Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R. Valentinienė Teisėja Laimutė VenckuvienėBaudžiamoji byla Nr. 1A–625-106/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.4, 1.1.4.5.1, 1.1.4.5.2, 1.1.6.5, 1.1.8.6.2,1.1.8.10, 1.1.14.1.2.2, 1.2.14.1.2.4, 1.2.14.1.2.5, 1.2.14.1.2.7, 2.1.7.3, 2.1.7.4,2.4.6.3.1, 2.4.6.3.2, 2.4.6.3.3, 2.4.6.4.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,

gynėjams advokatams Mariui Navickui, Dariui Pociui, Jurijui Koreckiui, Daivai Rocevičienei, Jovitai Usonytei,

Priteista solidariai iš A. Ž. ir T. Ž. M. F. naudai 250 Lt, A. B. 1000 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 12493,46 Lt, D. D. 600 Lt turtinės žalos atlyginimo;

solidariai iš A. Ž., T. Ž. ir E. V. K. K. 6940 Lt turtinės žalos atlyginimo;

solidariai iš A. Ž., T. Ž., R. K., E. A. ir E. V. R. J. 450 Lt, V. J. 48 951, 84 Lt, N. H. 500 Lt turtinės žalos atlyginimo,

iš A. Ž., P. K. 5000 Lt turtinės žalos atlyginimo;

Procesas dėl nukentėjusiosios E. B. civilinio ieškinio nutrauktas nukentėjusiajai atsisakius nuo civilinio ieškinio.

Priteista solidariai iš A. Ž., T. Ž. ir E. A. 166,02 Lt proceso išlaidų valstybei.

Priteista solidariai iš A. Ž., T. Ž., E. V., R. K. ir E. A. 297, 42 Lt proceso išlaidų valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., T. Ž., E. V., R. K., E. A. nuteisti už tai, kad jie nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2009 m. kovo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, kartu su E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, bei su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami A. Ž. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. Ž. susitarė daryti nusikaltimus – vagystes.

Iki 2008 m. birželio 3 d. 24 val. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe, A. Ž., T. Ž., E. B., E. V., susitarė pagrobti prie viešbučio „Tauras“, esančio Vytauto g. 116, Palangoje, stovėjusį motociklą „Harley Davidson“, sudarė veikimo planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei pasiskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž. betarpiškai įvykdys vagystę, o T. Ž., E. B., E. V. turės stebėti aplinką, kad galėtų jį įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, ir taip parengė nusikalstamą veiką - didelės vertės svetimo turto – motociklo „Harley Davidson“, priklausančio Suomijos piliečio J.-P. M., pagrobimą. 2008 m. birželio 4 d., apie 1-2 val., tikslus laikas nenustatytas, A. Ž., T. Ž., E. B. ir E. V. atvyko prie viešbučio „Tauras“, esančio Vytauto g. 116, Palangoje, kur T. Ž., E. B., E. V. liko stebėti aplinką, kad įspėtų, jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, o A. Ž. nuėjo prie šalia viešbučio „Tauras“ ant šaligatvio stovėjusio J.-P. M. motociklo „Harley Davidson“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsineštomis metalui kirpti žirklėmis nukirpo metalinę grandinę, kuria minėtas motociklas buvo surakintas su kitais dviem motociklais, ir kartu su priėjusiais T. Ž., E. B., E. V., pagrobė motociklą „Harley Davidson“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydami nukentėjusiajam J.-P. M. 100 200 litų turtinę žalą. Tokiu būdu, A. Ž., T. Ž. ir E. V. veikdami organizuota grupe pagrobė didelės vertės svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž. ir E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, veikdami organizuota grupe, iki 2008 m. rugsėjo 7 d. Palangos mieste, susitarė pagrobti (duomenys neskelbtini) namo kieme, Palangos mieste, stovėjusius motociklą „Yamaha XVZ 1300“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklą „Yamaha Royal Star“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž., T. Ž. ir E. B. betarpiškai įvykdys vagystę. A. Ž., T. Ž. ir E. B. 2008 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu nuo 2 iki 5 val., tikslus laikas nenustatytas, vykdydami iš anksto aptartą planą, atvyko prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kur rankomis sulaužę R. S. automatinių kiemo vartų 900 litų vertės mechanizmą, iš minėto gyvenamojo namo kiemo pagrobė Latvijos piliečiui M. F. priklausantį motociklą „Yamaha XVZ 1300“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Latvijos piliečiui A. B. priklausantį motociklą „Yamaha Royal Star“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydami M. F. 20 700 litų, A. B. 20 700 litų, R. S. 900 litų turtinę žalą. Tokiu būdu, A. Ž. ir T. Ž., veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą bei tyčia sugadino svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž., E. V., E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, iki 2008 m. spalio 3 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe susitarė pagrobti parduotuvės „Cento“, esančios Šventosios g. 11, Palangoje, sienoje įmontuotą AB „SEB Bankas“ priklausantį bankomatą. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, t.y. tam, kad palengvintų nusikaltimą nusprendė pagrobti prie Ganyklų g. 67 namo, Palangos mieste, stovėjusį automobilį „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vėliau panaudos parduotuvės „Cento“, esančios Šventosios g. 11, Palangoje, sienoje įmontuoto AB „SEB Bankas“ priklausančio bankomato pagrobimui, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž. kartu su E. B. betarpiškai įvykdys automobilio vagystę, o asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, turės stebėti aplinką, kad galėtų įspėti A. Ž. ir E. B., jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys. Po ko, pagrobtu automobiliu, atvykus prie parduotuvės „Cento“, esančios Šventosios g. 11, Palangoje, A. Ž. kartu su T. Ž. turės išdaužti parduotuvės plastikinę sieną aplink bankomatą, E. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, turės apjuosti bankomatą metaliniu trosu, kurio kitas galas bus prikabintas prie anksčiau pagrobto automobilio galo, o E. V. turės važiuoti pagrobtu automobiliu ir ištempti bankomatą su jame esančiais pinigais.

A. Ž., E. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, 2008 m. spalio 3 d., apie 1 val., vykdydami iš anksto aptartą planą, kartu atvyko prie Ganyklų g. 67 namo, Palangos mieste, kur A. Ž., panaudojęs specialų įrankį spynelėms laužti pateko į automobilį, tačiau nesugebėjo užvesti automobilio variklio. Nepavykus užvesti variklio, jis liko stebėti aplinką, kad įspėtų E. B. ir asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, o pastarieji pagrobė K. K. priklausantį automobilį „VW Transporter“, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarant nukentėjusiajam K. K. 7 000 litų turtinę žalą.

A. Ž., T. Ž., E. V., E. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, 2008 m. spalio 3 d., apie 4 val. 09 min., vykdydami iš anksto aptartą planą, veikiant organizuota grupe, su anksčiau pagrobtu automobiliu „VW Transporter“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) atvyko prie parduotuvės „Cento“, esančios Šventosios g. 11, Palangoje, kur A. Ž. kartu su T. Ž. turėtais kirviais išdaužė parduotuvės plastikinę sieną aplink bankomatą, po ko E. B. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, įsibrovę į parduotuvės patalpą apjuosė bankomatą metaliniu trosu, kurio kitas galas buvo pritvirtintas prie minėto pagrobto automobilio galo, o tuo metu E. V., tempdamas automobiliu pasikėsino pagrobti AB „SEB Bankas“ priklausantį bankomatą „Wincor Nixdorf 2050“, bei jame buvusius 44 000 litų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nutrūko metalinis trosas ir bankomato ištempti nepavyko. Tokiu būdu A. Ž., T. Ž. ir E. V., veikdami organizuota grupe, pagrobė svetimą turtą bei pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

Be to, A. Ž., T. Ž., E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, E. V., R. K., E. A. iki 2008 m. lapkričio 14 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti prekes – drabužius iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, t.y. tam, kad palengvintų nusikaltimą nusprendė pagrobti lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusią gyvenamojo namo kieme, esančiame J. Janonio g. 24, Palangoje, kurią vėliau panaudos pagrobtų prekių iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, išvežimui, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą, laiką, bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž., T. Ž. ir R. K. betarpiškai įvykdys automobilio priekabos vagystę, kurią keturračiu motociklu atgabens prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, turės išdaužti saugos tarnybos saugomos parduotuvės „Cento“, esančios Šventosios g. 11, Palangoje, durų stiklą, kad suveiktų signalizacija ir ten išvyktų saugos tarnybos ekipažas, E. A. turės išdaužti saugos tarnybos saugomo gyvenamojo namo, esančio Klaipėdos pl. 7, Palangoje, lango stiklą, kad ten taip pat suveiktų signalizacija ir ten išvyktų saugos tarnybos ekipažas, po ko A. Ž., T. Ž. ir R. K. betarpiškai įvykdys vagystę iš minėtos parduotuvės, o E. V. kartu su E. B. iš vakaro prieš planuojamą vagystę, turės izoliacine juosta užklijuoti signalizacijos daviklius tarp pirmų ir antrų durų parduotuvėje (duomenys neskelbtini), o vagystės metu turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., T. Ž. ir R. K. įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

A. Ž., T. Ž. ir R. K. 2008 m. lapkričio 14 d., laikotarpiu nuo 0 iki 2 val., veikiant organizuota grupe, vykdydami iš anksto aptartą planą, atvyko prie J. Janonio g. 24 namo, Palangos mieste, kur nurodyti asmenys iš minėto gyvenamojo namo kiemo pagrobė J. M. priklausančią lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarydami nukentėjusiajam J. M. 500 litų turtinę žalą.

A. Ž., T. Ž., R. K., E. B. ir E. V., 2008 m. lapkričio 14 d. apie 2 val. 10 min., vykdydami iš anksto aptartą planą, keturračiu motociklu atgabeno anksčiau pagrobtą lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, kur E. B. ir E. V. liko stebėti aplinką, kad įspėtų A. Ž., R. K., T. Ž., jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, o tuo metu pagal R. K. mobiliojo ryšio telefonu siunčiamus signalus (skambučius), asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, akmeniu išdaužė parduotuvės „Cento“, esančios Šventosios g. 11, Palangoje, durų stiklą, E. A. akmeniu išdaužė N. H. gyvenamojo namo, esančio Klaipėdos pl. 7, Palangoje, lango stiklą 500 litų vertės, po ko R. K. sulaužius V. J. priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 80 litų vertės išorinių durų spyną, A. Ž., R. K. ir T. Ž. pasikėsino įsibrauti į minėtą parduotuvę ir pagrobti drabužius, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes prie parduotuvės pasirodė pašaliniai asmenys. Tokiu būdu, A. Ž., T. Ž., R. K., E. V., E. A., veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sunaikino svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž., E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, E. V., R. K. ir E. A. iki 2008 m. gruodžio 12 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti prekes – drabužius iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, t.y. tam, kad palengvintų nusikaltimą nusprendė pagrobti lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusią gyvenamojo namo kieme, Neringos g. 4, Palangoje, kurią vėliau panaudos pagrobtų prekių iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Palangoje, išvežimui, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: E. V. ir E. A. betarpiškai įvykdys automobilio priekabos vagystę, kurią A. Ž. keturračiu motociklu atgabens prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą bylą, turės išdaužti saugos tarnybos saugomos parduotuvės „Cento“, Šventosios g. 11, Palangoje, durų stiklą, kad suveiktų signalizacija ir ten išvyktų saugos tarnybos ekipažas, E. A. turės išdaužti saugos tarnybos saugomo gyvenamojo namo, esančio Klaipėdos pl. 7, Palangoje, lango stiklą, kad ten taip pat suveiktų signalizacija ir ten išvyktų saugos tarnybos ekipažas, po ko A. Ž., T. Ž., E. B. ir R. K. betarpiškai įvykdys vagystę iš minėtos parduotuvės, o E. V. turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., T. Ž., E. B. ir R. K. įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

2008 m. gruodžio 12 d., apie 1 val., vykdydami iš anksto aptartą planą ir A. Ž. nurodymus dėl lengvojo automobilio priekabos vagystės, organizuotos grupės nariai E. V. ir E. A. atvyko prie Neringos g. 4 namo, Palangos mieste, kur iš minėto gyvenamojo namo kiemo pagrobė R. J. priklausančią lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarant nukentėjusiajam R. J. 1870 litų turtinę žalą.

