas dėl konkrečių parametrų, kurie turi būti ne didesni nei nurodyta TS 2, yra keliamas tik TS 2, todėl juo siekiama dirbtinai riboti konkurenciją ir diskriminuoti tiekėjus. Taip pat visų TS 2 reikalavimų visumą atitinka vienintelio gamintojo Martin Audio akustinė sistema CDD Live-8.Dėl TS 3 ir TS 6 reikalavimų, keliamų svoriui. Ieškovė nurodo, kadangi garso aparatūra bus stacionariai sumontuota teatro patalpose ir nėra numatytas jų kilnojimas, o jokie teisės aktai neriboja keliamo svorio, todėl numatyti reikalavimais TS 3 ir TS 6 svoriui yra neteisėti, pertekliniai bei dirbtinai riboja konkurenciją.Dėl TS 11 reikalavimo dėl Dante garso tinklo komutatoriaus. Ieškovės nuomone, reikalavimas dėl Dante garso tinklo komutatoriaus yra neteisėtas, nes nėra nurodyta, kad gali būti siūloma lygiavertė prekė, o nurodytas konkretus modelis.Dublike (DOK-23474) ieškovė papildomai nurodo, jog ji laikėsi įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir pretenziją pateikė laiku. Ieškovė siekia nesusiaurinti, o nutraukti viešąjį pirkimą ir atsakovei paskelbus naują pirkimą, sudaryti galimybes jame dalyvauti ne tik ieškovei, bet ir kuo didesniam tiekėjų ratui, kurie galėtų pasiūlyti atsakovės poreikius tenkinančią įrangą ir konkurso sąlygose nebūtų nustatyti dirbtinai ribojantys konkurenciją ar pertekliniai ir diskriminuojantys reikalavimai. Be to, nei VPĮ, nei kitame teisės akte ar kasacinio teismo išaiškinime nėra įtvirtintas reikalavimas, kad tiekėjas, prieš teikdamas pretenziją, turi pateikti klausimus ar prašymus perkančiajai organizacijai. Dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo ieškovė papildomai nurodo:Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 reikalavimų, keliamų žemų dažnių garsiakalbių ir/ar aukštų dažnių garsiakalbių diametrui. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kas yra įprasti ir kas yra neįprasti garsiakalbių diametrai. Vilniaus Gedimo technikos universiteto Elektronikos fakulteto raštas yra tinkamas ir patvirtina, kad reikalavimas dėl garsiakalbių diametro yra perteklinis ir dirbtinai riboja konkurenciją. Reikalavimai akustinių sistemų garsiakalbių diametrui nenusako pagrindinių akustinės sistemos parametrų, o pagrindinius ir svarbiausius akustinių sistemų parametrus galima išgauti naudojant skirtingo kiekio ir skirtingo dydžio garsiakalbius. Jei nebūtų perteklinių reikalavimų garsiakalbių minimaliam diametrui, o palikti tik pagrindiniai akustinių sistemų parametrai, tai žymiai didesnis tiekėjų ratas būtų galėjęs teikti pasiūlymus. Ieškovė pažymi, kad pirkimo sąlygose nėra užsimenama apie tai, kad perkama įranga yra skirta ne tik teatro reikmėms, bet ir koncertams, todėl atsakovė tokiu būdu pažeidė skaidrumo principą. Be to, pagal atsakovės nurodytus tris gamintojus, vienas iš jų yra žymiai aukštesnės klasės ir brangesnis, todėl realiai yra tik du gamintojai, o ne trys.Dėl TS 1, TS 2, TS 4 reikalavimų, keliamų aukštiesiems ir žemiesiems dažniams. Ieškovė teigia, kad esant gyvam grojimui, kalbėjimui ir gyvai muzikai, reikalavimas dėl apatinės ribos 55 Hz ir viršutinės ribos 20 000 Hz yra perteklinis, nes jis būtų pilnai pakankamas tarp 120 Hz (kai kalba eina apie TS 1, kurias papildo TS 3 ir TS 6, kurios atkuria nuo 42 Hz) ir iki 18 kHz. Ieškovės nuomone, tai patvirtina įvairūs straipsniai ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Fonoskopinės ekspertizės aprašymas. Be to, kad reikalavimai teatro salei, kurioje vyksta vaidinimai ir gyvos muzikos grojimai, yra pertekliniai dėl 20 000 Hz patvirtina ir ta aplinkybė, kad tokį reikalavimą garso aparatūrai kelia pasaulinio lygio žvaigždės.Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimų dėl Dante protokolo. Ieškovės nuomone, turi būti panaikintas reikalavimas dėl Dante protokolo, nes tik formaliai yra patenkinamas reikalavimas, nurodant TS 1–6 punktuose jog „Dante arba lygiavertis“, o TS 11 yra reikalavimas dėl Dante be „arba lygiavertis“. Tuo labiau, kad nors Dante protokolas ir yra plačiai paplitęs, tačiau tai nėra pats naujausias protokolas.Dėl TS 2 reikalavimo, keliamo matmenims. Ieškovė nurodo, kad pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad akustinės sistemos vaizdas turi būti estetiškas, nes pirkimo objektas yra Lėlių teatro didžiosios salės garso aparatūra, jos pristatymas ir sumontavimas, tačiau nėra keliamas reikalavimas dėl akustinių sistemų specifinės spalvos, formos, suderinamumo su interjeru ir t. t. Tokie pagrindiniai parametrai, kaip garso slėgis, galingumas, gali apibrėžti ir akustinės sistemos dydį, o panašaus galingumo ir panašaus garso slėgio skirtingų gamintojų akustinės sistemos yra panašaus dydžio arba skiriasi ne tiek, kad atrodytų neestetiškai.Dėl TS 3 ir TS 6 reikalavimų, keliamų svoriui. Ieškovė pažymi, jei aparatūra būtų transportuojama, tada tai turėtų būti aiškiai nurodyta pirkimo sąlygose ir toks reikalavimas turėtų būti keliamas ne tik TS 3 ir TS 6, bet ir kitoms pirkimo dalims. Tačiau nagrinėjamu atveju toks reikalavimas nėra nurodytas pirkimo sąlygose, todėl atsakovės argumentai dėl maksimalaus TS 3 ir TS 6 svorio yra nepagrįsti ir turi būti atmesti, kadangi prieštarauja skaidrumo principui ir diskriminuoja tiekėjus.Dėl TS 11 reikalavimo dėl Dante garso tinklo komutatoriaus. Ieškovė teigia, kad reikalavimo dėl pareigos nurodyti „arba lygiavertis“ nesilaikymas prieštarauja VPĮ, kasacinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo teismo išaiškinimams, todėl atvejis, kai šis reikalavimas pažeidžiamas ir „arba lygiavertis“ nėra nurodytas prie TS 11, turi būti laikomas teisėtu ir pagrįstu pagrindu nutraukti pirkimą.

