Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. J. , G. J. M. , A. P. , E. R. atstovo R. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl ieškinių priėmimo klausimo išsprendimo civilinėje byloje Nr. 2-443-212/2009.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, jog kartą išsprendęs „sutikslinto ieškinio“ priėmimo klausimą, Panevėžio apygardos teismas negali spręsti jo iš naujo, tuo labiau, kad šių „sutikslintų ieškinių“ priėmimo klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka ir Lietuvos apeliacinis teismas abi Panevėžio apygardos teismo nutartis paliko nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

CPK 135 straipsnio 1 dalis nustato, jog teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Ginčo teisenos tvarka pareikštas ieškinys, be bendrų procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, turi atitikti ir specialiuosius reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.). Ieškinio turinį sudaro ieškovo reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės. Šios dvi sudedamosios ieškinio dalys vadinamos ieškinio elementais – ieškinio dalyku ir pagrindu. Kiekvieną konkretų ieškinį individualizuoja jo elementai. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Šiame reikalavime ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galimai pažeidė jo subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti patį reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo. Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškovas neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, t. y. konkrečių materialiosios teisės normų, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį, tačiau turi įvardyti įrodymus, kurie patvirtina ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 135 str. 1 d. 3 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-334/2009).

Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti niekinėmis imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančias valstybinės žemės nuomos sutartis, sudarytas tarp Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir fizinių bei juridinių asmenų, ir jų sukeltas neteisėtas pasekmes, kurios turės tiesioginės įtakos sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra klausimus, bei įpareigoti kuo greičiau priimti sprendimą dėl žemės, kurios dalis šiuo metu yra užstatyta neteisėtais statiniais, atkūrimo. Vėliau pateiktuose ieškiniuose ieškovai ne tik prašė pripažinti niekiniais imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančius sandorius bei įpareigoti kuo greičiau priimti sprendimą dėl žemės atkūrimo, bet ir ginčijo savavališkas statybas ir jų nepagrįstą įteisinimą, statybų leidimų išdavimo teisėtumą, žemės sklypo suformavimo ir jo teisinės registracijos teisėtumą bei nepagrįstą perdavimą naudotis fiziniams ir juridiniams asmenims. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 19 d. ir kovo 26 d. nutartimis išaiškino, jog bylą nagrinėjantis teismas, nagrinėjamoje byloje gavęs vėlesnius ieškinius, kurie suformuluoti kaip pradinio ieškinio tikslinimai, turėjo išsiaiškinti, ar ieškovai tik patikslino pirminius reikalavimus, ar pakeitė ieškinio dalyką arba pagrindą, ar vis dėlto pakeitė abu ieškinio elementus, t.y. pareiškė naujus reikalavimus. Teismas konstatavo, jog vėliau pateiktais ieškiniais ieškovai ne tik patikslino jau pareikštus reikalavimus, bet ir pakeitė pirminio ieškinio pagrindą ir dalyką, t.y. pateikė iš esmės naujus, nors ir susijusius su nagrinėjama byla, reikalavimus, be to, nurodė kitus atsakovus nei anksčiau priimtame ieškinyje.

Tuo atveju, jeigu ieškovas keičia abu ieškinio elementus – dalyką ir pagrindą, laikoma, kad jis ne tikslina ieškinį, o reiškia naują ieškinį (CPK 141 str.). Dėl naujų reikalavimų priėmimo teismas sprendžia vadovaudamasis bendrosiomis ieškinio priėmimo taisyklėmis. Nustatęs, jog nagrinėjamoje byloje yra pareikštas naujas ieškinys, teismas turi perduoti jį teismo pirmininkui, kuris teisės aktų nustatyta tvarka paskiria teisėją, spręsiantį ieškinio priėmimo klausimą. Siekiant proceso koncentruotumo, naujai pareikštas ieškinys, jeigu jis susijęs su anksčiau nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais, turėtų būti perduotas nagrinėti tam pačiam teisėjui, nagrinėjančiam anksčiau pareikštą ir priimtą ieškinį (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-334/2009). Tačiau pirmosios instancijos teismas neišsprendė naujai pareikštų ieškinių priėmimo klausimo, t.y. nesiaiškino kokia apimtimi ieškovų pareikšti reikalavimai buvo susiję su jau nagrinėjama byla ir joje pareikšto ieškinio tikslinimu, o kurie reikalavimai buvo pareikšti naujai. Procesinio dokumento rūšį lemia ne pavadinimas, o jo turinys. Jei viename procesiniame dokumente ir tikslinami ankstesni ir reiškiami nauji reikalavimai, taip pat, jei yra kitų ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų trūkumų, teismas turi nustatyti terminą naujo ieškinio trūkumams pašalinti, taip pat gali pareikalauti suformuluoti naujus ieškinio reikalavimus atskirame procesiniame dokumente. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškovų R. J. , G. J. M., A. P. ir E. R. 2009 m. sausio 19 d. ir sausio 20 d. pateiktų ieškinių priėmimo klausimas perduodamas spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį.

Perduoti ieškovų R. J. , G. J. M., A. P. , E. R. 2009 m. sausio 19 d. ir sausio 20 d. pateiktų ieškinio pareiškimų priėmimo klausimą spręsti iš naujo.