A. Ž. 2008 m. gruodžio 12 d., apie 4 val. 03 min., vykdydamas iš anksto aptartą planą, keturračiu motociklu atgabeno anksčiau pagrobtą lengvojo automobilio priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Palangoje, kur E. V. liko stebėti aplinką, kad įspėtų A. Ž., T. Ž., R. K. ir E. B., jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, o tuo metu pagal R. K. mobiliojo ryšio telefonu siunčiamus signalus (skambučius), asmuo, kurio atžvilgiu tyrimas išskirtas į atskirą bylą, akmeniu išdaužė parduotuvės „Cento“, Šventosios g. 11, Palangoje, durų stiklą, E. A. akmeniu išdaužė N. H. gyvenamojo namo, Klaipėdos pl. 7, Palangoje, 390 litų vertės lango stiklą, po ko R. K. ir T. Ž. sulaužius V. J. priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ 390 litų vertės dviejų durų spynas, A. Ž. kartu su R. K., T. Ž. ir E. B. įsibrovė į parduotuvės patalpą, iš kurios pagrobė: dvi batų „Armani“ poras bendros 688,15 litų vertės, 4 vnt. džinsų „Armani“ bendros 1 253,36 litų vertės, 26 vnt. kelnių „Armani“ bendros 13 082,63 litų vertės, 3 vnt. kostiumų „Armani“ bendros 5 282,78 litų vertės, 7 vnt. marškinių „Armani“ bendros 2 565,43 litų vertės, marškinėlius „Armani“ 203,72 litų vertės, topą „Armani“ 928,80 litų vertės, megztinį „Armani“ 1781,64 litų vertės, 2 vnt. striukių „Armani“ bendros 2 209,79 litų vertės, 4 vnt. švarkų „Armani“ bendros 9 599,33 litų vertės, džinsus „Carlo Colucci“ 187 litų vertės, šaliką „Cerruti“ 177 litų vertės, kelnes „Cerruti“ 231 litų vertės, kostiumą „Cerruti“ 1 760 litų vertės, 4 vnt. marškinių „Cerruti“ bendros 933 litų vertės, megztinį „Cerruti“ 560 litų vertės, 2 vnt. švarkų „Cerruti“ bendros 3 336,85 litų vertės, džinsus „Christian Dior“ 238,24 litų vertės, kelnes „Christian Dior“ 728,54 litų vertės, palaidinę „Christian Dior“ 811,41 litų vertės, sijoną „Christian Dior“ 756,16 litų vertės, lankelį „Dolce&Gabbana“ 371,76 litų vertės, 2 vnt. pakabukų „Dolce&Gabbana“ bendros 197,60 litų vertės, pakabuką raktams „Dolce&Gabbana“ 160,76 litų vertės, pakabuką telefonui „Dolce&Gabbana“ 100,48 litų vertės, dvi poras batų „Dolce&Gabbana“ bendros 1 091,84 litų vertės, 9 vnt. kelnių „Dolce&Gabbana“ bendros 5 234,81 litų vertės, vyr. džinsus „Dolce&Gabbana“ 482,29 litų vertės, 2 vnt. kostiumų „Dolce&Gabbana“ bendros 2 418,13 litų vertės, 8 vnt. palaidinių „Dolce&Gabbana“ bendros 4 300,39 litų vertės, 2 vnt. korsetų „Dolce&Gabbana“ bendros 1 185,62 litų vertės, 2 vnt. palaidinių „Dolce&Gabbana“ bendros 1500,44 litų vertės, marškinius „Dolce&Gabbana“ 499,03 litų vertės, 2 vnt. moteriškų palaidinių „Dolce&Gabbana“ bendros 1 433,46 litų vertės, 2 vnt. moteriškų marškinių „Dolce&Gabbana“ bendros 944,48 litų vertės, 2 vnt. vyriškų palaidinių „Dolce&Gabbana“ bendros 756,92 litų vertės, moterišką topą „Dolce&Gabbana“ 633 litų vertės, 5 vnt. sijonų „Dolce&Gabbana“ bendros 2897,08 litų vertės, paltą „Dolce&Gabbana“ 1 537,29 litų vertės, striukę „Dolce&Gabbana“ 1466,96 litų vertės, 4 vnt. suknelių „Dolce&Gabbana“ bendros 7 361,58 litų vertės, 2 vnt. vyriškų džinsų „Dsguared“ bendros 1 128,03 litų vertės, vyrišką palaidinę „Dsguared“ 290,55 litų vertės, vyrišką striukę „Dsguared“ 981,29 litų vertės, 2 vnt. šalikų „Escada“ bendros 1 624,20 litų vertės, 5 vnt. diržų „Escada“ bendros 1 273,94 litų vertės, 2 vnt. džinsų „Escada“ bendros 1 507,67 litų vertės, kapri kelnes „Escada“ 215,45 litų vertės, 63 vnt. kelnių „Escada“ bendros 30 832,61 litų vertės, 4 vnt. SP kelnių „Escada“ bendros 1 045,78 litų vertės, skarelę „Escada“ 290,04 litų vertės, pėdkelnes „Escada“ 55 litų vertės, 25 vnt. kostiumų „Escada“ bendros 32 458,59 litų vertės, 13 vnt. palaidinių „Escada“ bendros 7 245,93 litų vertės, 10 vnt. megztinių „Escada“ bendros 5187,49 litų vertės, 5 vnt. megztukų „Escada“ bendros 4 773,13 litų vertės, 30 vnt. palaidinių „Escada“ bendros 12 082,46 litų vertės, 6 vnt. trikotažinių komplektų „Escada“ bendros 5 031,70 litų vertės, tuniką „Escada“ 782,27 litų vertės, tvinsetą „Escada“ 868,45 litų vertės, 2 vnt. paltų „Escada“ bendros 8 906,57 litų vertės, 2 vnt. rankinių „Escada“ bendros 2 346,80 litų vertės, 15 vnt. sijonų „Escada“ bendros 10 245,72 litų vertės, paltą „Escada“ 2 300 litų vertės, 3 vnt. striukių „Escada“ bendros 4 811,59 litų vertės, 13 vnt. suknelių „Escada“ bendros 17 615,72 litų vertės, 6 vnt. švarkų „Escada“ bendros 7 308,15 litų vertės, batų „Escada Sport“ porą 1 030,87 litų vertės, 10 vnt. džinsų „Escada Sport“ bendros 3 142,22 litų vertės, 20 vnt. kelnių „Escada Sport“ bendros 6554,53 litų vertės, šortus „Escada Sport“ 265,18 litų vertės, beretę „Escada Sport“ 92,81 litų vertės, kostiumą „Escada Sport“ 1 140 litų vertės, 4 vnt. palaidinių „Escada Sport“ bendros 580,07 litų vertės, marškinėlius „Escada Sport“ 238,66 litų vertės, 3 vnt. megztinių „Escada Sport“ bendros 1 261,80 litų vertės, 3 vnt. palaidinių „Escada Sport“ bendros 1 166,22 litų vertės, paltą „Escada Sport“ 1 046,20 litų vertės, 3 vnt. sijonų „Escada Sport“ bendros 1 787,72 litų vertės, 3 vnt. striukių „Escada Sport“ bendros 8 883 litų vertės, 8 vnt. suknelių „Escada Sport“ bendros 4972,05 litų vertės, 2 vnt. švarkų „Escada Sport“ bendros 1 082,80 litų vertės, diržą „Ferre“ 240 litų vertės, batus „Ferre“ 515,98 litų vertės, 2 vnt. džinsų „Ferre“ bendros 548,16 litų vertės, 58 vnt. kelnių „Ferre“ bendros 44 955,76 litų vertės, 3 vnt. kostiumų „Ferre“ bendros 5 536,36 litų vertės, marškinėlius „Ferre“ 120 litų vertės, 3 vnt. megztinių „Ferre“ bendros 7 401,59 litų vertės, 6 vnt. palaidinių „Ferre“ bendros 4 232,16 litų vertės, topą „Ferre“ 411,02 litų vertės, 2 vnt. rankinių „Ferre“ bendros 3 236,80 litų vertės, 12 vnt. sijonų „Ferre“ bendros 9 001,44 litų vertės, 3 vnt. liemenių „Ferre“ bendros 3 544 litų vertės, 2 vnt. paltų „Ferre“ bendros 4 284 litų vertės, 13 vnt. striukių „Ferre“ bendros 53 323,36 litų vertės, 6 vnt. suknelių „Ferre“ bendros 4 242,36 litų vertės, 5 vnt. švarkų „Ferre“ bendros 9 339,06 litų vertės, diržą „Gucci“ 248,60 litų vertės, moterišką piniginę „Gucci“ 552,45 litų vertės, batų „Gucci“ porą 1 500 litų vertės, moteriškų batų „Gucci“ porą 1 263,72 litų vertės, penkias vyriškų batų „Gucci“ poras bendros 2 227,07 litų vertės, palaidinę „Gucci“ 604,24 litų vertės, rankinę „Gucci“ 1795,46 litų vertės, 2 vnt. sijonų „Gucci“ bendros 2 154,55 litų vertės, vyrišką striukę „Gucci“ 2 351,36 litų vertės, švarką „Gucci“ 1 394,93 litų vertės, šešias batų „Prada“ poras bendros 3 922,38 litų vertės, moteriškų batų „Prada“ porą 438,51 litų vertės, keturias vyriškų batų „Prada“ poras bendros 2 018,35 litų vertės, šortus „Prada“ 338,37 litų vertės, džinsus „Prada“ 362,54 litų vertės, 22 vnt. kelnių „Prada“ bendros 9 328,32 litų vertės, 2 vnt. vyriškų džinsų „Prada“ bendros 531,74 litų vertės, moteriškus džinsus „Prada“ 473,03 litų vertės, 5 vnt. moteriškų kelnių „Prada“ bendros 2 316,83 litų vertės, 2 vnt. moteriškų šortų „Prada“ bendros 676,74 litų vertės, 3 vnt. moteriškų džinsų „Prada“ bendros 1 325,87 litų vertės, 2 vnt. moteriškų kelnių „Prada“ bendros 1 208,48 litų vertės, moteriškus šortus „Prada 338,37 litų vertės, vyriškas velvetines kelnes „Prada“ 290,04 litų vertės, 2 vnt. šortų „Prada“ bendros 531,73 litų vertės, moterišką kombinezoną „Prada“ 1001,31 litų vertės, 2 vnt. moteriškų palaidinių „Prada“ bendros 441,96 litų vertės, 3 vnt. vyriškų palaidinių „Prada“ bendros 1 018,58 litų vertės, vyrišką paltą „Prada“ 1 301,71 litų vertės, 18 vnt. sijonų „Prada“ bendros 8 616,85 litų vertės, 8 vnt. striukių „Prada“ bendros 8 155,53 litų vertės, 15 vnt. moteriškų suknelių „Prada“ bendros 9 660,95 litų vertės, 3 vnt. moteriškų švarkų „Prada“ bendros 1 992,27 litų vertės, moteriškų batų „Tods“ porą 400,52 litų vertės, kuriuos sukrovė į lengvojo automobilio priekabą, valst. nr. (duomenys neskelbtini), ir kartu su E. B. išgabeno keturračiu motociklu, tokiu būdu pagrobdami daiktų už 484 818,45 litų sumą bei sugadindami V. J. priklausantį 390 litų vertės turtą, taip pat sunaikindami nukentėjusiajai N. H. priklausantį 390 litų vertės turtą. Tokiu būdu, A. Ž., T. Ž., E. V., R. K. ir E. A. veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą, pagrobė didelės vertės svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino ir sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž., E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, ir E. A., iki 2009 m. vasario 10 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe susitarė pagrobti keturratį motociklą „Bombardier Outlander“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš gyvenamojo namo garažo, esančio Šviesos g. 17-4, Palangoje. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž., E. B. ir E. A. betarpiškai įvykdys vagystę, o T. Ž. turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., E. B. ir E. A. įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

A. Ž., T. Ž., E. B. ir E. A. 2009 m. vasario 10 d., apie 2 val. 19 min., vykdydami iš anksto aptartą planą, atvyko prie gyvenamojo namo garažo, esančio Šviesos g. 17-4, Palangoje, kur T. Ž. liko stebėti aplinką, kad įspėtų A. Ž., E. B. ir E. A., jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, A. Ž., E. B. ir E. A. išlaužė A. J. M. pakeliamas garažo 214 litų vertės duris, E. B. izoliacine juosta užklijavo signalizacijos daviklį, po to A. Ž. kartu su E. B. ir E. A., įsibrovę į minėtą garažą, pagrobė A. J. M. priklausantį 16 000 litų vertės keturratį motociklą „Bombardier Outlander“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), 1 580 litų vertės benzininį pjūklą „Dolmar“, taip pagrobė A. J. M. priklausantį 17 580 litų vertės turtą bei sugadino 214 litų vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokiu būdu A. Ž., T. Ž. ir E. A., veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą.

Be to, T. Ž., E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. pagrindais, 2009 m. vasario 13 d. apie 22 val., T. Ž., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, ir E. B., veikdami organizuota grupe, atvyko prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, Bangų g. 8, Palangoje, kur T. Ž. su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, liko stebėti aplinką, kad įspėtų E. B., jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, po ko E. B. ranka atstūmęs L. S. priklausančios kavinės „(duomenys neskelbtini)“ ne visiškai uždarytą langą bei išlaužęs bendros 400 litų vertės trejas kavinės vidaus duris, sulaužęs bendros 250 litų vertės penkias spynas, sudaužęs 40 litų vertės keramikinę sienos plytelę, įsibrovė į kavinės patalpas, iš kurių pagrobė bendros 108 litų vertės keturis 0,5 L talpos brendžio „Alita“ butelius, 19 litų vertės 0,5 L talpos degtinės „Gera“ butelį, 19 litų vertės 0,5 L talpos degtinės „Ledo“ butelį, 19 litų vertės 0,5 L talpos degtinės „Auksinė“ butelį, 27 litų vertės 0,7 L talpos brendžio „Grand Cavalier“ butelį, bendros 54 litų vertės tris 0,5 L talpos degtinės „Lietuviška“ butelius, 68 litų vertės 0,7 L talpos tekilos „Sauza“ butelį, 50 litų vertės 0,7 L talpos tekilos „Siera“ butelį, 26 litų vertės 0,7 L talpos degtinės „Keglevič“ butelį, 70 litų vertės 0,7 L talpos viskio „Jack Daniel“ butelį, 40 litų vertės 0,7 L talpos brendžio „Torres“ butelį, 17 litų vertės 0,5 L talpos trauktinės „Trejos devynerios“ butelį, 26 litų vertės 0,7 L talpos škotiško viskio „Alita“ butelį, 40 litų vertės 0,7 L talpos viskio „Jim Beam“ butelį, 60 litų vertės 0,7 L talpos brendžio „Metaxa 5“ butelį, 17 litų vertės 0,5 L talpos likerio „Žagarės“ butelį, bendros 34 litų vertės du 0,5 L talpos trauktinės „Bobelinė“ butelius, bendros 106 litų vertės dvi pakuotes po 1 kg kavos „Bravisimo“ bei išlaužęs 800 litų vertės kasos aparatą „Casio 800“, iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 100 litų, taip pagrobdami L. S. priklausantį 900 litų vertės turtą bei sugadindami 1 490 litų vertės nukentėjusiajai priklausantį turtą. Tokiu būdu, T. Ž., veikdamas organizuota grupe pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino svetimą turtą.