Atsakovės procesinių dokumentų esmė

Atsakovė BĮ Kauno valstybinis lėlių teatras pateikė atsiliepimą (DOK-22811), kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti TS reikalavimus, atsižvelgiant į savo poreikius, t. y. perkančioji organizacija, atsižvelgdama į visą projektą „Kauno valstybinio lėlių teatro pastato atnaujinimas“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, o ne tik į atskirą konkretų viešąjį pirkimą, nustatė konkrečius TS reikalavimus. Be to, nustatytus TS reikalavimus atitinka daugiau nei vienas tiekėjas (daugiau nei vienas gamintojas), todėl objektyviai nėra ribojama tiekėjų ir gamintojų konkurencija. Atsakovė pasisakydama dėl kiekvieno reikalavimo pagrįstumo nurodo:Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 reikalavimų, keliamų žemų dažnių garsiakalbių ir/ar aukštų dažnių garsiakalbių diametrui. Atsakovės nuomone, ieškovės teiginiai dėl TS 1–6, 12 punktų reikalavimų neteisėtumo yra nepagrįsti, kadangi šie reikalavimai buvo nustatyti atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius. Šie reikalavimai neriboja konkurencijos, nes reikalavimus atitinka bent 3 gamintojų įranga. Pažymi, kad TS nustatyti minimalūs techniniai reikalavimai, o ne konkrečios reikalaujamos reikšmės. Ieškovė pateikia tik savo samprotavimus dėl garso aparatūros naudojimo paskirties, neparemtus jokiais objektyviais duomenimis. Atsakovė pažymi, jog teatro salėje gali būti ir tokius pat aukštus reikalavimus atitinkanti aparatūra, kaip ir koncertų salėje. Teatro salėje vyksta ne tik teatro pasirodymai, bet ir koncertai. Atsakovės nuomone, ieškovės pateiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto eksperto išaiškinimas, nesusijęs su nagrinėjama civiline byla, todėl negali nei patvirtinti, nei įrodyti kokių nors aplinkybių.Dėl TS 1, TS 2, TS 4 reikalavimų, keliamų aukštiesiems ir žemiesiems dažniams. Reikalavimai aukštiesiems ir žemiesiems dažniams yra nustatyti, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, teatro patalpų ir renginių specifiką, bei tai, jog rinkoje yra įrangos, kuri atitinka nustatytus reikalavimus, todėl yra pagrįsti ir teisėti. Atkuriamų dažnių juostos plotis yra vienas iš pagrindinių akustinės sistemos kokybinių parametrų. Atsakovė pažymi, kad visoms akustinėms sistemoms leido siūlyti akustines sistemas net su -10 dB netolygumu dažninėje charakteristikoje, o -10 dB skirtumas tolygus net dvigubai mažesniam juntamam garso slėgiui. Tai parodo, kad atsakovė nereikalavo perteklinių parametrų ir dirbtinai neribojo konkurencijos. Be to, ieškovės nurodomi argumentai, susiję su žmogaus klausa, yra tik jos samprotavimai.Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimų dėl Dante protokolo. Atsakovė nurodo, kad ieškovė netinkamai aiškina TS 1–6 punktų reikalavimus dėl skaitmeninės įvesties Dante, neatsižvelgdama į sisteminį pirkimo sąlygų aiškinimą. Tiekėjai gali siūlyti ir lygiavertę skaitmeninę įvestį. Be to, perkančioji organizacija jau turi įsigijusi skaitmeninį mikšerinį pultą Yamaha QL5, kuris visus garso įrenginius sugeba apjungti per Dante protokolą. Todėl, atsakovė, siekdama racionaliai panaudoti pirkimo lėšas, turimus įrenginius ir panaudoti esamą kompiuterinio tinklo infrastruktūrą, nustatė reikalavimą pasiūlyti įrenginius, kurie turi Dante įvestį arba jam lygiavertį. Atsakovė pažymi, kad Dante protokolas iš esmės yra tapęs standartu, kurį naudoja didelis kiekis skirtingų gamintojų, tai nėra toks protokolas, kurį naudotų išskirtinai vienas gamintojas.Dėl TS 2 reikalavimo, keliamo matmenims. Reikalavimas akustinės sistemos matmenims taip pat nustatytas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, teatro salės estetinį vaizdą, todėl yra pagrįstas bei teisėtas. Be to, minėtą reikalavimą atitinka daugiau nei vieno gamintojo įranga.Dėl TS 3 ir TS 6 reikalavimų, keliamų svoriui. T 3 ir 6 punktų reikalavimai garso aparatūros svoriui nustatyti atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, įrangos naudojimo paskirtį. TS nurodyta, kad žemųjų dažnių akustinė sistema turi būti su ratukais patogiam transportavimui, o iš to galima suprasti, jog numatoma akustines sistemas transportuoti. Atsakovės kartu su pirkimo sąlygomis pateiktuose brėžiniuose nėra nurodyta, kad garso aparatūra bus naudojama ne mobiliai, o tik stacionariai. Be to, TS nurodytas svoris neužkerta galimybės siūlyti geresnių parametrų žemųjų dažnių akustines sistemas.Dėl TS 11 reikalavimo dėl Dante garso tinklo komutatoriaus. Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog tiekėjai turi teisę siūlyti ne tik Dante garso tinklo komutatorių, bet ir jam lygiavertį. Vien tai, kad TS 11 punkte nenurodyta „arba lygiavertis“, o tai įtvirtinta pirkimo sąlygų 12 punkte, nereiškia, kad TS 11 punktas yra neteisėtas.Triplike (DOK-24056) atsakovė papildomai nurodo, jog tiekėjas UAB „Scenos techninis servisas“, priešingai nei teigė ieškovė, pasiūlė ne gamintojo L‘Acoustics, bet gamintojo Yamaha akustines sistemas. Todėl ieškovės reikalavimai ir teiginiai dėl tariamo pirkimo sąlygų neteisėtumo ir pritaikymo vienam gamintojui yra pagrįsti išimtinai ieškovės deklaratyviais samprotavimais, kurie prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Be to, nors ieškovė formaliai teigia, jog TS buvo parengta pagal konkretaus gamintojo Martin Audio akustines sistemas, kartu pripažįsta, jog techninės specifikacijos reikalavimus atitinka ir kitų gamintojų (L‘Acoustics, Yamaha) akustinės sistemos. Aplinkybė, jog pirkime buvo pateikti tik du pasiūlymai, kuriuose siūloma dviejų gamintojų akustinės sistemos, neturi teisinės reikšmės vertinant pirkimo sąlygų teisėtumą, kadangi perkančioji organizacija, parengusi pagrįstas ir teisėtas pirkimo sąlygas, negali užtikrinti, kad pirkime dalyvautų visi jas galintys atitikti tiekėjai. Atsakovė nurodo, kad perkančioji organizacija, nustatydama TS reikalavimus, turi įsitikinti ir užtikrinti, kad juos galėtų atitikti skirtingų gamintojų įranga ir tokiu būdu nebūtų suvaržyta konkurencija. Tuo tarpu perkančioji organizacija neturi pareigos užtikrinti, kad nustatytus reikalavimus atitinkančių gamintojų siūlomos įrangos viešai skelbiamos kainos būtų vienodos, kadangi tokios pareigos nenumato nei VPĮ, nei teismų praktika, nei Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijos. Toks vertinimas yra netikslingas, kadangi gamintojai (tiekėjai) pirkime gali siūlyti iš esmės visiškai skirtingas kainas negu tos, kurios yra skelbiamos viešai. Nagrinėjamu atveju TS reikalavimus atitinka ne mažiau kaip trys skirtingi gamintojai.Atsakovė teigia, jog vien tik aplinkybė, kad TS nėra nurodyti perkamos įrangos funkciniai reikalavimai, bet yra nustatyti konkretūs parametrai, kuriuos (arba lygiaverčius) turi atitikti siūloma įranga, jokiu būdu nelemia TS neteisėtumo. Perkančioji organizacija turi teisę (pareigą) paaiškinti konkrečių reikalavimų nustatymo pagrindą ir tai jokiu būdu nereiškia pirkimo sąlygų keitimo ir / ar viešųjų pirkimų principų pažeidimo.Taip pat dėl pirkimo sąlygų neteisėtumo atsakovė papildomai nurodo:Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 reikalavimų, keliamų žemų dažnių garsiakalbių ir/ar aukštų dažnių garsiakalbių diametrui. Teismas neturėtų vertinti ir vadovautis Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto eksperto išaiškinimu, kadangi jis yra pateiktas ne šiame konkrečiame pirkime, todėl nėra susijęs su nagrinėjama civiline byla.Dėl TS 1, TS 2, TS 4 reikalavimų, keliamų aukštiesiems ir žemiesiems dažniams. Atsakovė pažymi, kad pačios ieškovės dublike pateiktoje lentelėje nurodyta, jog gyvų organizmų girdimų dažnių diapazonas vaikams yra nuo 16 Hz iki 20 000 Hz. Be to, garso įranga yra perkama ne trumpalaikiam laikotarpiui, o perkančioji organizacija nuolat ieško įvairių veiklos formų (pvz., nuomoja salę įvairiems renginiams), kurių įgyvendinimui, be kita ko, yra reikalinga ir garso įranga. Atsakovė siekdama įsigyti kokybišką akustinę sistemą, kuri tiktų spektaklių ir koncertų įgarsinimui, pasirinko aukštutinę atkuriamų dažnių diapazono ribą 20 kHz, su gana didele slopinimo reikšme (-10 dB), siekdama įsigyti kokybišką produktą, tačiau tuo pačiu neriboti skirtingų tiekėjų konkurencijos.Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimų dėl Dante protokolo ir TS 11 reikalavimo dėl Dante garso tinklo komutatoriaus. Atsakovė pažymi, kad sistemiškai aiškinant TS nuostatas ir pirkimo sąlygų 12 punkto reikalavimus, akivaizdu, jog tiekėjai gali siūlyti tiek Dante garso tinklo komutatorių, tiek ir jam lygiavertį, nepriklausomai nuo to, kad TS 11 punkte nėra nurodyti žodžiai „arba lygiavertis“. Be to, tiekėjai turi teisę komplektuoti papildomus įrenginius, kurie reikalingi pageidaujamam funkcionalumui patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