Be to, A. Ž., E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. pagrindais, su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, iki 2009 m. vasario 16 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti keturratį motociklą „Yamaha Raptor“ iš gyvenamojo namo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, betarpiškai įvykdys vagystę, o E. B. turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., ir asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

A. Ž. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, ir E. B. 2009 m. vasario 16 d., apie 19 val. 54 min., vykdydami iš anksto aptartą planą, atvyko prie gyvenamojo namo garažo, (duomenys neskelbtini), Palangoje, kur E. B. liko stebėti aplinką, kad įspėtų A. Ž. ir asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, po ko A. Ž. kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, išlaužę P. K. pakeliamas 2 150 litų vertės garažo duris ir įsibrovę į minėtą garažą pagrobė P. K. priklausantį 18 000 litų vertės keturratį motociklą „Yamaha Raptor“, taip pagrobdami P. K. priklausantį 18 000 litų vertės turtą bei sugadindami 2 150 litų vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokiu būdu, A. Ž. veikdamas organizuota grupe pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą bei tyčia sugadino svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, su E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. pagrindais, iki 2009 m. kovo 1 d., Palangos mieste, veikdami organizuota grupe, susitarė pagrobti keturratį motociklą „Yamaha 660“ iš gyvenamojo namo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž., T. Ž., ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, betarpiškai įvykdys vagystę, o E. B. turės stebėti aplinką, kad galėtų A. Ž., T. Ž., asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą įspėti, jei nusikaltimo darymo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys.

A. Ž., T. Ž., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, su E. B. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2009 m. kovo 13 d., tikslus laikas nenustatytas, vykdydami iš anksto aptartą planą, atvyko prie gyvenamojo namo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kur E. B. liko stebėti aplinką, kad įspėtų A. Ž., T. Ž. ir asmenį, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, jei nusikaltimo vietoje pasirodytų pašaliniai asmenys, po ko A. Ž. kartu su T. Ž. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, išlaužę E. B. pakeliamas garažo duris ir įsibrovę į minėtą garažą pagrobė E. B. priklausantį keturratį motociklą „Yamaha 660“, tuo padarydami nukentėjusiajai E. B. 10 000 litų turtinę žalą. Tokiu būdu, A. Ž. ir T. Ž., veikdami organizuota grupe pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą.

Be to, A. Ž., T. Ž. ir E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. pagrindais, iki 2009 m. kovo 16 d., Palangos mieste, veikdami organizuota grupe su T. Ž. ir E. B. susitarė pagrobti statybinius įrankius iš statybinių įrankių konteinerio, stovėjusio prie Birutės al. 34 namo, Palangos mieste. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž., T. Ž. ir E. B. betarpiškai įvykdys vagystę.

A. Ž., T. Ž., E. B. 2009 m. kovo 16 d., apie 24 val., vykdydami iš anksto aptartą planą, atvyko prie statybinių įrankių konteinerio, stovėjusio prie Birutės al. 34 namo, Palangos mieste, kur A. Ž. ir E. B. pjūkleliu nupjovė konteinerio durų laikiklius, po ko A. Ž., T. Ž. ir E. B., įsibrovę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį minėtą statybinių įrankių konteinerį, pagrobė: 6 500 litų vertės vibropjūktuvą „Amman AVS 0,02-70“, 4 680,76 litų vertės generatorių su suvirinimo aparatu „GS 200 ACH“, 2 208 litų vertės metalo betono pjūklą „TS 400“, 771,18 litų vertės perforatorių „GBH2-26“, 541,52 litų vertės kampinį šlifuoklį „GWS21-230“, 80,51 litų vertės siaurapjūklį „FERM FIS-600W“, 1 205,08 litų vertės siurblį „WB20XT“, tuo padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 15 987,05 litų turtinę žalą. Tokiu būdu, A. Ž. ir T. Ž., veikdami organizuota grupe, įsibrovę į saugyklą, pagrobė svetimą turtą.

Be to, A. Ž., T. Ž., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, ir E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ str. pagrindais, iki 2009 m. kovo 29 d. Palangos mieste, veikdami organizuota grupe susitarė pagrobti keturratį motociklą „Bombardier Can-am“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje. Tam tikslui A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams: A. Ž. ir T. Ž. betarpiškai įvykdys vagystę.

A. Ž., T. Ž., asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą tyrimą, ir E. B. 2009 m. kovo 29 d. apie 22 val. 34 min. vykdydami iš anksto aptartą planą, kartu su organizuotos grupės nariais, atvyko prie garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, kur išlaužę D. D. pakeliamas 600 litų vertės garažo duris ir įsibrovę į minėtą garažą, pagrobė D. D. priklausantį 18 000 litų vertės keturratį motociklą „Bombardier Can-am“, valst.

nr. (duomenys neskelbtini), 600 litų vertės šalmą, 40 litų vertės medžiaginį veido apdangalą, 138 litų vertės pirštinių porą, taip pagrobdami D. D. priklausantį 18 778 litų vertės turtą bei sugadindami 600 litų vertės nukentėjusiajam priklausantį turtą. Tokiu būdu A. Ž. ir T. Ž., veikdami organizuota grupe, įsibrovę į patalpą pagrobė svetimą turtą bei tyčia sugadino svetimą turtą.

E. A. iki 2009 m. birželio 11 d., tiksli data ir laikas nenustatyti, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo narkotinę medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurios bendroji masė yra 0,343 g, po ko šią narkotinę medžiagą neteisėtai atgabenęs, laikė savo striukės kišenėje, kol 2009 m. birželio 11 d. apie 17 val. 50 min. E. A. asmens kratos metu policijos pareigūnai ją rado ir paėmė. Tokiu būdu, E. A. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nustatytos aplinkybės, kad veikos padarytos veikiant organizuota grupe;

veikas dėl pasikėsinimo įvykdyti vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) bei vagystę iš šios parduotuvės perkvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką;

pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei pritaikius BK 63 str. nuostatas paskirti švelnesnę bausmę;

nukentėjusiojo V. J. pareikštą civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad E. A. nuo 2008 m. birželio 3 d. dalyvavo A. Ž. suburtoje organizuotoje grupėje bei susitarė daryti nusikaltimus - vagystes. Šios teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes E. A. pirmą jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė tik 2008 m. lapkričio 14 d., kai buvo kėsinamasi apvogti parduotuvę (duomenys neskelbtini) ir iki to laiko nei viename iš organizuotos grupės narių įvykdytų nusikaltimų ar pasitarimų nedalyvavo. Be to, šioje nusikalstamoje veikoje jam pasiūlė dalyvauti E. B., kuris jam bendrais bruožais ir paaiškino planuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes bei nuvežė jį į Nemirsetą, kur nurodė namą, kurio langą jis turės išdaužti tol, kol kiti asmenys bandys apvogti parduotuvę (duomenys neskelbtini). Todėl E. A. nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti (nes tuo metu jau buvo Nemirsetoje) J. M. priklausančios automobilio priekabos pagrobime, taip pat nežinojo ir negalėjo žinoti asmenis, kurie įvykio vietoje dalyvavo 2008 m. lapkričio mėn. 14 d. pasikėsinant apvogti parduotuvę (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu E. A. 2009 m. birželio 16 d. apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat nurodė, kad apie J. M. priekabos vagystę jam nieko nėra žinoma ir kad iš E. B. suprato, kad pasikėsinti apvogti parduotuvę (duomenys neskelbtini) suplanavo E. V., T. Ž., A. Ž. bei E. B.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu E. A. patvirtino šiuos pas ikiteisminio tyrimo teisėją duotus parodymus, t.y. kad iš E. B. jis girdėjęs, jog šios parduotuvės vagystėje dalyvaus broliai Žemaitaičiai ir E. B.. Apeliantas E. A. iš esmės prisipažino dėl visų jam inkriminuotų nusikalstam veikų padarymo, todėl nepripažinti 500 litų kainuojančios priekabos vagystės nebuvo jokio pagrindo. Kad E. A. objektyviai negalėjo dalyvauti šios priekabos vagystėje bei žinoti apie šią planuojamą priekabos vagystę, patvirtino ir E. B., kuris, būdamas aktyviu organizuotos grupės nariu, nurodė taip pat nežinojęs, kas ir kur pagrobė J. M. priekabą, kuria buvo panaudota kėsinantis apvogti parduotuvę (duomenys neskelbtini). E. B. parodė, kad jis šią priekabą pamatė tik po to, kai E. A. nuvežė į Nemirsetą. Nurodo, kad inkriminuojant J. M. priekabos vagystę nėra aprašyti jokie E. A. veiksmai ar jo vaidmuo. Nustatyti organizuotos grupės nariai dar vasarą pradėjo ruoštis vagystei iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), turėjo išankstinius ketinimus įvykdyti svetimo turto vagystes, sugadinti ar sunaikinti turtą, buvo iš anksto aptarę nusikaltimų padarymo mechanizmą. Tvirtina, kad apylinkės teismas neargumentavo, kuo remiantis yra daromos tokios išvados, kad visi grupės nariai turėjo išankstinius ketinimus vykdyti vagystes, ir visi grupės nariai realizavo bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą. E. A. dalyvavimas J. M. automobilio priekabos pagrobime yra tik prielaida.

Nurodo, kad įstatymas numato baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi (BK 24 str. 4 d.). Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kuomet organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Šios aplinkybės įtakoja glaudžių, besitęsiančių ryšių atsiradimą, suformuoja suvokimą apie priklausymą tokiai grupei. Šioje byloje svarbūs yra E. B. parodymai, nes jis pagal BK 39¹ str. nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas tik nustačius organizuotos grupės požymį, todėl toks asmuo yra itin suinteresuotas sureikšminti asmenų organizuotumo laipsnį, tuo pačiu sumenkinti savo vaidmenį šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Teigia, kad priešingu atveju nenustačius organizuotos grupės požymio ar nustačius, jog toks asmuo pats buvo aktyviausias tokios grupės narys, jam negalėtų būti taikomas BK 39¹ str. ir toks asmuo neturėtų galimybių išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl teismas turėtų itin atsargiai vertinti tokio asmens parodymus. Apeliantas nurodo, kad E. B. parodymai nebuvo nuoseklūs dėl organizuotumo laipsnio bei bendrininkų vaidmens viso proceso metu. 2009-04-01 apklausos metu dėl vagystės iš kavinės „(duomenys neskelbtini)" E. B. nurodė, kad jis pats nusprendė ir apvogė kavinę „(duomenys neskelbtini)" bei vėliau pagrobtus gėrimus išgėręs, o pinigus išleidęs. Dėl D. D. keturračio motociklo teigia, kad E. B. pasiūlė savo trims draugams šį motociklą pavogti. Tokie E. B. parodymai visiškai atitinka A. Ž. ir T. Ž. teisme duotiems parodymams, t.y. kad šios vagystės organizatorius buvo pats E. B.. Teisme E. B. dėl šio epizodo parodė, kad jis tik stebėjęs šį keturratį ir jį pasekęs iki garažo, o po to apie tai papasakojo broliams Žemaitaičiams, kurie jam ir pasiūlė įvykdyti vagystę. Teigia, kad tokie E. B. parodymai nelogiški, nes nėra tikslo sekti šį keturratį, jei nesieki jo pavogti. 2009-04-02 ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu E. B. patikslino savo anksčiau duotus parodymus ir pripažino buvęs šio nusikaltimo organizatorius. Tos pačios apklausos metu duodamas parodymus apie 2009-02-10 įvykdytą J. M. priklausančio keturračio motociklo „Bombardier" vagystę, E. B. nurodė, kad šią vagystę jis įvykdęs kartu su Žemaitaičiais (E. A. šios apklausos metu nepaminėjo) ir kas pasiūlė vykdyti šią vagystę jis neprisimenąs. Pažymėtina, kad Žemaitaičiai teisme duodami parodymus dėl šio epizodo taip pat nurodė, kad šią vagystę nusprendė įvykdyti visi trys. Teisme E. B. jau davė visiškai kitokius parodymus, t.y. kad įvykdyti šią vagystę jam pasiūlė broliai Žemaitaičiai. 2009-04-03 apklausos metu duodamas parodymus apie E. B. priklausančio keturračio vagystę E. B. taip pat nurodė, kad neprisimena, kas pasiūlė įvykdyti šią vagystę. Žemaitaičiai apklausos teisme metu parodė, kad šią vagystę jiems įvykdyti pasiūlęs E. B.. 2009-04-08 papildomos įtariamojo apklausos metu E. B. duodamas parodymus apie motociklo „Harley Davidson" vagystę taip pat nurodė, kad neprisimena, kas pasiūlė įvykdyti šią vagystę. A. Ž. ir T. Ž. apklausos teisme metu nurodė, kad šią vagystę jiems pasiūlė įvykdyti E. B., kuris važinėdamas po miestą ir pamatęs šį motociklą. Tos pačios dienos apklausos metu duodamas parodymus apie 2008 m. rugsėjo mėn. 7 d. įvykdytą Latvijos piliečiams priklausančių motociklų vagystę E. B. taip pat nurodė, kad negali pasakyti, kuris pirmas pamatė šiuos motociklus ir pasiūlė juos pagrobti. A. Ž. ir T. Ž. apklausos teisme metu parodė, kad važinėdami po miestą jie pamatę šiuos motociklus visi nusprendė juos pavogti. Šios apklausos metu E. B., duodamas parodymus apie E. B. priklausančio keturračio „Yamaha" vagystę, skirtingai nei 2009-04-03 apklausos metu jau nurodė, kad šią vagystę jam pasiūlė įvykdyti broliai Žemaitaičiai bei T. L.. Tokius parodymus, nenurodydamas nei organizuotos grupės ar organizatoriaus buvimo fakto, E. B. patvirtino ir 2009-04-06 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu. Jis parodė, kad tokius parodymus duoti E. B. įkalbinėjo kriminalistas, nes pažadėjo, kad galimai iki teismo išeisiąs į laisvę. Po tokių parodymų davimo E. B. iš tiesų buvo paleistas į laisvę. Teismui siekiant patvirtinti ar paneigti šias E. B. apklausos teisme metu nurodytas aplinkybes, t.y. kas ir kada Klaipėdos apskr. VPK areštinėje bendraudavo su E. B., ir išreikalavus tai patvirtinančius dokumentus, paaiškėjo, kad areštinėje kriminalistai (tiesiogiai jokių ikiteisminių tyrimo veiksmų šioje byloje neatliekantys pareigūnai) su E. B. bendravo net 34 kartus. Šie vizitai būdavo itin dažni prieš planuojamas E. B. apklausas ir iš karto po jų. Tačiau E. B. nedetalizavo, kaip Žemaitaičiai planuodavo bei organizuodavo šias vagystes. Vėliau jis parodė visiškai naujas aplinkybes, t.y. kad nuo 2008 m. pavasario broliai Žemaitaičiai pradėjo jam siūlyti dalyvauti jų daromuose vagystėse. Vagystes planuodavo broliai Žemaitaičiai, tačiau viskam vadovaudavo A. Ž., kuris ir nurodydavo, kas ir kokius veiksmus turės atlikti vagystės metu. Po kelių įvykdytų vagysčių jam bandant atsisakyti, broliai Žemaitaičiai jį pradėjo psichologiškai spausti, kad jis turi ir toliau dalyvauti. Bijodamas Ž. jis ir toliau vykdė nusikaltimus. Taip pat apeliantas A. Ž. nurodo, kad bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas E. B. pripažino, kad bent jau visų paskutinių inkriminuotų nusikaltimų padaryme, t.y. vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, D. D. priklausančių daiktų vagystės bei vagystės iš kavinės „(duomenys neskelbtini)" iniciatoriumi buvo jis pats. Tai iš esmės paneigia E. B. parodymus apie tai, kad visus nusikaltimus organizavo bei planavo Žemaitaičiai, kad jis apie šiuos nusikaltimus sužinodavo tik kai reikėdavo vykdyti vagystę ir nusikaltimus darydavo tik pastarųjų verčiamas. Tvirtina, kad vagystę iš kavinės „(duomenys neskelbtini)" E. B. įvykdė apskritai A. Ž. apie tai net nežinant. Kodėl vykdė vagystės E. B., kaip, beje, broliai Ž., negalėjo nurodyti. Nei viena iš pavogtų transporto priemonių nebuvo parduota, todėl E. B. tvirtinimai, kad visus pinigus, gautus iš nusikalstamų veikų jam padalindavo broliai Ž. neatitinka objektyvių byloje nustatytų aplinkybių. Apeliantas daro išvadą, kad tokie E. B. tvirtinimai parodo jo siekį sudaryti kuo didesnį grupės organizuotumo laipsnį ir išryškinti brolių Ž. vaidmenį. Teigia, kad E. B. buvo vyriausiasis iš grupės narių, anksčiau teistas, niekur nedirbantis, jam nuolat trūko pinigų. E. B. į nusikaltimus įtraukė E. V. ir E. A.. E. B. bandė pagrobti bankomatą Klaipėdoje. Tai patvirtino policijos pareigūnas. Todėl inkriminuotos bankomato vagystės iniciatorius buvo E. B.. Kad įvykdyti bankomato vagystę pasiūlė E. B. patvirtino ir broliai Ž.

Dėl E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. numatytais pagrindais, parodymų vertinimo

E. B., vadovaujantis BK 39¹ str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip dalyvavęs organizuotos grupės daromuose nusikaltimuose ir aktyviai padėjęs atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas. Remdamasis šio asmens parodymais bei kitais įrodymais apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. E. B. parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant su kitais byloje surinktais įrodymais, jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistiesiems rėmėsi ne tik šio asmens duotais parodymais, bet ir kitų nuteistųjų, liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, kitais įrodymais, tačiau vertindamas juos padarė ir prieštaringų išvadų.

Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų skundų teiginiais, kad liudytojo E. B. parodymus reikia vertinti itin atsargiai, nes jis šioje byloje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl neabejotinai yra suinteresuotas bylos baigtimi. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai. Analogiškos taisyklės turi būti taikomos ir nuteistųjų duodamiems parodymams, ypač kai proceso metu parodymai yra keičiami, nes nuteistieji yra ne mažiau suinteresuoti bylos baigtimi, be to, kaip matosi iš jų parodymų, akivaizdžiai pyksta ant E. B., kuris padėjo atskleisti padarytus nusikaltimus.

Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kai atleidžiamų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai yra prieštaringi, jų nepatvirtina kiti įrodymai ir byloje nėra kitų rūšių įrodymų, patvirtinančių kaltinamųjų (nuteistųjų) kaltumą, ir, priešingai - kai atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymai apie bendrininkų – organizuotos grupės narių nusikalstamą veiką yra nuoseklūs, neprieštaringi, juos tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, tokių įrodymų visuma yra pakankama bendrininkų kaltumui įrodyti. Todėl konkrečiu nagrinėjamu atveju kolegija vadovaujasi tik ta liudytojo E. B. parodymų apimtimi, kurią patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Dėl organizuotos grupės ir organizatoriaus.

Visi nuteistieji apeliaciniuose skunduose teigia, jog teismas nepagrįstai nustatė baudžiamąją atsakomybę sunkinančią ar kvalifikuojančią aplinkybę, kad visi nusikaltimai padaryti organizuota grupe, o nuteistasis A. Ž. nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta aplinkybe, kad jis buvo organizuotos grupės ir nusikalstamų veikų organizatorius.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad A. Ž., T. Ž., E. V., R. K., E. A. nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2009 m. kovo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, kartu su E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, bei su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami A. Ž. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. Ž. susitarė daryti nusikaltimus – vagystes ir, remdamasis šia išvada, visas apeliantų bendrininkaujant padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip padarytas organizuotos grupės.

Su tokia teismo išvada kolegija nesutinka ir mano, kad ši teismo nuosprendžio dalis nėra pakankamai motyvuota ir tiksli.

Apibūdinančio bendrininkavimo formas BK 25 str. 3 d. nustatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurios nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ir turi skirtingą vaidmenį.

Tik esant šiems būtiniems požymiams nusikalstama veika gali būti pripažinta padaryta organizuota grupe.

Kaip nustatyta, kaltinamieji sistemingai darė nusikalstamas veikas – nuo 2008 m. birželio 3d. iki 2009 m. kovo 29 d. bendrininkaudami padarė daug nusikalstamų veikų, iš kurių didžioji dalis yra svetimo turto grobimai. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kai kurios šios nusikalstamos veikos buvo gerai organizuotos, aptartos iš anksto, jose dalyvaudavo grupė asmenų, pasiskirsčiusių vaidmenimis. Tačiau, kaip matosi iš nuosprendyje nustatytų aplinkybių, kai kurie kaltinamieji dalyvavo darant tik atskiras nusikalstamas veikas, dalis iš šių nusikalstamų veikų – paprastos vagystės, kurių realizavimui nebuvo kuriamas joks planas ar pasiskirstoma vaidmenimis ir, kolegijos nuomone, nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad šios veikos padarytos organizuota grupe.

Taip pat nėra patikimų įrodymų, kad būtent A. Ž. subūrė organizuotą grupę bei organizuodavo beveik be išimties visas nusikalstamas veikas. Įrodymų, kad grupėje egzistuotų hierarchija, nėra, kaip nustatyta nuosprendžiu, kaskart buvo priimamas atskiras susitarimas padaryti nusikaltimą, nuteistieji laisva valia dėl galimybės neteisėtai pasipelnyti sutikdavo dalyvauti nusikaltimuose. Kad A. Ž. buvo grupės lyderis ir dalies nusikaltimų organizatorius, parodė atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojas E. B. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 14, b. l. 176 – 195, t.15, b. l. 41- 59, 67-73, 82), kuris yra suinteresuotas sumenkinti savo vaidmenį nusikaltimų padaryme ir pasunkinti kitų kaltinamųjų teisinę padėtį, nes pagal BK 39¹ str. asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik nustačius organizuotos grupės požymį, su sąlyga, kad jis nebuvo šių nusikalstamų veikų organizatorius. Dėl šio liudytojo parodymų vertinimo kolegija yra pasisakiusi, konstatuodama, kad šiais parodymais galima remtis tik tiek, kiek šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nuteistieji, kurie beje taip pat yra suinteresuoti sumenkinti savo vaidmenį darant nusikaltimus, ir neslepia priešiškumo apie padarytas nusikalstamas veikas davusiam parodymus E. B., E. B. duotų parodymų, kad A. Ž. buvo visų nusikalstamų organizatorius ir iniciatorius nepatvirtino, ir atvirkščiai, parodė, kad daugumos nusikaltimų iniciatorius ir organizatorius buvo pats E. B. ( Teisiamojo posėdžio protokolas, t. 17, b. l. 90-101, 129, 131-146, 175- 193, t.18, b. l. 16- 21, 30 ). Pažymėtina, kad E. B. tikrai buvo aktyvus, nes vienintelis iš visų kaltinamųjų dalyvavo padarant visas nusikalstamas veikas ( išskyrus tas, kurios buvo padarytos, siekiant realizuoti pagrindinį sumanymą), kaltinamieji A. Ž. ir T. Ž. padarė viena nusikalstama veika mažiau, kaip E. B. ir pats pripažino, jis buvo kai kurių nusikaltimų iniciatorius. Liudytojais apklausti policijos darbuotojai R. Strazdauskas ( t.15, b. l. 75-79), V. Mockus ( t. 15, b. l. 79-80) ir A. Pocius ( t. 15, b. l. 80-81) kurių parodymais teismas remiasi konstatuodamas apie grupės hierarchiją, organizuotumą bei A. Ž. vaidmenį, išimtinai remiasi operatyvine informacija, kurios tikrumo teismas neturi galimybės patikrinti. Kad policijos pareigūnai neturėjo patikimos informacijos apie nuteistųjų daromas nusikalstamas veikas, įrodo ir tas faktas, kad, nors nusikalstamos veikos buvo daromos palyginti ilgą laiką, jų nusikalstama veikla nebuvo nutraukta. Kad A. Ž. subūrė organizuotą grupę ir vadovavo jos daromiems nusikaltimams neįrodyta, A. Ž. vaidmenį kolegija detalizuos, aptardama konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Aplinkybė, kad nusikaltimus darė tam tikri asmenys, nėra pakankama nustatant organizuotos grupės požymį bendrai visiems skundžiamu nuosprendžiu nuteistiesiems inkriminuotiems nusikaltimams, nes tai prieštarauja BK 25 str. 3 d. išdėstytam organizuotos grupės apibrėžimui.

Teismas, konstatuodamas, kad buvo tokia A. Ž. suburta organizuota grupė, susitarusi daryti nusikaltimus, nurodo kai kuriuos nusikalstamo susivienijimo (BK 25 str. 4 d.) požymius, tačiau kaltinimas, kad nuteistieji buvo sukūrę nusikalstamą susivienijimą nėra pareikštas ir negali būti svarstomas.

Iš nuosprendžio nustatomosios dalies šalinama įrodymais nepagrįsta išvada, kad „A. Ž., T. Ž., E. V., R. K., E. A. nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2009 m. kovo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, kartu su E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, bei su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami A. Ž. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, kartu su A. Ž. susitarė daryti nusikaltimus – vagystes bei nuosprendžio dalį, kad A. Ž. parengė nusikalstamų veikų planą, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams.

Kokia bendrininkavimo forma padaryta konkreti veika kolegija išdėsto aptardama apeliantų skundų motyvus dėl kiekvienos veikos.

Šiuo konkrečiu atveju nusikaltimas padarytas bendrininkų grupe ir tai yra kaltinamųjų A. Ž., T. Ž. ir E. V. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė ( BK 60 str.1 d. 1 p.)

Skirdamas bausmes nuteistiesiems už visas nusikalstamas veikas, teismas jų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė ( išskyrus E. A., skiriant bausmę pagal BK 259 str.). teigdamas, kad kaltinamieji kaltais prisipažino tik iš dalies, ginčijo esmines bylos aplinkybes, neigė nusikaltimus padarę organizuota grupe. Kolegija su šia teismo nuomone sutinka tik iš dalies. Kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad neprisipažinimas veikus organizuota grupe negali būti teismo vertinamas kaip nepripažinimas dalies kaltės, nes tai yra juridinis veikos vertinimas ir tai yra išimtinai teismo prerogatyva.

Kaip nuosprendyje teisingai pabrėžė skirdamas bausmę ir pirmosios instancijos teismas, pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, ar kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu padėjo išaiškinti nusikaltimą, ar jo parodymai teisme padėjo priimti teisingą sprendimą.

Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės bylos Nr. 2K-31/2006, 2K-300/2006, 2K-491/2007, 2K-43/2008, 2K-57/2008, 2K-301/2008, 2K-353/2008, 2K-38/2009, 2K-259/2009).

Dėl motociklo „Harley Davidson“ vagystės E. V. prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu, davė išsamius parodymus. Iš jo duotų parodymų matyti, kad jis pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas šios didelės vertės svetimo turto – motociklo vagystės aplinkybes, nurodė nusikalstamos veikos bendrininkus, todėl teisėjų kolegijos nuomone, tokios aplinkybės yra pakankamos jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti. Kadangi apylinkės teismas E. V. nepripažino tokios aplinkybės kaip jo atsakomybę lengvinančios, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p.). Kolegija nustato, kad nuteistajam E. V. baudžiamąją atsakomybę lengvina, kad jis kaltu visiškai prisipažino ir gailisi dėl motociklo „Harley Davidson“ vagystės (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustačius E. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atitinkamai E. V. švelninama bausmė.

Panaikinus kvalifikuojančią aplinkybę, bet atsiradus atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, kitiems nuteistiesiems, išskyrus E. V., kuriam nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bausmė nešvelninama. Bausmės T. Ž. ir A. Ž. paskirtos laikantis BK 54 str. nuostatų, atsižvelgiant į juos charakterizuojančius duomenis, padarytos veikos pavojingumą, kitas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, kad šios bausmės, atitinkančios BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra per griežtos.