2018 m. liepos 5 d. atsakovė CVP IS paskelbė skelbimą apie skelbiamos apklausos būdu vykdomą mažos vertės „Projekto „Kauno valstybinio lėlių teatro pastato atnaujinimas“ garso aparatūros pirkimas“ pirkimą (suteiktas pirkimo Nr. 390333) (skelbimo tekstas žr. adresu: https://cvpp.eviesiejipirkimai.lt/Notice/Details/2018-692931).Ieškovė 2018 m. liepos 13 d. pateikė pretenziją, kurioje prašė: 1) panaikinti perteklinius reikalavimus garsiakalbių diametrui (Žemų dažnių garsiakalbių ir/ar Aukštų dažnių garsiakalbių) TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12, kadangi jų nustatymas konkurso sąlygose dirbtinai riboja konkurenciją ir diskriminuoja tiekėjus; 2) pakeisti TS 1, TS 2, TS 4 reikalavimus, keliamus aukštiesiems ir žemiesiems dažniams ir nustatyti juos nuo 125 Hz iki 18 kHz; 3) panaikinti TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimą dėl Dante protokolo ir palikti tik reikalavimą dėl skaitmeninio garso įvesties; 4) panaikinti TS 2 perteklinius reikalavimus matmenimis ir nustatyti kitus reikalavimus, kad Efektinės akustinės sistemos, 8“ reikalavimus atitiktų ne mažiau kaip 3 žinomi akustinių sistemų gamintojai, o ne vienintelis Martin Audio, kurį atstovauja UAB „Audiotonas“; 5) panaikinti TS 3, TS 5 ir TS 6 reikalavimus svoriui kaip perteklinius ir dirbtinai ribojančius konkurenciją; 6) panaikinti reikalavimą dėl Dante garso tinklo komutatoriaus, pakeisti šį reikalavimą į Skaitmeninio tinklo komutatorius ir nustatyti jo reikalavimus taip, kad juos atitiktų ne tik Dante garso tinklo komutatorius (ieškinio priedas Nr. 3).Atsakovė 2018 m. liepos 13 d. pranešimu Nr. 6358719 informavo ieškovę, kad ieškovės pretenzijos nenagrinėja, kadangi ji pateikta pavėluotai (ieškinio priedas Nr. 5).Ieškovė 2018 m. liepos 20 d. per EPP pateikė teismui ieškinį, kuris 2018 m. liepos 23 d. nutartimi priimtas. 2018 m. liepos 25 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos atsakovės BĮ Kauno valstybinio lėlių teatro apklausos būdu vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo „Projekto „Kauno valstybinio lėlių teatro pastato atnaujinimas“ garso aparatūros pirkimas“ (pirkimo Nr. 390333) procedūros iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.Teismo posėdis buvo paskirtas 2018 m. rugsėjo 10 d. 8.30 val. Apie posėdžio datą ir laiką buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Prašymų dėl posėdžio atidėjimo ar datos perkėlimo iš dalyvaujančių byloje asmenų gauta nebuvo. Todėl posėdis vyko ir byla buvo nagrinėjama nustatytą dieną. Posėdis vyko iki 2018 m. rugsėjo 10 d. 13.24 val., po ko teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 269 straipsniu, priėmė nutartį procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą byloje atidėti. Tačiau 2018 m. rugsėjo 17 d. teisme per EPP sistemą gauti ieškovės rašytiniai paaiškinimai (Nr. DOK-26729). Konstatuojama, jog šis dokumentas ieškovės teismui buvo išsiųstas jau po to, kai posėdis buvo pasibaigęs, todėl jį atsisakytina priimti. Taip pat pažymėtina, jog šis dokumentas nėra ištirtas CPK nustatyta tvarka kaip įrodymas, todėl nėra pagrindo juo vadovautis priimant sprendimą, o teismas nemano, jog dėl pateikto dokumento būtų pagrindas atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Iš byloje dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų matyti, jog pagrindinis ginčas kilęs dėl atsakovės vykdomo pirkimo techninės specifikacijos sąlygų teisėtumo. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė argumentus dėl atsakovės sprendimo nenagrinėti ieškovės pretenzijos. Dėl šių klausimų pasisakoma žemiau sprendime.

Teisiniai argumentai ir išvados

Dėl tiekėjos teisės teikti pretenziją ir perkančiosios organizacijos pareigos ją nagrinėti

Ieškovė procesiniuose dokumentuose teigia, kad laiku pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai dėl TS sąlygų neteisėtumo, tačiau perkančioji organizacija neteisėtai atsisakė pretenziją nagrinėti nurodydama, kad ieškovė pretenziją pateikė pavėluotai.CPK 423² straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus ieškinį dėl pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ar ieškinį dėl pirkimo sutarties nutraukimo pripažinimo nepagrįstu): 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos (1 punktas); 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu VPĮ nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus (2 punktas).Tiekėjų pretenzijos terminų skaičiavimo pradžia pagal įstatymą siejama su perkančiosios organizacijos sprendimo išviešinimo momentu, taip pat su tiekėjų sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2013).Nagrinėjamu atveju atsakovė 2018 m. liepos 5 d. CVP IS priemonėmis paskelbė apie ginčo viešąjį pirkimą, išviešindama jo pirkimo sąlygas, todėl, teismo vertinimu, būtent tada ieškovė sužinojo apie galimai neteisėtas atsakovės paskelbto viešojo pirkimo sąlygas. Pagal VPĮ 102 straipsnį ieškovė pateikti pretenziją atsakovei galėjo per 5 darbo dienas. Kadangi po pirkimo sąlygų paskelbimo einanti sekanti darbo diena buvo tik 2018 m. liepos 9 d., todėl paskutinė diena pateikti pretenziją buvo 2018 m. liepos 13 d. Būtent 2018 m. liepos 13 d. ieškovė ir pateikė pretenziją atsakovei. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad ieškovė laikėsi VPĮ nustatytų pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai terminų, todėl atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją, nepagrįstai atsisakė ją nagrinėti nurodydama, kad pretenzija pateikta pavėluotai.Vis dėlto, aplinkybė, kad atsakovė nenagrinėjo ieškovės pretenzijos, neužkirto kelio ieškovei tinkamai ginti savo pažeistų teisių. Ieškovė tinkamai įvykdė įstatymo jai nustatytą pareigą laikytis išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, o atsakovei atsisakius išnagrinėti jos pretenziją, laiku pateikė teismui ieškinį dėl perkančiosios organizacijos vykdomo viešojo pirkimo sąlygų (techninės specifikacijos) konkrečių punktų pripažinimo neteisėtais ir jų panaikinimo (VPĮ 102 straipsnis), kuriame be materialaus teisinio reikalavimo, nurodė ir priežastis, dėl kurių ji nesutinka su perkančiosios organizacijos priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jos pretenziją. Taigi, teismui net ir nustačius, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją, ginčas sprendimo priėmimui nėra grąžinamas į perkančiąją organizaciją, o nagrinėjamas iš esmės pagal ieškovės pareikštus materialiuosius teisinius reikalavimus (CPK 423² straipsnis).