Atitinkamai, perkvalifikavus veiką į BK 178 str. 1 d., kurio sankcijoje numatyta bausmė yra žymiai švelnesnė, nuteistiesiems A. Ž. ir T. Ž. skiriamos švelnesnės bausmės, atsižvelgiant į tai, kad jie padarė nesunkų nusikaltimą, jų baudžiamąją atsakomybę sunkina, kad nusikalto bendrininkų grupe, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat skiriant bausmę atsižvelgiama, kad pagrobtas vertingas turtas bei į kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje skiriant bausmę konstatuotas aplinkybes.

Bausmė pagal BK 187 str. 1 d., pasikeistus atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, nešvelninama nes paskirta artima bausmės minimumui, dar labiau švelninti bausmę nėra pagrindo.

Tačiau ir konstatavus šią aplinkybę, pripažinti nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra pagrindo. Pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Dėl šios aplinkybės panaikinimo bausmės A. Ž. švelninti nėra pagrindo, nes skirdamas bausmę, kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas į tai neatsižvelgė, už šias nusikalstamas veikas skyrė jam analogišką bausmę kaip ir T. Ž., kuris nebuvo pripažintas nusikalstamų veikų organizatoriumi.

BK 58 str. 2 d. nustatyta, kad organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

T. Ž., A. Ž. neginčija šio suplanuoto nusikalstamo sumanymo realizavimo mechanizmo, tačiau neigia kito nuteistojo R. K. dalyvavimą. Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad R. K. dalyvavimą patvirtina E. V., E. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo E. B. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. V. detaliai parodė, kaip buvo ruošiamasi įvykdyti vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), kokie buvo suplanuoti veiksmai ir kad darant šią nusikalstamą veiką dalyvavo ir R. K.. (t. 10, b. l. 143-144, 146-147, 156-157, 161-162). Kad šių nusikaltimų padaryme dalyvavo ir R. K., E. V. patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo. Jis parodė, kad 2008 m. lapkričio 14 d. naktį jis kartu su T. Ž., A. Ž., T. L., E. B., E. A. ir R. K. bandė apvogti parduotuvę (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 150-152). E. A. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino R. K. dalyvavimą šioje vagystėje iš parduotuvės (t. 12, b. l. 5-6, 7, 14-15, 19). Tokias aplinkybes jis patvirtino ir apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ir parodė, kad mobilųjį telefoną, kaip ryšio priemonę susižinojimui, kada reikės išdaužti langą, jam padavė R. K., o E. B. nuvežė į Nemersetą, ten gavęs signalą R. K. duotu telefonu jis išdaužė E. B. nurodytą langą (t. 12, b. l. 10). Tai patvirtina, kad R. K. žinojo vagystės iš parduotuvės planą bei kaip ketinama atitraukti saugos tarnybos dėmesį. Kad R. K. dalyvavo šiuose nusikaltimuose patvirtina ir liudytojo E. B. parodymai. Liudytojas E. B. detaliai parodė, kas bendravo su R. K. dėl dalyvavimo vagystėje iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), taip pat patvirtino aplinkybę, kad R. K. išlaužė parduotuvės (duomenys neskelbtini) durų spynos šerdį (t. 14, b. l. 189). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu duotais E. V. ir E. A. parodymais bei liudytojo E. B. nuosekliais parodymais dėl R. K. dalyvavimo vagystėje iš parduotuvės, nes jie detaliai sutampa, atitinka faktines bylos aplinkybes. Todėl pagrįstai apylinkės teismas tokius visų nuteistųjų parodymus dėl R. K. dalyvavimo, taip pat E. V. ir E. A. parodymų keitimą šioje dalyje vertino kaip siekį padėti R. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis BPK 301 str. 1 d., teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 str. 4 d.). Asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje; išvadų 4 punktas; kasacinė nutartis Nr. 2K-206/2008.).

Apeliaciniame skunde R. K. teigia, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui apklausiant E. A. ir E. V. buvo pažeistos jo teisės į gynybą, nes nei jis, nei jo gynėjas nedalyvavo šiose apklausose, negalėjo užduoti klausimų, kaip tai numato BPK 184 str. 4 d. Tačiau tokie skundo teiginiai nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, kad E. V. ir E. A. ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklausti kaip įtariamieji, o ne kaip liudytojai, nes buvo manoma, bylos nagrinėjimo teisme metu jie gali keisti savo duotus parodymus arba pasinaudoti savo teise atsisakyti duoti parodymus. Atitinkamai šių įtariamųjų apklausos ikiteisminio tyrimo metu vyko BPK 189 str. numatyta tvarka (t. 10, b. l. 148-149, 150-152, t. 12, b. l. 8, 10). Tuo tarpu apelianto R. K. nurodytos BPK 184 str. nuostatos yra taikomas apklausiant liudytojus, o ne įtariamuosius. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant E. V. ir E. A. buvo padaryti procesiniai pažeidimai. Klausimus šiems nuteistiesiems R. K. galėjo užduoti teisiamajame posėdyje ir jo teisės nebuvo pažeistos.

Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad planuojant vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo numatyti ir kiti nusikaltimai. Kiekvienas asmuo, žinojęs apie planuojamą vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), turėjo savo vaidmenį šio nusikalstamo sumanymo realizavime.

Nuteistieji E. V. ir E. A. neigia žinoję, kad įgyvendinant šį sumanymą bus pavogta automobilio priekaba. Abu nuteistieji parodė, kad žinojo tik apie ruošimąsi apvogti parduotuvę (duomenys neskelbtini), todėl jie sutiko realizuoti šio nusikalstamo sumanymo mechanizmą, atitinkamai kiekvienas bendrininkas žinojo savo vaidmenis. Be to, visi nuteistieji susitarė įgyvendinti šiuos nusikalstamus ketinimus dėl siekio pasipelnyti – tikėjosi už tai gauti pinigų. Neabejotinai buvo suplanuotas daiktų išnešimas iš parduotuvės, šių daiktų išvežimas bei paslėpimas, kas išneš vagiamus daiktus, kur juos sudės, kas juos veš paslėpti, kur juos paslėps, kas saugos ir pan.

Kadangi byloje nėra jokių duomenų, kuriuos būtų galima laikyti įrodymais, kad nuteistieji E. V. ir E. A., taip pat ir R. K. žinojo, kad pavogtoms prekėms iš parduotuvės išvežti planuojama pavogti automobilio priekabą, jos vagystėje nedalyvavo, apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje naikintinas (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).

Teismas pagrįstai nustatė, kad šias veikas bendrininkai padarė organizuota grupe. Kaip matosi iš nustatytų aplinkybių, buvo aiškus susitarimas daryti kelis nusikaltimus dėl bendro pagrindinio sumanymo - vagystės iš parduotuvės, kaltinamieji žinojo pagrindinio nusikalstamo sumanymo - parduotuvės vagystės - realizavimo mechanizmą, kiekvienas žinojo savo vaidmenis, veikė vieningai, gerai organizuotai ir tai rodo padidintą šios veikos pavojingumą.

Tačiau teismas nuosprendyje nepagrįstai nustatė, kad šių nusikalstamų veikų planą parengė A. Ž., aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams. Nuteistųjų bei liudytojo E. B. parodymai dėl A. Ž. vaidmens yra prieštaringi. T. Ž. ir A. Ž. parodė, kad jie visi kartu susitarė apvogti parduotuvę (duomenys neskelbtini), E. B. ir E. V. nutarė užklijuoti parduotuvėje esančius apsaugos sistemos daviklius. Po to visi susitarė, kad reikia nukreipti apsaugos tarnybos dėmesį, aptarė kitas detales. Nuteistieji E. V. ir E. A. parodė, kad apvogti parduotuvę jiems pasiūlė E. B., susitarė su jais, kad jie išdauždami saugomo objekto langą kitoje vietovėje, nukreips saugos tarnybos dėmesį. Kad šią nusikalstamą veiką organizavo A. Ž., parengė planą bei paskirstė vaidmenis, kaltinamieji neparodė, todėl ši nuosprendžio dalis yra naikinama. Bausmė dėl šios nuosprendžio dalies panaikinimo A. Ž. nešvelninama, nes, kaip matosi iš teismo nuosprendžio, teismas A. Ž. bausmės dėl to, kad jis buvo veikų organizatorius, negriežtino, paskyrė analogišką bausmę kaip ir kitiems bendrininkams.

Nors nuteistieji prašo pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jie kaltais visiškai prisipažino ir gailisi ir bausmę švelninti, kolegija konstatuoja, kad apeliantų baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kai jau buvo konstatuota nuteistieji T. Ž. ir A. Ž. dėl šios veikos prisipažino iš dalies, nurodė tik dalį esminių aplinkybių, tačiau nenurodė visų bendrininkų. Be to, jie ikiteisminio tyrimo parodymų nedavė (t. 9, b. l. 24; t. 10, b. l. 32). Todėl teismas daro išvadą, kad tokių parodymų davimą teisiamojo posėdžio metu sąlygojo byloje surinkti įrodymai. Atitinkamai pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra pagrindo.

Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, bausmės paskirtį, tinkamai kaltinamiesiems A. Ž., T. Ž. ir R. K. nustatė bausmių rūšį ir jos dydį, neperžengdamas BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų, už pasikėsinimą padaryti vagystę iš parduotuvės skyrė bausmę, artimą bausmės vidurkiui, už lengvojo automobilio priekabos vagystę A. Ž. ir T. Ž. bei už turto sugadinimą skyrė bausmę, švelnesnę negu bausmės vidurkis.

Kaip jau buvo pabrėžta, BK 58 str. 2 d. nustatyta, kad organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

Bausmės paskirtos vadovaujantis BK 54 str. nuostatomis, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirtos bausmės nuteistiesiems A. Ž., T. Ž. ir R. K. yra aiškiai per griežtos.

Tačiau kolegija nustato, kad skirdamas bausmę E. A. už pasikėsinimą padaryti vagystę iš parduotuvės, teismas nepakankamai atsižvelgė į jo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, kaip to reikalauja BK 58 str. 1 d. bei BK 54 str. 2 d. 6 p., nes E. A. vagystėje iš parduotuvės tiesiogiai nedalyvavo. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas šiam kaltinamajam bausmę už šį nusikaltimą švelnina.

Bausmių kaltinamiesiems už turto sugadinimą, esant sunkinančiai aplinkybei, kad ši veika padaryta organizuota grupe ir bausmės paskirtos artimos sankcijoje numatytam bausmės minimumui, atsižvelgiant į vaidmenį nusikaltimo padaryme, nešvelnina.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visos padarytos veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 str. 3 d. bei 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., bei 187 str. 1 d., padarytos organizuota grupe ir yra realioji šių nusikaltimų sutaptis. Nuteistasis E. A. teigia, jog jo padarytas turto sugadinimas, kvalifikuotas pagal BK 187 str. 1 d., bei pasikėsinimas padaryti vagystę iš parduotuvės, kvalifikuotas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį. Kolegija šį argumentą atmeta, nes idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose straipsniuose. Šiuo konkrečiu atveju nuteistieji, veikdami organizuota grupe, vykdydami bendrą sumanymą – padaryti vagystę iš parduotuvės, padarė dar ir kitas nusikalstamas veikas. Siekdami nukreipti apsaugos tarnybų dėmesį, sugadino turtą kitoje vietoje, bei turėdami tikslą parsigabenti pagrobtas vertybes pagrobė automobilio priekabą.

R. J. automobilio priekabos vagystė, vagystė iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) bei svetimo turto sugadinimas ir sunaikinimas.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad šios veikos, kvalifikuotos pagal BK 178 str. 3 d. ir 187 d., bei BK 178 str. 3 d. ir 187 str. 3 d., padarytos organizuota grupe. Nuteistieji A. Ž., T. Ž., R. K., E. A. ir E. V. suplanavo ir padarė kelis nusikaltimus, nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuotai – nuteistieji pasiskirstė užduotimis ir kiekvienas atliko tam tikrą vaidmenį.

Nuteistasis R. K. neigia dalyvavęs vagystėje iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), tačiau tokie jo teiginiai apylinkės teismo motyvuotai paneigti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei tai padarė apylinkės teismas.

Nors visi nuteistieji teisiamojo posėdžio metu ir paneigė, kad šioje vagystėje iš parduotuvės bei su šia vagyste siejamuose kituose nusikaltimuose dalyvavo R. K., tačiau tokie jų teiginiai pagrįstai apylinkės teismo vertinti kaip jų siekis padėti R. K. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atitinkamai nuteistieji E. V. ir E. A. savo parodymus teisme dėl R. K. dalyvavimo pakeitė. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu abu nuteistieji patvirtino, kad R. K. dalyvavo vagystės iš parduotuvės padaryme, atliko šios vagystės objektyviosios pusės tiesioginius veiksmus. E. V. parodė, kad vykdant vagystę iš parduotuvės jis saugojo, kad nebūtų užklupti vagystę darantys bendrininkai T. Ž., A. Ž., E. B. ir R. K. (t. 10, b. l. 143-144, 146-147, 150-152, 174-197). Ikiteisminio tyrimo metu E. A. parodė, kad pavogus R. J. priekabą, prie buvusių karuselių buvo susirinkę visi nuteistieji, tarp kurių buvo ir R. K., kad ten buvo galutinai nuspręsta įvykdyti vagystę iš parduotuvės ir kad visi, tame tarpe ir R. K., žinojo savo vaidmenis. Jis taip pat parodė, kad nufotografuoti pavogtus daiktus jam liepė ne E. V., o R. K.. Pastarasis jam padavė ir raktą nuo patalpos, kurioje buvo pavogti rūbai ir jis suprato, kad R. K. padarė vagystę, nes po vagystės kartu su visais aptarinėjo padarytą nusikaltimą (t. 12, b. l. 5-6, 7, 10, 14-15, 19). Neabejotinai R. K. žinojo visą šio konkretaus nusikalstamo sumanymo planą. Tuo pačiu paminėtina, kad prieš mėnesį analogiško sumanymo tiems paties nuteistiesiems nebuvo pavykę įgyvendinti dėl mieste suaktyvėjusio žmonių judėjimo, todėl pasiruošimas tokioms nusikalstamoms veikoms buvo visų nuteistųjų detaliai aptartas ir visiems aiškus.

Liudytojo E. B. parodymai dėl R. K. dalyvavimo šios vagystės realizavime neprieštarauja E. V. ir E. A. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Jis detaliai parodė kad nusikaltime dalyvavo ir R. K., konkretizavo R. K. veiksmus šio nusikalstamo sumanymo realizavime. E. B. parodė, kad po aptarimo bei plano galutinio suderinimo prie buvusių karuselių R. K. kartu su juo, A. Ž. ir T. Ž. atliko tiesioginius vagystės veiksmus, o E. V. saugojo aplinką nuo atsitiktinių asmenų. R. K. telefonu derino parduotuvės vagystės pradžią, išlaužė laužtuvu parduotuvės duris, iš parduotuvės nešė prekes (t. 15, b. l. 42-48). Liudytojo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.

Nuteistojo R. K. dalyvavimas yra įrodytas ir pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu dėl vagystės iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) priėmė teisėtą ir pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį.

Nepagrįsti nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiai ir dėl pagrobtų daiktų iš parduotuvės (duomenys neskelbtini) kiekio bei vertės. Apylinkės teismas tinkamai nustatė, kad pagrobta daiktų už 484 818,45 Lt. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis nukentėjusiojo V. J., liudytojų L. J., J. J. parodymais, inventorizacijos aktu (t. 2, b. l. 154-168), „Lietuvos draudimo“ raštu Nr. 701131 (t. 3, b. l. 71). Nuteistieji tvirtina nevogę kai kurių rūšių daiktų, teigia negalėję pavogti tiek prekių už nukentėjusiojo nurodytą sumą. Tačiau tokie nuteistųjų teiginiai atmestini. Byloje nustatyta, kad nuteistieji keliese skubėdami nešė prekes iš parduotuvės, daiktus iš parduotuvės ėmė nežiūrėdami ir nesirinkdami jų, tik bendrais bruožais žinodami, kurios prekės yra brangesnės, prekes krovė į automobilio priekabą. Byloje nustatyta, kad pagrobtos prekės buvo ypač brangios, nuteistieji veždami paslėpti prekes, kai kurias prekes pametė. Be to, nuteistieji suprato ir žinojo, kad vagystė daroma iš parduotuvės ir pagrobiama turto vertė yra jo kaina, nurodyta ant prekės etiketės. Pagal teismų praktiką pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu, todėl pagrįstai pagrobto turto vertė nustatyta remiantis mažmenine kaina.

Kadangi už šią nusikalstamą veiką A. Ž. skirta bausmė nėra griežtesnė negu T. Ž. ir R. K., kurie betarpiškai vykdė šią vagystę, bausmė A. Ž., nustačius, kad jis nebuvo nusikalstamos veikos organizatorius, nešvelninama, nes, kaip matosi iš teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę teismas į tai neatsižvelgė.

Nuteistieji E. V. ir E. A. nors ir prisipažino ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisiamojo posėdžio metu paneigė R. K. dalyvavimą šiuose nusikaltimuose, siekdami padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl akivaizdu, kad tokiu būdu buvo siekiama suklaidinti teismą, apsunkinti tiesos nustatymą.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su E. A. skundo teiginiu, kad jam paskirta bausmė dėl vagystės iš parduotuvės nebuvo tinkamai individualizuota ir nebuvo pakankamai atsižvelgta į jo vaidmenį šios veikos padaryme. BK 54 str. 2 d. 6 p. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Bausmė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams (BK 58 str. 1, 2 d.).

Kaip matyti šiose vagystėje iš parduotuvės nuteistojo E. A. vaidmuo buvo antraeilis ir jis tiesiogiai šioje vagystėje nedalyvavo, todėl teisėjų kolegija sutinka su skundo teiginiu, kad paskirta bausmė už vagystę iš parduotuvės yra neproporcinga, lyginant su bausmėmis, paskirtoms kitiems nuteistiesiems. E. A. paskirta bausmė ( ketveri metai laisvės atėmimo) yra aiškiai per griežta, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

BK 178 str. 3 d. sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių (BK 50 str. 2 d.) iki aštuonerių metų. Todėl šios bausmės vidurkis yra keturi metai vienas mėnuo ir 15 dienų. Vagystė iš parduotuvės yra kvalifikuota pagal BK 178 str. 3 d., nes padarytos vagystės dalykas yra didelės vertės svetimas turtas, taip pat, kad vagystė padaryta veikiant organizuota grupe. Kadangi šie abu požymiai yra kvalifikuojantys, todėl teisėjų kolegija į šias aplinkybes atsižvelgia nustatant naują bausmę. Taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia ir į kitas apylinkės teismo nustatytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija sutinka su kitomis apylinkės teismo E. A. paskirtomis bausmėmis, nes kitose nusikalstamose veikose jis dalyvavo tiesiogiai - atliko nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymius atitinkančius veiksmus. Kadangi bausmės už šiuos nusikaltimus yra paskirtos mažesnės nei šių sankcijų vidurkiai, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad tokios atskirai paskirtos bausmės yra aiškiai per griežtos.

Kitiems nuteistiesiems bausmės paskirtos teisingai.

Nuteistieji iš parduotuvės pagrobė labai didelės vertės turtą, kurio vertė daugiau kaip 10 kartų viršija ribą, nuo kurios yra laikoma, kad pagrobtas turtas yra didelės vertės, be to yra du šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, bausmės paskirtį, tinkamai nustatė bausmių rūšį ir jų dydį, neperžengdamas BK 61 str. 2 d. įtvirtintų nuostatų ir nėra pagrindo konstatuoti, kad paskirtos bausmės, kurios nedaug viršija BK 178 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, aiškiai per griežtos.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Ž. nesutinka su apylinkės teismo paskirtomis bausmėmis ir teigia, kad jam paskirta bausmė neteisinga, neįvertinta kaltininko asmenybė, paskirta galutinė bausmė artima maksimaliai bausmės ribai. Teisėjų kolegija tokius T. Ž. skundo teiginius laiko nepagrįstais.

Nors T. Ž. anksčiau neteistas, jis legaliai nedirbo, jam buvo taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (t. 10, b. l. 133-134). Padarytų nusikaltimų pobūdis, jų padarymo būdas, organizuotumo laipsnis, grobiamų vertybių mastas rodo, kad padaryti nusikaltimai buvo būdas prasimanyti nelegalių pajamų.

Skunde neteisingai teigiama, kad paskirta galutinė bausmė T. Ž. yra artima maksimaliai bausmės ribai. Bendrinant bausmes teismo neriboja atitinkamų BK straipsnių, numatančių atsakomybę už atitinkamas nusikalstamas sankcijose nurodytų bausmių ribos. Vienintelis galutinės bausmės dydžio ribojimas yra nustatytas BK 63 str. 7 d., kurioje nurodyta, kad kai bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., bausmė negali viršyti dvidešimties metų laisvės atėmimo. Todėl konkrečiu atveju maksimali BK numatyta bausmės riba yra laisvės atėmimas dvidešimčiai metų.

Nėra pagrindo sutikti ir su A. Ž. apeliacinio skundo teiginiais dėl jam paskirtų bausmių. Nors jis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka t. 9, b. l. 158-161), niekur nedirba, sistemingai darė svetimo turto grobimus ir tai leidžia teigti, jog gyveno iš nusikalstamu būdu gaunamų lėšų.

Nuteistasis E. V. nesutinka su apylinkės teismo paskirtomis bausmėmis ir teigia, kad jam paskirta bausmė nebuvo tinkamai individualizuota, apylinkės teismas neįvertino, kad nusikaltimai padaryti nenaudojant fizinio ar kitokio smurto, jiems padaryti nebuvo naudojami įrankiai ar priemonės pavojingi žmonių gyvybei ar sveikatai, tačiau apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių nebuvimas nešvelnina kaltininko atsakomybės, nes nustačius tokias skunde įvardintas aplinkybes, keistųsi E. V. padarytų veikų teisinis vertinimas, kuris tik dar labiau pasunkintų jo teisinę padėtį bei atsakomybę.

Nuteistajam R. K. bausmės taip pat paskirtos teisingai, laikantis įstatymo reikalavimų. Jis teistas, sunkiai nusikalto neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

Pavieniu nusikaltimu laikoma pavojinga, Baudžiamajame kodekse uždrausta veika, turinti vienos nusikalstamos veikos sudėties požymius ir kvalifikuojama pagal vieną straipsnį (straipsnio dalį, punktą). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Tęstinio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie, esant kitoms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip savarankiškos nusikalstamos veikos, tačiau dėl anksčiau minėtų požymių sudaro vieno to paties savarankiško nusikaltimo atskiras sudėtines dalis. Pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo pagrobti apibrėžto dydžio svetimą turtą, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus. Kitaip tariant, tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą, siekdamas pagrobti apibrėžto dydžio turtą, tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus. Šios kategorijos byloms būdingi požymiai – vienas grobiamo turto šaltinis, tas pats pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp grobimo atvejų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta ir pan.– nėra esminiai, pripažįstant veiką tęstiniu nusikaltimu, tačiau apibūdina nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (Kasacinė nutartis Nr. 2K-649/2006)

Apeliacinių skundų argumentai vagystę iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), priekabos vagystę bei svetimo turto sugadinimus vertinti kaip vieną nusikalstamą veiką nėra jokio pagrindo. Pirma, šios veikos nėra analogiškos, tuo labiau panašios, išskyrus tai, kad jas vienija bendrumas - neteisėtas svetimo turto užvaldymas ir bendras sumanymas. Antra, vagystė iš parduotuvės ir priekabos vagystė yra veikos, kurios padaromos skirtingais būdais, iš skirtingų šaltinių. Trečia, šis nusikalstamas sumanymas buvo sudėtinis ir priekabos vagystė bei svetimo turto sugadinimai buvo tik pagalbiniai veiksmai, palengvinantys ir sudarantys sąlygas įgyvendinti pagrindinį nusikalstamą sumanymą – pagrobti turtą iš parduotuvės, bet turintys savarankiškus teisiškai reikšmingus nusikalstamos veikos požymius. Tai reiškia, kad visą nusikalstamo sumanymo struktūrą sudarė keli nelygiareikšmiai nusikalstami ketinimai.

Teismas su tokiu apeliantų šių nusikalstamų veikų vertinimu nesutinka. Nors apeliaciniame skunde pagrindžiant šį teiginį pateikiama nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 2K-307/2007, tačiau šioje nutartyje, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, ir yra konstatuojamos padarytos nusikalstamos veikos ne kaip viena tęstinė, o kaip pavieniai nusikaltimai. Šia nutartimi panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo nusikalstamos veikos nepagrįstai buvo kvalifikuotos kaip vienas tęstinis nusikaltimas.

Nors ir skunde teisingai nurodoma, kad šias veikas skyrė sąlyginai nedidelis laiko tarpas, abi šias nusikalstamas veikas siejo vieningas kaltinamųjų sumanymas, veikos buvo padarytos tų pačių asmenų, iš esmės pagal tą pačią schemą, analogiškomis aplinkybėmis, siekiant to paties rezultato ir kėsinantis į tą patį objektą, tačiau tokios aplinkybes nėra pakankamos konstatuoti šias veikas kaip vieną tęstinį nusikaltimą.

Konkrečiu nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nepavykus įvykdyti vagystės iš parduotuvės, nuteistieji šio nusikalstamo sumanymo laikinai atsisakė, pagrobta automobilio priekaba buvo palikta be priežiūros. Kitas nusikaltimas iš to paties objekto – parduotuvės (duomenys neskelbtini) - buvo daromas iš naujo, kuriamas naujas planas, kitam nusikaltimui daryti buvo pavogta kita priekaba, nusikalstama veika buvo daroma iš naujo.

Kaip minėta anksčiau svetimo turto pagrobimas laikomas tęstiniu, kai tyčia, neteisėtai, neatlygintinai, nevienkartiniu veiksmu, o keliais pagal teisinį vertinimą analogiškais veiksmais iš vieno šaltinio, veikiant vieninga tyčia, yra pagrobiamas svetimas turtas. Konkrečiu nagrinėjamu atveju pasikėsinimo epizode turtas nebuvo pagrobtas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tęstinio nusikaltimo skiriamas bruožas yra ir tai, kad šias tęstinį nusikaltimą vienijančias veikas sieja netapatus nusikaltimo dalykas, tai yra, kada keliais analogiškais veiksmais pagrobiamas analogiškas, panašus, bet ne tas pats turtas. Šiuo atveju nepavykus nusikaltimo realizuoti iš pirmo karto, kaltininkų tyčia transformavosi, iš naujo buvo ruošiamasi įgyvendinti tą patį tikslą ir suorganizuota vagystė buvo padaryta, nusikalstamas sumanymas buvo realizuotas.

Pasikėsinimo padaryti vagystę ir parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir baigtą vagystę iš šios parduotuvės kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką nėra juridinio pagrindo.

Nuteistųjų A. Ž., T. Ž. ir E. A. apeliacinių skundų argumentai dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo pagrįsti.

Apylinkės teismas nustatydamas organizuotos grupės požymį nurodė, kad organizuotos grupės nariai iš anksto aptarė nusikaltimų padarymo aplinkybes, pasiskirstė vaidmenimis, visi turėjo ryšio priemones, ir visi realizavo bendrai suderintą nusikalstamos veikos planą. Daugiau jokių motyvų, patvirtinančių organizuotos grupės požymio buvimą apylinkės teismas nenustatė.

Kaip minėta anksčiau, organizuota grupė yra tokia bendrininkavimo forma, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 str. 3 d.).

Nuteistieji T. Ž., A. Ž., E. A. ir liudytojas E. B. patvirtino, kad sumanymas pagrobti gimė vienam iš jų, todėl jie nuvyko prie garažo ir keturiese iš jo pagrobė motociklą. Akivaizdu, kad susitarimas buvo spontaniškas, vienkartinio pobūdžio.