Dėl reikalavimų perkančiosios organizacijos parengtai viešojo pirkimo techninei specifikacijai, bei konkurencijos ir viešųjų pirkimų principų užtikrinimo

Ieškovė UAB „Muzikos ekspresas“ ieškinyje prašo pripažinti neteisėtomis tam tikras atsakovės BĮ Kauno valstybinio lėlių teatro vykdomo pirkimo techninės specifikacijos sąlygas neteisėtomis.VPĮ 17 straipsnyje numatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų (1 dalis); perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai (2 dalis); planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams (3 dalis). Pažymėtina, jog vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, yra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus.VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija – nupirkti tai, ko reikia. VPĮ taip pat nustatyta, kad perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Šios ypatybės turi būti susijusios su pirkimo objektu ir proporcingos perkamų prekių, paslaugų ar darbų vertei ir tikslams (VPĮ 37 straipsnio 1 dalis). Perkančiajai organizacijai suteikta teisė nustatyti ir apibrėžti pirkimo objektą apibūdinančius reikalavimus, kurie, perkančiosios organizacijos nuomone, yra būtini siekiant užtikrinti sėkmingą pirkimo sutarties vykdymą. Taigi, jai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau, nustatydama perkamas prekes apibūdinančius kriterijus, ji įstatymu yra įpareigojama užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 37 straipsnio 3 dalis), taip pat nepažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatytų viešųjų pirkimų principų.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija; perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Konkurenciją riboja pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Pagal teismų praktiką, perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas. Tai gali būti grindžiama ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifine paskirtimi, arba tuo, kad aukštą ar labai tikslų reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).Apibendrinant darytina išvada, kad perkančioji organizacija, nustatydama techninės specifikacijos reikalavimus, turi įvertinti konkretaus reikalavimo tikslingumą, pagrįstumą ir reikalingumą. Esant ginčui, perkančioji organizacija turėtų pateikti paaiškinimus, jei tai įmanoma, bet kokius kitus dokumentus ar įrodymus, kodėl techninėje specifikacijoje nustatyti būtent tokie techniniai reikalavimai. Perkančiajai organizacijai negalint pagrįsti, paaiškinti techninėje specifikacijoje nustatytų reikalavimų būtinybės ir bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad pirkimo tikslas galėjo būti tinkamai pasiektas ir netaikant konkrečių ginčijamų reikalavimų, galima spręsti, jog tokių pirkimo sąlygų taikymo būtinybės nebuvo, o nustatyti reikalavimai yra pertekliniai, ribojantys konkurenciją.Taigi, visų aukštesnių apribojimų ar specifinių reikalavimų perkamai prekei pagrindimo našta įrodinėjimo procese tenka perkančiajai organizacijai (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovė, nustatydama ieškovės ginčijamus reikalavimus, turėjo tinkamai ir įtikinamai pagrįsti tokį pasirinkimą bei įrodyti, kad nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas, o tiekėjų konkurencija nebuvo bereikalingai ir dirbtinai apribota.

Dėl ginčijamų techninės specifikacijos reikalavimų visumos atitikties VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimui

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad konkurencijos užtikrinimo ir tiekėjų nediskriminavimo imperatyvas gali būti pažeistas tiek expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinant nepagrįstas, perteklines ar kitais būdais konkurenciją ribojančias sąlygas, tiek nustatant VPĮ 25 straipsnio (nagrinėjamu atveju atitinka VPĮ 37 straipsnį) nuostatas formaliai atitinkančius reikalavimus, kurių deriniu (sąlygų grupe) ar jų visuma viešojo pirkimo sąlygos pritaikomos vienam tiekėjui ar gamintojui (ar labai siauram jų ratui). Tokiu atveju, tiekėjams pateikus argumentus, kad jų teises pažeidžia ne (arba ne tik) pavienės pirkimo sąlygos, bet jų derinys, teismas turi įvertinti, ar formaliai teisėtomis techninės specifikacijos sąlygomis nėra sukuriama netiesioginės (paslėptos) diskriminacijos situacija. Nurodytos teismo pareigos nepašalina aplinkybės, kad pirkimo sąlygos suformuluotos nenurodant konkretaus modelio ar šaltinio, konkretaus proceso ar prekės ženklo, kad jos nėra griežtai apibrėžtos (vartojamos tokios sąvokos kaip „ne mažiau“, „ne daugiau“, „iki“ ir pan.), nes jos per se nereiškia tokių sąlygų teisėtumo. Būtina nustatyti, ar sąlygomis apibrėžtų minimalių (maksimalių) reikalavimų visuma nereiškia, kad juos atitinka tik vienas tiekėjas arba ribotas jų skaičius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).Teismų praktikoje, pasisakant dėl tokios netiesioginės diskriminacijos neteisėtumo, konstatuota, kad techninė specifikacija, kurios reikalavimai, nors vertinant atskirai yra teisėti, tačiau kurių visuma lemia, jog juos visus in corpore (visi drauge) atitiktų ir viešąjį pirkimą laimėtų konkretaus gamintojo prekės, diskriminuoja tiekėjus ir neužtikrina laisvos bei sąžiningos konkurencijos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-411-180/2015).Taigi, tiekėjas, nesutikdamas su techninės specifikacijos reikalavimais, gali reikalauti juos panaikinti tiek ginčydamas tiesiogiai VPĮ nuostatoms ar viešųjų pirkimų principams prieštaraujančias pirkimo sąlygas (pvz., dėl konkrečios nuorodos į konkrečią prekę, neįtvirtintos lygiavertiškumo žymos ar neproporcingumo pirkimo objektui ir pan.), tiek įrodinėdamas, kad kelios kumuliatyviai taikomos pirkimo sąlygos ar jų visuma netiesiogiai diskriminuoja potencialius tiekėjus, tiek savo reikalavimus grįsdamas abiem neteisėtumo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017).Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus pripažinti neteisėtomis ir panaikinti:TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 reikalavimus, keliamus žemų dažnių garsiakalbių ir/ar aukštų dažnių garsiakalbių diametrui kaip perteklinius ir ribojančius tiekėjų konkurenciją;TS 1, TS 2, TS 4 reikalavimus, keliamus aukštiesiems ir žemiesiems dažniams kaip perteklinius ir ribojančius tiekėjų konkurenciją;TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimą dėl Dante protokolo kaip perteklinį ir ribojantį tiekėjų konkurenciją;TS 2 reikalavimą, keliamą matmenims kaip perteklinį, ribojantį tiekėjų konkurenciją ir pritaikytą gamintojo Martin Audio gaminamai akustinei sistemai;TS 3 ir TS 6 reikalavimus, keliamus svoriui kaip perteklinius ir ribojančius tiekėjų konkurenciją;TS 11 reikalavimą dėl Dante garso tinklo komutatoriaus kaip ribojantį tiekėjų konkurenciją.Taigi, nagrinėjamoje byloje susiklostė vienas iš aukščiau aptartų atvejų, kai tiekėja ginčijo techninės specifikacijos reikalavimų teisėtumą dviem pagrindais – tiek dėl to, kad dalis jų netiesiogiai diskriminuoja tiekėjus, be kita ko, ir ieškovę, nes yra pritaikyti konkrečiam tiekėjui (jo gaminiui), tiek dėl to, kad kai kurios TS sąlygos yra perteklinės, todėl pažeidžia VPĮ principus ir neužtikrina sąžiningos tiekėjų konkurencijos.Nagrinėjamu atveju pirmiausia būtina vertinti ieškovės ginčijamų TS reikalavimų visumos atitiktį VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimui (ar taikomos kartu jos netiesiogiai nediskriminuoja tiekėjų) ir tik nekonstatavus tiekėjų teisių pažeidimo šiuo aspektu – vertinti atskirų ginčijamų TS sąlygų teisėtumą.Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčijo ne visus TS reikalavimus. Ieškovės nuomone, vienintelis TS 2 reikalavimas efektinės akustinės sistemos 8“ matmenims yra pritaikytas išimtinai gamintojo Martin Audio gaminamai akustinei sistemai.Atsakovė teigia, kad ieškovės ginčijami reikalavimai neriboja tiekėjų konkurencijos ir nepritaikyti konkretaus gamintojo produkcijai, nes rinkoje yra mažiausiai 4 gamintojai, galintys pateikti TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 keliamus reikalavimus atitinkančią garso sistemą (Yamaha, Martin Audio, L‘acoustics, VUE Audiotechnik, Coda Audio). Šioms aplinkybėms pagrįsti perkančioji organizacija pateikė teismui lentelę (tripliko priedas Nr. 2) iš kurios matyti, jog visus TS 1–6 punktų reikalavimus (tiek ieškovės ginčijamus, tiek neginčijamus) atitinka mažiausiai 4 gamintojų įranga. Tuo tarpu ieškovė, siekdama paneigti tokią perkančiosios organizacijos poziciją, be savo samprotavimų, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie tinkamai pagrįstų jos argumentus dėl TS reikalavimų pritaikymo konkretaus gamintojo Martin Audio gaminamai akustinei sistemai.Teismas taip pat pažymi, kad vien aplinkybė, kad kiti tiekėjai, kurie priėmė kvietimą dalyvauti pirkime, nepateikė pasiūlymų, nereiškia, jog ginčijamos pirkimo sąlygos yra perteklinės ir diskriminuojančios tiekėjus. Kiti tiekėjai galėjo nepateikti pasiūlymų ir dėl visiškai su šio pirkimo TS sąlygomis nesusijusių priežasčių. Tokie ieškovės teiginiai laikyti tik subjektyvia jos nuomone, kadangi nėra pagrįsti jokiais įrodymais.Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sprendžia, kad byloje ieškovė neįrodė, jog TS 1–6 punktuose (tarp jų ir TS 2) akustinėms sistemoms keliami reikalavimai yra pritaikyti konkretaus gamintojo Martin Audio gaminamoms akustinėms sistemoms. Priešingai, teismo vertinimu, būtent atsakovė įrodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamus TS reikalavimus atitinka ne tik Martin Audio gaminiai, bet ir dar bent 3 gamintojų įrenginiai, o tai reiškia, jog TS reikalavimai užtikrina galimybę pirkime dalyvauti konkurencingam gamintojų (tiekėjų) skaičiui.Teismas taip pat pažymi, kad iš skelbimo apie pirkimą matyti, jog pirkimas yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis (ieškinio priedas Nr. 1). Iš viešai prieinamos informacijos teismas nustatė, kad jog pirkimas, vykdomas įgyvendinant projektą „Kauno valstybinio lėlių teatro pastato atnaujinimas“, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 07.1.1-CPVA-V-304 „Modernizuoti kultūros infrastuktūrą“ (žr., http://www.esinvesticijos.lt/lt/paraiskos_ir_projektai/kauno-valstybinio-leliu-teatro-pastato-atnaujinimas). Projekto trumpas aprašymas: „Kauno valstybinis lėlių teatras negali užtikrinti teikiamų kultūros paslaugų kokybės, nes šiuo metu teikiamų paslaugų forma yra iš dalies nešiuolaikiška bei neatitinka visuomenės poreikių. Šalia teatro paklausos pagrindinei veiklai – spektakliams, lankytojai vis daugiau pageidauja papildomų veiklų – edukacinių, kurių plėtoti nėra galimybių dėl netinkamos teatro infrastruktūros. Įgyvendinus projektą bus sukurta daugiafunkcinė erdvė, kuri sudarys sąlygas teikti geresnės kokybės kultūros (teatro) paslaugas Kauno regiono ir šalies kultūros paslaugų vartotojams, užsienio turistams. Atnaujintas lėlių teatro pastatas, atnaujinta scenos įranga bei įsigyti nauji baldai sudarys teatrui sąlygas teikti kultūros paslaugas naujoms tikslinėms grupėms, leis plėsti paslaugų asortimentą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę bei didinti teatro konkurencingumą.“Be to, teismas iš Centrinio viešųjų pirkimų portalo nustatė, kad perkančioji organizacija, įgyvendindama minėtą projektą, vykdė net kelis tarpusavyje tiesiogiai susijusius viešuosius pirkimus: statybos darbų pirkimas (pirkimo Nr. 366907), didžiosios salės kėdžių pirkimas (pirkimo Nr. 381498), teatrinio apšvietimo įrangos pirkimas (pirkimo Nr. 383894), kurie yra priklausomi vieni nuo kitų, pavyzdžiui, nuo atliktų salės rekonstrukcijos darbų termino, priklauso kada tiekėjai galės pradėti montuoti garso aparatūrą.Teismas, įvertinęs sprendimo 31–32 punktuose nurodytas pirkimo vykdymo aplinkybes, sprendžia, jog ginčijami TS reikalavimai perkančiosios organizacijos buvo įtvirtinti teisėtai ir pagrįstai, atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, perkančiosios organizacijos poreikius, todėl TS reikalavimų pobūdis visiškai atitinka proporcingumo ir sąžiningos konkurencijos principus.Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, bei nustačius, kad TS reikalavimų visuma atitinka VPĮ 37 straipsnio 3 dalies reikalavimą užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų, teismas toliau sprendime atskirai pasisako dėl kiekvieno ieškovės ieškinio reikalavimo dėl ginčo pirkimo TS sąlygų neteisėtumo.

Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 reikalavimų, keliamų žemų dažnių garsiakalbių ir/ar aukštų dažnių garsiakalbių diametrui

Ieškovė nurodo, jog TS 1–6 ir TS 12 punktų reikalavimai, keliami garsiakalbių diametrui yra neproporcingi ir dirbtinai riboja konkurenciją. Ieškovės nuomone, Vilniaus Gedimo technikos universiteto Elektronikos fakulteto raštas įrodo, kad nustatytas konkretus garsiakalbių diametras gali diskriminuoti tiekėjus. Reikalavimai akustinių sistemų garsiakalbių diametrui nenusako pagrindinių akustinės sistemos parametrų. Ieškovė pažymi, kad pirkimo sąlygose nėra užsimenama apie tai, kad perkama įranga yra skirta ne tik teatro reikmėms, bet ir koncertams, todėl atsakovė tokiu būdu pažeidė skaidrumo principą. Be to, pagal atsakovės nurodytus tris gamintojus, vienas iš jų yra žymiai aukštesnės klasės ir brangesnis, todėl realiai yra tik du gamintojai, o ne trys.Atsakovė, atsikirsdama į ieškovės teiginius, nurodo, kad ginčijami reikalavimai buvo nustatyti atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius ir jie neriboja konkurencijos, kadangi reikalavimus atitinka bent 3 gamintojų įranga. Be to, TS nustatyti minimalūs techniniai reikalavimai, o ne konkrečios reikalaujamos reikšmės. Atsakovė pažymi, jog teatro salėje gali būti ir tokius pat aukštus reikalavimus atitinkanti aparatūra, kaip ir koncertų salėje, kadangi joje vyksta ne tik teatro pasirodymai, bet ir koncertai. Atsakovės nuomone, ieškovės pateiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto eksperto išaiškinimas, nesusijęs su nagrinėjama civiline byla.Atsakovė TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 punktuose nustatė reikalavimus žemų ir/ar aukštų dažnių garsiakalbių diametrui, t. y. nustatė, kad:TS 1 – žemų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis kaip 380 mm (15“), o aukštų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis kaip 25 mm (1“);TS 2 – žemų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis kaip 200 mm (8 colių), o aukštų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis kaip 25 mm (1 colis);TS 3 – garsiakalbio skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 18“;TS 4 – žemų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis kaip 380 mm (15“), o aukštų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis kaip 25 mm (1“);TS 5 – žemų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis kaip 12“, o aukštų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis kaip 1“;TS 6 – garsiakalbio skersmuo turi būti ne mažesnis kaip 18“;TS 12 – aukštųjų dažnių garsiakalbio diametras turi būti ne mažesnis nei 1“, o žemųjų dažnių garsiakalbio 8“.Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto atsakymas (ieškinio priedas Nr. 7) negali šioje byloje būti laikomas tinkamu įrodymu, kadangi, kaip nurodo pati ieškovė, šis atsakymas gautas kitame viešajame pirkime. Be to, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto mokslo darbuotojo dr. D. P. atsakymas buvo pateiktas į tendencingai abstrakčiai ieškovės suformuluotus klausimus, t. y. užduoti klausimai specialistui neatspindi viešojo pirkimo esmės, perkančiosios organizacijos poreikių ir nėra susieti su kitais TS reikalavimais. Dėl to, kad specialistas pateikė atsakymą tik į abstrakčiai užduotus klausimus, šis atsakymas nagrinėjamu atveju nėra laikytinas tinkamu ginčo TS sąlygų neteisėtumo įrodymu. Be to, teismas pažymi, kad perkančioji organizacija, bet ne konkretus specialistas sprendžia dėl reikalavimų pirkimo objektui.Teismo vertinimu, ieškovės dublike pateikta lentelė su akustinėmis sistemomis neįrodo, kad ieškovės ginčijami TS reikalavimai garsiakalbių diametrui yra pertekliniai ir dirbtinai riboja konkurenciją. Visų pirma, ieškovės pateikti duomenys yra nepilni – nenurodyta ar įrenginiai atitinka visus TS 1–6, TS 12 punktuose nustatytus reikalavimus. Antra, neaišku kaip ieškovė pasirinko nurodomus gamintojų įrenginius, t. y. labiau tikėtina, kad lentelėje nurodomi įrenginiai buvo pasirinkti tendencingai, neįtraukiant dalies gamintojų ar konkrečių gamintojų įrenginių, kurie atitinka TS reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikta lentelė (tripliko priedas Nr. 2) įrodo, kad visus TS reikalavimus (tame tarpe ir reikalavimus diametrui) atitinka mažiausiai 4 gamintojų įranga.Iš visiems viešai prieinamos informacijos teismas nustatė, kad Kauno valstybiniame lėlių teatre vyksta ne tik spektakliai, bet ir koncertai (žr., pvz., http://www.kaunoleles.lt/index,lt,12703.html, http://www.kaunoleles.lt/index,lt,9441.html), o visi norintys gali išsinuomoti teatro didžiąją ir mažąją sales (žr., http://www.kaunoleles.lt/44164/teatras/paslaugos.html). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė paaiškino, jog rekonstruojamoje teatro salėje, kuriai perkama garso įranga, be spektaklių, taip pat vyksta koncertai, ir tokia informacija yra viešai prieinama, sprendžia, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė, nenurodydama pirkimo sąlygose garso įrangos paskirties (bus naudojama ir koncertams), bet tai paaiškindama savo procesiniuose dokumentuose, pažeidė skaidrumo principą, yra nepagrįsti.Pažymėtina, kad visiško konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes bet koks reikalavimas tam tikra dalimi riboja konkurenciją ir visada atsiras tiekėjų, kurie netenkins vieno ar kito reikalavimo. Vien tai, kad tiekėjos turimi pajėgumai neatitinka nustatytų pirkimo sąlygose reikalavimų pirkimo objektui, nėra pagrindas pripažinti, kad šie kriterijai apskritai yra diskriminaciniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-222/2008). Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad viešojo pirkimo sąlyga, nustatanti reikalavimą, kurį gali atitikti tik mažas skaičius tiekėjų, nėra pakankama, kad būtų galima pripažinti tiekėjų lygiateisiškumo principo pažeidimą (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Concordia Bus Finland, C-513/99).Remiantis tuo, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčo pirkimo TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6, TS 12 punktuose nustatyti reikalavimai, keliami žemų ir/ar aukštų dažnių garsiakalbių diametrui, yra pertekliniai ir ribojantys konkurenciją.

Dėl TS 1, TS 2, TS 4 reikalavimų, keliamų aukštiesiems ir žemiesiems dažniams

Ieškovė teigia, kad TS 1, TS 2, TS 4 punktuose nustatyti reikalavimai, keliami aukštiesiems ir žemiesiems dažniams, yra pertekliniai ir dirbtinai riboja konkurenciją, nes tokį platų dažnių spektrą gali girdėti tik absoliučią klausą turintis žmogus, o garso įranga bus naudojama teatre, ne koncertų salėje. Be to, TS 1, TS 2, TS 4 bus naudojamos kartu su žemųjų dažnių akustinėmis sistemomis (TS 3 ir TS 6).Atsakovė nurodo, kad reikalavimai aukštiesiems ir žemiesiems dažniams yra nustatyti, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, teatro patalpų ir renginių specifiką, bei tai, jog rinkoje yra įrangos, kuri atitinka nustatytus reikalavimus, todėl yra pagrįsti ir teisėti. Atsakovė pažymi, kad visoms akustinėms sistemoms leido siūlyti akustines sistemas net su -10 dB netolygumu dažninėje charakteristikoje, o tai reiškia net dvigubai mažesnį juntamą garso slėgį. Be to, garso įranga yra perkama ne trumpalaikiam laikotarpiui, o teatro salėje vyksta ne tik spektakliai, bet ir koncertai.TS 1 ir TS 4 punktuose atsakovė nustatė, kad atkuriamų garso dažnių diapozonas turi būti ne siauresnis kaip 55 Hz – 20 kHz (-10 dB), o TS 2 punkte – atkuriamų garso dažnių diapozonas turi būti ne siauresnis kaip 60 Hz – 20 kHz (-10 dB). Ieškovė teigia, kad turi būti susiaurintas atkuriamų dažnių spektras, kuris turėtų būti nuo 125 Hz iki 18 000 Hz. Teismas nesutinka su tokiais ieškovės argumentais.Pažymėtina, kad perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti reikalavimus pirkimo objektui. Be to, ieškovė kaip tiekėja neturi pagrindo ginčyti perkančiosios organizacijos ketinamą pasirinkti sistemos naudojimo tvarką, t. y. būtinybę įjungti žemųjų dažnių sistemą vien dėl to, jog įsigyta priekinė akustinė sistema, efektinė akustinė sistema ar scenos erdvės įgarsinimo akustinė sistema neturi tinkamos dažnių juostos. Taigi, vien aplinkybė, kad atsakovė taip pat perka žemųjų dažnių akustines sistemas nereiškia, jog jas privalo naudoti su TS 1, TS 2, TS 4 punktuose nurodytomis akustinėmis sistemomis.Ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, jog ginčijami reikalavimai yra nustatyti, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, teatro salės ir joje vykdomų renginių specifiką, t. y. teatro salėje vyksta ne tik spektakliai, bet ir koncertai, bei kiti renginiai. Vien tai, kad pirkimo sąlygose nėra nurodyta kokiai būtent veiklai bus naudojama perkama įranga, neleidžia daryti išvados, kad ieškovės ginčijami TS reikalavimai yra neteisėti.Teismo vertinimu, ieškovės pateikiama informacija iš Wikipedia, 8 klasės mokinio rašto darbo ir internetinio straipsnio neįrodo atsakovės TS nustatytų sąlygų neteisėtumo. Teismas sutinka su atsakove, kad Wikipedia internetiniame puslapyje talpinamus straipsnius nemokamai ir be jokių apribojimų gali tobulinti ir pildyti visi žmonės (žr., https://lt.wikipedia.org/wiki/Pagrindinis_puslapis), todėl joje pateikiama informacija negalima remtis kaip įrodymu. Teismas kritiškai vertina ieškovės pateikiamą ištrauką iš 8 klasės mokinio rašto darbo, kadangi tai yra ne specialisto parengtas darbas ir nėra aišku kokia medžiaga naudojantis šis darbas apskritai buvo rengiamas. Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovės nurodomas straipsnis iš internetinio alfa.lt puslapio negali būti laikomas tinkamu įrodymu, nes nėra aišku, kas jį parengė ir kokia medžiaga bei metodais naudojosi jį rengiant.Teismas taip pat sutinka su atsakove, kad ieškovė netinkamai aiškina, jog tik absoliučią klausą turintis žmogus gali girdėti garsą nuo 20 Hz (16 Hz) iki 20 kHz. Lietuvių enciklopedijoje yra nurodyta, kad absoliuti klausa – tai sugebėjimas teisingai atspėti garsų aukštumą be muzikos instrumento pagalbos („Lietuvių enciklopedija. Pirmas tomas: A“, vyr. redaktorius Vaclovas Biržiška, leidimo metai – 1953 m.; žr., http://lituapedija.net/Puslapis:LE01.djvu/22). Taigi, absoliuti klausa susijusi su gebėjimu nustatyti girdimų garsų aukštį, o ne gebėjimas tokius garsus girdėti. Pažymėtina, kad net ieškovės pateikiamame 8 klasės mokinio rašto darbe nurodoma, kad vaikai gali girdėti garsus 16 Hz – 20 000 Hz dažnių diapazone, o atsakovės pagrindė veikla yra susijusi su spektakliais, įvairiomis edukacinėmis veiklomis ir kitais renginiais skirtais būtent vaikams. Ieškovės nurodomame Lietuvos teismo ekspertizės centro Fonoskopinės ekspertizės aprašyme taip pat nurodoma, kad aplinkos garsai (ne žmonių balsai) gali būti 16–20 000 Hz diapazone ir turėti net 120–140 dB dinaminį diapazoną (žr., http://www.ltec.lt/index.php?print=1;&id=130;&QUERY=).Atsakovės su tripliku pateikta lentelė taip pat įrodo, jog rinkoje yra įrangos, kuri atitinka nustatytus reikalavimus, t. y. rinkoje yra bent 4 gamintojų prekės, kurių akustinės sistemos atkuria nuo 55 (60) Hz iki 20 kHz ir dar platesnį dažnių diapozoną.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad ieškovės argumentai dėl TS 1, TS 2, TS 4 punktuose nustatytų reikalavimų, keliamų atkuriamų garso dažnių diapozonui, yra nepagrįsti. Atsakovė įrodė, kad šie reikalavimai nėra pertekliniai ir nepagrįstai neriboja tiekėjų konkurencijos.