Konkrečiu atveju nustatyta, kad buvo susitarimas pavogti keturratį motociklą. Daugiau jokio kito nusikaltimo įvykdyti nebuvo suplanuota. Organizuotos grupės požymis yra kelių nusikaltimų arba vieno sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymas. Pagrobto motociklo vertė yra 16 000 Lt, todėl motociklo vagystė įsibraunant į garažą yra apysunkis nusikaltimas. Be to, nėra ir kito privalomo organizuotos grupės požymio – kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį.

Apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad motociklo vagystė padaryta veikiant organizuota grupe, šis požymis naikintinas, todėl apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Nenustačius organizuotos grupės požymio, ši nuteistųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. ir nustatoma, kad svetimo turto vagystę ir turto sugadinimą A. Ž., T. Ž. ir E. A. padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.) ir tai pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis E. A. prisipažino padaręs šią motociklo vagystę, jis parodė motociklo vagystės padarymo esmines aplinkybes. Be to, jis pakankamai nuosekliai ir detaliai apie šią vagystę parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neteisingai nenustatė jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. pagrįsti. Apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Kolegija nustato lengvinančią aplinkybę, kad E. A. dėl A. J. M. motociklo vagystės bei turto sugadinimo nuoširdžiai prisipažino ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nuteistasis T. Ž. prisipažino teisiamojo posėdžio metu. Jis prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pažymėtina, kad T. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamūs, tuo labiau nuoširdūs. Ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtino, kad dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, tačiau neigė kitų asmenų dalyvavimą ir teigė, kad vagystę įvykdė tik dviese su E. B. (t. 10, b. l. 11-14, 16-17, 22, 27, 32). Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo T. Ž. parodymų teisme laikyti nuoširdžiais, tuo labiau daryti išvadą, kad jis gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Atitinkamai darytina išvadą, kad jis, duodamas tokius parodymus, siekė nuslėpti kitus vagystėje dalyvavusius asmenis ir suklaidinti tyrėjus, siekdamas bendrininkams padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad parodymus teisme apeliantas T. Ž. pakeitė dėl surinktų byloje įrodymų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, T. Ž. prisipažinimas teisme dėl šios veikos nėra pakankamas jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyti.

Kaip jau buvo minėta, nuteistasis A. Ž. dėl šių veikų ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino, atsisakė duoti parodymus (t. 9, b. l. 7, 12, 18, 24). Nors teisiamojo posėdžio metu jis ir prisipažino, padaręs šią A. J. M. motociklo vagystę, tačiau tokius parodymus jis davė dėl byloje surinktų įrodymų, o ne laisva savo valia. Tokią išvadą patvirtina ir ta aplinkybė, kad jis parodymus teisme, kaip beje ir kiti nuteistieji, davė tik po visų liudytojų apklausų. Atitinkamai A. Ž. pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra pagrindo.

Perkvalifikavus padarytą veiką dėl nenustatytos organizuotos grupės požymio ir nustačius jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o E. A. ir dėl nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atitinkamai nuteistiesiems skirtinos švelnesnės bausmės.

Kadangi A. J. M. keturračio motociklo vagystė ir A. J. M. turto sugadinimas padaryti tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl šios veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, paskirtos bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Dėl vagystės iš L. S. kavinės „(duomenys neskelbtini)“ bei jos turto sugadinimo

Nuteistasis T. Ž. pagrįstai skundžiasi, kad neteisingai ši veika kvalifikuota kaip padaryta organizuota grupe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vagystę iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ padarė T. Ž. kartu su E. B. ir nuo tyrimo pasislėpusiu asmeniu. Vagystės metu buvo pagrobtas 900 Lt vertės turtas. Tiek T. Ž., tiek E. B. patvirtino, kad jie tą patį vakarą susitarė apvogti kavinę, nes E. B. pastebėjo, kad šioje kavinėje nėra signalizacijos. Susitarimas buvo spontaniškas, vagystė padaryta tą pačią dieną.

Inkriminuojant organizuotos grupės požymį būtina nustatyti susitarimą daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, be tai, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. (BK 25 str. 3 d.). Konkrečiu atveju buvo susitarta apvogti kavinę nedetalizuojant grobiamo turto vertės. Kadangi pagrobta svetimo turto vertė yra 900 Lt, todėl darytina išvada, kad buvo susitarimas padaryti apysunkį nusikaltimą. Organizaciniu požiūriu padarytas paprastas nusikaltimas. Apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad vagystė iš kavinės „(duomenys neskelbtini)“ padaryta veikiant organizuota grupe, todėl šis požymis naikintinas, atitinkamai apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nenustačius organizuotos grupės požymio, nuteistojo T. Ž. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 str. 2 d. Atitinkamai naikinamas organizuotos grupės požymis ir epizode dėl kavinės „(duomenys neskelbtini)“ turto sugadinimo, nustatoma, kad šiuos nusikaltimus T. Ž. padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.) ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis T. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl šių nusikaltimų padarymo, tačiau toks jo prisipažinimas buvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis neprisipažino, dėl to atsisakė duoti parodymus (t. 10, b. l. 22, 27, 32), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo tokių aplinkybių laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip tai numato BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Perkvalifikavus padarytą veiką dėl nenustatytos organizuotos grupės požymio ir nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai nuteistajam T. Ž. pagal BK 178 str. 2 d. skirtina švelnesnė bausmė.

Kadangi vagystė ir turto sugadinimas padarytas tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl šios veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, paskirtos bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Dėl P. K. priklausančio keturračio motociklo „YAMAHA RAPTOR“ vagystės bei turto sugadinimo

Nuteistasis A. Ž. pagrįstai skundžiasi, kad neteisingai nustatyta, jog šios nusikalstamos veikos padarytos organizuota grupe.

Bylos duomenimis nustatyta, kad keturračio motociklo „YAMAHA RAPTOR“ vagystėje aktyviai dalyvavo A. Ž.. Vagystės iš garažo metu buvo pagrobtas 18 000 Lt vertės turtas. Nuteistasis A. Ž. ir liudytojas E. B. patvirtino, kad jie tą patį vakarą susitarė pavogti motociklą ir jį pavogė. Įvykdę vagystę iš garažo, motociklą paslėpė miške.

Organizuotos grupės požymių, numatytų BK 25 str. 3 d., nėra. Konkrečiu atveju buvo susitarta pavogti iš garažo 18 000 Lt vertės motociklą, todėl darytina išvada, kad buvo susitarimas padaryti apysunkį nusikaltimą – įsibrovus į patalpą padaryti slaptą svetimo turto vagystę. Vykdant šią nusikalstamą veiką, nebuvo ir jokio vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo. Apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad motociklo vagystė iš garažo padaryta veikiant organizuota grupe.

Nuteistojo A. Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. Atitinkamai naikinamas organizuotos grupės požymis epizode dėl P. K. turto sugadinimo, nustatoma, kad šias nusikalstamas veikas A. Ž. padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.) ir tai pripažįstama jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl šių nusikaltimų padarymo, tačiau toks jo prisipažinimas buvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis neprisipažino, dėl to atsisakė duoti parodymus (t. 9, b. l. 7, 12, 18, 24), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo tokių aplinkybių laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip tai numato BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Perkvalifikavus pagal BK 178 str. 3 d. kvalifikuotą veiką į BK 178 str. 2 d., nustačius jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai nuteistajam A. Ž. skirtina švelnesnė bausmė. Bausmė pagal BK 187 str. 1 d. paskirta artima bausmės minimumui, atsižvelgiant, kad pasikeitė baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nešvelninama.

Kadangi vagystė ir turto sugadinimas padaryti tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu, šios veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, paskirtos bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Dėl E. B. keturračio motociklo „YAMAHA Raptor 660“ vagystės

Pagrįstas nuteistųjų A. Ž. ir T. Ž. apeliacinių skundų argumentas dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad keturračio motociklo „YAMAHA Raptor 660“ vagystėje dalyvavo A. Ž., T. Ž. bei E. B.. Vagystės iš garažo metu buvo pagrobtas 10 000 Lt vertės turtas. Nuteistieji A. Ž., T. Ž. ir liudytojas E. B. patvirtino, kad sužinoję apie garaže laikomą motociklą, susitarė jį pavogti.

Nuosprendyje nepagrįstai nustatyta, kad A. Ž. parengė šios nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams. Nuteistasis T. Ž. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad motociklą pasiūlė pavogti E. B., jie visi tam pritarė. Kad visi tarėsi dėl šio motociklo vagystės parodė ir A. Ž.. Liudytojas E. B. parodė, kad nusikaltimą pasiūlė padaryti abu (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat neparodė, kad A. Ž. būtų savarankiškai rengęs šios nusikalstamos veikos planą, paskirstęs vaidmenis ir kt.

Jau buvo pabrėžta, kad organizuotos grupės požymiui inkriminuoti būtinas susitarimas padaryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, turi atlikti tam tikrą užduotį ar turėti skirtingą vaidmenį (BK 25 str. 3 d.). Konkrečiu atveju buvo susitarta iš garažo pavogti 10 000 Lt vertės motociklą, todėl darytina išvada, kad buvo susitarimas padaryti apysunkį nusikaltimą. Nenustatyta ir kad nuteistieji, darydami šį nusikaltimą kiekvienas būtų turėjęs tam tikrą užduotį ar skirtingą vaidmenį. Organizaciniu požiūriu buvo įvykdyta paprasta vagystė. Apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad motociklo vagystė iš garažo padaryta veikiant organizuota grupe, todėl šis požymis naikinamas, atitinkamai apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.), nuteistųjų A. Ž. ir T. Ž. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d.

Nustatoma, kad motociklo vagystę ir turto sugadinimą A. Ž. ir T. Ž. padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.) ir tai pripažįstama jų baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistieji A. Ž. ir T. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl šių nusikaltimų padarymo, tačiau toks jų prisipažinimas buvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu pastarieji neprisipažino dėl šio nusikaltimo padarymo, duoti parodymus atsisakė (t. 9, b. l. 7, 12, 18, 24, t. 10, b. l. 22, 27, 32), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo tokių aplinkybių laikyti pakankamomis jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti, kaip tai numato BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Perkvalifikavus padarytą veiką dėl nenustatytos organizuotos grupės požymio ir nustačius jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai nuteistiesiems A. Ž. ir T. Ž., atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, skirtinos švelnesnės bausmės.

Dėl vagystės iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių įrankių konteinerio

Pagrįsti nuteistųjų A. Ž. ir T. Ž. apeliacinių skundų teiginiai dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vagystėje iš statybinių įrankių konteinerio dalyvavo ir A. Ž., ir T. Ž.. Vagystės iš saugyklos metu buvo pagrobtas 15 987,05 Lt vertės turtas. Tiek nuteistieji T. Ž. ir A. Ž., tiek E. B. patvirtino, kad jie tą pačią dieną susitarė apvogti statybinių įrankių konteinerį ir vagystę įvykdė, neparodė, kad A. Ž. būtų rengęs šios nusikalstamos veikos planą ar atlikęs kitus šios nusikalstamos veikos organizavimo veiksmus.

Organizuotos grupės požymiai, numatyti BK 25 str. 3 d. darant šią nusikalstamą veiką nenustatyti, nenustatyta, kad A. Ž. buvo šios nusikalstamos veikos organizatorius. Buvo susitarta pavogti statybinius įrankius iš užrakinto konteinerio, nedetalizuojant grobiamo turto vertės. Kadangi pagrobto svetimo turto vertė yra 15 987,05 Lt, todėl darytina išvada, kad buvo susitarimas padaryti apysunkį nusikaltimą – vagystę, įsibraunant į saugyklą, T. Ž. ir A. Ž. nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal BK 178 str. 2 d. Apylinkės teismo nuosprendis kečiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Nustatoma, kad šį nusikaltimą A. Ž. ir T. Ž. padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.), ir tai pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistieji A. Ž. ir T. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl šių nusikaltimų padarymo, tačiau toks jų prisipažinimas buvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų. Ikiteisminio tyrimo metu pastarieji neprisipažino dėl šio nusikaltimo padarymo, duoti parodymus atsisakė (t. 9, b. l. 12, 18, 24, t. 10, b. l. 22, 27, 32), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo tokių aplinkybių laikyti pakankamomis jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti, kaip tai numato BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Perkvalifikavus padarytą veiką ir nustačius jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai nuteistiesiems A. Ž. ir T. Ž. paskirtinos švelnesnės bausmės. Nors ir panaikinama nuosprendžio dalis, kad A. Ž. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, bausmė dėl to A. Ž. nešvelninama, nes kaip matosi iš teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į šią aplinkybę, A. Ž. bausmės negriežtino.

Dėl D. D. priklausančių daiktų vagystės ir svetimo turto sugadinimo

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. Ž. ir T. Ž. apeliacinių skundų teiginiai dėl organizuotos grupės požymio nebuvimo pagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vagystėje iš D. D. garažo dalyvavo A. Ž. ir T. Ž.. Vagystės iš garažo metu buvo pagrobtas 18 778 Lt vertės turtas. Nuteistieji A. Ž., T. Ž. ir liudytojas E. B. patvirtino, kad tą pačią dieną susitarė pavogti keturratį motociklą. Įvykdę vagystę iš garažo, motociklą paslėpė netoliese. Teisėjų kolegija šio nusikaltimo su kitomis nusikalstamomis veikomis, padarytomis tų pačių asmenų, nesieja, nes susitarimas buvo spontaniškas, vienkartinio pobūdžio, vagystei pasiruošta tą pačią dieną.