Dėl TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimų dėl Dante protokolo ir TS 11 reikalavimo dėl Dante garso tinklo komutatoriaus

Ieškovės nuomone, TS 1, TS 2, TS 3, TS 4, TS 5, TS 6 reikalavimai dėl skaitmeninės jungties Dante arba lygiavertės yra pertekliniai ir dirbtinai riboja konkurenciją, kadangi nurodomas konkretus protokolas, o tiekėjams pasiūlius kitokias skaitmenines garso įvestis, jos neveiktų su TS 11 nurodytu Dante garso tinklo komutatoriumi, kuris veikia tik su Dante protokolu, nes TS 11 nenurodyta, kad galima siūlyti lygiavertę prekę.Atsakovė nurodo, kad ieškovė netinkamai aiškina TS reikalavimus dėl skaitmeninės įvesties Dante, kadangi sistemiškai aiškinant TS reikalavimus ir pirkimo sąlygų 12 punkto reikalavimus, akivaizdu, jog tiekėjai gali siūlyti tiek Dante garso tinklo komutatorių, tiek ir jam lygiavertį, nepriklausomai nuo to, kad TS 11 punkte nėra nurodyti žodžiai „arba lygiavertis“. Taip pat tiekėjai gali siūlyti ir lygiavertę skaitmeninę įvestį. Be to, perkančioji organizacija jau turi įsigijusi skaitmeninį mikšerinį pultą Yamaha QL5, kuris visus garso įrenginius sugeba apjungti per Dante protokolą.VPĮ 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar tiekimo šaltinis, konkretus procesas, būdingas konkretaus tiekėjo tiekiamoms prekėms ar teikiamoms paslaugoms, ar prekių ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikriems subjektams ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Toks nurodymas yra leidžiamas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“.Pagal kasacinio teismo praktiką, tiek teismai, sprendžiantys tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, tiek šių santykių dalyviai pirkimo procedūrų metu turėtų pirkimo sąlygas aiškinti ir taikyti sistemiškai, nesuabsoliutinti lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgti į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015).TS 1–6 punktuose atsakovė nustatė, kad akustinėse sistemose turi būti Dante arba lygiavertė skaitmeninė jungtis. TS 11 punkte atsakovė nurodė, kad siekia įsigyti Dante garso tinklo komutatorių, prie Dante nenurodydama žodžių „arba lygiavertė“. Taip pat TS 11 punkte yra nurodyta, kad įrenginys turi būti skirtas Dante skaitmeninio garso perdavimo protokolui ir turi būti suderinamas su skaitmeniniu mikšeriniu pultu ir nutolusių įvesčių-išvesčių įrenginiu. TS 7 punkte, kuriuo siekiama įsigyti nutolusių įvesčių-išvesčių įrenginį, nurodyta, kad įrenginys turi būti pilnai suderinamas su perkančiosios organizacijos skaitmeniniu mikšeriniu pultu Yamaha QL5 ir apsijungti ne daugiau, kaip dviem vytos poros kompiuterinio tinklo kabeliais, protokolas – Dante. Pirkimo sąlygų 12 punkte atsakovė nustatė, kad pirkimo sąlygose ir techninėje specifikacijoje galimai nurodyti prekių/įrangos gamintojai ar prekės ženklai yra tik informacinio pobūdžio ir tiekėjas nėra įpareigotas siūlyti šių gamintojų produkciją. Techninėje specifikacijoje nurodytas standartas, techninis liudijimas ar prekės ženklas gali būti toks, kokio reikalaujama arba lygiavertis (pateikiant tai įrodančius dokumentus) – paminėti gaminių pavadinimai yra orientacinio pobūdžio ir gali būti pakeisti analogiška/lygiaverte tos pačios kokybės gamintojų produkcija.Sutiktina su atsakove, kad nagrinėjamu atveju pirkimo sąlygos turi būti vertinamos ne tik lingvistiškai, kaip to reikalauja ieškovė, bet ir sistemiškai. Dėl to teismo vertinimu, nors TS 11 punkte nėra nurodyta, kad gali būti siūloma Dante garso tinklo komutatoriui lygiavertė prekė, tačiau atsakovė aiškiai pirkimo sąlygų 12 punkte įtvirtino, jog paminėti gaminių pavadinimai yra orientacinio pobūdžio ir gali būti siūlomos lygiavertės prekės. Be to, kaip minėta sprendimo 54 punkte, TS 1–6 punktuose atsakovė nurodė, kad gali būti siūlomos ir Dante skaitmeninei jungčiai lygiavertės jungtys. Taigi, sistemiškai aiškinant pirkimo sąlygas ir TS reikalavimus, matyti, kad tiek TS 1–6 punktuose, tiek TS 11 punkte gali būti siūlomos prekės ne tik su Dante įvestimis/protokolais, tačiau ir jiems lygiavertės. Be to, nustačius, kad TS 11 galima siūlyti ne tik Dante, bet jam lygiavertį garso tinklo komutatorių, nepagrįstais laikyti ieškovės argumentai, kad, negalint siūlyti lygiaverčio Dante garso tinklo komutatoriaus, tuo pačiu negali būti siūlomos kaip lygiavertės kitokios nei Dante skaitmeninės garso įvestys, kadangi jos neveiktų su Dante garso tinklo komutatoriumi.Teismas nesutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 nurodyta nuostata dėl TS nenurodytų žodžių „arba lygiavertis“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje perkančioji organizacija buvo nurodžiusi konkretų siekiamo įsigyti vaisto pavadinimą ir nei pirkimo sąlygose, nei TS nebuvo nurodžiusi, kad gali būti siūlomas lygiavertis vaistas. Nagrinėjamu atveju atsakovė ne tik TS 1–6 punktuose, bet ir pirkimo sąlygų 12 punkte aiškiai nustatė, kad gali būti siūlomos lygiavertės prekės, o visi nurodyti gaminių pavadinimai yra tik informacinio pobūdžio. Taigi, iš to darytina išvada, kad abiejų bylų aplinkybės nesutampa, todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo remtis nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais.Atsakovė procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad šiuo metu jau turi įsigijusi skaitmeninį mikšerinį pultą Yamaha QL5, kuris garso įrenginius sujungia per Dante protokolą. Kad atsakovė tokį pultą turi matyti ir iš TS 7 punkto, kuriame nurodyta, jog siekiamas įsigyti nutolusių įvesčių-išvesčių įrenginys turi būti pilnai suderinamas su perkančiosios organizacijos skaitmeniniu mikšeriniu pultu Yamaha QL5, protokolas – Dante. Dėl to teismas sutinka su atsakove, kad ji galėjo TS nustatyti reikalavimus tiekėjams siūlyti prekes su Dante įvestimi ar jai lygiaverte, nes tokiu būdu yra racionaliau panaudojamos pirkimo lėšos (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir atsakovės jau turimi įrenginiai.Be to, atsakovė taip pat pagrindė, kad TS nustatyti reikalavimai dėl Dante įvesties ar jai lygiavertės nepagrįstai neapriboja tiekėjų konkurencijos. Iš tiekėjos „Audinate“, kuri yra viena iš didžiausių įrenginių su Dante protokolu tiekėjų, internetinio puslapio aiškiai matyti, kad tokius įrenginius gali pasiūlyti daugiau nei 200 gamintojų (žr. https://www.audinate.com/products/dante-enabled).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija pagrindė, kad TS 1–6 ir TS 11 punktuose nustatyti reikalavimai dėl Dante įvesčių ir komutatoriaus yra tinkami ir pagrįsti, bei nepagrįstai neapriboja tiekėjų konkurencijos. Dėl to teismas atmeta ieškovės reikalavimus dėl šių TS sąlygų pripažinimo neteisėtomis.