Organizuotos grupės požymiui inkriminuoti būtinas susitarimas padaryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą bei kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, turi atlikti tam tikrą užduotį ar turėti skirtingą vaidmenį (BK 25 str. 3 d.). Konkrečiu atveju buvo susitarta pavogti 18 000 Lt vertės motociklą iš garažo, todėl darytina išvada, kad buvo susitarimas padaryti apysunkį nusikaltimą – vagystę, įsibraunant į patalpą. Be to, kaip matosi iš nuosprendyje nustatytų aplinkybių, bendrininkai vykdydami šį nusikaltimą vaidmenimis nebuvo pasiskirstę, visi kartu veikdami grupe padarė vagystę. Be to neįrodyta, kad nuteistasis A. Ž. parengė nusikalstamos veikos planą, aptarė vagystės įvykdymo galimybes, būdą, laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams. Nuteistieji A. Ž. ir T. Ž. parodė, kad pagrobti motociklą pasiūlė E. B.. E. B. pripažino, kad mamos automobiliu važinėdamasis su T. L. po Palangą ir jos apylinkes, pastebėjo asmenis, važiuojančius keturračiais motociklais, juos pasekė ir pamatė, kuriame garaže šie motociklai laikomi. Jis apie tai pranešė A. Ž. ir jie susitarė vieną motociklą pavogti. Kad A. Ž. būtų rengęs šios nusikalstamos veikos planą bei atlikęs kitus šios nusikalstamos veikos organizavimo veiksmus, nenustatyta. Apylinkės teismas neteisingai nustatė, kad motociklo vagystė iš garažo padaryta veikiant organizuota grupe, todėl šis požymis naikinamas, atitinkamai apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Nenustačius organizuotos grupės požymio, nuteistųjų A. Ž. ir T. Ž. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 178 str. 2 d. Nustatoma kad veikas, numatytas BK 178 str. 2 d ir 187 str. 1 d., A. Ž. ir T. Ž. padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 25 str. 2 d.) ir tai pripažįstama jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Nuteistasis A. Ž. teisiamojo posėdžio metu prisipažino dėl šių nusikaltimų padarymo, tačiau toks jo prisipažinimas buvo sąlygotas byloje surinktų įrodymų, o ne laisva valia. Ikiteisminio tyrimo metu pastarasis neprisipažino, parodymus duoti atsisakė (t. 9, b. l. 7, 12, 18, 24), todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo tokių aplinkybių laikyti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kaip tai numato BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatos.

Nuteistasis T. Ž. taip pat prisipažino teisiamojo posėdžio metu, tačiau nurodė, kad vagystę padarė trise. Nors apeliantas T. Ž. ir prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad T. Ž. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo išsamūs ir nuoseklūs. Iš pradžių jis neigė dalyvavęs šioje vagystėje (t. 10, b. l. 9). Vėliau jis prisipažino iš dalies, patvirtindamas, kad jis pats dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, tačiau neigė kitų asmenų dalyvavimą ir teigė, kad vagystę įvykdė tik dviese (t. 10, b. l. 11-14, 16-17, 22, 27, 32). Tokios aplinkybės rodo, kad jis žinojo ir galėjo įvardinti visus vagystėje dalyvavusius asmenis, tačiau jų sąmoningai nenurodė. Kaip matyti T. Ž. parodymai viso proceso metu nuolat keitėsi, todėl teismas neturi jokio pagrindo jų laikyti nuoširdžiais. Atitinkamai darytina išvada, kad jis parodymus keitė siekdamas nuslėpti kitus vagystėje dalyvavusius asmenis ir suklaidinti tyrėjus tam, kad kitiems bendrininkams padėtų išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, tačiau T. Ž. prisipažinimas dėl šios veikos nėra pakankami jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyti.

Perkvalifikavus padarytą veiką ir nustačius nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atitinkamai jiems skiriama švelnesnė bausmė. Nors ir panaikinama nuosprendžio dalis, kad A. Ž. buvo nusikalstamos veikos organizatorius, bausmė dėl to A. Ž. nešvelninama, nes kaip matosi iš teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas bausmę atsižvelgęs į šią aplinkybę, A. Ž. bausmės negriežtino. Bausmė pagal BK 187 str. 1 d abiems nuteistiesiems paskirta artima minimumui, pasikeitus sunkinančiai aplinkybei švelninti bausmės nėra pagrindo.

Kadangi vagystė ir turto sugadinimas padarytas tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl šios veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis, paskirtos bausmės už šias nusikalstamas veikas bendrintinos bausmių apėmimo būdu.

Kolegija bendrindama naujai paskirtas bausmes su paskirtomis ir nepakeistomis pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bausmėmis, konstatuoja kad bendrindamas bausmes už nusikalstamas veikas visiems nuteistiesiems, pirmosios instancijos teismas taikė labai palankų nuteistiesiems bausmių bendrinimo būdą, prie griežčiausios paskirtos bausmės pridėdamas tik labai mažą dalį paskirtų bausmių už kitas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir už sunkius nusikaltimus. Kolegija, atsižvelgdama į šią aplinkybę, bendrindama bausmes esmingai paskirtų galutinių bausmių dydžio nekeičia. Dalį bausmių teismas pagrįstai subendrino apėmimo būdu, motyvavo kodėl taip bendrina bausmes, tačiau kolegija mano, kad nuteistieji pagrįstai skundžiasi, jog nuosprendyje nenurodyta, kurios bausmės bendrinamos apėmimo, kurios dalinio sudėjimo būdu ir tai kolegija savo nuosprendyje patikslina.

Dėl E. B. įtraukimo į procesą civiliniu atsakovu

Kaip minėta, šioje byloje E. B., vadovaujantis BK 39¹ str., buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaip dalyvavęs organizuotos grupės veikloje ir aktyviai padėjęs atskleisti šios organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas (t. 8, b. l. 1-9).

Nuteistojo A. Ž. apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad teisiamajame posėdyje buvo prašoma į procesą įtraukti civiliniu atsakovu E. B., tačiau toks prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas tik kaltinamiesiems (t. 14, b. l. 149). Teisėjų kolegija su tokia teismo teiginiu nesutinka. BPK 111 str. 1 d. numatyta, kad civiliniais atsakovais gali būti tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Todėl BPK nuostatos leidžia patraukti civiliniu atsakovu ir kitus asmenis, konkrečiu atveju ir E. B., kuris šioje byloje buvo įtariamasis ir nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas dar ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 str. 1 d. numato, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai.

Tačiau teisėjų kolegija neturi procesinio pagrindo konkrečiu atveju E. B. įtraukti civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje ją nagrinėjant apeliacine tvarka. BPK 111 str. 2, 3 d. bei 110 str. 2 d. numato civilinio atsakovo teises ir pareigas, todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjus iš esmės ir įtraukus E. B. į procesą vėlesnėje stadijoje būtų suvaržytos E. B. kaip civilinio atsakovo teisės gintis nuo pareikšto civilinio ieškinio, o priimtą sprendimą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, skųsti apeliacine tvarka (BPK 312 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog į procesą civiliniu atsakovu E. B. nebuvo įtrauktas, neapsunkino nuteistųjų, kaip civilinių atsakovų, procesinės padėties, jų kaip civilinių atsakovų teisės nebuvo apribotos. Nuteistiesiems nėra užkertama teisė civilinio proceso tvarka į bylą įtraukti ir kitus galimus bendraskolius (CK 6.14 str.), taip pat reikšti regresinį ieškinį (CK 6.280 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 3 p., 2 d. 2 p., 3, 4 d., 328 str. 1-3 p., 329 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž., T. Ž., E. V., R. K., E. A. nuo 2008 m. birželio 3 d. iki 2009 m. kovo 29 d., tikslus laikas nenustatytas, kartu su E. B., kurio atžvilgiu byla nutraukta BK 39¹ str. pagrindais, bei su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą tyrimą, būdami A. Ž. suburtoje ir vadovaujamoje organizuotoje grupėje, susitarė daryti nusikaltimus – vagystes bei nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. parengė nusikalstamų veikų planą, aptarė vagysčių įvykdymo galimybes, būdą laiką bei paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž., T. Ž. ir E. V. Suomijos piliečio J.-P. M. motociklo „Harley Davidson“ vagystę, kvalifikuotą pagal 178 str. 3 d., padarė veikdami organizuota grupe.

E. V., pripažintam kaltu pagal BK 178 str. 3 d. dėl motociklo „Harley Davidson“ vagystės, paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir 6 mėn.

Panaikinti nuosprendžio dalį kurioje nustatyta, kad A. Ž. ir T. Ž. Latvijos piliečio M. F. priklausančio motociklo „Yamaha XVZ 1300“ ir A. B. priklausančio motociklo „Yamaha Royal Star“ pagrobimą padarė organizuota grupe.

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. ir už Latvijos piliečio M. F. priklausančio motociklo „Yamaha XVZ 1300“ ir A. B. priklausančio motociklo „Yamaha Royal Star“ pagrobimą paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams 6 mėnesiams.

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 1 d. ir už Latvijos piliečio M. F. priklausančio motociklo „Yamaha XVZ 1300“ ir A. B. priklausančio motociklo „Yamaha Royal Star“ pagrobimą paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams 6 mėnesiams.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje T. Ž. ir E. V. nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už K. K. automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystę ir bausmes sušvelninti:

T. Ž. pagal BK 178 str. 3 d. už K. K. automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir 6 mėnesiams,

E. V. pagal BK 178 str. 3 d. už K. K. automobilio „Volkswagen Transporter“ vagystę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir 6 mėnesiams.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje E. V. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. už pasikėsinimą pagrobti AB „SEB Bankas“ bankomatą:

E. V., pripažintam kaltu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. už pasikėsinimą pagrobti AB „SEB Bankas“ bankomatą paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje E. A., E. V. ir R. K. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. dėl J. M. automobilio priekabos vagystės:

E. A. pagal BK 178 str. 3 d. dėl J. M. priekabos vagystės išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką,

E. V. pagal BK 178 str. 3 d. dėl J. M. priekabos vagystės išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką,

R. K. pagal BK 178 str. 3 d. dėl J. M. priekabos vagystės išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje E. A. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. už pasikėsinimą pagrobti parduotuvės (duomenys neskelbtini) turtą:

E. A. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kurioje E. A. ir E. V. nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už parduotuvės (duomenys neskelbtini) turto pagrobimą:

E. V. pagal BK 178 str. 3 d. paskirti trijų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje A. Ž., T. Ž. ir R. K. nuteisti pagal BK 178 str. 3 d. už R. J. priklausančio lengvojo automobilio priekabos pagrobimą ir priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pagal BK 178 str. 3 d. dėl R. J. priklausančio lengvojo automobilio priekabos pagrobimo išteisinti,

T. Ž. pagal BK 178 str. 3 d. dėl R. J. priklausančio lengvojo automobilio priekabos pagrobimo išteisinti,

R. K. pagal BK 178 str. 3 d. dėl R. J. priklausančio lengvojo automobilio priekabos pagrobimo išteisinti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad E. A., T. Ž. ir A. Ž. A. J. M. motociklo vagystę padarė organizuota grupe.

E. A. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir už A. J. M. motociklo vagystę paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę,

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir už A. J. M. motociklo vagystę paskirti dvejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę,

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir už A. J. M. motociklo vagystę paskirti dvejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad T. Ž. vagystę iš L. S. kavinės „(duomenys neskelbtini)“ padarė organizuota grupe, šią veiką iš BK 178 str. 3 d. perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę;

Panaikinti nuosprendžio dalį kurioje nustatyta, kad A. Ž. P. K. priklausantį motociklą pagrobė organizuota grupe, šią nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir paskirti A. Ž. dvejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. ir T. Ž. E. B. motociklo „YAMAHA Raptor 660“ vagystę padarė organizuota grupe.

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir A. Ž. už E. B. motociklo vagystę paskirti dvejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir T. Ž. už E. B. motociklo vagystę paskirti dvejų metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. ir T. Ž. vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinių įrankių konteinerio padarė organizuota grupe.

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir A. Ž. už vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir T. Ž. už vagystę iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nustatyta, kad A. Ž. ir T. Ž. D. D. turto vagystę bei turto sugadinimą padarė organizuota grupe.

A. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir A. Ž. už vagystę iš D. D. paskirti dvejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

T. Ž. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d. ir T. Ž. už vagystę iš D. D. paskirti dvejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., A. Ž. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 178 str. 3 d., 178 str. 1 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 187 str. 1 d. 178 str. 3 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės ( 5 m. laisvės atėmimo ) pridedant dalį kitų bausmių ir subendrintą bausmę nustatyti šešerius metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 , 2 , 5 d. 1, 2 p., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., 187 str. 3 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir galutinę bausmę A. Ž. nustatyti šešerius metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., T. Ž. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 178 str. 3 d., 178 str. 1 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės ( 5 m. laisvės atėmimo ) pridedant dalį kitų bausmių ir subendrintą bausmę nustatyti šešerius metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 , 2 , 5 d. 1, 2 p., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 str. 3 d., 187 str. 3 d., 187 str. 3 d., 187 str. 1 d., 187 str. 1 d., ir galutinę bausmę T. Ž. nustatyti šešerius metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., E. V. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės ( 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo) pridedant dalį kitų bausmių ir subendrintą bausmę nustatyti ketverius metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 , 2 , 5 d. 1, 2 p., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 str. 3 d., 187 str. 3 d. ir galutinę subendrintą bausmę E. V. nustatyti ketverius metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., E. A. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., 178 str. 2 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės ( 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo) pridedant dalį kitų bausmių ir subendrintą bausmę nustatyti ketverius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 , 2 , 5 d. 1, 2 p., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 str. 3 d., 187 str. 3 d., 187 str. 3 d., 259 str. 2 d. ir galutinę subendrintą bausmę E. A. nustatyti ketverius metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., R. K. šiuo nuosprendžiu ir apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas ir nepakeistas bausmes pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., 178 str. 3 d., subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės ( 5 m. laisvės atėmimo) pridedant dalį kitos bausmės ir subendrintą bausmę nustatyti penkerius metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 , 2 , 5 d. 1, 2 p., šią subendrintą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 187 str. 3 d., 187 str. 3 d.,187 str. 1 d., ir subendrintą bausmę R. K. nustatyti penkerius metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu subendrintas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Klaipėdos apygardos teismo 2006-03-21 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir nustatyti R. K. galutinę subendrintą šešerių metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje iš A. Ž., T. Ž. ir R. K. solidariai priteista R. J. 450 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.