Dėl TS 2 reikalavimo, keliamo matmenimis

Ieškovės nuomone, TS 2 punkto reikalavimas matmenims yra perteklinis, nes akustinės sistemos matmenys nėra priskiriami prie akustinę sistemą charakterizuojančių parametrų. Be to, TS 2 reikalavimų visumą atitinka vienintelio gamintojo Martin Audio akustinė sistema CDD Live-8. Ieškovė nurodo, kad pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad akustinės sistemos vaizdas turi būti estetiškas.Atsakovė nurodo, kad reikalavimas akustinės sistemos matmenims nustatytas atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, teatro salės estetinį vaizdą, o šį reikalavimą atitinka daugiau nei vieno gamintojo įranga.TS 2 punkte atsakovė nustatė, kad efektinės akustinės sistemos matmenys turi būti ne didesni nei (AxPxG) 550x320x350.Kaip jau nurodyta sprendimo 28, 30 punktuose, TS 2 punkto reikalavimus atitinka bent 4 gamintojų prekės (Yamaha, Martin Audio, L‘acoustics, Coda Audio), todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad šis reikalavimas yra pritaikytas tik gamintojo Martin Audio gaminamai akustinei sistemai CDD Live-8.Vien tai, kad perkančioji organizaciją tik efektinei akustinei sistemai (TS 2) nustatė reikalavimą atitikti tam tikrus matmenis, nereiškia, jog toks reikalavimas yra neteisėtas. Atsakovė tokį reikalavimą nustatė, atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius ir estetinį salės vaizdą. Kaip matyti iš pirkimo dokumentų akustinių sistemų išdėstymo didžiojoje salėje plano ir salės pjūvių, vienintelė TS 2 nurodyta efektinė akustinė sistema bus išdėstytą visame salės perimetre (salės dalyje, kur sėdi žiūrovai), o kita įranga bus montuojama scenoje ir šalia jos. Dėl to per didelė efektinė akustinė sistema gali gadinti salės estetinį vaizdą. Pažymėtina, jog perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę nustatyti TS reikalavimus pagal savo poreikius ir neprivalo atsižvelgti į kitus viešuosius pirkimus, vykdytus kitų perkančiųjų organizacijų. Dėl to teismas laiko nepagrįstu ieškovės argumentą, kad kita perkančioji organizacija jos vykdyto viešojo pirkimo sąlygose įtvirtino nuostatas dėl perkamų prekių estetiškumo (dubliko 48–50 punktai). Taip pat ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad skirtingų gamintojų akustinės sistemos yra panašaus dydžio.Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog atsakovė įrodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ginčijamą TS 2 reikalavimą atitinka ne tik Martin Audio gaminiai, bet ir dar bent 3 gamintojų įrenginiai, bei šis reikalavimas nėra perteklinis, nes nustatytas pagal perkančiosios organizacijos poreikius, o visa tai reiškia, jog TS 2 reikalavimas matmenims užtikrina galimybę pirkime dalyvauti konkurencingam gamintojų (tiekėjų) skaičiui.

Dėl TS 3 ir TS 6 reikalavimų, keliamų svoriui

Ieškovė teigia, kad TS 3 ir TS 6 reikalavimai svoriui yra pertekliniai ir dirbtinai riboja konkurenciją, kadangi garso aparatūra bus stacionariai sumontuota teatro patalpose ir pirkimo sąlygose nėra numatytas jų kilnojimas.Atsakovė nurodo, kad TS 3 ir TS 6 punktų reikalavimai garso aparatūros svoriui nustatyti atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikius, įrangos naudojimo paskirtį. TS nurodyta, kad žemųjų dažnių akustinė sistema turi būti su ratukais patogiam transportavimui, o iš to galima suprasti, jog numatoma akustines sistemas transportuoti. Be to, salės brėžiniuose nėra nurodyta, kad garso aparatūra bus naudojama ne mobiliai, o tik stacionariai.TS 3 ir TS 6 punktuose nustatyta, kad akustinių sistemų svoris negali būti didesnis nei 55 kg. Taip pat šiuose punktuose akustinėms sistemoms nustatytas reikalavimas būti pritaikytoms statyti ant grindų ir būti su ratukais patogiam transportavimui. Iš to darytina išvada, kad nurodytos akustinės sistemos turi būti mobilios.Kaip jau minėta sprendimo 46 punkte, tik pati perkančioji organizacija sprendžia kaip bus naudojama jos įsigyjama įranga. Priešingai nei teigia ieškovė, pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad garso aparatūra teatro salėje bus sumontuota stacionariai. Tokios išvados negalima daryti ir iš pirkimo dokumentų akustinių sistemų išdėstymo didžiojoje salėje plano bei salės pjūvių, kadangi juose nėra nurodyta kaip bus montuojama garso aparatūra. Vien aplinkybė, kad atsakovė perka ir garso aparatūros sumontavimo darbus, nebūtinai reiškia, kad garso aparatūra bus montuojama stacionariai (pvz., tvirtinama prie sienų). Įrangos sumontavimas gali reikšti ir tai, kad perkančiosios organizacijos siekiama įsigyti įranga bus tarpusavyje ar su kitais įrenginiais sujungta laidais ir įvairiomis jungtimis, tačiau išliks mobili. Taip pat teismas pažymi, kad ieškovės ieškinyje pateikta lentelė su 4 žemųjų dažnių akustinių sistemų pavyzdžiais nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad TS 3 ir TS 6 reikalavimai svoriui dirbtinai riboja konkurenciją. Ieškovės pateikti duomenys yra nepilni – nenurodyta ar įrenginiai atitinka visus TS 3 ir TS 6 punktuose nustatytus reikalavimus, taip pat gamintojų įrenginiai pasirinkti galimai tendencingai, neįtraukiant dalies gamintojų ar konkrečių gamintojų įrenginių, kurie atitinka TS reikalavimus. Priešingai, atsakovės pateikta lentelė (tripliko priedas Nr. 2) įrodo, kad visus TS 3 ir TS 6 punktuose nustatytus reikalavimus (tame tarpe ir reikalavimus svoriui) atitinka mažiausiai 4 gamintojų įranga, kurių dalis parametrų yra net geresni nei reikalauja atsakovė.Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad TS 3 ir TS 6 punktuose nustatytas svorio reikalavimas nėra perteklinis ir ribojantis konkurenciją, kadangi tiekėjams nėra užkertamas kelias pasiūlyti TS reikalavimus atitinkančius ar net geresnių parametrų įrenginius.

Dėl bylos baigties, bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

Teismo nuomone, ginčo pirkimo techninės specifikacijos sąlygos atitinka įstatymų reikalavimus, viešųjų pirkimų principus, o tiekėjams sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti pirkime. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ginčytos techninės specifikacijos 1–6, 11 ir 12 punktų nuostatos, nepažeidžia tiekėjų konkurencijos, nes pagrįstos objektyviomis priežastimis ir yra būtinos perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti. Todėl nežiūrint to, kad atsakovė nors ir pažeidė procedūrinius VPĮ reikalavimus nenagrinėdama ieškovės pretenzijos, tačiau ieškovės materialiniai teisiniai reikalavimai teismo buvo išnagrinėti iš esmės ir atmesti. Todėl atsakovė laikoma bylą laimėjusią šalimi.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė laikoma bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai).Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė su advokatu D. S. sudarytą atstovavimo sutartį (Nr. DOK-22306), taip pat atskiru dokumentu (Nr. DOK-25953), pateiktu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (pateiktas per EPP 2018 m. rugsėjo 7 d. 16.10 val.) prašė priteisti 3 388 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prašomas priteisti išlaidas sudaro: 1 960 Eur (su PVM – 2 371,60 Eur) už atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą (4 val., kas sudaro 677,60 Eur) ir už atsiliepimo į ieškinį parengimą (10 val., kas sudaro 1 694 Eur), 1 016,40 Eur už tripliko parengimą. Teismas nustatė, kad atsakovės prašomos priteisti 677,60 Eur advokato išlaidos už atsiliepimo į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones parengimą viršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintose rekomendacijose (2015 m. kovo 20 d. redakcija Nr. 2015-03968) „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nustatytą dydį, todėl mažintinos iki 358,08 Eur (Rekomendacijų 8.16 punktas). Kitos atsakovės nurodomos išlaidos advokato pagalbai neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (Rekomendacijų 8.2, 8.3 punktai), todėl pilnai priteisiamos iš ieškovės. Iš viso pagrįstomis atsakovės prašomomis priteisti bylinėjimosi išlaidomis laikytini 3 068,08 Eur, kurie atsakovei priteistini iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).Byla buvo vedama elektronine tvarka, todėl teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, nepatyrė.2018 m. liepos 25 d. nutartimi teismas šioje byloje buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė atsakovės BĮ Kauno valstybinio lėlių teatro apklausos būdu vykdomo mažos vertės viešojo pirkimo „Projekto „Kauno valstybinio lėlių teatro pastato atnaujinimas“ garso aparatūros pirkimas“ (pirkimo Nr. 390333) procedūras iki teismo sprendimo šiose bylose įsiteisėjimo dienos. Atmetus ieškinį išnyksta pagrindas ieškiniui užtikrinti, todėl sprendimui įsiteisėjus taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

nusprendžia:

atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muzikos ekspresas“ 2018 m. rugsėjo 17 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus (DOK-26729).

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muzikos ekspresas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Muzikos ekspresas“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovei biudžetinei įstaigai Kauno valstybiniam lėlių teatrui (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 3 068,08 Eur (tris tūkstančius šešiasdešimt aštuonis eurus 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti 2018 m. liepos 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Nerijus Meilutis